Civilinė byla Nr. e2-931-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00695-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. K., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo G. K., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilbeksa“ dėl palūkanų pripažinimo neteisėtomis bei piniginio reikalavimo sumažinimo ir vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys – antstolė D. M., Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas bankrutuojantis fizinis asmuo G. K., atstovaujamas bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Idėjų rinka“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti 111 706,00 Eur piniginio reikalavimo dalį, išieškomą iš ieškovo G. K. atsakovės UAB ,,Vilbeksa“ naudai, neteisėta; 2) pripažinti iš ieškovo G. K. atsakovės UAB „Vilbeksa” naudai skaičiuojamas 24,45 proc. kompensuojamąsias palūkanas neteisėtomis; 3) kompensuojamąsias palūkanas sumažinti nuo 24,45 proc. iki 5 proc.; 4) panaikinti 2013 m. kovo 25 d. (notarinio registro Nr. 3-1308) ir 2014 m. spalio 14 d. (notarinio registro Nr. 3-6234) vykdomuosius įrašus; 5) piniginio reikalavimo dalį sumažinti nuo 201 917,43 Eur iki 90 211,43 Eur.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas jam iškėlė fizinio asmens bankroto bylą bei paskyrė bankroto administratore UAB „Idėjų rinka“ (civilinės bylos Nr. e2FB-4001-863/2021). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. Bankroto administratorė pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytas pareigas ir nustatė įvairių neatitikimų bei pažeidimų, kurie nepagrįstai apribojo ieškovo bankrutuojančio fizinio asmens turtines galias bei galėjo lemti jo nemokumą. Ieškovo teigimu, teikiamu ieškiniu sprendžiami klausimai susiję su ieškovo ir kreditoriaus turtiniais santykiais, o ne ieškovo fizinio asmens bankroto bylos vykdymo procedūra. Kadangi ieškinio reikalavimo suma viršija 40 000 Eur, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 dalimi, ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo G. K., atstovaujamo bankroto administratorės UAB „Idėjų rinka“, ieškinį atsisakė priimti.

4.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-4001-863/2021 iškėlė ieškovui G. K. bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. Ieškovo bankroto administratorė kol kas nėra į bankroto bylą pateikusi prašymo dėl ieškovo kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovas pateiktu ieškiniu iš esmės ginčija kreditoriaus 111 706 Eur piniginio reikalavimo dalį, 24,45 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, 2013 m. kovo 25 d. vykdomojo įrašo ir 2014 m. spalio 14 d. vykdomojo įrašo teisėtumą bei kitas sutartines sąlygas. Teismas, atsižvelgęs į fizinių asmenų bankroto proceso specifiką bei į tai, kad bylos dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo yra priskirtos apylinkės teismų kompetencijai specialia teisės norma (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), vadovaudamasis FABĮ 23 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad bankroto administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami, sprendė, jog ieškovo, atstovaujamo bankroto administratorės, ieškinys dėl kreditoriaus reikalavimo dalies ginčijimo yra teismingas bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju bendroji teismingumo taisyklė pagal ieškinio sumą (CPK 27 straipsnio 1 dalis) nėra taikytina, nes taikoma specialioji teisės norma (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 5 dalis).

6.       Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui ir ieškovui išaiškino, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kaip į ieškovo bankroto bylą nagrinėjantį teismą.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovas G. K., atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Idėjų rinka“, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d.  nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas suformavo klaidingą poziciją, kad bankroto administratorė ginčija atsakovo pateiktą kreditoriaus reikalavimą. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria bankrutuojančiam fiziniam asmeniui yra iškeliama fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratorė pradėjo vykdyti bankroto administravimo procedūrą. Vykdydama FABĮ bei Nemokumo administratorių etikos kodekse numatytas pareigas, bankroto administratorė išsireikalavo iš bankrutuojančio fizinio asmens visus dokumentus, sutartis, vykdomuosius dokumentus, kurie susiję su ieškovo turtinėmis teisėmis bei galėjo turėti įtakos nemokumui. Peržvelgusi ieškovo pateiktus dokumentus, bankroto administratorė nustatė įvairių neatitikimų bei pažeidimų, kurie nepagrįstai apribojo bankrutuojančio fizinio asmens finansines teises bei lėmė nemokumą, todėl nusprendė ieškiniu inicijuoti teisminį ginčą.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio turinį. Atsakovės reikalavimas yra pagrįstas notaro išduotais vykdomaisiais įrašais, kurie yra vykdomieji dokumentai, vykdytini civilinio proceso tvarka. Notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Ginčai dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo nagrinėjami ginčo teisena, inicijuojant atskirą teisminį ginčą pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Tačiau pirmosios instancijos teismas suformavo poziciją, kad bankroto administratorė ginčija kreditoriaus pateiktą reikalavimą, todėl nepagrįstai taikė FABĮ 23 straipsnį.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė bendruosius teismingumo principus. Įstatymų leidėjas kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūroje numatė galimybę ginčyti tuos reikalavimus, kurie būtų teisiškai nepagrįsti. Tokios procedūros esmę sudaro neleisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teisėmis bei nepagrįstai prašyti piniginio reikalavimo, kuris jam nepriklauso. Esant duomenims apie tai, kad kreditoriaus reikalavimo dydis kelia abejonių, bankroto bylą nagrinėjantis teismas išsprendžia reikalavimo pagrįstumo klausimą. Taigi, bylą nagrinėjantis teismas peržiūri, ar toks reikalavimas yra teisiškai pagrįstas ir atitinka kreditoriaus finansinius interesus. Fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas neturėtų pagrindo netvirtinti atsakovės reikalavimo, kadangi jis yra pagrįstas vykdomaisiais įrašais.

7.4.                      Ginčo nagrinėjimas fizinio asmens bankroto byloje pernelyg užtęstų bylos nagrinėjimą, taip pat kyla grėsmė, kad teismas gali paskubomis išspręsti ginčą, todėl tai lemtų fizinio asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Sprendžiant klausimą, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo, atstovaujamo bankroto administratorės, ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, aktuali CPK 1 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. FABĮ, būdamas specialiu fizinių asmenų bankroto procesą reglamentuojančiu įstatymu, nustato tam tikras išimtis iš CPK įtvirtintų bendrųjų teismingumo taisyklių. Tokios išimtys sietinos su tuo, kad FABĮ nustato bendrą (kolektyvinę) kreditorių reikalavimų tvirtinimo ir tenkinimo sistemą, todėl fizinio asmens kreditoriai negali pagal bendrąsias teismingumo taisykles atskirai kreiptis į teismus dėl turtinių reikalavimų bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu, o turi pareikšti reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje. Bankroto administratoriui ginčijant kreditorių reikalavimų pagrįstumą, tokių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas posėdyje, pranešęs bankroto administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (FABĮ 23 straipsnio 5 dalis). Taip pat fizinio asmens bylą nagrinėjančiam teismui įstatyme numatytais atvejais gali kilti pareiga perimti kitų teismų nagrinėjamas bylas, tačiau tik tada, kai bylose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai bankrutuojančiam asmeniui (FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai).

10.       Kita FABĮ numatyta išimtis iš bendrųjų CPK teismingumo taisyklių yra nustatyta FABĮ 12 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administratoriaus teises ir pareigas fizinio asmens bankroto procese. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. 

11.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo keliamą ginčą nepagrįstai priskyrė vienai iš FABĮ paminėtų išimčių, kuomet jis turi būti nagrinėjamas fizinio asmens bankroto byloje, t. y. kaip atsakovo reikalavimo, kurį ginčija bankroto administratorė, tvirtinimo klausimą (FABĮ 23 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, atsakovė savo reikalavimo FABĮ nustatyta tvarka nėra pareiškusi bankroto administratorei, atitinkamai, teismui nebuvo perduotas atsakovės reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas. Šiuo atveju atsakovės naudai buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal notaro vykdomuosius įrašus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 5 dalis), o ieškovui iškėlus bankroto bylą, šie vykdomieji dokumentai buvo perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir turi būti tenkinami pagal FABĮ nustatytą tvarką (FABĮ 20 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratorės, byloje pareikštu ieškiniu ginčija minėtus vykdomuosius dokumentus (vykdomuosius įrašus), prašo sumažinti juose numatytas palūkanas, be kita ko, peržiūrėti šalių sudarytoje paskolos sutartyje numatytų palūkanų dydį. Toks ginčas yra platesnio pobūdžio, nei kreditoriaus reikalavimo tvirtinimas bankroto byloje, jis susijęs tiek su vykdomųjų dokumentų ginčijimu, tiek sutarties sąlygų galimu modifikavimu, todėl jis nepatenka į kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūrą, numatytą FABĮ 23 straipsnio 5 dalyje. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad skolininko (įkaito davėjo) bei hipotekos kreditoriaus ginčai dėl kreditoriaus veiksmų teisėtumo (ir vykdomojo įrašo panaikinimo) remiantis CK 4.1941 straipsnio 6 dalimi bei aktualia kasacinio teismo praktika turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 27 punktą).

12.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą apygardos teismui, kita FABĮ 12 straipsnyje nustatyta išimtimi iš bendrųjų teismingumo taisyklių (kai bankroto administratorius ginčija sandorius, galėjusius turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams), nesirėmė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.  

13.       Kadangi pirmosios instancijos teismas keliamą ginčą netinkamai kvalifikavo kaip kreditoriaus pareikšto reikalavimo dalies ginčijimą ir nepagrįstai nurodė, kad toks klausimas turi būti nagrinėjamas ieškovo bankroto bylą nagrinėjančiame apylinkės teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. K., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Idėjų rinka“, ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                             Marius Bajoras