Civilinė byla Nr. 2-130/2012
Procesinio sprendimo kategorija 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-487-267/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai Aurelijaus Jurgučio individualiai įmonei (bankroto administratorius UAB ,,Tytus”) dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo - UAB ,,Dinalas”.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuostolių priteisimo.
Pagal atskirąjį skundą sprendžiamas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas.
2011 m. lapkričio 10 d. ieškovas UAB „Jurgio baldai“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu dėl 240 230,20 Lt nuostolių priteisimo iš atsakovo bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad vykdė ūkinę – komercinę veiklą patalpose, esančiose Raseinių mieste, Dominikonų g. 6 pastate, kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Jurgio baldai“ direktoriui A. Jurgučiui. Tačiau A. Jurgučio individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, šis pastatas buvo pradėtas valdyti įmonės bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ pagal panaudos sutartį, o bankroto administratorius šias patalpas išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Dinalas“. Sudarius nuomos sutartį, ieškovas UAB „Jurgio baldai“ nebegali patekti į jo naudojamas patalpas ir negali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, nes atsakovas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, užkirto kelią ieškovo atstovams ir darbuotojams patekti į patalpas. Tokiu būdu UAB „Jurgio baldai“ veikla buvo sustabdyta ir nutraukta, pasisavintas bendrovei priklausantis turtas, bendrovė nebeturėjo galimybių vykdyti ūkinės – komercinės veiklos ir dėl to iš viso patyrė 240 230,20 Lt nuostolių.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jis atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB ,,Jurgio baldai” terminą pašalinti ieškinio trūkumus iki 2011 m. lapkričio 28 d. sumokėti žyminį mokestį – 5 805 Lt ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad už 240 230,20 litų ieškinį yra valstybei sumokėtas 5 805 Lt žyminis mokestis. Teismas pabrėžė, kad ieškovas, reiškiantis turtinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį nėra atleidžiamas, jis tokioje byloje LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik už paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi ne dėl bankroto bylos iškėlimo A. Jurgučio individualiai įmonei, o dėl nuostolių priteisimo, t. y. bankrutuojančiai įmonei pareiškė turtinį reikalavimą. Tad dėl šios priežasties jis negali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo nei pagal LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nei pagal 9 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „Jurgio baldai“ prašymą patenkinti ir atleisti UAB „Jurgio baldai“ nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Skundžiama 2011 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis prieštarauja civilinio proceso normoms, neatitinka teismų praktikos bei pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Ieškovas UAB „Jurgio baldai“, remiantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra atleistas nuo žyminio mokesčio, nes atsakovui A. Jurgučio individualiai įmonei 2009 m. sausio 14 d. yra iškelta bankroto byla. Minėtoje normoje nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto restruktūrizavimo bylose. Pagal suformuotą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011) aplinkybė, jog ieškinys pareikštas ne bankroto byloje nekeičia kitų faktų, lemiančių atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, t. y., ir šiuo atveju reikalavimai reiškiami bankrutuojančiai įmonei, negalėsiančiai sumokėti atsakovui žyminio mokesčio.
- Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1844/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-694/2011) nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis.
- Ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo pagal savo pobūdį laikomas turtinio pobūdžio reikalavimu, o turtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis byloje Nr. 2-546/2008). Minėtas reikalavimas pareikštas bankrutuojančiai įmonei, todėl nagrinėjamu atveju pagal ieškovo pareikštą ieškinį susiklosčiusi faktinė situacija atitiko LR CPK 83 straipsnio 1dalies 9 punkto normos turinį, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino jos taikymą ir įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, nes byla išskirta į atskirą ir nagrinėjama ieškininės teisenos tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinio bankrutuojančiai įmonei nagrinėjimą pagal paduotą ieškinį dėl nuostolių priteisimo.
Civilinio proceso įstatyme nustatyta ne tik žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka bei dydžiai, bet ir atleidimo nuo šio mokesčio mokėjimo pagrindai. Įstatymų leidėjas, atleisdamas asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduotų procesinių dokumentų nagrinėjimą, užtikrina asmenims teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realumą. Vienas iš atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio nagrinėjimą pagrindų įtvirtintas CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 9 punkte. Pagal jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įstatymų leidėjas tokiu reguliavimu siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200/2006; 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011). Tokį reikalavimą pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio pirmąją dalį kreditorius turi teisę pareikšti įmonės bankroto byloje per bankrutuojančios įmonės bankroto administratorių, kartu pateikdamas jam išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Turtinio reikalavimo nagrinėjimas bankroto byloje reiškia, kad bankrutuojanti įmonė ar jos kreditoriai, išnagrinėjus klausimą dėl reiškiamo turtinio reikalavimo, įgis teisių ar pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-546/2008).
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Jurgio baldai“ ieškiniu prašo priteisti iš bankrutuojančios A. Jurgučio individualios įmonės 240 230,20 Lt nuostolių, atsiradusių dėl baldų inventoriaus pasisavinimo, taip pat dėl negautų pajamų, atlyginimo. Vien tai, kad Šiaulių apygardos teismas pagal paduotą ieškinį jo priėmimo klausimą sprendžia ne įmonės (atsakovo) bankroto byloje nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas turi mokėti žyminį mokestį už tokio reikalavimo nagrinėjimą ir pagal įstatymą nėra atleistas nuo šio mokesčio sumokėjimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir teismui perduotina spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog kreditorinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas įmonės bankroto byloje (Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui spręsti ieškovo UAB „Jurgio baldai“ ieškinio atsakovui bankrutuojančiai Aurelijaus Jurgučio individualiai įmonei dėl nuostolių priteisimo (trečiasis asmuo UAB ,,Dinalas”) priėmimo klausimą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Egidijus Žironas