Administracinė byla Nr. eI-1194-815/2018

                                                 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2017-7

                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6; 11.9; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus patarėjai Linai Simonaitytei-Venckuvienei,

atsakovams A. M. ir J. V., atsakovų A. M. ir J. V. atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,

atsakovo A. Ž. atstovei advokatei Beatai Vilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą atsakovams A. J., A. M., J. V. ir A. Ž. dėl uždraudimo eiti pareigas ir baudų skyrimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1. Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir pareiškėja, ir Taryba), kreipėsi į teismą su 2017 m. gruodžio 14 d. prašymu (toliau – ir Prašymas), prašydama:

1.1. Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) (iki 2014 m. gegužės 9 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, žr. Tarybos bylos t. 15, b. l. 33–34) direktoriui A. M. 5 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 14 000 Eur baudą;

1.2. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) (iki 2014 m. balandžio 9 d. – VšĮ „Demokratinių iniciatyvų centras“, žr. Tarybos bylos t. 12, b. l. 25–33) direktoriui J. V. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą;

1.3. Uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovei A. J. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą;

1.4. Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) direktoriui A. Ž. 3 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 7 000 Eur baudą.

2. Pareiškėjos prašymas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo 3 m. iki 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu; taip pat ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo papildomai gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur.

2.2. Taryba 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudami viešosios įstaigos Kelių ir transporto tyrimo instituto (toliau – ir VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas) organizuotame viešajame pirkime (toliau – ir Pirkimas Nr. 1), pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) organizuotame viešajame pirkime (toliau – ir Pirkimas Nr. 2), pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Nutarime konstatuota: Pirkimo Nr. 1 metu buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas, kurio metu buvo derinamos kainos; Pirkimas Nr. 2 buvo vykdytas, pažeidžiant Įstatymo reikalavimus ir pasidalinant rinką. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Nutarime buvo padaryta išvada, kad Pirkime Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Pirkime Nr. 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo atliktais veiksmais pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir, atitinkamai, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

2.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui(toliau – ir VAAT), kuris 2016 m. kovo 14 d. sprendime (toliau – ir Sprendimas) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sumažino Nutarime paskirtą 15 700 Euro baudą iki 4 200 Eur, kitą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundo dalį, susijusią su pažeidimo vertinimu ir atsakomybe, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą teismas atmetė kaip nepagrįstus (sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4872-244/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje (toliau – ir Nutartis) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmetė (nutartis administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017), ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 15 d.

2.4. Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-130(2017) „Dėl prašymo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovams“ (toliau – ir nutarimas Nr. 1S-130(2017)), kuriame nutarė kreiptis į VAAT su prašymu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. 5 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 14 000 Eur baudą; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. J. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. 3 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 7 000 Eur baudą.

Nurodytas sankcijas Taryba siūlo skirti, įvertinusi tai, jog: „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. tiesioginiais veiksmais prisidėjo prie labai pavojingo konkurencijos teisės pažeidimo; A. M., J. V. ir A. J. aktyviai dalyvavo ir patys rodė iniciatyvą, darant pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, derinant kainas ir / ar dalinantis rinkas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2 draudžiamų susitarimų dalyviu; pažeidimas truko pusę metų.

II

Atsakovas A. M. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo atmesti Tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą skirti sankcijas buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M., panaikinti nutarimą Nr. 1S-130(2017), o teismui nusprendus skirti sankcijas A. M., iš esmės sutrumpinti pasiūlytą apribojimą 5 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, iš esmės sumažinti siūlomą skirti 14 000 Eur dydžio baudą, taip pat priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Taryba praleido terminą skirti sankcijas A. M.

1.1 Pagal Įstatymo 41 straipsnio 3 dalį Taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per 3 mėnesius nuo dienos, kai pasibaigia Tarybos nutarimo dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas Įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Taryba 2015 m. lapkričio 5 d. Nutarime nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė draudžiamą susitarimą, taip pat skyrė baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskundė Nutarimo VAAT. Taigi, Aukščiau minėta, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalis nustato trijų mėnesių laikotarpį kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą po nutarimo apskundimo pasibaigimo termino. Taigi, Taryba turėjo kreiptis į teismą dėl sankcijų skyrimo A. M. per 3 mėnesius po to, kai baigėsi Nutarimo apskundimo terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato 20 dienų terminą apskųsti Tarybos nutarimus. Taigi, Nutarimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. lapkričio 25 d., o 2016 m. vasario 25 d. suėjo 3 mėnesiai po to, kai baigėsi Nutarimo apskundimo terminas. Taigi, Taryba tik iki 2016 m. vasario 25 d. turėjo teisę kreiptis į VAAT su prašymu skirti sankcijas A. M..

1.2. Nagrinėjamu atkreiptinas dėmesys į Tarybos 2017 m. birželio 28 d. pateiktą atskirąjį skundą (toliau – ir KT atskirasis skundas) dėl VAAT 2017 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-4122-1063/2017. Šioje byloje Taryba kreipėsi į teismą su prašymu skirti sankcijas buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ vadovui D. K., praėjus 40 dienų po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ nepateikė LVAT apeliacinio skundo. Taryba laikėsi nuomonės, kad sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ atžvilgiu įsiteisėjo po to, kai bendrovė neapskundė VAAT sprendimo, todėl Taryba kreipėsi į VAAT, prašydama skirti sankcijas buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ vadovui D. K.. Taryba pažymėjo, kad LVAT praktikoje yra įtvirtinta, jog Tarybos nutarimai dėl Įstatymo pažeidimo laikomi atskirų individualių administracinių aktų rinkiniu, nes kiekvieno ūkio subjekto atžvilgiu nutarimų rezoliucinė dalis suformuluota bei piniginė bauda skiriama atskirai kiekvienam ūkio subjektui, todėl Tarybos nutarimai turėtų būti vertinami kaip aktai, talpinantys savyje atskirus individualius administracinius aktus. Be to, pasak Tarybos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) nurodė, kad yra nusistovėjusi praktika, jog konkurencijos teisės pažeidimo atveju sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, yra laikomas galutiniu šio adresato atžvilgiu. Taigi, Tarybos manymu, Tarybos priimtą nutarimą sudaro du atskiri individualūs administraciniai aktai, kuriais skirtingiems ūkio subjektams paskirta bauda už Įstatymo pažeidimą. UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ neapskundė sprendimo, kuriame paliktas galioti nutarimas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalimi, teismų praktika, jos atžvilgiu sprendimas įsiteisėjo. Tarybos manymu, jeigu būtų nuspręsta, jog sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ atžvilgiu įsiteisėja tik tuomet, kai LVAT išnagrinės UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą, būtų neužtikrinamas proceso operatyvumo principas, nes Taryba negalėtų imtis jokių veiksmų dėl sankcijų ūkio subjekto vadovui skyrimo, net ir UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ nepasinaudojus teise skųsti sprendimą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir Tarybos minėtoje byloje atskirajame skunde išsakytą poziciją, darytina išvada, kad Taryba turėjo kreiptis į teismą dėl sankcijų skyrimo buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. iki 2016 m. vasario 25 d., taigi, Taryba praleido terminą kreiptis į teismą dėl sankcijų skyrimo A. M..

2. Nėra teisinio pagrindo A. M. taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sankcijas
1. Įstatymo nuostata, nustatanti galimybę taikyti sankcijas ūkio subjektų vadovams, kurie sudarė draudžiamus susitarimus, buvo įtvirtinta Įstatyme 2011 m. gegužės 3 d., iki 2017 m. gruodžio mėnesio (kai Taryba kreipėsi dėl sankcijų skyrimo) buvo priimta daug Tarybos nutarimų pripažįstančių, jog ūkio subjektai sudarė draudžiamus susitarimus (taip pat kartelinius susitarimus), tačiau jokiam ūkio subjekto vadovui dar nebuvo pritaikytos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos.
2. 2013 m. (kai tariamai buvo sudaryti draudžiami susitarimai) A. M. buvo labai jaunas ir nepatyręs mažos bendrovės vadovas, jam buvo tik 25 m., o atlikus leidinio „Veidas“ užsakymu 2011 m. tyrimą buvo nustatyta, kad Lietuvos įmonių vadovų amžiaus vidurkis yra 42 m.–43 m. Be to, A. M. nėra įgijęs teisinio išsilavinimo. Pažymėtina, kad A. M. gailisi dėl 2013 m. sudaryto draudžiamo susitarimo, jaučiasi išmokęs teisines pamokas, susijusias su Įstatymo pažeidimu, ir patyręs dideles finansines išlaidas. Tolimesnėje savo veikloje A. M. siekia išvengti Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų.
3. Taryba nenurodė nė vieno Lietuvos teismų sprendimo, kuriuo galima būtų pasiremti, skiriant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtviritntas sankcijas (toliau – ir Sankcijos) atsakovui. Vertinant Tarybos suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ūkio subjekto vadovams, prisidėjusiems prie draudžiamo susitarimo sudarymo, netaikomos Sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti formuojama vieninga Tarybos ir administracinių teismų praktika, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo Tarybai kreiptis į VAAT su prašymu A. M. taikyti Sankcijas.
4. Taryba savo veikloje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), jo 3 straipsniu, tačiau šiuo atveju galimai buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, kai Taryba kreipėsi į VAAT dėl Sankcijų skyrimo A. M.. Minėti teisės principai įpareigoja Tarybą užtikrinti oficialių viešojo administravimo subjekto veiksmų objektyvumą, atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys yra lygūs.
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai ar perkančiosios organizacijos interesams yra labai nežymi, palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais, pavyzdžiui, Tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-15, 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 2S-14/2014, kuriuose Taryba ūkio subjektams skyrė net kelių dešimčių milijonų eurų dydžio baudas, tačiau jų vadovai atsakomybės išvengė. Galima nurodyti ir kitus pavyzdžius kai bendrovėms skirtos didžiulės baudos, tačiau vadovai išvengė sankcijų.
3. Skyrus sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui A. M., būtų pažeistas Tarybos nutarimų ir teismų jurisprudencijos tęstinumas

3.1. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teismų jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas), toks reikalavimas taikomas ir Tarybos nutarimams. Taryba, priimdama atitinkamus sprendimus, be kita ko, kreiptis į VAAT su prašymu A. M. taikyti Sankcijas privalo vadovautis sukurta Įstatymo nuostatų taikymo praktika.

3.2. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išdėstyta dėl teismų praktikos koregavimo ir naujų teismo precedentų konkrečių kategorijų bylose, Taryba, nusprendusi kreiptis į VAAT su prašymu A. M. taikyti Sankcijas, privalo pateikti objektyvius argumentus, kodėl neišvengiamai būtina keisti susiklosčiusią praktiką. Taip pat Taryba privalo patekti išsamius argumentus, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ankstesnio vadovo A. M. tariamai sudarytas susitarimas yra gerokai pavojingesnis už kitus draudžiamus susitarimus, kuriuos nagrinėjo Taryba.

3.3. Pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas yra viena labiausiai paplitusių kartelinių susitarimų formų, todėl šia prasme nustatytas pažeidimas nėra išskirtinis, todėl ginčo atvejis turėtų būti traktuojamas analogiškai, kaip ir ankstesniais atvejais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bauda (4 100 Eur) yra labai nedidelė kitų Tarybos atliekamų tyrimų kontekste (žr. https://kt.gov.lt/uploads/publications/docs/2897_2515de49522224b84abce242ca5740a1.pdf), todėl papildomų sankcijų taikymas buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M., sąlyginai nedidelės reikšmės tyrime, yra selektyvus ir neadekvatus pažeidimui. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovui galima skirti maksimalią baudą iki 14 000 Eur, taigi, Taryba šiuo atveju A. M. siūlo skirti maksimalią baudą. Toks siūlymas yra visiškai nepagrįstas. Bendrovei už draudžiamą susitarimą skirtos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su bendrovės vadovui skiriama sankcija, taigi, jeigu A. M. būtų skirta maksimali 14 000 Eur sankcija, būtų iš esmės panaikinta galimybė diferencijuoti vadovams taikomas sankcijas už draudžiamus susitarimus.

Atsižvelgiant į ligšiolinę Tarybos poziciją per 6 m. (tiek laiko jau galima taikyti sankcijas bendrovių vadovams), darytina išvada, kad asmeninės sankcijos vadovui turėtų būti taikomos kaip ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) arba taikomos, vadovaujantis labai artimu ultima ratio standartui, pavyzdžiui, jeigu buvo padaryta itin didelė žala konkurencijai arba egzistuoja objektyvus ir pateisinamas poreikis uždrausti ūkio subjekto vadovui užimti vadovaujančias pareigas (pavyzdžiui, kai tolimesnė galimybė užimti vadovaujančias pareigas kelia objektyvią grėsmę potencialiems pažeidimams ateityje; recidyvo atveju, kai sankcijos vadovui galėtų būti objektyviai pateisinamos). Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių ypatingų sąlygų, kurios galėtų pateisinti ultima ratio taikymą buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M..

4. Tarybos prašymas skirti sankcijas A. M. yra nenuoseklus ir prieštarauja proporcingumo principui, sankcijų taikymas suvaržytų A. M. konstitucinę teisę pasirinkti darbą

4.1. Taryba sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, nenustatė, kokias konkrečiai rinkos dalis turėjo pažeidėjai, nes Taryba vertino pažeidimą, kaip savo tikslu prieštaraujantį konkurencijos teisės normoms (t. y. Taryba turinio požiūriu de minimis taikymo sąlygų nevertino). Taigi, ūkio subjektų turėtos rinkos dalys, pažeidimo apimtis bei realiai padaryta žala yra svarbios aplinkybės, kurių neįvertino Taryba, prašydama taikyti sankcijas A. M.. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užėmė pakankamai nedidelę rinkos dalį, o pažeidimas objektyviai didelės žalos konkurencijai nepadarė.

4.2. Savo tikslu prieštaraujančių konkurencijos teisei pažeidimų atveju Taryba skiria nuo 15 procentų (toliau – ir proc.) iki 25 proc. (skaičiuojant nuo pardavimų vertės) bazinės baudos padidinimą, kuris atlieka atgrasymo funkciją. Ginčo atveju Taryba UAB “(duomenys neskelbtini)” (kuriai vadovavo A. M.) apskritai neskyrė jokio baudos padidinimo, taigi, Taryba laikėsi pozicijos, jog minimalaus bazinės baudos padidinimo pakako atgrasymo tikslams pasiekti, atitinkamai, Tarybos prašymas pritaikyti savo tikslu tą patį – atgrasymo tikslą – įgyvendinančias asmeninio pobūdžio sankcijas A. M. neatitinka bendros Tarybos pozicijos pagrindinio tyrimo metu. Taigi, Tarybos prašymas yra nenuoseklus ir neproporcingas.

4.3. Taryba nenuosekli ir kitu aspektu: teisių apribojimas galimas intervale 3 m.–5 m. (Tarybos siūlomas maksimalus terminas – 5 m.), o baudos dydis – intervale 0–14 481 Eur (Tarybos siūlomas maksimalus dydis 14 000 Eur). Savo pobūdžiu šios sankcijų rūšys yra skirtingos, tačiau Taryba nutarime Nr. 1S-130(2017) nepateikia jokios motyvacijos, kodėl abiejų sankcijų atveju siūlo taikyti maksimalią sankcijos ribą.

4.4. Proporcingumo aspektu pabrėžtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo skirta solidi 4 100 Eur bauda, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas sankcijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau sumokėjo jai skirtas sankcijas. Papildomas sankcijų taikymas A. M. būtų perteklinis ir neproporcingas, neproporcingai pakenktų jo reputacijai ir galimybei įsidarbinti, panaudoti savo vadovavimo žinias ir įgūdžius. Be to, Taryba nutarime Nr. 1S-130(2017) nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad yra reali grėsmė, jog A. M. galėtų imtis kokių nors antikonkurencinių veiksmų ateityje.

4.5. Tarybos siūlomomis sankcijomis taip pat norima suvaržyti asmens konstitucinę teisę pasirinkti darbą, tai patvirtina argumentą, kad savo esme išvestinio pobūdžio sankcijos vadovui turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kaip ultima ratio.

5. A. M. Tarybos tyrimui netrukdė, todėl nepaisant konkurencijos teisės pažeidimo, vadovą galima charakterizuoti teigiamai. Vien tai, kad A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesiėmė pozityvių veiksmų tyrimui palengvinti (pavyzdžiui, pateikti pranešimo dėl atleidimo nuo baudos), neleidžia daryti priešingos išvados. Tiek Europos Sąjungos (toliau – ir ES), tiek ES valstybių narių, tiek Lietuvos nacionalinė teisė įtvirtinta teisę, o ne pareigą ūkio subjektui pateikti pranešimą dėl atleidimo nuo baudos; juolab, jeigu A. M. tokią informaciją būtų pateikęs, apie asmeninę jo atsakomybę apskritai nebūtų pagrindo kalbėti, nes jam sankcijų nebūtų galima skirti, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

6. Tarybos teiginys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įvykdė „labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą“ yra formalus ir nepagrindžia sankcijų A. M. skyrimo

Tarybos teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, tačiau klasifikacija į labai pavojingus konkurencijos teisės pažeidimus („hard­core“) ir ne tokius pavojingus konkurencijos teisės pažeidimus tiek doktrinoje, tiek praktikoje išskirta dėl visai kitų priežasčių, negu asmeninei vadovo atsakomybei nustatyti. Tokia klasifikacija pirmiausia išskirta ir reikalinga konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo tikslais. Taigi, jeigu tiriamas pažeidimas pagal savo tikslą savaime prieštarauja konkurencijai (kaip tariamai nustatyta ginčo atveju), tai Taryba neprivalo įrodinėti, kad draudžiamas susitarimas turėjo neigiamą poveikį rinkai. Toje pačioje kategorijoje esantys „labai pavojingi konkurencijos pažeidimai“ tarpusavyje gali būti labai skirtingi, todėl ši Tarybos pabrėžiama aplinkybė nėra lemianti, sprendžiant klausimą dėl sankcijų A. M. taikymo.

7. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sankcijos „gali būti “ skiriamos, taigi, ši norma yra dispozityvi, o tai reiškia, kad net ir esant minėtam visetui, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti Tarybos siūlomų asmeninio pobūdžio sankcijų, šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Įstatyme įtvirtinta, jog teismas nesaistomas Tarybos siūlymo skirti sankcijas ar jų dydžio (41 straipsnio 2 dalis). Prieš taikydamas sankcijas teismas turi atsižvelgti į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, pažeidimo pavojingumą, vadovo prisidėjimo prie pažeidimo pobūdį, vadovo elgesį tyrimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis.). Taigi, teismo vertintinų aplinkybių sąrašas yra nebaigtinis, o Įstatymas suteikia teismui plačią diskreciją vertinti ginčo situaciją.

Taigi, pirmiausia reiktų akcentuoti argumentą, kad nepriklausomai nuo nustatyto Įstatymo 40 straipsnio 1–2 dalyse sąlygų viseto, teismas konkurencijos teisės pažeidimą padariusio ūkio subjekto vadovui sankcijų skirti neprivalo. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismai turi teisę apskritai netaikyti sankcijų, jeigu atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad tam esama pagrindo (2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Teismo diskrecijos teisę, sprendžiant taikyti sankcijas ar jų apskritai netaikyti, garantuoja konstitucinis teisinės valstybės principas.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) formuoja praktiką, kad analogiško pobūdžio sankcijos įmonės vadovui iš esmės yra baudinio pobūdžio ir gali būti taikomos tik išskirtinais atvejais
1. Nesant ES teisinio analogo ir administracinių teismų praktikos, manytina, kad administracinis teismas, užtikrindamas teisinės sistemos vientisumą ir nuoseklumą, turėtų formuoti praktiką, atsižvelgdamas į jau LAT praktiką, taikant analogiško pobūdžio sankcijas bankroto bylose.
2. Remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalimi, teismas bankrutuojančios įmonės vadovui gali apriboti asmens teisę nuo 3 m. iki 5 m. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ nustatytus terminus, arbe jeigu po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Aiškindamas ĮBĮ minėtą normą, LAT 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, c. b. Nr. e3K-3-152-219/2016 išaiškino, kad: toks teisių apribojimas taikomas kaip papildoma priemonė bankroto procedūrų efektyvumo užtikrinimui; toks teisių apribojimas yra prevencinio pobūdžio; tokį teisių apribojimo teismas negali taikyti, remdamasis vien įstatyme nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų; LAT rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kad toks teisių ribojimas galimas tik jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, kad toks teisių ribojimas reikalauja individualizuoto, ne automatinio, požiūrio į taikomą sankciją, teisminio konkrečių bylos aplinkybių įvertinimo; būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis; kadangi nurodytos nuobaudos taikymas įmonės vadovui gali daryti įtaką jo tiek profesiniam, tiek ir asmeniniam gyvenimui, būtina užtikrinti šio asmens teisę į teisingą teismą (pavyzdžiui, teisę būti išklausytam), taip pat tai, kad jis nebūtų ilgą laiką netikrumo, neaiškumo būsenos.
3. Taigi, EŽTT ir LAT praktika patvirtina, kad Tarybos prašomas A. M. teisių ribojimas gali būti taikomas, tik kai tai neišvengiamai būtina (ultima ratio), išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant. Tuo tarpu nutarime Nr. 1S-130(2017) iš esmės remiamasi tik formaliais argumentais: padarytas konkurencijos teisės pažeidimas savo pobūdžiu priskirtinas labai sunkių pažeidimų grupei; A. M. aktyviai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Šie Tarybos argumentai patys savaime nepateisina galimo A. M. konstitucinių teisių suvaržymo. Taigi, galima motyvuoti, kad viena konstitucinė vertybė – sąžiningos konkurencijos laisvė, negali būti saugoma, paneigiant kitas konstitucines asmens teises: ūkinės veiklos laisvę, teisę pasirinkti darbą.

III

Atsakovas J. V. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo atmesti Tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą skirti sankcijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V., panaikinti nutarimą Nr. 1S-130(2017), o teismui nusprendus skirti sankcijas J. V., iš esmės sutrumpinti pasiūlytą apribojimą 4 m. eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, iš esmės sumažinti siūlomą skirti 8 000 Eur dydžio baudą, taip pat priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Nėra teisinio pagrindo J. V. taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sankcijas
1. Įstatymo nuostata, nustatanti galimybę taikyti sankcijas ūkio subjektų vadovams, kurie sudarė draudžiamus susitarimus, buvo įtvirtinta Įstatyme 2011 m. gegužės 3 d., iki 2017 m. gruodžio mėnesio (kai Taryba kreipėsi dėl sankcijų skyrimo) buvo priimta daug Tarybos nutarimų pripažįstančių, jog ūkio subjektai sudarė draudžiamus susitarimus (taip pat kartelinius susitarimus), tačiau jokiam ūkio subjekto vadovui dar nebuvo pritaikytos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sankcijos.
2. 2013 m. (kai tariamai buvo sudaryti draudžiami susitarimai) J. V. buvo labai jaunas ir nepatyręs mažos bendrovės vadovas, jam buvo tik 25 m., o atlikus leidinio „Veidas“ užsakymu 2011 m. tyrimą buvo nustatyta, kad Lietuvos įmonių vadovų amžiaus vidurkis yra 42 m.–43 m. Be to, J. V. nėra įgijęs teisinio išsilavinimo. Pažymėtina, kad J. V. gailisi dėl 2013 m. sudaryto draudžiamo susitarimo, jaučiasi išmokęs teisines pamokas, susijusias su Įstatymo pažeidimu, ir patyręs dideles finansines išlaidas. Tolimesnėje savo veikloje J. V. siekia išvengti Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimų.

1.3. Taryba nenurodė nė vieno Lietuvos teismų sprendimo, kuriuo galima būtų pasiremti, skiriant Sankcijas atsakovui. Vertinant Tarybos suformuotą praktiką, darytina išvada, kad ūkio subjekto vadovams, prisidėjusiems prie draudžiamo susitarimo sudarymo, netaikomos Sankcijos. Atsižvelgiant į tai, kad turi būti formuojama vieninga Tarybos ir administracinių teismų praktika, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo Tarybai kreiptis į VAAT su prašymu J. V. taikyti Sankcijas.

1.4. Taryba savo veikloje turi vadovautis VAĮ, jo 3 straipsniu, tačiau šiuo atveju galimai buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, kai Taryba kreipėsi į VAAT dėl Sankcijų skyrimo J. V.. Minėti teisės principai įpareigoja Tarybą užtikrinti oficialių viešojo administravimo subjekto veiksmų objektyvumą, atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys yra lygūs.

1.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tariamai sudaryto susitarimo galimai neigiama įtaka konkurencijai ar perkančiosios organizacijos interesams yra labai nežymi, palyginus su kai kuriais anksčiau Tarybos nagrinėtais draudžiamais susitarimais, pavyzdžiui, Tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2S-15, 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 2S-14/2014, kuriuose Taryba ūkio subjektams skyrė net kelių dešimčių milijonų eurų dydžio baudas, tačiau jų vadovai atsakomybės išvengė. Galima nurodyti ir kitus pavyzdžius kai bendrovėms skirtos didžiulės baudos, tačiau vadovai išvengė sankcijų.

2. Skyrus sankcijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V., būtų pažeistas Tarybos nutarimų ir teismų jurisprudencijos tęstinumas

2.1. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teismų jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas), toks reikalavimas taikomas ir Tarybos nutarimams. Taryba, priimdama atitinkamus sprendimus, be kita ko, kreiptis į VAAT su prašymu J. V. taikyti Sankcijas, privalo vadovautis sukurta Įstatymo nuostatų taikymo praktika.

2.2. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išdėstyta dėl teismų praktikos koregavimo ir naujų teismo precedentų konkrečių kategorijų bylose, Taryba, nusprendusi kreiptis į VAAT su prašymu J. V. taikyti Sankcijas, privalo pateikti objektyvius argumentus, kodėl neišvengiamai būtina keisti susiklosčiusią praktiką. Taip pat Taryba privalo patekti išsamius argumentus, kodėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. V. tariamai sudarytas susitarimas yra gerokai pavojingesnis už kitus draudžiamus susitarimus, kuriuos nagrinėjo Taryba.

2.3. Pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose derinimas yra viena labiausiai paplitusių kartelinių susitarimų formų, todėl šia prasme nustatytas pažeidimas nėra išskirtinis, todėl ginčo atvejis turėtų būti traktuojamas analogiškai, kaip ir ankstesniais atvejais. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paskirta bauda (4 200 Eur) yra labai nedidelė kitų Tarybos atliekamų tyrimų kontekste (žr. https://kt.gov.lt/uploads/publications/docs/2897_2515de49522224b84abce242ca5740a1.pdf), todėl papildomų sankcijų taikymas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V., sąlyginai nedidelės reikšmės tyrime, yra selektyvus ir neadekvatus pažeidimui. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovui galima skirti maksimalią baudą iki 14 000 Eur, taigi, Taryba šiuo atveju J. V. siūlo skirti pakankamai didelę 8 000 Eur baudą. Toks siūlymas yra visiškai nepagrįstas. Bendrovei už draudžiamą susitarimą skirtos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su bendrovės vadovui skiriama sankcija, taigi, jeigu J. V. būtų skirta 8 000 Eur sankcija, būtų iš esmės panaikinta galimybė diferencijuoti vadovams taikomas sankcijas už draudžiamus susitarimus.

Atsižvelgiant į ligšiolinę Tarybos poziciją per 6 m. (tiek laiko jau galima taikyti sankcijas bendrovių vadovams), darytina išvada, kad asmeninės sankcijos vadovui turėtų būti taikomos kaip ultima ratio arba taikomos, vadovaujantis labai artimu ultima ratio standartui, pavyzdžiui, jeigu buvo padaryta itin didelė žala konkurencijai arba egzistuoja objektyvus ir pateisinamas poreikis uždrausti ūkio subjekto vadovui užimti vadovaujančias pareigas (pavyzdžiui, kai tolimesnė galimybė užimti vadovaujančias pareigas kelia objektyvią grėsmę potencialiems pažeidimams ateityje; recidyvo atveju, kai sankcijos vadovui galėtų būti objektyviai pateisinamos). Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių ypatingų sąlygų, kurios galėtų pateisinti ultima ratio taikymą buvusiam VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V..

3. Tarybos prašymas skirti sankcijas J. V. yra nenuoseklus ir prieštarauja proporcingumo principui, sankcijų taikymas suvaržytų J. V. konstitucinę teisę pasirinkti darbą

3.1. Taryba sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, nenustatė, kokias konkrečiai rinkos dalis turėjo pažeidėjai, nes Taryba vertino pažeidimą, kaip savo tikslu prieštaraujantį konkurencijos teisės normoms (t. y. Taryba turinio požiūriu de minimis taikymo sąlygų nevertino). Taigi, ūkio subjektų turėtos rinkos dalys, pažeidimo apimtis bei realiai padaryta žala yra svarbios aplinkybės, kurių neįvertino Taryba, prašydama taikyti sankcijas J. V.. Pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ užėmė pakankamai nedidelę rinkos dalį, o pažeidimas objektyviai didelės žalos konkurencijai nepadarė.

Pažymėtina, kad Ministerijoje vykusio viešojo pirkimo vertė (kai J. V. tariamai sudarė draudžiamą susitarimą) sudarė tik apie 1 500 Eur, taigi, akivaizdu, kad draudžiamas susitarimas tokiame nedideliame pirkime negalėjo sukelti didelės žalos konkurencijai.

3.2. Savo tikslu prieštaraujančių konkurencijos teisei pažeidimų atveju Taryba skiria nuo 15 proc. iki 25 proc. (skaičiuojant nuo pardavimų vertės) bazinės baudos padidinimą, kuris atlieka atgrasymo funkciją. Ginčo atveju Taryba skyrė mažiausią 15 proc. baudos padidinimą, todėl galima daryti išvadą, kad Taryba laikėsi pozicijos, jog minimalaus bazinės baudos padidinimo pakako atgrasymo tikslams pasiekti. Taigi, Tarybos prašymas pritaikyti savo tikslu tą patį – atgrasymo tikslą – įgyvendinančias asmeninio pobūdžio sankcijas J. V., neatitinka bendros Tarybos pozicijos pagrindinio tyrimo metu. Taigi, Tarybos prašymas yra nenuoseklus ir neproporcingas.

3.3. Taryba nenuosekli ir kitu aspektu: teisių apribojimas galimas intervale 3 m.–5 m. (Tarybos siūlomas maksimalus terminas – 4 m.), o baudos dydis – intervale 0–14 481 Eur (Tarybos siūlomas maksimalus dydis 8 000 Eur). Savo pobūdžiu šios sankcijų rūšys yra skirtingos, tačiau Taryba nutarime 1S-130(2017) nepateikia jokios motyvacijos, kodėl vienai sankcijai Taryba siūlo taikyti vidurkį, o kitai – artimesnę maksimaliai sankcijos ribai.

3.4. Proporcingumo aspektu pabrėžtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo skirta solidi 4 200 Eur bauda, todėl nėra pagrindo taikyti papildomas sankcijas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jau sumokėjo jai skirtas sankcijas. Papildomas sankcijų taikymas J. V. būtų perteklinis ir neproporcingas, neproporcingai pakenktų jo reputacijai ir galimybei įsidarbinti, panaudoti savo vadovavimo žinias ir įgūdžius. Be to, Taryba nutarime Nr. 1S-130(2017) nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad yra reali grėsmė, jog J. V. galėtų imtis kokių nors antikonkurencinių veiksmų ateityje.

3.5. Tarybos siūlomomis sankcijomis taip pat norima suvaržyti asmens konstitucinę teisę pasirinkti darbą, tai patvirtina argumentą, kad savo esme išvestinio pobūdžio sankcijos vadovui turėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kaip ultima ratio.

4. J. V. Tarybos tyrimui netrukdė, todėl nepaisant konkurencijos teisės pažeidimo, vadovą galima charakterizuoti teigiamai. Vien tai, kad J. V., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesiėmė pozityvių veiksmų tyrimui palengvinti (pavyzdžiui, pateikti pranešimo dėl atleidimo nuo baudos), neleidžia daryti priešingos išvados. Tiek ES, tiek ES valstybių narių, tiek Lietuvos nacionalinė teisė įtvirtinta teisę, o ne pareigą ūkio subjektui pateikti pranešimą dėl atleidimo nuo baudos; juolab, jeigu J. V. tokią informaciją būtų pateikęs, apie asmeninę jo atsakomybę apskritai nebūtų pagrindo kalbėti, nes jam sankcijų nebūtų galima skirti, remiantis Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

5. Tarybos teiginys, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tariamai įvykdė „labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą“ yra formalus ir nepagrindžia sankcijų J. V. skyrimo

Tarybos teigimu, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarė labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, tačiau klasifikacija į labai pavojingus konkurencijos teisės pažeidimus („hardcore“) ir ne tokius pavojingus konkurencijos teisės pažeidimus tiek doktrinoje, tiek praktikoje išskirta dėl visai kitų priežasčių, negu asmeninei vadovo atsakomybei nustatyti. Tokia klasifikacija pirmiausia išskirta ir reikalinga konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo tikslais. Taigi, jeigu tiriamas pažeidimas pagal savo tikslą savaime prieštarauja konkurencijai (kaip tariamai nustatyta ginčo atveju), tai Taryba neprivalo įrodinėti, kad draudžiamas susitarimas turėjo neigiamą poveikį rinkai. Toje pačioje kategorijoje esantys „labai pavojingi konkurencijos pažeidimai“ tarpusavyje gali būti labai skirtingi, todėl ši Tarybos pabrėžiama aplinkybė nėra lemianti, sprendžiant klausimą dėl sankcijų J. V. taikymo.

6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sankcijos „gali būti “ skiriamos, taigi, ši norma yra dispozityvi, o tai reiškia, kad net ir esant minėtam visetui, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti Tarybos siūlomų asmeninio pobūdžio sankcijų, šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad Įstatyme įtvirtinta, jog teismas nesaistomas Tarybos siūlymo skirti sankcijas ar jų dydžio (41 straipsnio 2 dalis). Prieš taikydamas sankcijas teismas turi atsižvelgti į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, pažeidimo pavojingumą, vadovo prisidėjimo prie pažeidimo pobūdį, vadovo elgesį tyrimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis.). Taigi, teismo vertintinų aplinkybių sąrašas yra nebaigtinis, o Įstatymas suteikia teismui plačią diskreciją vertinti ginčo situaciją.

Taigi, pirmiausia reiktų akcentuoti argumentą, kad nepriklausomai nuo nustatyto Įstatymo 40 straipsnio 1–2 dalyse sąlygų viseto, teismas konkurencijos teisės pažeidimą padariusio ūkio subjekto vadovui sankcijų skirti neprivalo. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, teismai turi teisę apskritai netaikyti sankcijų, jeigu atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad tam esama pagrindo (2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Teismo diskrecijos teisę, sprendžiant taikyti sankcijas ar jų apskritai netaikyti, garantuoja konstitucinis teisinės valstybės principas.

7. LAT formuoja praktiką, kad analogiško pobūdžio sankcijos įmonės vadovui iš esmės yra baudinio pobūdžio ir gali būti taikomos tik išskirtinais atvejais
1. Nesant ES teisinio analogo ir administracinių teismų praktikos, manytina, kad administracinis teismas, užtikrindamas teisinės sistemos vientisumą ir nuoseklumą, turėtų formuoti praktiką, atsižvelgdamas į jau LAT praktiką, taikant analogiško pobūdžio sankcijas bankroto bylose.
2. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi, teismas bankrutuojančios įmonės vadovui gali apriboti asmens teisę nuo 3 m. iki 5 m. eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu vadovas nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ nustatytus terminus, arbe jeigu po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Aiškindamas ĮBĮ minėtą normą, LAT 2016 m. kovo 16 d. nutartyje, c. b. Nr. e3K-3-152-219/2016 išaiškino, kad: toks teisių apribojimas taikomas kaip papildoma priemonė bankroto procedūrų efektyvumo užtikrinimui; toks teisių apribojimas yra prevencinio pobūdžio; tokį teisių apribojimo teismas negali taikyti, remdamasis vien įstatyme nustatytu formaliu pagrindu, kad įmonės vadovas neatliko įstatymo nustatytų veiksmų; LAT rėmėsi EŽTT praktika, kad toks teisių ribojimas galimas tik jeigu tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, kad toks teisių ribojimas reikalauja individualizuoto, ne automatinio, požiūrio į taikomą sankciją, teisminio konkrečių bylos aplinkybių įvertinimo; būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis; kadangi nurodytos nuobaudos taikymas įmonės vadovui gali daryti įtaką jo tiek profesiniam, tiek ir asmeniniam gyvenimui, būtina užtikrinti šio asmens teisę į teisingą teismą (pavyzdžiui, teisę būti išklausytam), taip pat tai, kad jis nebūtų ilgą laiką netikrumo, neaiškumo būsenos.

Taigi, EŽTT ir LAT praktika patvirtina, kad Tarybos prašomas J. V. teisių ribojimas gali būti taikomas, tik kai tai neišvengiamai būtina (ultima ratio), išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant. Tuo tarpu nutarime Nr. 1S-130(2017) iš esmės remiamasi tik formaliais argumentais: padarytas konkurencijos teisės pažeidimas savo pobūdžiu priskirtinas labai sunkių pažeidimų grupei; J. V. aktyviai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo. Šie Tarybos argumentai patys savaime nepateisina galimo J. V. konstitucinių teisių suvaržymo. Taigi, galima motyvuoti, kad viena konstitucinė vertybė – sąžiningos konkurencijos laisvė, negali būti saugoma, paneigiant kitas konstitucines asmens teises: ūkinės veiklos laisvę, teisę pasirinkti darbą.

IV

Atsakovas A. Ž. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka, prašo atmesti Tarybos 2017 m. gruodžio 14 d. prašymą skirti sankcijas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. ir priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl praleisto senaties termino
1. Atsižvelgiant į Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą konstatuotina, kad šioje byloje A. Ž. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį dėl suėjusio senaties termino. 2015 m. lapkričio 5 d. Nutarimo apskundimo terminas pasibaigė 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. po 20 dienų nuo Nutarimo paskelbimo dienos (Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja turėjo teisę kreiptis į VAAT su prašymu skirti atsakovui sankcijas pagal Įstatymo 41 straipsnio 1 dalį per 3 mėnesius nuo 2015 m lapkričio 26 d. Pareiškėja į teismą su Prašymu kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 15 d., t. y. suėjus terminui, įtvirtintam Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punkte, todėl Prašymas A. Ž. atžvilgiu atmestinas.
2. Prašyme pareiškėja laikosi pozicijos, kad Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Tarybos teisė kreiptis į VAAT su prašymu skirti sankcijas atsakovui atsirado po Nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėjos vertinimu, senaties terminas, per kurį Taryba turi teisę kreiptis į VAAT su prašymu skirti sankcijas atsakovui, baigiasi 2017 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovas su šia išvada nesutinka.
3. Nutarimas UAB „(duomenys neskelbtini)”, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu apima atskirus individualius administracinius aktus, šį teiginį patvirtina LVAT bei ESTT (LVAT administracinė byla Nr. A756-1454/2011, ESTT byla C-310/97), kurią atsižvelgus, o taip pat atsižvelgus į tai, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nutarimo kaip atskiro individualaus administracinio akto teismui neskundė, Nutarimas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu įsiteisėjo pasibaigus jo apskundimo terminui – 2015 m. lapkričio 26 d. Pareiškėja Prašyme cituojamoje byloje laikėsi iš esmės analogiškos pozicijos, t. y. kad Tarybos nutarimai dėl Įstatymo pažeidimo laikomi atskirų individualių administracinių aktų rinkiniu, o konkurencijos teisės pažeidimo atveju sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, yra laikomas galutiniu šio adresato atžvilgiu. Šiai pozicijai pagrįsti Taryba paminėtoje LVAT administracinėje byloje Nr. eAS-651520/2017 vadovavosi LVAT ir ESTT teismo praktika, kuri pateikta šio atsiliepimo 17.1–17.2 pastraipose.
4. Pareiškėja, Prašyme argumentuodama savo poziciją dėl ieškinio senaties termino, nurodo, kad LVAT administracinė byla Nr. eA-909-552/2017 susijusi su konkurenciją ribojančių susitarimų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkime Nr. 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkime Nr. 2) konstatavimu, todėl, pareiškėjos vertinimu, tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, bylą nagrinėjęs teismas būtų priėmęs sprendimą, kad draudžiami susitarimai nebuvo sudaryti, atitinkamai susitarimo dalyvėmis negalėtų būti laikomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors jos ir neskundė Nutarimo, kuriame buvo nustatytas konkurenciją ribojantis susitarimas. Pareiškėja nurodo, kad jeigu LVAT būtų nustatęs, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė konkurenciją ribojančio susitarimo, nebūtų pagrindo skirti sankcijas šių ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie pažeidimo padarymo. Šios išvados padarytos, vadovaujantis VAAT išaiškinamais, pateiktais administracinėje byloje Nr. eA-1973-822/2018 (žr. Nutarimo Nr. 1S-130(2017) 35 pastraipa). Šie pareiškėjos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nepagrindžia Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Ž. atžvilgiu.
5. Pareiškėjos cituojamos VAAT išvados, padarytos administracinėje byloje Nr. eA-1973-822/2018, nepaneigia aplinkybės, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ i VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundai teismui dėl Nutarimo nesudarė kliūčių pareiškėjai kreiptis į VAAT per 3 mėnesius nuo 2015 m. lapkričio 26 d. dėl sankcijų taikymo atsakovui (Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – jeigu teismas pripažintų, kad administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo yra reikšmingas, jis atsakovo atžvilgiu inicijuotą bylą sustabdytų ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies įtvirtintu pagrindu, jog teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad Prašyme cituojamoje administracinėje byloje Nr. eA-1973-822/2018 VAAT kaip tik sustabdė bylą dėl sankcijų taikymo UAB „(duomenys neskelbtini)rės inžinerija“ buvusiam vadovui D. K., kol bus išspręsta administracinė byla, kurioje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kuriame spręsta dėl Tarybos priimto sprendimo panaikinimo.
6. Pareiškėjos Nutarimo Nr. 1S-130(2017) 35 pastraipos išnašoje cituojama VAAT argumentacija administracinėje byloje Nr. eA-1973-822/2018 buvo pateikta žymiai vėliau, negu buvo priimtas Nutarimas. Atsižvelgiant į LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-651-520/2017 II dalyje pateiktus Tarybos atskirojo skundo argumentus, spręstina, kad pati pareiškėja, LVAT nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, laikė, jog konkurencijos teisės pažeidimo atveju nutarimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, yra laikomas galutiniu šio adresato atžvilgiu, kas savo ruožtu sudaro pagrindą tokio adresato atžvilgiu taikyti Įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pagal kurį Taryba turi teisę kreiptis į teismą su Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per 3 mėnesius nuo dienos, kai pasibaigia Tarybos nutarimo dėl Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas Įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais.

Taigi, pareiškėja atsakovo atžvilgiu praleido Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą senaties terminą, tai sudaro pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą teismui skirti sankcijas A. Ž..

2. Dėl pareiškėjos prašomų taikyti sankcijų atsakovui

2.1. Teismui nesutikus su atsiliepime pateiktais argumentais dėl pareiškėjos praleisto senaties termino, atsakovas prašo teismo netaikyti Prašyme siūlomų skirti sankcijų atsakovui, nes tarp pareiškėjos nustatyto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą siūlomų skirti sankcijų atsakovui nėra teisingos pusiausvyros. Vertinant pareiškėjos nustatyto VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovo (atsakovo) pažeidimo pobūdį, Prašyme siūlomos skirti sankcijos yra neproporcingos ir akivaizdžiai per griežtos.

2.2. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams, nors jie žymiai labiau prisidėjo prie pareiškėjos nustatytų pažeidimų padarymo, Prašyme siūloma skirti iš esmės tokias pat sankcijas kaip ir atsakovui. Nutarimo Nr. 1S-130(2017) 65 pastraipoje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)” vadovas J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. aktyviai dalyvavo darant Įstatymo 5 straipsnio pažeidimus: patys inicijavo susirašinėjimus ir pokalbius, kurių metu buvo tariamasi dėl kainų ir / ar rinkos pasidalinimo. Be to, nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)” kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo pripažinti organizavę Pirkimo Nr. 2 metu draudžiamo susitarimo sudarymą bei aktyviai derinę savo veiksmus tiek tarpusavyje, tiek ir su perkančiąja organizaciją, siekdami, kad pirkimo laimėtoju taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Nutarimo Nr. 1S-130(2017) 66 pastraipa).

2.3. Išvada apie A. Ž. prisidėjimą prie pažeidimų padarymo buvo padaryta nustačius tik vieną aplinkybę: nustatyta, kad Pirkimo Nr. 1 metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. paprašė A. Ž. pateikti pasiūlymą sujos nurodyta apie 80 000 Lt kaina. Atsakovas šį pasiūlymą pateikė, o vėliau atsiėmė (Nutarimo Nr. 1S-130(2017) 50 pastraipa). Nepaisant to, kad atsakovo prisidėjimas prie pažeidimų padarymo nebuvo aktyvus (jis neinicijavo jokių pokalbių ar susirašinėjimų), Prašyme jam siūloma skirti tik 1 000 Eur mažesnę baudą (7 000 Eur) ir 1 m. trumpesnį apribojimą (3 m.) eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, negu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams.

2.4. Pažymėtina, kad Nutarime UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos dvi baudos po 4 100 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 8 800 Eur bauda, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 15 700 Eur bauda, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tik 2 000 Eur bauda, t. y. Nutarime VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo skirta žymiai, net kelis kartus, mažesnė bauda negu UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors Sprendime ir Nutartyje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos baudos buvo sumažintos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad priimant Nutarimą pareiškėja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai šios įstaigos vadovo (atsakovo) indėlį į nustatytus Įstatymo pažeidimus vertino kaip žymiai mažesnį negu UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų vadovų. Prašyme VšĮ „(duomenys neskelbtini)”, UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovams, nors jie žymiai labiau prisidėjo prie pareiškėjos nustatytų pažeidimų padarymo, siūloma skirti iš esmės tokias pat sankcijas kaip atsakovui, todėl spręstina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. Nutarime ir nutarime Nr. 1S-130(2017), vertinant tas pačias faktines aplinkybes, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovo veiksmai (jų neteisėtas pobūdis) buvo vertinami skirtingai: nutarime Nr. 1S-130(2017) žymiai griežčiau, nes jame VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovams siūloma skirti iš esmės analogiškas sankcijas kaip ir atsakovui. Nutarime Nr. 1S-130(2017) tokia pareiškėjos pozicija atsakovo atžvilgiu nėra argumentuota, todėl darytina išvada, kad atsakovo veiksmų vertinimas buvo sugriežtintas nepagrįstai, taigi, siūlomos skirti sankcijos turi būti žymiai sumažintos arba, atsižvelgiant į kitas šioje atsiliepimo dalyje nurodytas aplinkybes, iš viso neskirtos.

2.5. Nustatant A. Ž. siūlomas skirti sankcijas neatsižvelgta ir į tai, kad taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, negu tai būtina demokratinėje visuomenėje. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio 2d. nutarimas); konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Pareiškėjos siūlomos taikyti poveikio priemonės A. Ž. nėra proporcingos nustatytam pažeidimui. Minėta, kad atsakovo indėlis į pareiškėjos nustatytus pažeidimus, palyginus su kitais atsakovais, nebuvo didelis, nesusijęs su aktyviais veiksmais (atsakovas neinicijavo jokių pokalbių ir susirašinėjimų). Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimo trukmė yra tik kelios dienos (nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d.). Paminėtina, kad VšI „(duomenys neskelbtini)“ Nutarimo neskundė, paskirtą baudą baigė mokėti dar 2016 m. pradžioje, vėliau jokių Įstatymo pažeidimų nei VšĮ „T Europa“ , nei A. Ž. nebuvo padarę.

2.6. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą iš viso neskirti A. Ž. jokių sankcijų, ypatingai atsižvelgiant tai, kad atsakovas vadovauja sunkioje finansinėje padėtyje (tai patvirtina pridedami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita); pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra viešoji (pelno nesiekianti) įstaiga, kurios tikslas yra tenkinti viešuosius interesus (VšĮ „(duomenys neskelbtini)” kuria dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, mokomuosius filmukus, organizuoja renginius ir kt.). Pažymėtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų kitam vadovui pasamdyti, todėl atsakovui 3 m. apribojus teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, VšĮ „(duomenys neskelbtini) turės būt likviduota. Tai reikš, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)” ir A. Ž. teisės bus apribotos daugiau, negu tai būtina demokratinėje visuomenėje.

V

Atsakovė A. J. atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodo, kad prašo sumažinti Tarybos siūlomą sankciją A. J. iki proporcingo ir protingo dydžio ir išdėstyti paskirtą piniginę baudą 2 m., įvertinus A. J. materialinę padėtį, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl pareiškėjos prašymo esmės
1. Atsakovei žinoma, kad baigus tyrimą Taryboje, sankcija (piniginė bauda) jau buvo paskirta jos buvusiai darbovietei, t y. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrime, kuris buvo atliekamas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, atsakovė dalyvavo tiek, kiek jos buvo prašoma. Atsakovė neslėpė informacijos, bendradarbiavo ir jokiems atliekamiems veiksmams, taip pat ir visam tyrimui, netrukdė. Nors pareiškėja nurodo, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję tyrimui, tačiau atsakovei nebuvo sudarytos tokios galimybės: tyrimas buvo atliekamas bendrovės atžvilgiu, o ji atliko visus veiksmus, kurie buvo jos pareiga, nieko nenuslėpė, nenutylėjo ir negalėtų įvardyti, kuo konkrečiai dar galėjo pagelbėti tyrimui.

Atsakovė neneigia nustatyto pažeidimo, tačiau nesutinka su pareiškėjos siūlomos skirti sankcijos dydžiu. Be to, vadovaujantis Įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Tarybos siūlymo dėl sankcijų skyrimo.

2. Konstitucinis Teismas (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimas) yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
3. Pareiškėjos siūlymu atsakovei turi būti atimta ne tik teisė 4 m. eiti viešojo ir privataus sektoriaus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir privataus sektoriaus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir / ar valdymo organo nariu, bet ir skirti didesnę negu vidurkis baudą. Tokios sankcijos paskyrimas smarkiai apriboja atsakovės darbo galimybes (taip pat ir galimybę gauti didesnes pajamas, dirbant vadovaujantį darbą) bei apsunkina finansinę padėtį, nes siūloma skirti bauda yra labai didelė. Nors pareiškėja argumentuoja, kad sankcija parinkta, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, tačiau tokia sankcija yra pernelyg ribojanti ir neproporcinga nei pažeidimo mastui, nei atsakovės asmeninei kaltei, papildomai įvertinant tai, kad atsakovė dalyvavo tyrime, nekeitė parodymų ir tyrimui padėjo, kiek galėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi visą reikšmingą tyrimo medžiagą, atsakovė prašo, esant galimybei, sumažinti skiriamą sankciją iki protingo ir proporcingo dydžio.

2. Dėl skiriamos nuobaudos išdėstymo

2.1. Atsakovei kaip pažeidimą padariusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei, t. y. kaip fiziniam asmeniui, skiriamą baudą atsakovė prašo paskirtą baudą išdėstyti 2 metams (žr. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalį). Nors atsiliepimo teikimo metu nėra aiškus sankcijos, kurią paskirs teismas, dydis, tačiau įvertinant tai, kad pareiškėja prašo skirti net 8 000 Eur baudą, atsakovė priversta iš karto prašyti tokios baudos mokėjimą išdėstyti tam, kad išvengtų kitų neigiamų finansinių pasekmių, galinčių ją privesti iki nemokumo ir / ar fizinio asmens bankroto.

2.2. Šiuo metu atsakovė dirba Vilniaus Universitete ir jos vidutinės mėnesio pajamos per 2017 m. yra 1 201,18 Eur (2018 m. sausio 2 d. pažyma Nr. 1 apie darbo užmokestį už 2017 m.), kitų pajamų neturi, taip pat neturi galimybės lėšų pasiskolinti, nes jau turi įsipareigojimų.

2.2.1. Mėnesio būsto kredito įmoka yra apie 200 Eur. Atsakovė 2013 m. vasario 5 d. 35 m. sudarė kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2013-14 su banku 62 268,30 Eur sumai, negrąžinto kredito likutis – 55 960,37 Eur; įmoka kiekvieną mėnesį mokama, priklausomai nuo kas ketvirtį besikeičiančių palūkanų (artimiausia įmoka numatyta 2018 m. sausio 8 d. – 191,91 Eur, pridedama kreditavimo sutartis Nr. K-2411-2013-14, kredito informacija iš elektroninės bankininkystės ir pastarųjų 3 mėnesių mokėjimus (atskirai kredito dalies ir palūkanų).

2.2.2. Mėnesio vartojimo kredito įmoka 95,98 Eur. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 8 d. d. 5 m. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VK 13/08/08M su banku 15 000,00 Lt (4 344,30 Eur) sumai, su apskaičiuotomis palūkanomis – 20 066,46 Lt (5 811,65 Eur) sumai; įmoka kiekvieną mėnesį yra 331,40 Lt (95,98 Eur) (pridedam vartojimo kredito sutartį su priedais).

2.2.3. Mėnesio vartojimo paskolos įmoka 65,82 Eur. Atsakovė 2016 m. vasario 17 d. 2 m. sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr.VKN60217SLPA su UAB „Mokilizingas“, kurios pagrindu įgijo savo asmeninėms reikmėms ir profesinei veiklai reikalingą kompiuterinę įrangą (pridedami sutartis ir įsigijimo dokumentai).

2.2.4. Mėnesinio lizingo įmoka 19,98 Eur. Atsakovė 2016 m. liepos 30 d. 2 m. sudarė pirkimo išsimokėtinai sutartį, kurios pagrindu įgijo savo asmeninėms reikmėms ir profesinei veiklai reikalingą telefoną (pridedami sutartis ir įsigijimo dokumentai).

2.3. Atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra būsto kredito sutarties pagrindu įgytas butas, kuris yra įkeistas bankui, ir po 1/2 dalį paveldėti 2 mažos vertės žemės sklypai. Registruotų transporto priemonių ar kito likvidaus turto, kurį pardavusi galėtų greitai atsiskaityti su valstybe, atsakovė neturi (žr. valstybės įmonės Regitra pažymą ir valstybės įmonės Registrų centro duomenis).

Taigi, atsižvelgiant į detaliai aptartą atsakovės turtinę padėtį, turimą turtą, pajamas bei ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus (siekiančius beveik 400 Eur kiekvieną mėnesį), taip pat į tai, kad iš gaunamo darbo užmokesčio ji turi išlaikyti savo gyvenamąjį būstą ir mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, skirti lėšų savo būtiniausiems poreikiams (maistui, higienai, gydymui ir kt.) užtikrinti, manytina, yra pagrindas pripažinti, kad dabartinė atsakovės materialinė padėtis yra pakankamas pagrindas išdėstyti skiriamos piniginės baudos mokėjimą.

VI

1. Teismo posėdyje pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovė šios institucijos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus patarėja Lina Simonaitytė-Venckuvienė iš esmės rėmėsi pareiškėjos prašyme pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovų A. M. ir J. V. atstovas advokatas Raimundas Moisejevas (2018 m. sausio 3 d. atstovavimo sutartys) iš esmės rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsakovai A. M. ir J. V. pritarė jų advokato argumentams.

3. Teismo posėdyje atsakovo A. Ž. atstovė advokatė Beata Vilienė (2018 m. sausio 3 d. atstovavimo sutartis) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos prašymą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjos prašymo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs prašymo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Taryba 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ konstatavo, kad Pirkime Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, Pirkime Nr. 2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo atliktais veiksmais pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, ir skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dvi baudas po 4 100 Eur baudą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 8 800 Eur baudą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur baudą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 15 700 Eur baudą.
2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė skundus VAAT dėl Nutarimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“, VAAT, išnagrinėjęs ūkio subjektų skundus, 2016 m. kovo 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4872-244/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05582-2015-1): VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkino iš dalies: Nutarime paskirtą 15 700 Eur baudą sumažino iki 4 200 Eur, kitą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinius skundus dėl Sprendimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“, LVAT, išnagrinėjęs nurodytų ūkio subjektų apeliacinius skundus dėl Sprendimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05582-2015-1): VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetė; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą pakeitė, sumažino Nutarime Nr. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 8 800 Eurų baudą iki 4 000 Eur; likusią Sprendimo dalį paliko nepakeistą.

4. Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1S-130(2017) „Dėl prašymo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovams“ nutarė kreiptis į VAAT su prašymu: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. 5 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 14 000 Eur baudą; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. J. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. Ž. 3 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 7 000 Eur baudą.
5. Nutarime Nr. 1S-130(2017), be kita ko, nurodyta:
1. Taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, vadovaujantis VAAT išaiškinimais administracinėse bylose Nr. eI-4122-1063/2017, UAB „Rovaltra“ prieš Konkurencijos tarybą, į tai, kad administracinėje byloje Nr. eI-4872-244/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05582-2015-1) susijusi su konkurenciją ribojančių susitarimų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkime Nr. 1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkime Nr. 2) konstatavimu, todėl tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, bylą nagrinėjęs teismas būtų priėmęs sprendimą kad draudžiami susitarimai nebuvo sudaryti, atitinkamai susitarimo dalyvėmis negalėtų būti laikomos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors jos ir neskundė Nutarimo, kuriame buvo nustatytas konkurenciją ribojantis susitarimas; jeigu LVAT būtų nustatęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė konkurenciją ribojančio susitarimo, nebūtų pagrindo skirti sankcijas šių ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie pažeidimo padarymo.

Taigi, Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreiptis į VAAT su prašymu skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovams atsirado po Nutarties įsiteisėjimo. Tokiu atveju senaties terminas, per kurį Taryba turi teisę kreiptis į VAAT su prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovams už prisidėjimą, padarant Įstatymo 5 straipsnio pažeidimą skirti sankcijas, baigiasi 2017 m. gruodžio 15 d.

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. prisidėjimas prie pažeidimo padarymo

Tiriant Pirkimo Nr. 1 metu padarytą Įstatymo 5 straipsnio pažeidimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. kompiuteryje buvo rasti 3 bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Public media“) komerciniai pasiūlymai su juose nurodytomis kainomis. Be to, 2013 m. rugpjūčio 1 d.–5 d. vykusio elektroninio susirašinėjimo tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. J. metu, abiejų bendrovių vadovai tarėsi dėl dalyvavimo Pirkime Nr. 1. Susirašinėjimo metu A. M. kelis kartus nurodė, jog derina galimas kainas, kurias savo komerciniuose pasiūlymuose turėtų nurodyti pirkime dalyvaujančios bendrovės, ir apie jas artimiausiu metu informuos A. J.. Tyrimo metu rastame 2013 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniame laiške, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. siųstame J. V., A. M. nurodė, jog paruošė visų tiekėjų komercinius pasiūlymus ir paprašė J. V. juos įvertinti. Pirkimo Nr. 2 metu vyko A. M., kitų ūkio subjektų ir perkančiosios organizacijos darbuotojų susirašinėjimas elektroniniu paštu bei bendravimas telefonu, kurių metu buvo derinama konkurso eiga.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. M. tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 metu.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. J. prisidėjimas prie draudžiamo susitarimo

2013 m. m. rugpjūčio 1 d.–5 d. vyko elektroninis susirašinėjimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės A. J., kurio metu jie tarėsi dėl kainų Pirkime Nr. l. Be to, A. J., susisiekusi su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. Ž., paprašė sudalyvauti pirkime ir pateikti pirkimo pasiūlymą su jos nurodyta kaina. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Ž. nurodė, jog pateikus pasiūlymą, į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ biurą atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. bei nurodė, kad ji ketina atsiimti pateiktą pasiūlymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo krūvio yra nepajėgi sukurti tokią programinę įrangą.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog A. J. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo Pirkime Nr. 1.

4. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. V. prisidėjimas prie pažeidimo padarymo

10. V. Ministerijai rekomendavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonę, galinčią atlikti tokius darbus. Be to, tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. vyko elektroninis susirašinėjimas, kurio metu jie tarpusavyje derino dalyvavimo Pirkime Nr. 2 sąlygas. 2013 m. rugsėjo 12 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. V. atsiuntė pakoreguotas viešojo pirkimo technines sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. M. ir papildomai nurodė: ,,Apklausoje gali dalyvauti: UAB „(duomenys neskelbtini)“. VšĮ „Demokratinių iniciatyvų centras – (duomenys neskelbtini)“. 2013 m. rugsėjo 23 d. tarp Ministerijos darbuotojo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. M. įvyko pokalbis, kurio metu Ministerijos darbuotojas informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Lukrecijos reklama“ nebuvo apklaustos dėl konkursinių pasiūlymų pateikimo, tačiau A. M. turėtų šių ūkio subjektų vadovus informuoti, kad jie turėtų patvirtinti, jog buvo apklausti Ministerijos darbuotojų, tačiau komercinių pasiūlymų nepateikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. perdavė šią informaciją VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovui J. V., kuris patvirtino, jog sakys, kad buvo apklaustas Ministerijos specialistų, tačiau pasiūlymo nepateikė.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog J. V. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo Pirkimo Nr. 2 metu.

5.5. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. Ž. prisidėjimas prie pažeidimo padarymo

Nutarime nustatyta, kad Pirkimo Nr. 1 metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. paprašė A. Ž. pateikti pirkimo pasiūlymą su jos nurodyta apie 80 000 Lt kaina. A. Ž. ši pasiūlymą pateikė, o vėliau atsiėmė, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog A. Ž. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo Pirkimo Nr. 1 metu.

5.6. Aplinkybių, turinčių reikšmės sankcijų skyrimui, vertinimas

Nustačius, jog ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie pažeidimo padarymo, pagal Įstatymo 41 straipsnio 5 dalį sankcijos turi būti skiriamos, įvertinus ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą, ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę, ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; kitas reikšmingas aplinkybes.

5.6.1. Ūkio subjektų padaryto pažeidimo pavojingumas

Taryba nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudamos Pirkime Nr. 1 taikomajai programinei įrangai pirkti, sudarė draudžiamą susitarimą, t. y. pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją, taip pažeisdamos Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaudamos Pirkime Nr. 2 dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų pirkimo, sudarė draudžiamą susitarimą, t. y. susitarė, jog tik vienas tiekėjas faktiškai pateiks komercinį pasiūlymą, dėl ko iš anksto buvo nustatytas pirkimo laimėtojas, ir taip pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Vertinant pažeidimo pavojingumą, pažymėtina, kad horizontalūs kainų nustatymo susitarimai, tarp jų ir įmonių susitarimai, suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Nutarime konstatuota, kad tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą – sudarė kartelinius susitarimus. Tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Remiantis Europos Komisijos praktika, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Sąžininga konkurencija sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai iš kelių ar net keliolikos tiekėjų pasiūlymų išsirinkti jai priimtiniausią. Tik esant sąžiningai konkurencijai gali būti pasiektas viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai naudoti valstybės lėšas. Analogiški principai galioja ir bet kuriems ūkio subjektams organizuojant konkursus, nes taip siekiama gauti palankiausią pasiūlymą. Sudarydamos draudžiamus susitarimus, tiriamos bendrovės ribojo konkurenciją atitinkamose rinkose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, jog Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 laimėtojai buvo iš anksto žinomi, tuo tarpu likusieji viešųjų pirkimų dalyviai dalyvavo fiktyviose procedūrose, imituodami konkurenciją. Toks tiriamų ūkio subjektų elgesys bei jų aiškus suvokimas apie daromus Įstatymo pažeidimus, taip pat rodo nagrinėtų draudžiamų susitarimų viešuosiuose pirkimuose pavojingumą.

5.6.2. Ūkio subjektų padaryto pažeidimo trukmė

Skaičiuojant ūkio subjekto padaryto Įstatymo pažeidimo trukmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarime Nr. 64 patvirtintu Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), todėl ir nagrinėjamu atveju vertinant ūkio subjektų padaryto pažeidimo trukmę, turėtų būti remiamasi šiuo aprašu.

Draudžiami konkurentų susitarimai Pirkime Nr. 1 vyko nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 8 d., t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki galutinio perkančiosios organizacijos nurodyto termino pateikti komercinius pasiūlymus. Draudžiami konkurentų susitarimai Pirkime Nr. 2 vyko 2013 m. rugsėjo 12 d., t. y. šią dieną VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui atsiuntė elektroninį laišką su viešajame pirkime galinčiomis dalyvauti įmonėmis. Taip pat 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo paruošta mažos vertės pirkimų tiekėjų apklausos pažyma.

Įvertinus minėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į Apraše įtvirtintą tvarką, Taryba darė išvadą, kad pažeidimų trukmė baudų dydžių nustatymo tikslais yra pusė metų.

5.6.3. Ūkio subjektų vadovų prisidėjimas prie pažeidimo padarymo

Taryba nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž. tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo.

5.6.4. Ūkio subjektų vadovų elgesys Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjektų padaryto pažeidimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. netrukdė atliekamam tyrimui, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž. keitė savo parodymus, tačiau atsižvelgus į tai, kad šiuos veiksmus A. Ž. atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų daromos apklausos metu, o ne Tarybos atliekamo tyrimo metu, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Ž. trukdė atliekamam tyrimui. Be to, A. Ž. nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų padėję Tarybai atlikti tyrimą. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą daroma išvada, kad A. M., J. V., A. J. bei A. Ž. elgesys tyrimo metu neturėtų daryti įtakos skiriamų sankcijų dydžiui.

Pagal Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punktą, skiriant sankcijas vadovams turėtų būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Tarybos vertinimu, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į tai, kad A. M., J. V. ir A. J. aktyviai dalyvavo, darant Įstatymo 5 straipsnio pažeidimus: patys inicijavo susirašinėjimus ir pokalbius, kurių metu buvo tariamasi dėl kainų ir/ar rinkos pasidalinimo.

Siūloma atsižvelgti į tai, kad Pirkime Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos buvo pripažinta organizavusi draudžiamo susitarimo sudarymą, skatinusi kitus ūkio subjektus perkančiajai organizacijai pateikti suderintus komercinius pasiūlymus bei atlikusi aktyvų vaidmenį, derinant tiekėjų tarpusavio veiksmus. Pirkimo Nr. 2 metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažintos organizavusios draudžiamo susitarimo sudarymą bei aktyviai derinusios savo veiksmus tiek tarpusavyje, tiek su perkančiąja organizacija, siekdamos, jog pirkimo laimėtoja taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad organizatorėmis pripažintas bendroves pažeidimo metu atstovavo būtent atsakomybėn traukiami vadovai – A. M. ir J. V.. Be to, siūloma atsižvelgti į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M. prisidėjo prie dviejų draudžiamų susitarimų padarymo.

5.7. Tarybos siūlomos sankcijos ūkio subjektų vadovams

5.7.1. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo gali būti apribojama teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir papildomai gali būti skiriama bauda iki 14 481 Eur. Tarybos vertinimu, apribojimo eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu trukmė turėtų būti nustatoma pagal mažiausios ir didžiausios sankcijos vidurkį, įvertinus aplinkybes, reikšmingas sankcijos skyrimui, padaryto pažeidimo pavojingumą, trukmę, ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį, ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes. Skiriant papildomą sankciją – baudą, Taryba siūlo nustatyti pradinį baudos dydį, kuris lygus pusei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto galimo maksimalaus baudos dydžio. Šiuo atveju pradinis baudos dydis yra 7 240 Eur. Vėliau pradinis baudos dydis tikslinamas, atsižvelgiant į baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes t. y. į ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą, trukmę, ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį, ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, kitas reikšmingas aplinkybes.

5.7.2. Suderinti veiksmai bei sprendimai viešuosiuose pirkimuose laikomi vienais iš sunkiausių konkurencijos pažeidimų. Konstatuotina, kad tiriami ūkio subjektai padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, o ūkio subjektų vadovai tiesiogiai prisidėjo prie sunkaus konkurencijos teisės pažeidimo – prie kartelinių susitarimų sudarymo.

5.7.3. Taryba, siūlydama vadovams veiklos apribojimus ir baudos dydį atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovų pažeidimas truko pusę metų ((60) pastraipa). Be to atsižvelgiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dviejų draudžiamų susitarimų dalyviu. Siūlydama vadovams veiklos apribojimus ir baudos dydį, Taryba atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė A. J. aktyviai dalyvavo ir patys rodė iniciatyvą, darant pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, derinant kainas ir / ar dalinantis rinkas.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2014 m. gegužės 9 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, žr. Tarybos bylos t. 15, b. l. 33–34) direktoriui A. M. 5 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 14 000 Eur baudą; viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2014 m. balandžio 9 d. – VšĮ „Demokratinių iniciatyvų centras“, žr. Tarybos bylos t. 12, b. l. 25–33) direktoriui J. V. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei A. J. 4 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 8 000 Eur baudą; viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. Ž. 3 m. apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti 7 000 Eur baudą.

2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro.“ Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, kai jis: 1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą.“

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 41 straipsnyje, be kita ko, nustatyta: Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad yra šio įstatymo 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos aplinkybės, priima nutarimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas (1 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime teismui nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai, taip pat nurodomas motyvuotas siūlymas dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymo ir jų dydžio; teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (2 dalis); Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai: 1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais (3 dalis); teismas, išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą (4 dalis); teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes (5 dalis); asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (6 dalis).

2.1. Kadangi šioje byloje sankcijas skiria teismas, kuris nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis), todėl pirmiausia būtina įvertinti, kokio funkcinio pobūdžio šios sankcijos yra. Teismo vertinimu, šios sankcijos yra baudžiamojo pobūdžio. Teismas tokią išvadą daro sistemiškai įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas (teismo vertinimu – viešųjų įstaigų pareigas); viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis; viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų; kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 682 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla; kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytų piniginių baudų maksimali riba yra žymiai didesnė negu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytų piniginių baudų dydžiai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda). Vadinasi, Konkurencijos taryba, priėmusi 2017 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 1S-130(2017) „Dėl prašymo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui skirti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovams“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4, 5 punktus) ir siūlydama skirti pinigines baudas, ne mažesnes negu 7 000 Eur, siūlo atsakovus šioje byloje nubausti.

2.2. Padarius išvadą, kad Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos yra baudžiamojo pobūdžio, konstatuotina, kad jas skiriant preciziškai būtina laikytis jų skyrimo terminų.

2.2.1. Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys. Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog sankcijos ūkio subjektams už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Taigi, pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 6 dalį ūkio subjekto vadovui galima skirti sankcijas ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Šie terminai yra materialūs, t. y. senaties terminai. Kadangi šioje byloje ginčo nėra, jog konkurenciją pažeidžiantys veiksmai vyko 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5.6.2 punktą), tai šie terminai nėra praleisti, t. y. nėra kliudantys skirti sankcijas atsakovams.

2.2.2. Minėta, jog Konkurencijos 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Konkurencijos taryba turi teisę kreiptis į teismą su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu prašymu per tris mėnesius nuo dienos, kai: 1) pasibaigia Konkurencijos tarybos nutarimo dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo apskundimo terminas, jeigu nutarimas neapskundžiamas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) įsiteisėja teismo sprendimas, kuris nepanaikina Konkurencijos tarybos nutarimo ar jo dalies dėl šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų, kiek tai susiję su ūkio subjektu, apskundusiu Konkurencijos tarybos nutarimą šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Konkurencijos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, jog skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo Konkurencijos tarybos nutarimo įteikimo dienos arba, jeigu nutarimas turi būti paskelbtas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje, – nuo nutarimo paskelbimo dienos (2 dalis); skundo padavimas dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui paskirta bauda, sustabdo baudos ir palūkanų priverstinį išieškojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (3 dalis). A. K. 41 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu paminėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1454/2011 konstatavo: „Konkurencijos tarybos <...> nutarimas <...> yra įformintas kaip vienas dokumentas, jis šiuo atveju turi būti laikomas atskirų individualių administracinių aktų rinkiniu, kadangi kiekvienos įmonės atžvilgiu konstatuota, jog atitinkama įmonė, kuriai skirtas aktas, padarė pažeidimą ir jai paskiriama konkreti piniginė bauda, t. y. kiekvieno pareiškėjo atžvilgiu nutarimo rezoliucinė dalis suformuluota bei piniginė bauda individualizuota atskirai. Konkurencijos tarybos nutarime <...> yra pasisakyta dėl atskirų <...> subjektų, todėl Konkurencijos tarybos nutarimas <...> traktuotinas kaip aktas, talpinantis savyje atskirus <...> individualius administracinius aktus“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, jog yra nusistovėjusi praktika, kad konkurencijos teisės pažeidimo atveju sprendimas, kurio adresatas neapskundė per nustatytą terminą, yra laikomas galutiniu šio adresato atžvilgiu (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje AssiDomän Kraft Products AB prieš Komisiją, C-310/97 P).

Teismas pabrėžia, kad Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatyti terminai yra procesiniai, reiškiantys, kad praleidus tuos terminus, Konkurencijos tarybos prašymas neturi būti nagrinėjamas teisme. Teismas taip pat pabrėžia, kad šioje byloje nustatyta, jog Taryba 2015 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 2S-15/2015 „Dėl ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose informacinėms technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) skyrė, be kita ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dvi baudas po 4 100 Eur baudą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – 2 000 Eur baudą. Taip pat nustatyta, kad šios bendrovės joms paskirtų baudų neskundė, todėl laikytina, kad jų atžvilgiu Tarybos 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 2S-15/2015 įsiteisėjo dar 2015 metais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad minėtos baudos sumokėtos seniai (žr. Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas) – dėl to ginčo šioje administracinėje byloje nėra. Vadinasi, Konkurencijos taryba praleido Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus atsakovų A. M. ir A. Ž. atžvilgiu, todėl jų atžvilgiu ši administracinė byla nutrauktina, nes pareiškėja praleido terminą prašymui pateikti ir jo neprašo atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktas). Antra vertus, dėl A. J. bei J. V. šie terminai nėra praleisti (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4, 5 punktus).

3. Atsakovė A. J. atsiliepime į skundą sutinka padariusi pažeidimą, tačiau mano, kad Konkurencijos tarybos siūloma sankcija yra neproporcinga. Teismas sutinka su tokia atsakovės pozicija. Pirma, šiame teismo sprendime konstatuota, kad ūkio subjektų vadovams pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį skiriamos sankcijos atlieka baudžiamąją, o ne ekonominę, kompensacinę ir drausminančią funkciją, kaip yra ekonominių sankcijų, skiriamų už konkurencijos teisės pažeidimus ūkio subjektams, atveju. Antra, Konkurencijos tarybos argumentas, jog atsakovams siūlomos skirti tokio dydžio sankcijos todėl, kad, esą, draudžiami susitarimai yra griežčiausi konkurencijos teisės pažeidimai, yra nepagrįstas: pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį sankcijos ir yra skiriamos tik ūkio subjektų, padariusių griežčiausius konkurencijos teisės pažeidimus (draudžiami konkurenciją varžantys susitarimai bei piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi), vadovams. Trečia, teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti vertinamas ne tik formaliai, t. y. kaip draudžiamas susitarimas (kas formaliai yra pavojingiausias pažeidimas konkurencijos teisės prasme), bet turi būti vertinama, kokia draudžiamo susitarimo finansinė išraiška, taip pat kokią ekonominę sankciją už šio pažeidimo padarymą gavo pats ūkio subjektas, t. y. teismo vertinimu, ekonominės sankcijos ūkio subjektui dydis parodo ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą (kitaip tariant, teismo vertinimu, jeigu ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos (žr. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, numatančią sankcijas ūkio subjektams už draudžiamus susitarimus) yra nykštukinės, tai tokio ūkio subjekto įtaka konkurencijai ir rinkai net ir padarant griežtą konkurencijos pažeidimą yra ne itin pavojinga).

Teismas pabrėžia, kad pagal Konkurencijos 40 straipsnio 1 dalį jis, skirdamas sankcijas, turi teisę: pirma, skirti tik teisių apribojimą, antra, skirti tik baudą, trečia, skirti abi sankcijas. Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05582-2015-1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtą baudą sumažino iki 4 000 Eur (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikos skiriant sankcijas ūkio subjektų vadovams pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nėra, kad yra atvejų, kai ūkio subjektams paskirtos žymiai didesnės baudos (pvz., Konkurencijos tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 2S-14/2014 UAB „Maxima LT“ skirta 16 871 872 Eur dydžio bauda (skelbiama Konkurencijos tarybos interneto tinklapyje)) negu UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo padaryti žymiai pavojingesni pažeidimai, A. J. negali būti skiriama Konkurencijos tarybos siūloma sankcija, nes tokia teismų formuojama praktika užkirstų galimybę sąžiningai, teisingai ir protingai diferencijuoti ūkio subjektų vadovams skiriamas sankcijas ateityje. Teismo požiūriu, Konkurencijos tarybos siūlomos sankcijos paskyrimas sudarytų sąlygas ir prielaidas formuotis anomaliai teismų praktikai, grindžiamai draudžiamųjų susitarimų pavojingumo formaliu supratimu. Antai, Konkurencijos tarybos 2014 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 2S-14/2014 UAB „Maxima LT“ skirta 16 871 872 Eur dydžio bauda reiškia, kad šiuo Konkurencijos tarybos nutarimu konstatuotas ūkio subjekto padarytas konkurencijos teisės pažeidimas yra itin pavojingas, nes paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam konkurencijos teisės pažeidimui. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirta tik 4000 Eur dydžio bauda (t. y. apie 4218 kartų mažesnė negu skirta UAB „Maxima LT“), reiškianti, kad ir ūkio subjekto padarytas konkurencijos teisės pažeidimas nėra itin pavojingas. Vadinasi, jeigu būtų galimybė skirti maksimalias sankcijas UAB „Maxima LT“ (ar bet kokio kito ūkio subjekto, padariusio analogišką pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą) vadovui, tai, pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei skirtina piniginė sankcija galėtų būti 4218 kartų mažesnė negu maksimali 14 481 Eur sankcija, nustatyta Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje (tai sudarytų apie 3,4 Eur). Teismo vertinimu, A. J. negali būti skiriama sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, nes būtų neproporcingai apribotos atsakovės teisės lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo pavojingumu, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovės teises pasirinkti darbinę veiklą. Kita vertus, A. J. skirtina 900 Eur dydžio sankcija už tai, kad ji tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamų susitarimų sudarymo, be to, teismas, nepaskyręs sankcijos, ribojančios atsakovės darbinę veiklą, nemano, kad būtų pagrįsta skirti piniginę sankciją, kuri būtų visiškai maža (artima 3,4 Eur) ir neatliktų baudžiamosios funkcijos. Paskyrus tokio dydžio sankciją (900 Eur), teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą sankcijos sumokėjimą išdėstyti dvejiems metams.

              4. Nors atsakovas J. V. teigia, kad jam apskritai neturėtų būti skiriama sankcija (skirtingai negu A. J.), tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-909-552/2017 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05582-2015-1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skirtą 4 200 Eur baudą paliko nepakeistą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus). Todėl teismas mano, kad J. V., tiesiogiai prisidėjusiam prie draudžiamojo susitarimo sudarymo, turi būti skiriama piniginė bauda. Teismo vertinimu, J. V. negali būti skiriama sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu, nes būtų neproporcingai apribotos atsakovo teisės lyginant su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryto pažeidimo pavojingumu, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Kita vertus, J. V. skirtina 920 Eur dydžio sankcija už tai, kad jis tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamų susitarimų sudarymo, be to, teismas, nepaskyręs sankcijos, ribojančios atsakovo darbinę veiklą, nemano, kad būtų pagrįsta skirti piniginę sankciją, kuri būtų visiškai maža ir neatliktų baudžiamosios funkcijos.

5. Teismas ypač pabrėžia, kad  asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, tai ypač atgrasys atsakovus nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje.

6. Atsakovai A. M., A. Ž. ir J. V. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai A. M., J. V. pateikė patirtų išlaidų įrodymus, tačiau išlaidų nedetalizavo, todėl jie turi teisę pateikti tų išlaidų detalizavimą pagrindžiančius dokumentus per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. A. Ž. apskritai nepateikė dokumentų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas. Todėl išlaidų priteisimo klausimas šiuo sprendimu nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

1. Administracinę bylą Nr. eI-1194-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2017-7) dalyje dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo skirti sankcijas A. M. ir A. Ž. nutraukti.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą skirti sankcijas A. J. bei J. V. tenkinti iš dalies.

A. J. už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo skirti 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.

J. V. už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo skirti 920 Eur (devynių šimtų dvidešimties eurų) baudą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                          Marius Bajoras

                 Violeta Petkevičienė

                 Ernestas Spruogis