Civilinė byla Nr. e2A-947-370/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00210-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
2.6.2.1; 2.6.8.9; 2.6.8.11.3; 2.6.10.5.1;
2.6.18.3; 3.1.7.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ dėl skolos priteisimo, sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arevita“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arevita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Agentus“ (toliau – ir atsakovė): 1) 60 587,94 Eur skolą, 2) 381,60 Eur delspinigius, 3) 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 4) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento Statybos rangos sutarties Nr. SS 2020/02/14LŠ 3.1 papunkčio sąlygą, numatančią, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos–faktūros, o rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SS 2020/02/14LŠ (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti lauko ir vidaus elektrotechnikos tinklų įrengimo darbus statybos objekte adresu Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno rajonas (toliau – ir objektas). Atsakovė pagal rangos sutarties 2.1 papunktį įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti fiksuotą kainą (280 000 Eur plius PVM). Vykdydama sutartį ieškovė atliko visus sutartyje nurodytus bei papildomus, į sąmatą neįtrauktus, darbus, tačiau atsakovė už juos neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 60 587,94 Eur, o būtent:
2.1. Pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 (už sutartus darbus) (pagrindas – atliktų darbų aktai Nr. 2251-2-1-S001, 2251-1-2S002 (toliau kartu – ir aktas I)) – 22 293,19 Eur (be PVM).
2.2. Pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179 (už papildomus darbus) (pagrindas – atliktų darbų aktai Nr. 2251-3-1 ir Nr. 2251-3-2 (toliau kartu – ir aktas II)) – 18 453,45 Eur (plius PVM).
2.3. Pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304 (už papildomus darbus) (pagrindas – atliktų darbų aktas Nr. 2251-4-1 (toliau – ir aktas III) – 19 841,30 Eur (plius PVM).
3. Nurodė, kad ieškovė, atlikusi darbus ir papildomus darbus, atsakovei pasirašymui pateikė atliktų darbų aktą I ir atliktų – darbų aktą II bei baigiamąjį perdavimo – priėmimo darbų aktą, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė šiuos aktus priimti ir apmokėti už šiuose aktuose įvardytus papildomus darbus. Taip pat atsakovė, vadovaujantis rangos sutarties 3.3 papunkčiu įsipareigojo, jog praleidusi atsiskaitymo su ieškove terminą („rangovas, praleidęs atsiskaitymo terminą“), mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra neapmokėjusi PVM sąskaitos–faktūros ARV Nr. 110097, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. sausio 29 d., iš atsakovės už priteistini 0,02 proc. dydžio delspinigiai už pradelstą 21 178,53 Eur (381,60 Eur) sumą.
4. Ieškovės vertinimu, nors rangos sutarties 3.1 papunktyje numatyta sąlyga, kad subrangovas įgyja teisę pateikti rangovui PVM sąskaitą–faktūrą už tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3, tačiau ji yra nesąžininga ir prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.662 straipsnio 1 dalies, 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatoms.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 21 178,53 Eur skolos pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097, nes ieškovei vėluojant atlikti darbus, atsakovė išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos sumos už atliktus darbus 15 000 Eur delspinigių (rangos sutarties 4.8 papunktis). Atsakovė už galutinių darbų atlikimo termino pažeidimą apskaičiavo 34 500 Eur delspinigius, tačiau, elgdamasi geranoriškai, delspinigių sumą sumažino iki 15 000 Eur ir pagal 2021 m. sausio 26 d. pranešimą Nr. A2021-12 15 000 Eur delspinigių sumą išskaitė iš mokėtinų sumų, t. y. atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kaip tai numatyta rangos sutarties 5.2.10 papunktyje ir CK 6.131 straipsnyje. Nurodė, kad ieškovė pažeidė rangos sutarties 11.3 papunktį, nes be atsakovės rašytinio sutikimo atskleidė objekto užsakovui aplinkybes, susijusias su rangos sutarties vykdymu. Ieškovė siekė padaryti spaudimą atsakovei. Todėl, vadovaujantis Sutarties 11.3 punktu, buvo apskaičiuota 1 000 Eur bauda, kuri pagal atsakovės 2021 m. sausio 26 d. pranešimą Nr. A2021-12 buvo išskaityta iš ieškovei mokėtinų sumų. Taip pat atsakovė 2020 m. gruodžio 31 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą Nr. AG03498 809,25 Eur (su PVM) sumai už genrangos mokestį pagal rangos sutarties 3.2 papunktį, kuris vienašališkai išskaičiuojamas iš ieškovei mokėtinų sumų.
6. Atsakovės vertinimu, iš 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitos–faktūros ARV Nr. 110097 mokėtinos sumos (21 178,53 Eur) (iškaičius 15 000 Eur delspinigius ir 1 000 Eur baudą), taip pat išskaičius 809,25 Eur genrangos mokesčio sumą, mokėtinos sumos likutis ieškovei yra 4 369,28 Eur. Šiuo konkrečiu atveju mokėtina suma ieškovei (4 369,28 Eur) nėra pradelsta, nes buvo nustatyti darbų defektai (fiksuoti defektiniame akte Nr. DA/TECC-01). Dėl to atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties 5.2.2 ir 5.2.4 papunkčiais, pagal 2021 m. sausio 29 d. pranešimą Nr. A2021-15 sustabdė mokėjimą, iki bus ištaisyti defektiniame akte nurodyti trūkumai. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 38 294,75 Eur skolą už papildomus darbus pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad faktinis darbų kiekis buvo didesnis nei buvo numatytas projekte, taip pat ieškovė ir atsakovė nesudarė rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Taip pat rangos sutarties 3.1 papunktyje yra aiškiai nustatyta, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas (ieškovė) neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos–faktūros, o rangovas (atsakovė) tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės.
7. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) rangos sutartyje nustatytą subrangovo (ieškovės) darbų kainą sumažinti 4 911,22 Eur (be PVM) dydžiu ir priteisti 541,94 Eur, 2) atmetus priešieškinio reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo, tenkinti alternatyvų priešieškinio reikalavimą – priteisti iš ieškovės 4 911,22 Eur nuostolių atlyginimą, 3) priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė pašalinti pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumus, o būtent: 1) 0.07 patalpoje buvo nesumontuotas trūkstamas paviršinis šviestuvas IP65, Ex, 40W lED, kuris buvo numatytas techninio projekto brėžinyje 19017S1LB-01-TP-E.B-22; 2) buvo neužsandarinti tarpai tarp šviestuvų ir patalpų lubų patalpose 0.01 ir 0.02. Šie darbų defektai (trūkumai) buvo fiksuoti defektiniame akte Nr. DA/TECC-01 ir juos atsakovė reikalavo ištaisyti 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. A2021-15 bei vėlesniais raštais. Šių darbų defektų (trūkumų) pašalinimui atsakovė pasamdė kitą rangovą UAB „Santranga“ ir patyrė 4 911,22 Eur (be PVM) išlaidas. Atsakovės mokėtinos sumos ieškovei likutis buvo 4 369,28 Eur. Todėl, sumažinus ieškovės atliktų darbų kainą 4 911,22 Eur suma, 541,94 Eur permoka (4 911,22 Eur – 4 369,28 Eur = 541,94 Eur) atsakovei turi būti priteista iš ieškovės. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nepagrįstai atsisakė pašalinti nustatytus darbų defektus (trūkumus), tuo pažeidžiant rangos sutarties 1.1 ir 6.1.8 papunkčius, taip pat bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad nebūtų padaryta žala kitam asmeniui.
9. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji yra pabaigusi visus sutartyje numatytus darbus, ištaisiusi visus atsakovės nustatytus defektus, atlikusi visas projekto baigimo procedūras, numatytas rangos sutarties 7.8 papunktyje, pateikusi visą reikiamą dokumentaciją. Atsakovės nurodyti darbai nėra ieškovės atliktų darbų defektai, tai yra keli iš atsakovės nurodytų atlikti papildomų darbų, kuriuos ieškovė neatsisakė atlikti. Ieškovė, vykdydama sutartį, sumontavo tiek šviestuvų, kiek buvo suplanuota ir buvo įsipareigojusi sumontuoti pagal sutartį. Darbų eigoje paaiškėjo, kad pradinis darbo projektas neatitinka atsakovės užsakovo lūkesčių, todėl darbo projektas ne kartą buvo keičiamas, keičiant projektinius sprendinius, todėl atsirado iki tol nenumatytas papildomų darbų poreikis. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutarties sudarymo metu papildomas šviestuvas nebuvo numatytas, o jį sumontuoti atsakovės užsakovui atsirado poreikis jau rangos sutarties vykdymo eigoje, papildomo šviestuvo neįmontavimas patalpoje Nr. 0.07 nėra ieškovės atliktų darbų trūkumas, tai papildomas darbas, tokia pati situacija susiklostė ir su šviestuvų sandarinimu, kurį atsakovė nepagrįstai įvardija kaip darbo trūkumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino – priteisė atsakovei iš ieškovės 541,94 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 947,30 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis rangos sutarties 1.2, 1.4, 1.5. 2.2 ir 6.1.7 papunkčiais, ieškovė (subrangovas) privalėjo įrengti paviršinį šviestuvą IP65,Ex,40WLED, numatytą techninio projekto brėžinyje 19017S1LB-01-TP-E.B-22, todėl padarė išvadą, kad šio šviestuvo įrengimas nėra papildomas darbas.
12. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad ji neprivalėjo atlikti šviestuvų ir lubų sandarinimo darbus, nes techninio projekto Nr. 19017S1LB-01-TP-E aiškinamosios dalies 5 skyriuje nurodyta, kad darbo režimu 0.01 ir 0.02 patalpose gali susidaryti sprogi aplinka, zona 2. Todėl šiose patalpose sumontuoti įrengimai (įranga), įskaitant šviestuvus, turi būti sandarūs (hermetiški). Neužsandarinus tarpų tarp lubų ir šviestuvų, sudaroma galimybė dujoms pateikti į kitas patalpas, kurių įranga nepritaikyta EX zonoms, kur yra galimybė įvykti sprogimui. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti atlikti šviestuvų sandarinimo darbus motyvuojant tuo, kad tai nėra numatyta projekte, nes šviestuvų sandarinimo darbai turi būti atlikti pagal aviacijos taisykles.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė šviestuvų sandarinimo darbų defektų (trūkumų) pašalinimui pasamdė kitą rangovą UAB „Santranga“ ir patyrė 4 911,22 Eur (be PVM) išlaidas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad už atliktus darbus buvo sumokėta per didelė suma.
14. Nustatęs, kad atsakovės mokėtinos sumos ieškovei likutis buvo 4 369,28 Eur, pirmosios instancijos teismas sumažino atliktų darbų kainą 4 911,22 Eur ir priteisė atsakovei iš ieškovės 541,94 Eur permoką už atliktus statybos rangos darbus.
15. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pripažinus pagrįstu atsakovės reikalavimą sumažinti darbų kainą, alternatyvus ieškinio reikalavimas dėl 4 911,22 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo nenagrinėtinas, nes pirminio priešieškinio reikalavimo tenkinimas reiškia šalių ginčo šioje apimtyje išsprendimą iš esmės.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu rangos sutarties 3.1 papunkčio sąlygą, numatančią, kad „subrangovas (ieškovas) įgyja teisę pateikti rangovui (atsakovui) PVM sąskaitą–faktūrą už pagal subrangos sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas (ieškovas) neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos–faktūros, o rangovas (atsakovas) tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės“, nes nenustatė, kad rangos sutarties 3.1 papunkčio norma prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 453,45 Eur skolą už papildomus elektrotechnikos darbus pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad šie darbai buvo papildomi, nes atsakovė ir ieškovė dėl šių darbų rašytinio susitarimo nesudarė.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 19 841,30 Eur skolą už papildomus darbus pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304. Teismo vertinimu, kad esant fiksuotai maksimaliai galimai kainai, vadovaujantis rangos sutarties 1.3, 1.4, 2.2 ir 6.2.1 papunkčiais, ieškovei tenka darbų kiekių padidėjimo rizika. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog kabelinių linijų kabelių skirtumai atsirado dėl pakeistų projektinių sprendinių, t. y. neįrodė, kokie konkretūs projektiniai sprendiniai buvo pakeisti ir kaip kiekvienas iš sprendinių turėjo įtakos kabelinių linijų ilgiui padidėti.
19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių priteisimo nuo pradelstos 21 178,53 Eur skolos pagal PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 yra nepagrįstas, nes atsakovė, vadovaudamasi rangos sutarties 5.2.2 ir 5.2.4 papunkčiais, pagal 2021 m. sausio 29 d. pranešimą Nr. A2021-15 pagrįstai sustabdė mokėjimus ieškovei, iki bus ištaisyti defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai. Teismas padarė išvadą, kad delspinigių skaičiavimas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 29 d. iki ieškinio pareiškimo, t. y. už laikotarpį, kai atsakovė pagrįstai buvo sustabdžiusi mokėjimus, yra nepagrįstas.
20. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl 21 178,53 Eur skolos priteisimo, nes nustatė, kad: 1) ieškovė pažeidė rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus ir pripažino, kad atsakovė pagrįstai ieškovei apskaičiavo 15 000 Eur delspinigius už darbų vėlavimą, 2) ieškovė pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo, atsakovė pagrįstai ieškovei už šį pažeidimą apskaičiavo 1 000 Eur baudą ir ją pagrįstai išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos, 3) atsakovė pagrįstai iš ieškovei mokėtinos sumos išskaitė 809,25 Eur genrangos mokesčio sumą, 4) išskaičius nurodytas sumas (15 000 Eur, 1 000 Eur, 809,25 Eur), pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 mokėtina suma buvo 4 369,28 Eur, tačiau atsakovė pagrįstai šios sumos mokėjimą buvo sustabdžiusi dėl nustatytų ieškovės darbų defektų ir trūkumų, 5) teismas, tenkinęs priešieškinį, sumažino ieškovės atliktų darbų kainą 4 911,22 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies buvo atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: 1) pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento rangos sutarties 3.1 papunkčio sąlygą, numatančią, kad vienašalis darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio tarpinio darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos–faktūros, o rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 54 294,75 Eur skolą (16 000 Eur už atliktus darbus pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 110097, 18 453,45 Eur už atliktus darbus pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 110179, 19 841,30 Eur už atliktus darbus pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 110304), 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad rangos sutarties 3.1 papunkčio sąlyga neprieštarauja imperatyvioms teisės normos. Priešingai, rangos sutarties 3.1 papunkčio nuostata pažeidžia imperatyvias civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias atsakovo prievolę priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti bei riboja ieškovės galimybę perduoti atliktus darbus ir už juos gauti atlyginimą. Tokioje situacijoje ieškovė neturi kitų teisinių įrankių realizuoti savo teisę perduoti darbus, gauti atlygį už tinkamai atliktus darbus bei išvengti bet kokių dėl darbų rezultato neperdavimo kylančių neigiamų pasekmių (daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika). Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi, nepagrįstai nepriima darbų, nepasirašo atliktų darbų akto, nors darbai yra tinkamai atlikti bei atsakovė naudojasi jų rezultatu. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip siekis nesąžiningai išvengti prievolės priimti atliktus darbus bei už juos atsiskaityti.
21.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pagrįstai išskaitė 15 000 Eur delspinigių už darbų vėlavimą ir 1 000 Eur baudą už susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo pažeidimą. Atsakovė nei savo pranešimuose, nei procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokią dalį iš 15 000 Eur sumažintų delspinigių sudaro delspinigiai už tarpinių darbų atlikimo terminų pažeidimą ir kokią dalį – delspinigiai už galutinių darbų atlikimo termino pažeidimą, nors tai turi reikšmės sprendžiant dėl šių rūšių delspinigių pagrįstumo, taip pat atsakovė niekaip neįrodė, kad ieškovė atskleidė kam nors atsakovės komercinę paslaptį (sutarties sąlygas ir su sutarties vykdymu susijusias aplinkybes) kitiems tretiesiems asmenims, įskaitant objekto užsakovą. Aplinkybė, kad ieškovės atstovas vieną kartą bendravo su objekto užsakovo atstovu, to niekaip nepatvirtina, kadangi atsakovė neįrodė ir negali įrodyti tokio pokalbio turinio.
21.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovės 38 294,75 Eur už atliktus papildomus statybos rangos darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas–faktūras ARV Nr. 110179 ir ARV Nr. 110304. Bylos esantys įrodymai patvirtina, kad, vykdant rangos sutartį, atsakovė ne kartą užsakė papildomus darbus, dėl kurių buvo susitarta žodžiu ar susirašinėjant elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, užsakydama papildomus darbus, nesivadovavo sutartyje įtvirtintomis sąlygomis dėl papildomų darbų užsakymo, papildomų darbų įforminimas raštu atsakovei nebuvo aktualus ir / ar esminis. Priešingai, vykdydamos sutartį, šalys suformavo kitokią praktiką ir ją vykdė.
22. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Priešingai nei nurodo ieškovė, rangos sutarties 3.1 papunktis pirmiausia reglamentuoja PVM sąskaitos–faktūros išrašymo sąlygas, kurios nėra reglamentuotos CK ir šalys savo nuožiūra turi teisę nusistatyti rangos sutartyje. Šalys, būdamos verslininkės ir turėdamos didelę patirtį statybų srityje, susitarė, kokia tvarka išrašomos PVM sąskaitos–faktūros. Jokios imperatyvios normos nedraudžia susitarti, kad rangovas turi teisę išrašyti PVM sąskaitą–faktūrą, kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.
22.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tariamai neaišku, kaip ir už kokį laikotarpį buvo apskaičiuoti ieškovei delspinigiai, nes atsakovės 2021 m. sausio 26 d. pranešime Nr. A2021-12 yra aiškiai detalizuotas delspinigių apskaičiavimas.
22.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus, teisingai nustatė, kad ieškovė pažeidė rangos sutarties 11.3 papunktyje įtvirtintą susitarimą dėl konfidencialios informacijos, pripažino, kad atsakovė pagrįstai ieškovei už šį pažeidimą apskaičiavo 1 000 Eur baudą bei pagrįstai šią baudą pagal 2021 m. sausio 26 d. pranešimą
Nr. A2021-12 vienašališkai išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos, kaip tai numato rangos sutarties 5.2.10 papunktis ir CK 6.131 straipsnis. Ieškovė pažeidė rangos sutarties 11.3 papunktį, nes be atsakovės rašytinio sutikimo atskleidė objekto užsakovui aplinkybes, susijusias su rangos sutarties vykdymu, o konkrečiai apie ginčą, kilusį tarp ieškovės ir atsakovės.
22.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti 38 294,75 Eur skolą už papildomus darbus pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304. Pirma, rangos sutarties kaina yra fiksuota maksimali galima, antra, nėra tenkinamos rangos sutarties 2.6 punkte numatytos sąlygos, kurioms esant ieškovė galėtų reikalauti skolos už papildomus darbus, trečia, nėra kasacinio teismo praktikoje suformuotų sąlygų, kurioms esant ieškovė, kaip subrangovas, turėtų teisę reikalauti sumokėti skolą už papildomus darbus nesant sudaryto rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, ketvirta, darbai, kuriuos ieškovė nepagrįstai vertina kaip papildomus darbus, pagal savo pobūdį nėra papildomi darbai, nes ieškovė šiuos darbus turėjo įsivertinti ir įsitraukti į fiksuotą rangos sutarties kainą. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą už papildomus darbus iš esmės yra nepagrįstas vien dėl to, kad, esant fiksuotai maksimaliai sutarties kainai, jis neturi teisės reikalauti, jog dėl darbų kiekio padidėjimo atsakovas sumokėtų papildomas sumas.
22.5. Ieškovė, sudarydama fiksuotos maksimalios galimos kainos sutartį, turėjo įsivertinti rangos sutarties įvykdymui reikalingus darbų kiekius ir prisiimti galimą darbų kiekių ar projektinių klaidų (netikslumų) riziką, nes tai yra fiksuotos šios rangos sutarties kainos esmė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl rangos sutarties 3.1 papunkčio pripažinimo negaliojančiu, taip pat sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo už papildomai atliktus darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Bylos nustatytos faktinės aplinkybės
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. gegužės 19 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. SS 2020/02/14LŠ (rangos sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti lauko ir vidaus elektrotechnikos tinklų įrengimo darbus statybos objekte adresu Oro uosto g. 4, Karmėlava, Kauno rajonas. Atsakovė pagal rangos sutarties 2.1 papunktį įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti fiksuotą kainą (280 000 Eur plius PVM).
26. 2020 m. lapkričio 17 d. defektiniame akte Nr. DA/TECC-01 ir 2020 m. lapkričio 18 d. defektiniame akte Nr. 2020-11-18-LŠ-1, buvo nustatyti 73 darbų defektai (trūkumai).
27. Sutarties 4.5 papunktyje šalys susitarė, kad „nustatytų darbų trūkumų ar defektų šalinimas neprailgina grafike nustatytų atskirų darbų (darbų grupių) atlikimo terminų ir / ar rangos sutarties 4.1 papunktyje nustatyto galutinio darbų užbaigimo termino“.
28. Ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. atsakovei pateikė atliktų darbų aktus Nr. 2251-2-1-S001,
2251-1-2S002 (aktas I), pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 6 už 2020 gruodžio mėn., 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 22 293,19 Eur be PVM. Atsakovė akte I nurodytus darbus priėmė, taip pat priėmė ir 2021 m. sausio 7 d. pasirašė PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097, tačiau pagal šią PVM sąskaitą – faktūrą neatsiskaitė.
Dėl rangos sutarties 3.1 papunkčio teisėtumo
29. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu rangos sutarties 3.1 papunkčio sąlygą, nes nenustatė, kad rangos sutarties 3.1 papunkčio norma prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo rangos sutarties 3.1 papunkčio nuostata pažeidžia imperatyvias Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias atsakovo prievolę priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos apmokėti ir riboja ieškovo galimybę perduoti atliktus darbus ir už juos gauti atlyginimą. Tokioje situacijoje ieškovė neturi kitų teisinių įrankių realizuoti savo teisę perduoti darbus, gauti atlygį už tinkamai atliktus darbus bei išvengti bet kokių dėl darbų rezultato neperdavimo kylančių neigiamų pasekmių (daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
30. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kilus ginčui dėl sutarties turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK 6.156 straipsnyje įtvirtinta teisė laisvai sudaryti sutartis, savarankiškai spręsti dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
31. Pagal rangos sutarties 3.1 papunktį, subrangovas (ieškovė) įgyja teisę pateikti rangovui (atsakovei) PVM sąskaitą–faktūrą už pagal šią sutartį tinkamai atliktus darbus tik tada, kai abi šalys be pastabų pasirašo Tarpinį Darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Vienašalis Darbų perdavimas nėra galimas ir vienašalio Tarpinio Darbų atlikimo akto F2 ir pažymos F3 pagrindu subrangovas neturi teisės išrašyti PVM sąskaitos–faktūros, o rangovas tokios sąskaitos nepriims ir neapmokės.
32. Rangos sutarties samprata apibrėžta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibūdintas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).
33. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
34. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį, užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis; pagal CK 6.694 straipsnio 2 dalį darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis; pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad CK 6.662 straipsnio 1 dalis ir CK 6.694 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos nėra imperatyvios ir rangos sutarties šalys gali susitarti dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarkos. Pažymėtina, kad iš esmės rangos sutarties 3.1 papunkčiu ieškovė ir atsakovė susitarė, kokia tvarka išrašomos PVM sąskaitos–faktūros, t. y. kai abi šalys be pastabų pasirašo tarpinį darbų atlikimo aktą F2 ir pažymą F3 sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks susitarimas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis CK 6.644 straipsnio 1 dalies, 6.694 straipsnio 1, 2, 6 dalių nuostatas, juolab kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra verslininkės, užsiimančios statybų veikla ir turinčios patirties sudarant statybos rangos sutartis, todėl darytina išvada, jog ieškovė sudarydama rangos sutartį, įvertino rangos sutarties 3.1 papunktį ir su jo nuostatomis sutiko, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu.
Dėl skolos priteisimo pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097
36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pažeidė rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo terminus ir pripažino, jog atsakovė pagrįstai ieškovei apskaičiavo 15 000 Eur delspinigių už darbų vėlavimą bei šiuos delspinigius išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo ir atsakovė pagrįstai ieškovei už šį pažeidimą (rangos sutarties 11.3 papunktis) apskaičiavo 1 000 Eur baudą bei ją pagrįstai išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos.
37. Ieškovė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino, kad atsakovė išskaitė 809,25 Eur genrangos mokesčio, taip pat neskundžia sprendimo dalies, kuria teismas, tenkindamas priešieškinį, darbų kainą sumažino 4 911,22 Eur suma, iš kurios 4 369,28 Eur suma užskaityta kaip apmokėjimas pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 ir 541,94 Eur suma atsakovei iš ieškovės priteista kaip permoka. Ieškovės vertinimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pagrįstai išskaitė 15 000 Eur delspinigių už darbų vėlavimą ir 1 000 Eur baudą už susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo pažeidimo. Nors ieškovė nurodo, kad visų statybos rangos darbų iki nustatyto termino (2020 m. spalio 30 d.) negalėjo atlikti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat, jog atsakovė pareikalavo atlikti papildomus darbus dėl kurių apmokėjimo nebuvo susitarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.
38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 28 d. ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktą I, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 6 už 2020 gruodžio mėn., 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097 (22 293,19 Eur be PVM). Atsakovė akte I nurodytus darbus priėmė, taip pat priėmė ir 2021 m. sausio 7 d. pasirašė PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097, tačiau pagal šią PVM sąskaitą–faktūrą neatsiskaitė, nes ieškovė neatliko šviestuvo montavimo patalpoje Nr. 0.07 ir šviestuvų tarpų sandarinimo angaruose 0.01 ir 0.02.
39. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-192-219/2018). Pagal rangos sutarties 4.1 papunktį (subrangovas) (ieškovė) darbus turėjo užbaigti ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 10 d. Pagal rangos sutarties 4.2 papunktį rangovui turi esminę reikšmę tiek Grafike nustatytų tarpinių Darbų atlikimo terminų laikymasis, tiek Darbų eiliškumas, tiek galutinis Darbų užbaigimo terminas. Grafike nustatytų Darbų atlikimo terminų pažeidimas reiškia esminį Sutarties pažeidimą. Pagal rangos sutarties 4.4 papunktį darbai yra laikomi baigtais, kai yra užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti visi nustatyti Darbų defektai (trūkumai), pateikta visa privaloma techninė dokumentacija, reikalinga Objekto statybos užbaigimo procedūroms įvykdyti ir Objektui eksploatuoti pagal paskirtį bei pasirašytas Galutinis Darbų perdavimo–priėmimo aktas. Rangos sutarties 4.7 papunkčių ieškovė ir atsakovė susitarė, kad, jeigu subrangovas (ieškovė) vėluoja atlikti Grafike nustatytus atskirus darbus (darbų grupes), už kiekvieną uždelstą dieną subrangovas moka rangovui (atsakovei) 100 Eurų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo kiekvienos pradelstų Darbų grupės, iki bus pašalintas Darbų vėlavimas, ir atlygina visus rangovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Taip pat rangos sutarties šalys susitarė, kad, jeigu subrangovas pažeidžia rangos sutarties 4.1 papunktyje nustatytą galutinį Darbų užbaigimo terminą, subrangovas už kiekvieną uždelstą dieną moka rangovui 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio delspinigius nuo kiekvienos pradelstų Darbų grupės, iki Darbai bus užbaigti, ir atlygina visus rangovo patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai (rangos sutarties 4.8 papunktis).
40. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. spalio 21 d. raštu atsakovei nurodė, kad yra vėluojama pristatyti įrangą. Ieškovės darbuotoja Ugnė Rizaitienė 2020 m. spalio 23 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kokius darbus ieškovė vėluoja atlikti. Atsakovė 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu Nr. A2020-116 už tarpinių darbų atlikimo terminų pažeidimą apskaičiavo ieškovei 8 700 Eur delspinigius. Ieškovės atstovas Evaldas Videika 2021 m. sausio 22 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad ištaisė dalį defektų, išskyrus vieno trūkstamo šviestuvo sumontavimą patalpoje 0.07 ir lubinių šviestuvų sandarinimą patalpose 0.01 ir 0.02. Atsakovė 2021 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. A2021-12 už galutinių darbų atlikimo termino pažeidimą (už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 31 d. iki 2022 m. sausio 25 d. (86 kalendorinės dienos)) apskaičiavo ieškovei 25 800 Eur delspinigius. Atsakovė 2021 m. sausio 26 d. pranešimu Nr. A2021-12 apskaičiuotus 34 500 Eur delspinigius sumažino iki 15 000 Eur ir šią sumą vienašališkai išskaitė iš ieškovei mokėtinų sumų.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji nustatytą terminą (2020 m. spalio 30 d.) įvykdyti darbus praleido dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs atsakovės priešieškinį, konstatavo, jog vadovaujantis rangos sutarties 1.2, 1.4, 1.5. 2.2 ir 6.1.7 papunkčiais, ieškovė (subrangovas) privalėjo įrengti paviršinį šviestuvą IP65,Ex,40WLED, numatytą techninio projekto brėžinyje 19017S1LB-01-TP-E.B-22, kad šio šviestuvo įrengimas nėra papildomas darbas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas priešieškinis, darytina išvada, jog ieškovė pripažino, jog šviestuvo patalpoje Nr. 0.07 ir šviestuvų tarpų sandarinimo angaruose 0.01 ir 0.02 montavimo darbai nebuvo papildomi, todėl ieškovei laiku neatlikus sutartų darbų, atsakovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius, kuriuos, geranoriškai sumažinusi iki 15 000 Eur, pagrįstai išskaičiavo iš ieškovei mokėtinos sumos pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097.
43. Ieškovė taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos neatskleidimo (rangos sutarties 11.3 papunktis) ir atsakovė pagrįstai ieškovei už šį pažeidimą apskaičiavo 1 000 Eur baudą bei ją išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos pagal 2020 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097. Ieškovė vertinimu, atsakovė neįrodė, jog ieškovė atskleidė konfidencialią informaciją objekto užsakovui, ir aplinkybė, kad ieškovės atstovas direktorius vieną kartą bendravo su objekto užsakovu, nereiškia rangos sutarties 11.3 papunkčio pažeidimo. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
44. Pagal rangos sutarties 11.3 papunktį, sutartis, jos sąlygos ir su sutarties vykdymu susijusios aplinkybės yra konfidenciali informacija (Rangovo komercinė paslaptis), kurios Subrangovas negali atskleisti jokiems tretiesiems asmenims, įskaitant Objekto Užsakovą (statytoją), jeigu dėl to nėra gautas raštiškas Rangovo sutikimas. Už kiekvieną šio punkto pažeidimo atvejį Subrangovas privalo sumokėti Rangovui 1 000 Eur baudą ir atlyginti visus dėl to Rangovo patirtus nuostolius. Šio punkto pažeidimas prilyginamas esminiam Sutarties pažeidimui.
45. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu liudytojas G. S. parodė, kad ieškovė pranešė užsakovo atstovams, jog atsakovė nesumoka skolos už atliktus darbus, 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, advokatas A. B., iš esmės pripažino, kad ieškovė susisiekė su objekto užsakovu dėl kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės. Ieškovė neginčijo rangos sutarties 11.3 papunkčio nuostatų, tačiau ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, nes ieškovės atstovas teismui paaiškino, kad jam tik yra žinoma, jog ieškovės direktorius K. S. yra vieną kartą telefonu bendravęs su užsakovo atstovu.
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pavyzdžiui, viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pavyzdžiui, įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3-4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016)
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus, kad ieškovės atstovas, advokatas A. B., iš esmės nepripažino, kad ieškovė buvo susisiekusi su objekto užsakovu dėl kilusio ginčo tarp ieškovės ir atsakovės, tačiau įvertinus byloje apklausto liudytojo G. S. parodymus 2022 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog ieškovė pažeidė rangos sutarties 11.3 papunkčio sąlygą ir atskleidė užsakovei konfidencialią informaciją su rangos sutarties vykdymu susijusiosiomis aplinkybėmis, todėl ieškovė turi sumokėti 1 000 Eur baudą atsakovei, kuri šią sumą išskaičiavo iš mokėtinų sumų pagal PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110097.
Dėl skolos už papildomus darbus priteisimo pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304
48. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 18 453,45 Eur skolą už papildomus elektrotechnikos darbus pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179, nes ieškovė neįrodė, kad šie darbai buvo papildomi. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 19 841,30 Eur skolą už papildomus darbus pagal 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304, nes ieškovė neįrodė, kokie konkretūs projektiniai sprendiniai buvo pakeisti ir kaip kiekvienas iš sprendinių turėjo įtakos kabelinių linijų ilgiui padidėti. Teismas pažymėjo, kad, rangos sutartyje esant nustatytai maksimaliai kainai, ieškovei tenka pareiga prisiimti riziką dėl padidėjusių darbų kiekių. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, vykdant rangos sutartį, atsakovė ne kartą užsakė papildomus darbus, dėl kurių buvo susitarta žodžiu ar susirašinėjant elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, užsakydama papildomus darbus, nesivadovavo sutartyje įtvirtintomis sąlygomis dėl papildomų darbų užsakymo, papildomų darbų įforminimas raštu atsakovei nebuvo aktualus ir / ar esminis. Priešingai, šalys, vykdydamos sutartį, suformavo kitokią praktiką ir ją vykdė. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
49. Pagal rangos sutarties 2.1 papunktį, fiksuota maksimali darbų kaina yra 338 800 Eur plius PVM. Pagal rangos sutarties 2.3 papunktį fiksuota maksimali darbų kaina gali būti didinama tik, jeigu sutarties 1.5 papunktyje nustatyta tvarka buvo suderinti ir atlikti papildomi darbai. Pagal rangos sutarties 1.5 papunktį, esant neatitikimui tarp sutarties dokumentų turi būti vadovaujamasi dokumentais pagal sekantį prioritetą – 1) sutartis, 2) statybvietės tvarkos darbo taisyklės, 3) susitarimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos organizavimo, 4) techninio projekto techninė specifikacija, 5) techninio projekto aiškinamasis raštas, 6) techninio projekto brėžiniai, 7) darbo projektas, 8) kiti sutarties priedai, 9) sąmata.
50. Pagal rangos sutarties 2.2 papunktį, į darbų kainą įtraukti visi darbai, kuriuos yra būtina atlikti pagal sutartį, TP, DP, kitus sutarties priedus, statybos techninius reglamentus ir kitų teisės aktų reikalavimus tam, kad Objektą būtų galima visiškai pastatyti (100 proc. baigtumu), įvykdyti statybos užbaigimo procedūras ir Objektą eksploatuoti pagal paskirtį.
51. Pagal rangos sutarties 2.6 papunktį, tam, kad atitinkami darbai būtų pripažinti papildomais darbais, neįtrauktais į sutarties 2.1 punkte nustatytą Darbų kainą, turi įvykti visos šios sąlygos: i) turi būti pakeisti TP ir / ar DP sprendiniai, dėl kurių turi atsirasti nauji darbai, kurie nebuvo numatyti TP ir / ar DP ir, vykdant sutartį, subrangovas šių darbų neprivalėjo atlikti pagal statybos techninius reglamentus ir kitų teisės aktų reikalavimus tam, kad Objektą būtų galima visiškai pastatyti, įvykdyti statybos užbaigimo procedūras ir Objektą eksploatuoti pagal paskirtį, neskaitant atvejų, kai TP ir/ar DP buvo numatyta įranga, kurios techniniai parametrai techninėse specifikacijose buvo įvardijami, bet nepakankami visiškam sistemos(ų) eksploatavimui; ii) iki šių darbų pradžios turi būti sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, kuriuo šalys suderino papildomų darbų turinį, kiekius, kainas bei atlikimo terminus; iii) šiuos papildomus darbus iš rangovo priėmė ir apmokėjo Objekto užsakovas (statytojas). Rangovas turi teisę nepriimti ir neapmokėti subrangovo atliktų papildomų darbų, kurių subrangovas iš anksto iki jų atlikimo raštu nesuderino su rangovu ir nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo.
52. Pagal rangos sutarties 6.1.7 papunktį iki darbų pradžios subrangovas (atsakovė) privalo įvertinti projektinės–techninės dokumentacijos sprendinių teisingumą, racionalumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nustatęs projektinių sprendinių klaidas, neatitikimus, neracionalumą, Subrangovas apie tai turi informuoti raštu rangovą (ieškovę).
53. Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.
54. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Be to, pagal kasacinio teismo jurisprudenciją reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo (t. y. ar sutikti su kainos padidėjimu), bet ir tai, kad turi būti pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus.
55. Įprastiniu atveju rangovas, nustatęs, kad kyla poreikis atlikti papildomus statybos rangos sutartyje ir normatyviniuose statybos aktuose nenurodytus darbus, sustabdęs pagrindinių darbų atlikimą, kreipiasi į užsakovą, jį informuoja apie tokį poreikį ir tik gavęs jo sutikimą dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos turi teisę į tokių sąnaudų atlyginimą; priešingu atveju, jei jis laiku ir tinkamai neinformuoja užsakovo arba negauna sutikimo atlikti papildomus darbus, tokių darbų, jei jie vis dėlto atliekami, išlaidos priskiriamos rangovo rizikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020).
56. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė susitarimą dėl papildomų darbų atliktų (pagal 2021 m. sausio 25 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110179 ir 2021 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą ARV Nr. 110304) įrodinėjo kartu su ieškiniu pateiktais elektroniniais laiškais, tačiau, kaip šiuo konkrečiu atveju teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal rangos sutarties 2.6 papunktį susitarimas dėl papildomų darbų turi būti rašytinis susitarimas, o ne žodinis susitarimas ar surašinėjimas elektroniniais laiškais. Taip pat pažymėtina, kad pagal rangos sutarties 2.1 papunktį esant nustatytai maksimaliai fiksuotai darbų kainai, ieškovė, vadovaudamasi rangos sutarties 6.1.7 papunkčiu, iki darbų pradžios privalėjo įvertinti projektinės–techninės dokumentacijos sprendinius ir pastebėjusi neatitikimus apie tai pranešti rangovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus užsakovui MAAS Aviation, taip pat buvo suinteresuota, jog ieškovė pastabas dėl darbų apimties pateiks iki darbų pradžios, nes priešingu atveju, negavusi užsakovo sutikimo (patvirtinimo) dėl papildomų lėšų, susijusių su padidėjusiais kaštais atliekant statybos rangos darbus, skyrimo, ieškovės nurodytus papildomus darbus turėtų apmokėti savo sąskaita.
57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
60. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2022 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaita–faktūra ir 2022 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 2 947,56 Eur advokato pagalbos išlaidų.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. rugpjūčio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 729,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Kadangi atsakovės prašomos priteisti 2 947,56 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydį, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovei iš ieškovės priteistinos tik tos išlaidos, kurios neviršija maksimalaus dydžio – 2 248,87 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u ta r i a :
Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“, juridinio asmens kodas 300668910, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arevita“, juridinio asmens kodas 133950712, 2 248,87 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus, 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Tomas Venckus
Vigintas Višinskis