Civilinė byla Nr. e2A-309-370/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00906-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3; 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės kredito unijos ,,Saulėgrąža“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės kredito unijos „Saulėgrąža“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl garantinės išmokos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vilnoja LT“, A. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kredito unija (toliau – KU) „Saulėgrąža“ (toliau – ieškovė, Kredito unija, Unija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir atsakovė, garantas) 235 437,64 Eur garantinę išmoką, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. liepos 22 d. kredito sutartimi Nr. 70-0000354 (toliau – Kredito sutartis) ieškovė suteikė UAB „Vilnoja LT“ (toliau – Kredito gavėja) 480 000 Eur kreditą. Suteiktas kreditas buvo panaudotas pagal Kredito sutartyje nustatytą paskirtį. Kredito gavėja, siekdama užtikrinti savo prievolių įvykdymą, 2016 m. liepos 22 d. sutartinės hipotekos (su visais sutartinės hipotekos pakeitimais ir papildymais) pagrindu įkeitė minėtoje sutartyje nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Taip pat buvo įkeistas trečiajam asmeniui A. B. priklausantis turtas. Kredito gavėjos tinkamas prievolių ieškovei įvykdymas buvo užtikrintas ne tik hipoteka, bet ir UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (jos teisių perėmėja yra atsakovė) 2016 m. liepos 22 d. garantija Nr. 1G-144/2016 (toliau – Garantija). Garantija buvo išduota ieškovės ir atsakovės 2013 m. rugsėjo 25 d. sudarytos sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-67/2013 (toliau – Sutartis dėl garantijų teikimo) pagrindu. Prievolė pagal Kredito sutartį taip pat buvo užtikrinta laidavimu pagal 2016 m. liepos 22 d. ieškovės ir laiduotojos A. B. (toliau – Laiduotoja) sudarytą Laidavimo sutartį Nr. L-70-0000207 (toliau – Laidavimo sutartis).
3. 2020 m. spalio 20 d. Kredito sutartis vienašališkai nutraukta, vadovaujantis Kredito sutarties 14.1.1 papunkčiu. Nutraukus Kredito sutartį, notaras 2020 m. gruodžio 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus Kredito gavėjos turto realizavimo veiksmus Kredito gavėjos skola ieškovei yra 336 339,49 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00086 realizavus Laiduotojai priklausantį turtą ieškovės naudai buvo išieškota 38 844,93 Eur.
4. Ieškovė nurodė, kad realizavus įkeistą turtą ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo, tačiau atsakovė nusprendė nevykdyti garantinio įsipareigojimo pagal išduotą Garantiją, nes ieškovė nevisiškai realizavo laidavimą. Atlikus visus Kredito gavėjos, o taip pat ir Laiduotojos turto realizavimo veiksmus, Kredito gavėjos skola ieškovei yra 336 339,49 Eur negrąžinto kredito. Ieškovė, vadovaujantis Garantija, turi teisę į 70 procentų neatgautos Kredito dalies grąžinimą, t. y. 235 437,64 Eur (336 339,49 Eur x 70 procentų).
5. Ieškovės teigimu, išduota sąlyginė garantija. Garantijos 5.2 punkte numatyta, kad Garantija yra neatskiriama 2013 m. rugsėjo 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo Nr. 3G-67/2013 dalis. Sutarties dėl garantijų teikimo 29 punkte nustatyta, kad atsakovė vykdo garantinius įsipareigojimus kredito unijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 912 „Dėl žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ (toliau – Nutarimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ veiklos nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir Sutartyje dėl garantijų teikimo nustatyta tvarka.
6. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti vykdyti garantinį įsipareigojimą ieškovei, nes nei Garantijoje, nei Sutartyje dėl garantijų teikimo, nei Nuostatuose, nei Nutarime nėra nurodyta, kad ieškovė turi pateikti atsakovei skolos išieškojimo iš Laiduotojos negalimumo aktą ar nutartį, kuria nutariama nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus Laiduotojos bankroto procese, taip pat nėra nustatyta, kad ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę tik išieškojus skolą iš Laiduotojos. Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 punkte nustatyta, kad Kredito unija kartu su prašymu įvykdyti garantinį įsipareigojimą turi pateikti informaciją apie Kredito unijos atliktus veiksmus ir išieškotas sumas iš Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui išduotų laidavimų. Kreipdamasi į atsakovę, ieškovė šią sąlygą tinkamai įvykdė, nes pateikė informaciją ir įrodymus apie atliktus veiksmus ir išieškotas sumas iš Laiduotojos.
7. Atsakovė UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji turi teisę atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą dėl garantinių išmokų išmokėjimo, kai yra Garantijos vykdymo sąlygų pažeidimų. Šiuo atveju ieškovė nėra realizavusi išieškojimo iš Laiduotojos. Atsakovės teigimu, Laiduotojos laidavimas visai kredito sumai buvo pagrindinė Kredito gavėjos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonė. Ieškovė nerealizavo skolos išieškojimo iš Laiduotojos pagal Laidavimo sutartį, todėl atsakovė teisėtai atsisakė vykdyti Garantiją. Ieškovė vis dar vykdo skolos pagal Kredito sutartį išieškojimą iš Laiduotojos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė realizavo laidavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkte numatyta, jog, Kredito gavėjai negrąžinus kredito ar jo dalies, Kredito unija įgyja teisę kreiptis į atsakovę dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo tik pasibaigus kredito grąžinimo terminui ar Kredito sutartį nutraukus prieš terminą ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Kredito unijai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės ir (ar) reikalavimai pagal Kredito unijai išduotus vekselius realizuoti ir (ar) Kredito unijai įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo perduotas neparduotas turtas. Teismas, taikydamas lingvistinį minėtos nuostatos aiškinimo metodą, padarė išvadą, kad Garantijos vykdymo sąlyga suprantama kaip apimanti tris atskirus elementus, t. y. turi būti realizuoti: (1) Kredito unijai įkeistas turtas ir (ar) (2) turtinės teisės ir (ar) (3) reikalavimai pagal Kredito unijai išduotus vekselius, todėl Laidavimas turi būti realizuotas tam, jog būtų įgyvendinta viena iš Garantijos vykdymo sąlygų.
10. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nuostatų 23 punkte prievolių užtikrinimo būdai, kurie turi būti realizuoti, apibrėžiami taip pat, kaip Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkte ir skirstomi į tris elementus: įkeistą turtą, turtines teises, vekselius.
11. Teismas, įvertinęs Sutarties dėl garantijų teikimo nuostatas, nusprendė, kad teisė kreiptis į garantą dėl Garantijos vykdymo siejama su visų atskirų ir skirtingų skolininko prievolės kreditoriui užtikrinimo priemonių įgyvendinimu (realizavimu), t. y. prieš kreipiantis į garantą dėl Garantijos vykdymo, turėtų būti realizuoti visi kiti kreditoriui prieinami būdai skolą išieškoti iš Kredito gavėjo – tiek iš įkeisto turto, tiek iš laidavimo, tiek iš vekselių.
12. Teismo vertinimu, Garantijos vykdymo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į garantijai būdingą subsidiarumo principą, o tai lemia atsakovės pareigą vykdyti garantinį įsipareigojimą tik po to, kai ieškovė iš kitų kredito grąžinimą užtikrinančių priemonių, be kita ko ir laidavimo, negauna savo reikalavimų dėl Kredito gavėjos skolos visiško patenkinimo.
13. Teismas pažymėjo, kad laidavimą, kaip prievolės užtikrinimo būdą, siūlė ieškovės paskolų komitetas ir šis Kredito gavėjos įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo užtikrinimo būdas buvo nurodytas paraiškoje dėl garantijos suteikimo, kurią ieškovė su Kredito gavėja pateikė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad paraiškoje dėl Garantijos nurodžius laidavimą, kaip Kredito gavėjos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, Sutarties dėl garantijų teikimo aiškinimas, pagal kurį visų kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių realizavimas nebūtų laikomas Garantijos vykdymo sąlyga, lemtų nesąžiningą sutarties aiškinimą atsakovės atžvilgiu ir nepagrįstą šalių tarpusavio įsipareigojimų pusiausvyros pakeitimą.
14. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs Garantijos, Sutarties dėl garantijų teikimo nuostatas, garantijos, kaip subsidiarios prievolės, prigimtį, konstatavo, kad Garantijos sąlygos aiškintinos kaip nustatančios garantijos vykdymo sąlygą, jog turi būti realizuoti trys atskiri elementai: kreditoriui įkeistas turtas, turtinės teisės, reikalavimai pagal išduotus vekselius, todėl laidavimas pagal Garantijos sąlygas taip pat turėjo būti realizuotas prieš kreipiantis dėl garantinės išmokos.
15. Teismas pažymėjo, kad vien informacijos apie vykstantį ar vykdytą išieškojimą iš Laiduotojos pateikimas pats savaime neatskleidžia garantijos vykdymo sąlygų buvimo, t. y. jog buvo realizuotas laidavimas. Teismo sprendime, įvertinus Sutarties dėl garantijų teikimo 28, 30.4, 30.5, 30.8 punktų turinį, pripažinta, kad kaip garantijos vykdymo sąlyga apibrėžiami privalomi pateikti dokumentai yra skirti įrodyti, jog Kredito sutarties pagrindu įkeistas turtas ir (ar) turimos turtinės teisės buvo realizuoti, todėl atsakovei turėjo būti pateikti įrodymai, kad ieškovė realizavo laidavimą pagal Laidavimo sutartį.
16. Teismo vertinimu, pagal Sutarties dėl garantijų teikimo nuostatas ieškovė, kreipdamasi dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo į atsakovę, turėjo pateikti dokumentus, kurie patvirtintų Kredito gavėjos Kredito sutarties pagrindu įkeisto turto ir (ar) turtinių teisių ir (ar) reikalavimų pagal Kredito unijai išduotus vekselius realizavimą (30.5 punktas), informaciją apie Kredito unijos atliktus veiksmus ir išieškotas sumas iš Kredito unijos naudai Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui išduotų laidavimų (30.8 punktas), t. y. turėjo būti įrodytas laidavimo realizavimas. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti duomenys kelia abejonių dėl to, ar ieškovė visiškai realizavo laidavimą, kaip ieškovės turimą turtinę teisę į Laiduotoją.
17. Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti vykdyti garantiją ieškovei neįrodžius turtinės teisės realizavimo, nepažeidė Garantijos sąlygų, o vien tai, kad atsakovė įvardijo konkretų dokumentą – išieškojimo negalimumo aktą, kuris, jos vertinimu, būtų pakankamas pagrįsti visiškai realizuotas turtines teises (laidavimą), nelaikytinas Garantijos sąlygų neatitinkantis reikalavimas, nes ieškovei teko pareiga įrodyti turtinių teisių realizavimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nebuvo tenkinta Garantijos vykdymo sąlyga, t. y. ieškovė neįrodė, jog realizavo visas turimas Kredito gavėjos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kokia apimtimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovė KU „Saulėgrąža“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Nei Nuostatų 22 punkte, nei Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkte nėra numatytas reikalavimas realizuoti laidavimą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę. Šalys buvo susitarusios tik dėl pareigos realizuoti įkeistą turtą ir (ar) įkeistas turtines teises, kadangi jokių sąlygų, susijusių su laidavimo, kaip asmeninio prievolių užtikrinimo būdo, realizavimu, šalys nenustatė. Ieškovė neturėjo teisinės pareigos realizuoti laidavimą ir tik tada kreiptis dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo.
18.2. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kreipdamasi į atsakovę Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 punkte nustatytą sąlygą tinkamai įvykdė, kadangi pateikė įrodymus apie atliktus veiksmus ir išieškotas sumas iš Laiduotojos. Ieškovė neturėjo teisinės pareigos įrodyti laidavimo realizavimą, todėl pateikti dokumentai dėl išieškotų sumų iš Laiduotojos ir atliktų veiksmų išieškant skolą iš Laiduotojos turėjo būti pripažinti pakankamais Garantijos vykdymo sąlygos tinkamam įgyvendinimui
.
18.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė Sutarties dėl garantijų teikimo 30.5 ir 30.8 punktų pažeidimus, tačiau net ir pripažinus minėtų nuostatų pažeidimo egzistavimą, laikantis Sutartyje dėl garantijų teikimo įtvirtinto proporcingumo principo, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl garanto atsakomybės sumažinimo, bet ne visiško garanto atleidimo nuo prievolių įvykdymo. Ieškovė yra atlikusi Laiduotojos turto realizavimo veiksmus ir vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00086 realizavus Laiduotojai priklausantį turtą ieškovės naudai buvo išieškota 38 844,93 Eur. Ši aplinkybė turėjo sudaryti pagrindą spręsti garanto atsakomybės sumažinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Sutartyje dėl garantijų teikimo įtvirtinto garanto atsakomybės proporcingumo principo įgyvendinimo.
18.4. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui yra svarbus civilinės bylos Nr. e2-896-1012/2024, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimą Laiduotojai, rezultatas, privalėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo tol, kol bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-896-1012/2024. Neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024, ieškovei buvo apribotos galimybės teikti įrodymus dėl realaus išieškojimo negalimumo iš Laiduotojos.
19. Atsakovė UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Apeliaciniame skunde ieškovė formuluoja naują ieškinio reikalavimą dėl ieškinio tenkinimo iš dalies, taip iš esmės siekdama pakartotinio bylos nagrinėjimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naują teisinį pagrindą – garanto atsakomybės proporcingumo, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.
19.2. Bylos dalykas yra 2023 m. liepos 21 d. atsakovės atsisakymo vykdyti garantinį įsipareigojimą ieškovei pagal Garantiją pagrįstumas ir teisėtumas, todėl sprendžiant klausimą dėl realizavimo iš Laiduotojos laidavimo (ne)galimumo klausimą, nauji įrodymai ir argumentai negali paneigti aplinkybės, kad 2023 m. liepos 21 d. ieškovė nebuvo realizavusi laidavimo.
19.3. Tiek sisteminis, tiek lingvistinis Garantijos vykdymo sąlygas reglamentuojančių Nuostatų 22 punkto ir Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkto nuostatų aiškinimas patvirtina, kad Laiduotojos laidavimo realizavimas buvo Garantijos vykdymo sąlyga.
19.4. Teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad dokumentų, įrodančių faktą, jog Laiduotojos laidavimas buvo realizuotas, pateikimas atsakovei yra Garantijos vykdymo sąlyga. Ieškovė šios sąlygos neįvykdė, todėl atsakovė teisėtai atsisakė vykdyti savo garantinį įsipareigojimą.
19.5. Ieškovės nurodyta 38 844,93 Eur suma yra išieškota iš Laiduotojos A. B. kitu teisiniu pagrindu, t. y. ne kaip laiduotojos pagal Laidavimo sutartį, bet kaip hipotekos davėjos pagal kitą Kredito gavėjo prievolių užtikrinimo priemonę.
19.6. Ieškovė į atsakovę dėl prievolių pagal Garantiją įvykdymo kreipėsi anksčiau (2023 m. gegužės 15 d.), nei kreipėsi į Laiduotoją dėl prievolių pagal Laidavimo sutartį realizavimo, t. y. tik 2023 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį Laiduotojai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Ieškovė KU „Saulėgrąža“ 2024 m. gegužės 21 d. teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. antstolio 2024 m. gegužės 17 d. pažymos apie vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės A. B., eigą kopiją ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-306-864/2023 kopiją. Nurodo, kad pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog išieškojimas iš Laiduotojos nėra objektyviai galimas.
22. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės naujai pateiktų įrodymų turiniu, akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudoti Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, todėl nėra pagrindo priimti pateiktos teismo procesinio sprendimo kopijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Įvertinęs tai, kad ieškovė prašomu priimti nauju įrodymu, t. y. antstolio 2024 m. gegužės 17 d. pažyma apie vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininkės A. B., eigą, siekia pagrįsti aplinkybes, kurios nei kreipimosi dėl garantijos išmokėjimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neegzistavo, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pateiktas naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (kurios teisių perėmėja – atsakovė) ir ieškovė KU ,,Saulėgrąža“ sudarė sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 36-67/2013.
26. 2016 m. liepos 12 d. ieškovė ir Kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“ pateikė UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ paraišką dėl garantijos suteikimo. Paraiškos 4 punkte nurodytos kredito grąžinimo užtikrinimo priemonės – turto įkeitimas ir akcininko laidavimas (480 000 Eur), 7 punkte – pateiktas kredito įstaigos sprendimas dėl kredito suteikimo.
27. 2016 m. liepos 14 d. posėdyje UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ valdyba nutarė suteikti ieškovei 70 procentų garantiją už Kredito gavėjai UAB ,,Vilnoja LT“ ieškovės teikiamą 480 000 Eur kreditą, skirtą pastatams įsigyti, jiems rekonstruoti bei įrengti.
28. 2016 m. liepos 22 d. ieškovė ir Kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“ pasirašė kredito sutartį Nr. 70-0000354, kuria ieškovė suteikė Kredito gavėjai 480 000 Eur kreditą, skirtą gyvūnų gerovės centro ,,Vilnoja“ pastato ir konferencijų pastato, įsigijimui, gyvūnų gerovės centro ir konferencijų pastato statybos darbams ir jų įrengimui. Kredito sutarties 3 punkte nurodytos prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės – A. B. ir UAB „Vilnoja LT“ nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka), UAB „Žemės ūkio paskolų garantijos fondas“ teikiama garantija, A. B. laidavimas.
29. Įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymas užtikrintas keliais Kredito gavėjos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. 2016 m. liepos 22 d. sutartinės hipotekos Nr. 20120160059708 pagrindu Kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 252 000 Eur).
30. 2016 m. liepos 22 d. ieškovė ir A. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. L-70-0000207, kuria Laiduotoja neatlygintinai, besąlygiškai ir neatšaukiamai laidavo už Kredito gavėją, įsipareigojo atsakyti Kredito unijai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėja pagal Kredito sutartį, jei Kredito gavėja tinkamai ir laiku neįvykdys visos ar dalies savo prievolės Kredito unijai pagal Kredito sutartį, ir grąžinti Kredito unijai Kredito gavėjos įsiskolinimą (Laidavimo sutarties 2.1 punktas).
31. 2016 m. liepos 22 d. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ išdavė KU ,,Saulėgrąža“ garantiją Nr. 1G-144/2016, kuria įsipareigojo grąžinti Kredito unijai 70 procentų nuo neatgautos grąžinamo kredito dalies, jei Kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba Kredito unijai prieš laiką nutraukus Kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 480 000 Eur kreditą, kurį Kredito unija suteikė pagal Kredito sutartį. Garantija buvo išduota 2013 m. rugsėjo 25 d. sutarties dėl garantijų teikimo pagrindu.
32. 2020 m. spalio 20 d. Kredito sutartis nutraukta. Notaras 2020 m. gruodžio 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
33. 2021 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2043-864/2021 Kredito gavėjai UAB ,,Vilnoja LT“ iškelta bankroto byla.
34. 2022–2023 m. buvo realizuotas ieškovės naudai hipoteka įkeistas turtas. 2022 m. gruodžio 2 d. ieškovei pervesta 38 844,93 Eur suma, gauta išieškojus iš varžytynėse parduoto turto. Atlikus kreditorės naudai įkeisto turto realizavimo veiksmus ir paskirsčius gautas sumas kreditoriams, Kredito gavėjos skola ieškovei yra 336 339,49 Eur.
35. 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2023/KUSG/R256 dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama vykdyti garantinį įsipareigojimą pagal Garantiją.
36. 2023 m. birželio 20 d. raštu Nr. 2A-2438 dėl papildomos informacijos pateikimo atsakovė nurodė ieškovei, kad, vertinant ieškovės prašymą, trūksta informacijos. Rašte prašoma patikslinti gautų sumų paskirstymą, taip pat nurodyta, jog Kredito grąžinimas buvo užtikrintas laidavimu, garantija suteikta atsižvelgus į Kredito sutartyje nustatytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, todėl, įvertinus Unijos pateiktus dokumentus, lieka neaišku, ar išieškojimas iš Laiduotojos vis dar yra vykdomas, ar Laiduotoja turi kito, ne tik nekilnojamojo turto, ar yra kitų Laiduotojos pajamų, iš kurių galimi atsiskaitymai, taip pat, ar antstolis yra išdavęs išieškojimo negalimumo aktą.
37. 2023 m. liepos 4 d. raštu Nr. 2023/KUSG/R344 dėl papildomos informacijos pateikimo ieškovė pateikė atsakovei papildomus dokumentus.
38. 2023 m. liepos 21 d. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ valdybos posėdžio protokole Nr. 5A-14/2023 užfiksuota, kad valdybos posėdžio metu svarstytas klausimas dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo ieškovei ir, atsižvelgiant į tai, kad Unija nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių tinkamą laidavimo realizavimą, nutarta nevykdyti garantinio įsipareigojimo ieškovei.
Dėl garantijos vykdymo sąlygų
39. Byloje kilęs ginčas iš paprastosios (sąlyginės) garantijos teisinių santykių. Ieškovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išdėstė dvi pagrindines argumentų grupes: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad Kredito unija prieš kreipiantis į garantą dėl garantijos išmokėjimo turėjo realizuoti prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą – laidavimą; 2) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį atmetė, nes ieškovės pateikti duomenys pagrindžia, jog dalis negrąžinto kredito yra išieškota iš Laiduotojos, t. y. ieškovė tinkamai įgyvendino garantijos vykdymo sąlygą – laidavimo realizavimą.
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis), t. y. garantija yra savarankiška prievolė, kai garantas už skolininką atsako tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo prievolės.
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė) ir ieškovė KU ,,Saulėgrąža“ sudarė sutartį dėl garantijų teikimo Nr. 36-67/2013, kuria UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ įsipareigojo Nutarime ir Nuostatuose nustatyta tvarka Kredito unijai grąžinti visą ar dalį kredito gavėjui suteikto kredito, jeigu kredito gavėjas negrąžina kredito. Minėtos sutarties pagrindu UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 2016 m. liepos 22 d. išdavė ieškovei garantiją Nr. 1G-144/2016, kuria įsipareigojo grąžinti Kredito unijai 70 procentų nuo neatgautos grąžinamo kredito dalies, jei Kredito gavėja UAB ,,Vilnoja LT“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui arba Kredito unijai prieš laiką nutraukus Kredito sutartį, negrąžins arba nepilnai grąžins 480 000 Eur kreditą, kurį Kredito unija suteikė pagal Kredito sutartį (Garantijos 1, 3.1 punktai). Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ išduota Garantija yra paprastoji (sąlyginė) garantija.
42. Nors šalių ginčas yra susijęs su UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ (teisių ir pareigų perėmėja – atsakovė) suteikta Garantija ir jos atitinkamais įsipareigojimais, tačiau suteikta Garantija pasižymi keletu ypatumų. Pirmasis iš jų – šalių teisiniai santykiai reguliuojami ne tik Sutartimi dėl garantijų teikimo, bet ir viešosios teisės aktais. UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ yra valstybės garantuojama garantijų institucija, įsteigta Nutarimu. Pirminis šios institucijos veiklos tikslas – teikti garantijas komerciniams bankams dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, tokiu būdu padedant ūkio subjektams, kuriems trūksta komercinio finansavimo šaltinių, gauti paskolas, padidinant jų kreditingumą potencialių kredito įstaigų akyse. Nuo 2003 m. rugpjūčio 28 d. įsigaliojo Nuostatai, apibrėžiantys šio fondo veiklą garantijų suteikimo ir garantinių įsipareigojimų vykdymo srityje.
43. Garantijos 5.2 punkte įtvirtinta, kad ši garantija yra neatskiriama Sutarties dėl garantijų teikimo dalis. Sutarties dėl garantijų teikimo 29 punkte nustatyta, kad atsakovė vykdo garantinius įsipareigojimus Nutarime, Nuostatuose ir šioje sutartyje nustatyta tvarka.
44. Vadovaujantis Nuostatų 22 punktu, ūkio subjektui negrąžinus kredito ar jo dalies, kredito įstaiga turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo tik pasibaigus kredito grąžinimo terminui ar kredito sutartį nutraukus prieš terminą ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito įstaigai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės, ir (ar) reikalavimai pagal kredito įstaigai išduotus vekselius yra realizuoti ir (ar) kredito įstaigai įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo perduotas neparduotas turtas bei įvykdžius kitas garantijos sutarties nustatytas sąlygas. Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkte nustatyta, kad Kredito gavėjai negrąžinus kredito ar jo dalies, Kredito unija įgyja teisę kreiptis į atsakovę dėl garantinių įsipareigojimų įvykdymo tik pasibaigus kredito grąžinimo terminui ar Kredito sutartį nutraukus prieš terminą ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka Kredito unijai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės ir (ar) reikalavimai pagal Kredito unijai išduotus vekselius realizuoti ir (ar) Kredito unijai įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės teise buvo perduotas neparduotas turtas.
45. Apeliantė teigia, kad nei Nuostatų 22 punkte, nei Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkte nėra numatytas reikalavimas realizuoti laidavimą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, t. y. šalys buvo susitarusios tik dėl pareigos realizuoti įkeistą turtą ir (ar) įkeistas turtines teises, o sąlygų, susijusių su laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdo, realizavimu, šalys nenustatė. Ieškovė neturėjo teisinės pareigos realizuoti laidavimą ir tik tada kreiptis dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. liepos 22 d. ieškovė ir A. B. sudarė laidavimo sutartį Nr. L-70-0000207, kuria Laiduotoja neatlygintinai, besąlygiškai ir neatšaukiamai laidavo už Kredito gavėją ir įsipareigojo atsakyti Kredito unijai visu savo turtu ta pačia apimtimi kaip ir Kredito gavėja pagal Kredito sutartį su visais pakeitimais, papildymais bei priedais, jei Kredito gavėja tinkamai ir laiku neįvykdys visos ar dalies savo prievolės Kredito unijai pagal Kredito sutartį, ir grąžinti Kredito unijai Kredito gavėjos įsiskolinimą (įskaitant palūkanas, netesybas, nuostolius ir visas kitas su tuo susijusias prievoles) (Laidavimo sutarties 2.1 papunktis).
47. Pagal Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 papunkčio nuostatas Kredito unija kartu su prašymu įvykdyti garantinį įsipareigojimą turi pateikti informaciją apie Kredito unijos atliktus veiksmus ir išieškotas sumas iš Kredito unijos naudai Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui išduotų laidavimų. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šalys Sutartyje dėl garantijų teikimo aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, kad iki kreipiantis į garantą dėl garantijos išmokėjimo Kredito unija turi būti atlikusi veiksmus dėl negrąžinto kredito išieškojimo iš Laiduotojos, t. y. realizavusi laidavimą, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimą, ir garantui pateikti informaciją apie Kredito unijos atliktus veiksmus bei išieškotas sumas. Teisėjų kolegija, įvertinusi Nuostatų 22 punkto, Sutarties dėl garantijų teikimo 28 punkto ir 30.8 papunkčio nuostatas, konstatuoja, kad ieškovės atlikti veiksmai, tiek įkeisto turto, turtinių teisių, reikalavimų pagal kredito įstaigai išduotus vekselius, tiek laidavimo realizavimas prieš kreipiantis į garantą dėl Garantijos išmokėjimo, yra būtina Garantijos įvykdymo sąlyga. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimos Sutarties dėl garantijų suteikimo nuostatos yra bendro pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios garantijos išdavimo (suteikimo) sąlygų. Nagrinėjamu atveju iš faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė žinojo ir suprato, jog gavo dėl konkrečios kredito gavėjos atsakovės garantiją atsakyti subsidiariai, t. y. (išmokėti atitinkamą išmoką) tik po to, kai atsakovei paraiškoje buvo nurodytos dvi prievolės užtikrinimo priemonės (įkeitimas ir laidavimas) bei pateikta sudaryta laidavimo sutartis, todėl atsakovės nurodoma sąlyga dėl pateikimo įrodymų, jog kreditoriaus buvo tinkamai realizuotos turimos (iki garanto suteikimo įgytos) kitos kredito grąžinimą užtikrinusios priemonės, atitinka tiek Nuostatų, tiek konkrečios garantijos išdavimo sąlygas.
48. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė prieš kreipdamasi į atsakovę Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 papunktyje nustatytą sąlygą įvykdė, t. y. pateikė įrodymus apie atliktus veiksmus ir išieškotą dalį skolos iš Laiduotojos. Apeliantės vertinimu, pateikti įrodymai apie išieškotą 38 844,93 Eur skolos dalį yra pakankami pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė Garantijos išmokėjimo sąlygas.
49. Kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
50. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, todėl jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-469/2016, 38 punktas; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 31 punktas ir kt.).
51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 2023/KUSG/R256 kreipėsi į UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, prašydama vykdyti garantinį įsipareigojimą pagal Garantiją. Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00086 realizavus Laiduotojai priklausantį turtą Kredito unijos naudai buvo išieškoti 38 844,93 Eur, t. y. ieškovė įvykdė Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 papunktyje nustatytą sąlygą ir pateikė informaciją apie iš Laiduotojos išieškotą skolos dalį.
52. Bylos medžiaga patvirtina, kad prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas 2016 m. liepos 22 d. sutartine hipoteka Nr. 20120160059708, kurios pagrindu įkaito davėja A. B. įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo vertė 252 000 Eur. Iš į bylą pateikto 2022 m. spalio 17 d. antstolio patvarkymo Nr. S-22-117-35632 nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00086 pagal hipotekos kreditoriaus prašymą buvo realizuotas įkaito davėjai A. B. priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
53. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/21/00086 priverstinio vykdymo veiksmai atlikti pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – hipoteką, realizuojant hipotekos objektą – įkaito davėjai A. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, 38 844,93 Eur išieškoti Kredito unijos naudai ne iš Laiduotojos, bet pardavus įkaito davėjai priklausantį hipotekos objektą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė realizavo laidavimą ir tinkamai įvykdė Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 papunktyje nustatytą Garantijos įvykdymo sąlygą. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog įkaito davėja ir Laiduotoja sutampa (yra tas pats asmuo), esant pritaikytiems keliems prievolės įvykdymo užtikrinimo būdams, nesudaro pagrindo vertinti, kad A. B. vieno nekilnojamojo turto objekto pardavimas savaime laikytinas ir laidavimo realizavimu, juolab jog hipoteka įkeistas konkretus nekilnojamojo turto objektas (žemės sklypas), kuris nagrinėjamu atveju ir buvo realizuotas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad aplinkybė, jog ieškovė ieškinį Laiduotojai dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį pareiškė 2023 m. liepos 4 d., t. y. po 2023 m. gegužės 15 d. kreipimosi į garantą dėl garantijos išmokėjimo ir po UAB ,,Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ 2023 m. birželio 20 d. atsakymo, kad nėra pateikti duomenys apie laidavimo realizavimą, patvirtina, jog ieškovė dėl garantijos išmokėjimo kreipėsi pažeisdama Sutarties dėl garantijų teikimo 30.8 papunkčio nuostatas.
54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė, nustačiusi nesant garantijos vykdymo sąlygos – realizuoto laidavimo, šios pareigos pažeidimo pasekmes pagrįstai įvertino kaip sudarančias atsakovei pagrindą atsisakyti išmokėti Garantijos išmoką pagal Sutarties dėl garantijų teikimo 33 punkto ir 33.1 papunkčio nuostatas. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad Sutarties dėl garantijų teikimo 33 punkte įtvirtinta garanto teisė garantinį įsipareigojimą vykdyti iš dalies, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog ieškovė pažeidė garantijos vykdymo sąlygas, t. y. ieškovė neteko teisės į garantijos išmokėjimą dėl subjektyvių, nuo ieškovės priklausiusių aplinkybių, bei nenustačius garanto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (netinkamo vykdymo), nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad garantinio įsipareigojimo tenkinimas iš dalies atitiktų proporcingumo principo įgyvendinimą.
55. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio spręsti klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, iki bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-896-1012/2024, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimą Laiduotojai, kadangi neįsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 ieškovei buvo apribotos galimybės teikti įrodymus dėl realaus išieškojimo negalimumo iš Laiduotojos.
56. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
57. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovė prašymo stabdyti bylą, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-896-1012/2024, pirmosios instancijos teisme nereiškė. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokios minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 nustatytos aplinkybės gali patvirtinti arba paneigti nagrinėjamoje byloje įrodinėjamus faktus, susijusius su garantijos vykdymo sąlygų nustatymu. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl ieškovės teisės į garantijos išmoką ir nustatant Garantijos vykdymo sąlygas vertinamos aplinkybės, egzistavusios prašymo dėl garantijos išmokėjimo pateikimo garantui metu, t. y. 2023 m. gegužės 15 d., todėl reikalavimo dėl skolos priteisimo iš Laiduotojos, kuris pareikštas po prašymo dėl garantijos išmokėjimo pateikimo garantui, išnagrinėjimo rezultatas nedaro įtakos sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nenustatytas poreikis sustabdyti nagrinėjamą bylą.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
59. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovei KU „Saulėgrąža“ nepriteisiamos (CPK 93,98 straipsniai).
60. Atsakovė UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos“ pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą patyrė 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2024 m. gegužės mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti 4 235 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 743,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Investicijų ir verslo garantijos“, juridinio asmens kodas 110084026, iš ieškovės kredito unijos ,,Saulėgrąža“, juridinio asmens kodas 302894776, 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė