Administracinė byla Nr. I-9225-208/2014
Proceso Nr. 3-61-3-03616-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 5; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjai F. I., atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei E. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos F. I. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
F. I. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) bei jo patikslinimu (b. l. 96–105, 125–126) prašydama panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė, VASPVT) 2014-07-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti jos 2014-06-18 prašymą.
Pareiškėja paaiškino, kad su 2014-06-18 prašymu dėl jos kaip pacientės teisių pažeidimų ir dokumentų klastojimo kreipėsi į atsakovę, tačiau skundžiamu sprendimu VASPVT atsisakė nagrinėti jos prašymą. Nurodė, kad apie tai, kad jai Šiaulių greitosios medicinos pagalbos felčerė priskyrė psichikos ligos diagnozę jai nebuvo žinoma iki 2014-03-06, kai ji susipažino su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl bandymo nužudyti, pats diagnozės priskyrimo faktas nuo jos buvo nuslėptas. Mano, kad atsakovės atsisakymas vertinti Šiaulių greitosios medicinos pagalbos felčerės veiksmus priskiriant jai psichikos ligos diagnozę yra neteisėtas, nes VASPVT turi įgaliojimus vertinti asmens atitiktį sveikatos priežiūros licencijuojamai veiklai keliamus reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, informacija apie jos psichikos būklę yra suklastota. Pareiškėja teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2014 m. spalio mėnesį ji kreipėsi į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį dėl jai teiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų.
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–39, 133–134).
VASPVT nurodė, kad vertindama pareiškėjos skundą ji veikė kompetencijos ribose, vadovavosi teisės aktų reikalavimais. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašymo dalis dėl 2011-10-06 VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 23 str. 5 d. ir VASPVT direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo VASPVT tvarkos aprašo, (toliau – ir Aprašas) 20.2 p. reikalavimų, kadangi prašymas buvo pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pareiškėja sužinojo apie jos teisių pažeidimo faktą. Pareiškėjos kartu su 2014-06-18 prašymu VASPVT pateiktame priede – jos pačios prašyme VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui nurodyta, kad apie galimai pažeistų teisių buvimo faktą ji sužinojo 2013-03-06. Prašymas VASPVT pateiktas 2014-06-18, todėl pagrįstai pritaikytas vienerių metų senaties terminas. Pabrėžė, kad ji rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, kuriuos tuo metu pateikė pati pareiškėja. Pareiškėjos prašymo dalį dėl VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo atsisakyta nagrinėti vadovaujantis Aprašo 13.5 p., PTŽSAĮ 23 str. 6 d., kadangi ji nebuvo kreipusis prieš tai į minėtas sveikatos priežiūros įstaigas su skundais. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pabrėžė, kad pareiškėjos prašymas buvo vertinamas pagal pačios pareiškėjos pateiktus dokumentus.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl VASPVT 2014-07-04 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą (b. l. 42–43).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2014-06-18 prašymu „Dėl prievartinės psichikos ligos diagnozės priskyrimo ir asmens teisių pažeidimo“ kreipėsi į VASPVT (b. l. 45–54), kuri 2014-07-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą (b. l. 42–43).
PTŽSAĮ 23 str. 5 d. nustatyta, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.
PTŽSAĮ 23 str. 6 d. nustatyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos.
Aprašo 13.5 p. nustatyta, kad skunde turi būti nurodyta, ar skundas tuo pačiu klausimu išnagrinėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pateikiant šio skundo ir atsakymo kopiją.
Aprašo 20.2 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu skundas Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kai pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, arba praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos.
Aprašo 20.6 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos įstatymuose numatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2011-10-06 pareiškėjai buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 69, 74), apie kurios nustatymą pati pareiškėja konkrečiai nurodė sužinojusi 2013-03-06 (b. l. 72–73). Tačiau 2011-10-06 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kortelėje gydytojas A. J. pažymėjo pareiškėjai diagnozuotus (duomenys neskelbtini) ir išrašė siuntimą ambulatoriniam gydymui (b. l. 74), todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjos teiginiu apie vėlesnį diagnozės sužinojimą. Pareiškėjos teiginys, jog ji apie jai diagnozuotą ligą sužinojo tik susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, yra nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl atmetamas. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų atsisakyta suteikti informaciją apie jai diagnozuotą ligą. Taigi, pareiškėja 2014-06-18 teikdama prašymą dėl 2011-10-06 VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nesilaikė PTŽSAĮ 23 str. 5 d. ir Aprašo 20.2 p. reikalavimų, kadangi prašymas buvo pateiktas praėjus daugiau nei vieneriems metams po to, kai pareiškėja sužinojo apie jos nurodomą galimą teisių pažeidimo faktą. Pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų (su konkrečia nurodyta data), apie vėlesnį sužinojimą apie jai diagnozuotą (duomenys neskelbtini), nei, kad pati įvardino 2013-03-06 savo sužinojimą 2014-03-19 prašyme VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui (b. l. 72–73), nors liga fiksuota jau 2011-10-06 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės kortelėje gydytojo A. J. (b. l. 74), todėl jos teiginys, kad apie priskirtą psichikos ligos diagnozę jai nebuvo žinoma iki 2014-03-06, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, matyti, kad pareiškėja, siekdama suklaidinti teismą, teikdama teismui savo pačios 2013-03-19 prašymo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generaliniam direktoriui egzempliorių, jo tekste yra pakeitusi datą iš 2013-03-06 į 2014-03-06 (b. l. 28–29). Teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, kuriuos tuo metu jai pateikė pati pareiškėja.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, dar prieš kreipdamasi į atsakovę, būtų kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose, jos manymu, jos teisės buvo pažeistos. Teismo posėdžio metu pareiškėjos pateiktas įrodymas apie 2014-10-22 jos kreipimąsi į VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotį dėl jai teiktų greitosios medicinos pagalbos paslaugų, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingas, kadangi į minėtą instituciją pareiškėja kreipėsi jau po prašymo padavimo atsakovei. Vadinasi, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi PTŽSAĮ 23 str. 6 d., Aprašo 13.5 p., 20.6 p., atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, nes skundžiamo sprendimo priėmimo dienai pareiškėja nebuvo laikiusis privalomos teisės aktuose įtvirtintos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo, jis taip pat atmetamas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teismas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos F. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Donatas Vansevičius
Violeta Petkevičienė
Milda Vainienė