Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-1597-560-2011].doc
Bylos nr.: 2A-1597-560/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras ginantis viešąjį interesą 190743392 Ieškovas
Vaikų teisių apsaugos skyrius 188710061 išvadą duodanti institucija
Vilniaus m.3-ieji vaikų globos namai 190988178 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
Bylos dėl globos ir rūpybos
dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos)
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Tėvų valdžios apribojimas
Globa ir rūpyba:
Nepilnamečių globa ir rūpyba:
Nuolatinė vaiko globa (rūpyba)
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Procesiniai terminai:
Procesinių terminų atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai:
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą

Civilinė byla Nr. 2A-1597-560/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15280-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

77.6.; 82.2.2.;121.18; 121.19.8.

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Stanislav Barsul,

atsakovui J. A. ir jo atstovui adv. Juozui Vasiliauskui,

išvadą teikiančios institucijos atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui J. A. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo  ir  išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė ieškinį, kuriuo prašė neterminuotai apriboti atsakovui J. A. tėvo valdžią nepilnamečių K. A. ir A. A. atžvilgiu, nustatyti nepilnametėms K. A. ir A. A. nuolatinę globą ir jų globėju paskirti Vilniaus 3-iuosius vaikų globos namus, nustatyti K. A. ir A. A. gyvenamąją vietą Vilniaus 3-iuosiuose vaikų globos namuose, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms K. A. ir A. A. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje  nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečių K. A. ir A. A. tėvas. Atsakovo šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2006-02-05, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-01-26 įsakymu atsakovo šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Mažamečių vaikų motina yra mirusi. Ieškovas teigė, kad atsakovas netinamai įgyvendina tėvo valdžią nepilnamečių dukrų atžvilgiu, dažnai girtuokliauja, neužtikrina dukroms tinkamų gyvenimo sąlygų, jomis nesirūpina, yra ne kartą teistas, jam diagnozuota psichinė liga vartojant įvairias psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, dėl ko būtina apriboti jo kaip tėvo valdžia nepilnamečių dukterų atžvilgiu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 1 apylinkės teismas 2010-11-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir neterminuotai apribojo atsakovui J. A. valdžią nepilnamečių K. A. ir A. A. atžvilgiu, nustatė nepilnametėms K. A. ir A. A. nuolatinę globą ir jų globėju paskyrė Vilniaus miesto 3-iuosius vaikų globos namus, nustatė vaikų gyvenamąją vietą globėjo Vilniaus miesto 3-iuosius vaikų globos namų buveinėje, priteisė iš atsakovo J. A. išlaikymą nepilnametėms dukterims po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-09-01 iki vaikų pilnametystės, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 383 Lt žyminio mokesčio bei ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros naudai 427,19 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu (CPK 130 str.). Tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismą. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, jog atsakovas nepilnametėmis dukterimis tinkamai nesirūpina, vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl nusprendė, kad vadovaujantis CK 3.180 str., būtina atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu bei tenkinti kitus ieškovo reikalavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-17 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo. Nurodo, kad reikalavimas neterminuotai apriboti tėvų valdžią nėra pagrįstas vien dėl to, kad teismas nėra svarstęs klausimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Tuo tarpu neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisinės pasekmės yra labai griežtos, todėl tai turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Pažymi, kad realiai apie bylos nagrinėjimą jis nebuvo informuotas. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl nėra suprantama, kodėl jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą įprasta tvarka. Apeliantas nurodo, kad jis nori toliau auginti savo dukteris, to nori ir mažamečiai vaikai. Jis turi visas reikiamas sąlygas auginti dukteris. Be to, nors ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, jis siekia stoti į doros kelią, susitvarkyti. Pažymi, kad, kaip patvirtina pateikiami  dokumentai, jis nuolat lanko mergaites globos namuose, daug laiko praleidžia su jomis, jomis rūpinasi. Apelianto ryšys su dukterimis nėra nutrūkęs, jam yra svarbios dukterys, kurios yra prisirišusios prie tėvo. Be to, socialiniai darbuotojai yra konstatavę, jog apelianto bendravimo su dukterimis nutrūkimas gali turėti neigiamos įtakos mergaičių psichologinei būsenai, jų vystymuisi.

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ribojant tėvų valdžią būtina nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Ieškovas, atkartodamas ieškinyje nurodytas aplinkybes (faktus), buvusias iki kreipimosi į teismą, dėl atsakovo netinkamo elgesio, daro išvadą, kad atsakovas nuo jo šeimos įtraukimo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iš esmės nepakeitė savo gyvenimo būdo (dėl alkoholio vartojimo buvo įtrauktas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę, jam nustatyta psichinė liga vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, buvo ne kartą baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, gyvendamos namuose mergaitės buvo netvarkingos, aprengtos nešvariais drabužiais), dėl ko apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu, netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taip pat atsiliepime pažymima, kad nors apeliantas teigia, kad jis lanko savo dukras, atneša joms lauktuvių, myli jas, tačiau jis nesistengia ir neketina keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, todėl namuose nebūtų patenkinti mažamečių vaikų interesais, užtikrintas jų saugumas ir tinkamos vystytis sąlygos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 str. 3 d. 1 p. (pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą).

Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovui pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo ir šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas viešo paskelbimo spaudoje būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteiktas tinkamai. CK 117 str. numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kitais CPK nustatytais būdais. Pagal CPK 122 str. 1 dalį procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Kai dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato  jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, - namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbo vietos administracijai (CPK 123 str. 1, 3 dalys). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio nuorašas bei teismo pranešimo nuorašas buvo siųsti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentai nebuvo įteikti, pažymoje nurodoma, kad moteris iš buto nurodė, jog atsakovas šiuo adresu negyvena (b.l. 67). Pirmosios instancijos teismas 2010-09-24 nutartimi, konstatavęs, kad dokumentai nebuvo įteikti ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu bei ieškovui nenurodžius kuratoriaus, leido ieškovui pranešimą apie atsiliepimo pateikimą į pareikštą ieškinį bei šaukimą į teismo posėdį atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 83). Tačiau byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, kur, kaip teigia apeliantas, jis nuolat gyvena, be to jis periodiškai lanko mažametes dukteris globos namuose, apie ką neabejotinai žinojo proceso dalyviai, tuo tarpu teismas nesiėmė visų priemonių atsakovą realiai informuoti apie pareikštą ieškinį bei vykstantį teisminį procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasinaudojus kitais CPK numatytais įteikimo būdais (per antstolius, seniūniją bei kitas būdais), teismas turėjo realią galimybę procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai atsakovui ir taip užtikrinti jo teisę dalyvauti teisminiame procese. Atsižvelgiant į byloje sprendžiamo klausimo svarbumą tiek viešajam interesui, tiek ir paties atsakovo interesams bei jo teisėms, kadangi neterminuotai apribojus tėvo valdžią yra taikomos labai griežtos teisinės pasekmės, apeliacinės instancijos teismo kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, kad procesiniai dokumentai (pranešimas apie atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimą bei šaukimas) atsakovui buvo tinkamai įteikti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas turėjo įvertinti visas teismo procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes ir tik būdamas įsitikinęs, kad atsakovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai, galėjo nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui. Nesant pakankamų įrodymų, jog atsakovas buvo realiai informuotas apie vykstantį procesą, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-09-24 nutartimi nutarė skirti bylą nagrinėti parengiamajame posėdyje 2010-11-17 9.00 val. (b.l. 83). Iš 2010-11-17 posėdžio protokolo matyti, kad parengiamasis posėdis nevyko, o teismas iš karto pradėjo bylos nagrinėjimą iš esmės bei išnagrinėjęs bylą priėmė skundžiamą teismo sprendimą (b.l. 94-95). Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas tokiu būdu pažeidė CPK normas, reglamentuojančias bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-04-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2005 yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 straipsnis) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. „Pranešimas“ šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teisme. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (nepriimdamas nutarties) ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai. Priešingu atveju teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą iš esmės parengiamajame teismo posėdyje ir priėmęs teismo sprendimą nedalyvaujant atsakovui, kai nėra patikimų duomenų apie jo tinkamą informavimą apie teismo posėdį bei kai nėra atsakovo sutikimo pradėti žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės, pažeidė atsakovo CPK jam suteiktas procesines teises, įgalinančias ginti savo poziciją ir siekti teisingo teismo sprendimo, – teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant bent vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, proceso teisės normų pažeidimus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų apie atsakovo galėjimą tinkamai pasirūpinti mažametėmis dukterimis, užtikrinti jų normalų vystymąsi, nes šias aplinkybes tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                         Dainius Rinkevičius

 

 

Teisėjai                                                                        Natalja Cikoto

 

 

               Rūta Burdulienė