Civilinė byla Nr. e2-436-467/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00575-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Inedia Trans“ bankroto byloje, ir

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB, BUAB) „Inedia Trans“ iškėlė bankroto bylą; 2021 m. liepos 20 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą; 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi pripažino įmonę likviduojama dėl bankroto. 

2.       Pareiškėjas L. K. kreipėsi į teismą, prašydamas įtraukti jį į BUAB „Inedia Trans“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti: 1) 2 830,63 Eur (nesumokėto darbo užmokesčio) pirmosios eilės finansinį reikalavimą su 5,73 Eur delspinigiais; 2) 580,23 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą pagal 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderį; 3) 893,63 Eur su darbo santykiais susijusį reikalavimą ir 121 309 Eur finansinį reikalavimą pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo L. K. prašymas patvirtinti 2 830,63 Eur (plius 5,73 Eur delspinigių) ir 893,63 Eur finansinio reikalavimo dalis, kildinamas iš darbo santykių, panaikino ir šią prašymo dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

5.       Pareiškėjas L. K. nurodė, kad nemokumo administratoriui dokumentai apie darbo užmokesčio išmokėjimą nebuvo perduoti, kadangi darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Iškėlus bankroto bylą pareiškėjas ir toliau dirbo UAB „Inedia Trans“, darbo užmokesčio įsiskolinimo dydžio nebuvo galima nustatyti nežinant, kada su juo bus nutraukta darbo sutartis; pareiškėją iš darbo atleido nemokumo administratorius 2021 m. gegužės 27 d., tačiau įmonė nemokėjo darbo užmokesčio, skola nuo 2014 m. yra 2 830,63 Eur; delspinigiai už 6 mėnesius sudaro 5,73 Eur. Įmonės balanse atskira skiltimi darbuotojų skolos nėra nurodomos, tačiau administratoriui buvo perduota informacija apie BUAB „Inedia Trans“ kreditorius ir skolininkus. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį su J. K., bet tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., įvykdęs reikalavimo perleidimo sutarties sąlygą sumokėti už perleidžiamus reikalavimus 8 000 Eur, pareiškėjas įgijo teisę į J. K. 893,63 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo santykiais. Reikalavimo perleidimo sutarties 7 punkte nustatyta, kad ji įsigalioja nuo sudarymo dienos, todėl pats J. K. nebegalėjo nustatytu terminu pateikti nemokumo administratoriui reikalavimo, tačiau, kadangi sutarties 8 punkto nuostatos buvo įvykdytos tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., pareiškėjas tik tuomet įgijo teisę pateikti reikalavimus nemokumo administratoriui, t. y. jau praleidus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šią aplinkybę prašė laikyti svarbia priežastimi ir patvirtinti jo finansinius reikalavimus.

6.       BUAB „Inedia Trans“ nemokumo administratorius su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodė, kad pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 m., apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų (dokumentų) neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra. Buvusiam BUAB „Inedia Trans“ vadovui L. K. 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 buvo apribota teisė tris metus eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, tokiu atveju darbo santykiai su L. K., kaip su įmonės vadovu, privalėjo būti nutraukti. Duomenų apie tai, kad pareiškėją ir įmonę siejo darbo santykiai, administratoriui nepateikta. Reikalavimas dėl 893,63 Eur sumos yra pareikštas praleidus terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, o nurodytos priežastys nesudaro pagrindo termino atnaujinimui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė L. K. prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo; paskyrė L. K. 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų jos paskiriant BUAB „Inedia Trans“.

8.       Teismas nustatė, kad pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 m., apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų (dokumentų) administratoriui neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra. Buvusiam BUAB „Inedia Trans“ vadovui L. K. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 buvo apribota teisė trejų metų laikotarpiui eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, todėl darbo santykiai su L. K., kaip su įmonės vadovu, privalėjo būti nutraukti. Pareiškėjas nepagrindė argumentų apie darbo sutarties pakeitimą, pateikta darbo sutartis to nepatvirtina, jokių pakeitimų joje nėra. Vienintelės UAB „Inedia Trans“ akcininkės D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu darbuotojui L. K. pavesta atlikti UAB „Inedia Trans“ vadovo funkcijas – teikti ataskaitas valstybės įmonėms, ruošti bendrovės vardu dokumentus, atstovauti bendrovę visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose, bankuose ir pan. Taigi, realiai L. K., nors jam ir buvo uždrausta, ėjo UAB „Inedia Trans“ vadovo pareigas.

9.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokestį nuo 2014 m., kai jis pats faktiškai ėjo vadovo pareigas, sprendė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir jo neišmokėdamas pats sau darė žalą esamos situacijos (bendrovės bankroto) atveju yra nesąžiningas. Faktiškai vadovaudamas bendrovei ir sprendęs, kad negali išmokėti sau 45 Eur darbo užmokesčio per mėnesį, pareiškėjas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ar kitaip stabdyti jos veiklą, o ne neišmokamo darbo užmokesčio suma didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus sau kaip kreditoriui. Teismo vertinimu, atlyginimo dydžio – 45 Eur nustatymas yra akivaizdžiai neadekvatus, neproporcingas ir nepakankamas bet kokiam bet kokioje bendrovėje dirbančiam darbuotojui; kelia pagrįstų įtarimų apie netinkamai tvarkomą bendrovės finansinę apskaitą.

10.       Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl darbo užmokesčio, kaip kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo po daugelio metų, kai būdamas faktiniu bendrovės vadovu pats sau jo nemokėjo, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla, t. y. tikėdamasis gauti lėšas iš valstybės ir mažindamas kitų kreditorių galimybes atgauti skolas, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jo reikalavimas atmestinas.

11.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 13 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį su J. K. Sutarties 6 punkte nustatyta, kad J. K. perduoda jo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus tik po 8 000 Eur sumokėjimo; pinigai buvo sumokėti J. K. 2021 m. rugpjūčio 5 d., taigi, tik tuomet įgyta teisė į J. K. 893,63 Eur dydžio reikalavimą, susijusį su darbo santykiais.

12.       Teismas nurodė, kad 2013 m. kovo 4 d. darbo sutartimi UAB „Inedia Trans“ direktorius (darbdavys) J. K. priėmė J. K. direktoriaus pareigoms nuo 2013 m. kovo 4 d., nustatant 45 Eur mėnesinį atlyginimą. Pateiktoje informacijoje apie įmonės kreditorius šis kreditorius nenurodomas. Iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų teismas nustatė, kad J. K. UAB „Inedia Trans“ tam tikrą darbo užmokestį mokėjo. Tačiau teismas sprendė, kad L. K., nenurodydamas svarbių priežasčių, praleido terminą šiam perleistam reikalavimui reikšti. Kreditoriniams reikalavimams pareikšti terminas suėjo 2021 m. gegužės 17 d., reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 13 d., akivaizdžiai žinant terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Sutarties 6 punkte nustačius, kad J. K. perduoda jo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus tik po 8 000 Eur sumokėjimo, L. K. akivaizdžiai suprato, kad jis iš karto negali pareikšti reikalavimo bankroto byloje ir galės jį pareikšti tik sumokėjęs J. K. 8 000 Eur. Teismas sprendė, kad tokiu susitarimu grindžiant termino praleidimo priežasties svarbumą iš esmės yra paneigiamas įstatymo nustatytas terminas.

13.       Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo terminą, sutartį sudaręs prieš jam pasibaigiant, o lėšas sumokėjęs jam pasibaigus, veikė savo rizika, kadangi akivaizdžiai žinojo, jog terminą praleidžia dėl susitarimo ir lėšų sumokėjimo. Esant nustatytoms aplinkybėms reikalavimą dėl 893,63 Eur dydžio finansinio reikalavimo, įgyto iš J. K., teismas atmetė, praleidus ieškinio senaties terminą.

14.       Nustatęs, kad pareiškėjas kreipdamasis į teismą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teismas sprendė esant pagrįstą nemokumo administratoriaus prašymą skirti L. K. baudą, pusę jos paskiriant bankrutuojančiai bendrovei; atsižvelgęs į nepagrįsto reikalavimo dydį, proceso eigą bei baigtį teismas skyrė L. K. 1 000 Eur baudą, 50 procentų jos paskiriant BUAB „Inedia Trans“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Pareiškėjas L. K. atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti prašomus su darbo santykiais susijusius reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Teismas nesivadovavo rašytiniais įrodymais ir nustatė jiems prieštaraujančias aplinkybes. BUAB „Inedia Trans“ balanse nėra grafos, kurioje būtų galima nurodyti bendrovės įsiskolinimą darbuotojams, tačiau bendrovės įsiskolinimas darbuotojams yra nurodytas informacijoje apie BUAB „Inedia Trans“ kreditorius bei skolininkus. 

15.2.                      Apeliantas su darbo santykiais susijusį reikalavimą nemokumo administratoriui pateikė kaip darbuotojas darbdaviui dėl jam neišmokėto atlyginimo nuo 2014 m. birželio 2 d. pagal 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį. Tai, kad BUAB „Inedia Trans“ neperdavė administratoriui darbo atlyginimo žiniaraščių po 2018 m. ir įrodo, kad apeliantas tik iki 2018 m. vasario 14 d. vykdė UAB „Inedia Trans“ vadovo pareigas, todėl teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas po Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo ir toliau vykdė UAB „Inedia Trans“ vadovo pareigas.

15.3.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad dar iki 2018 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo įmonė buvo nemoki. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1957-259/2020 atsisakė kelti bankroto bylą UAB „Inedia Trans“. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-219-464/2018 nustatyta, kad UAB „Inedia Trans“ nepagrįstai sumokėjo A. S. 636 000 Lt (184 198,33 Eur) pagal 2013 m. gruodžio 16 d. akcijų pirkimo sutartį. Pagal buhalterinės apskaitos duomenis 184 198,33 Eur dydžio A. S. skola žymiai didesnė už 2 801,50 Eur dydžio bendrus kreditorinius įsiskolinimus, kurie susidarė tik po 2020 m. liepos 8 d. (t. y. apeliantui jau nebūnant UAB „Inedia Trans“ vadovu). UAB „Inedia Trans“ nemokumas buvo nustatytas pagal JANĮ reikalavimus ir neįrodo, kad iš buhalterinėje apskaitoje nurodomų skolininkų neįmanoma atgauti skolų. 

15.4.                      Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi atėmus apeliantui teisę eiti bendrovės vadovo pareigas, o UAB „Inedia Trans“ buvus tik šiam vienam darbuotojui – nebeliko jokio kito darbuotojo, kuriam galėjo būti pavesta eiti bendrovės vadovo pareigas. Todėl pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalies reikalavimą nebeliko asmens, galinčio pakeisti arba nutraukti su apeliantu sudarytą 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 33 straipsnio 3 dalį į darbo sutartį nėra privaloma įrašyti papildomų darbo sutarties sąlygų, o pakanka tik dėl jų susitarti darbo sutarties šalims, t. y. apeliantas neprivalėjo teismui pateikti paties žodinio susitarimo garso įrašo, jam pakako tik nurodyti, kad buvo dėl darbo sutarties pakeitimo žodiškai susitarta, tačiau teismas šių argumentų nevertino, dėl jų visiškai nepasisakė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio nuostatas. Bylos įrodymai privalėjo būti vertinami pagal DK normas bei CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimus, o ne pagal tai, ar apeliantas reiškė reikalavimą darbdaviui mokėti darbo užmokestį.

15.5.                      Pasisakydamas dėl atlyginimo dydžio teismas neįsigilino į pagrindinį rašytinį įrodymą – darbo sutartį Nr.20140602, pagal kurią darbuotojui privaloma dirbti tik 1 valandą per dieną.

15.6.                      2022 m. vasario 28 d. teismo posėdžio metu apeliantas bandė išsiaiškinti dabartinę BUAB „Inedia Trans“ finansinę būklę, paklausdamas bankroto administratorių, ar jis jau yra pareiškęs ieškinius įmonės skolininkams, tačiau administratorius nurodė, kad nagrinėjamas apelianto kreditorinio reikalavimo dydis, o ne bendrovės skolininkai. Teismas, neįvertinęs galimybės atgauti sumas iš skolininkų, nutartyje nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokestį nuo 2014 m., kai jis pats faktiškai ėjo vadovo pareigas, sprendė dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ir jo neišmokėdamas pats sau darė žalą bendrovei, esamos situacijos (bankroto) atveju yra nesąžiningas. Taigi, teismas apie dabartinę bendrovės finansinę padėtį sprendė negavęs iš administratoriaus atsakymo, kokias sumas bendrovė bando prisiteisti iš skolininkų, kad panaikintų nemokumą. Teismas turėjo vadovautis pateikta informacija apie įmonės skolininkus ir kreditorius.

15.7.                      Teismas nepagrįstai nesirėmė DK normomis, neįvertino DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos mokėti darbo užmokestį.

15.8.                      Taikydamas ieškinio senatį teismas pažeidė CPK 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintus lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus, CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes BUAB „Inedia Trans“ ieškinio senatį taikyti nereikalavo jokiame savo teismui teiktame procesiniame dokumente; pats teismas 2022 m. sausio 27 d. nutarties 12 punkte bei 2022 m. vasario 28 d. teismo posėdyje nurodė administratoriui pasisakyti apie senatį. Teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas dėl 2019 m. liepos 8 d. vienintelės akcininkės D. V. nutarimo, kuriame nėra nurodomas joks darbuotojo L. K. atlyginimo dydis, todėl šis akcininkės nutarimas neturi reikšmės kreditorinio reikalavimo dydžiui, o tebuvo pretekstu atnaujinti bylą, nes iki tol administratorius taikyti ieškinio senatį neprašė.

15.9.                      Teismas nepagrįstai darbuotojo reikalavimą dėl jam neišmokėto atlyginimo pripažino piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis, nors tiek DK normos, tiek Konstitucija gina būtent darbuotojo teises. 

15.10.                      Teismas neatkreipė dėmesio, kad teisinis pagrindas pratęsti terminą reikalavimams pagal 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį pareikšti yra ne termino nežinojimas, o lėšų, gaunamų tik iš pensijos, trūkumas, ką įrodo ir aplinkybė, jog savo su darbo santykiais susijusį reikalavimą apeliantas pateikė nepažeisdamas JANĮ 41 straipsnyje nurodyto termino. Be to, sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, šalys tikėjosi, kad sutarties apmokėjimo terminas taps svarbia priežastimi, nes yra reikalaujama pateikti ir kreditorinio reikalavimo pagrindimą įrodančius dokumentus, kuriuos apeliantas gautų tik sumokėjęs už sutartį visą 8 000 Eur sumą.

15.11.                      Pirmą kartą nagrinėdamas prašymą dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų pagal 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtinimo teismas juos išnagrinėjo ir priėmė 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį, taigi laikė, kad kreditoriaus reikalavimo pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių; šiuo aspektu nutarties dalis nebuvo apskųsta, todėl yra įsiteisėjusi ir iš naujo jos svarstyti nėra pagrindo.

15.12.                      Termino reikšti kreditorinius reikalavimus pagal 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį praleidimas niekaip netrukdė ir šiuo metu netrukdo bankroto proceso.

15.13.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti apelianto kasacinį skundą (Nr. 3K-3-229-xx/2022) dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo dėl reikalavimo pagal 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį 121 309 Eur sumai. Atitinkamai tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo bus patvirtinti galutiniai apelianto reikalavimai, kas reiškia, kad nežymus termino praleidimas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį neturės jokios praktinės reikšmės.

16.       Atsakovė BUAB „Inedia Trans“, atstovaujama nemokumo administratoriaus A. R., prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Visi apelianto teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja vieni kitiems. Pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra; darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 m., tai patvirtino ir apeliantas. Susitarimas su vienintele bendrovės akcininke prieštarauja įsiteisėjusiai Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarčiai, pagal kurią apeliantas negalėjo būti bendrovės vadovu. Be to, pagal perduotus įmonės dokumentus nuo 2017 m. bendrovė nevykdė jokios veiklos, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis bendrovėje galėjo dirbti kitose pareigose, taip pat nepateikti įrodymai apie darbo sutarties pakeitimą.

16.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantas, nenurodydamas svarbių priežasčių, praleido terminą finansiniam reikalavimui pagal reikalavimo perleidimo sutartį pareikšti. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2021 m. gegužės 13 d., akivaizdžiai žinant, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suėjo 2021 m. gegužės 17 d. Su lėšų trūkumų susiję argumentai nepagrindžia termino praleidimo. J. K. nesikreipė dėl neišmokėto darbo užmokesčio iki bankroto bylos iškėlimo nei į bendrovę ir (ar) Darbo ginčų komisiją, negynė savo pažeistų teisių teisminiu keliu.

16.3.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors įrašė į nagrinėjamų bylų sąrašą apelianto kasacinį skundą (Nr. 3K-3-229-XX/2022) dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies peržiūrėjimo, tačiau 2022 m. kovo 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėtas kasacinis skundas.

16.4.                      Bankroto byla bendrovei iškelta 2021 m. kovo 2 d., visa teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 4 275,30 Eur, bendrovės realus turtas – 0 Eur. Apeliantas, sukaupęs didelę vadovavimo patirtį (jau bankrutavusioms įmonėms BIĮ „Talka“, BUAB „Sirnuva“), teikia nepagrįstus reikalavimus, nurodydamas skirtingas reikalavimo aplinkybes ir (ar) papildomus reikalavimus, skundžia visas teismų priimtas nutartis (sprendimus), taip akivaizdžiai vilkindamas bankroto procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

18.       Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

19.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs apelianto prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, susidedantį iš: 2 830,63 Eur nesumokėto darbo užmokesčio su 5,73 Eur delspinigiais ir 893,63 Eur sumos, perimtos iš J. K. pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, apelianto reikalavimą atmetė. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantas motyvuoja netinkamu teisės aktų taikymu, įrodymų vertinimu, nutarties nemotyvavimu. Teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentams, kurie iš esmės grindžiami subjektyviu apelianto vertinimu ir teisės normų interpretavimu bei nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

20.       Bylos duomenimis prašymą patvirtinti 2 830,63 Eur (su 5,73 Eur delspinigiais) finansinio reikalavimo dalį apeliantas grindžia 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartimi, pagal kurią apeliantas nuo 2014 m. birželio 2 d. priimtas dirbti UAB „Inedia Trans“ direktoriumi ir pagal kurią, pareiškėjo teigimu, dirbo iki kol buvo atleistas nemokumo administratoriaus. Tačiau, kaip tvirtina bylos duomenys, Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-860-638/2018 apeliantui buvo apribota teisė trejų metų laikotarpiui eiti viešojo (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nepaisant to, apeliantas tvirtina, kad UAB „Inedia Trans“ buvus tik vienam darbuotojui (apeliantui), nebuvo jokio kito darbuotojo, kuriam galėjo būti pavesta eiti bendrovės vadovo pareigas ir pakeisti arba nutraukti su apeliantu sudarytą 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje yra nurodyta, jog su apeliantu sudarytos darbo sutarties nutraukimo (tinkamas) įforminimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar egzistuoja apelianto nurodomas darbo užmokesčio įsiskolinimas, o tam nėra būtina apelianto nurodomu aspektu pasisakyti darbo sutarties su apeliantu nutraukimo klausimu, nes, kaip nustatyta byloje, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarčiai, apeliantas trejus metus negalėjo eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigų, atitinkamai už šį laikotarpį apeliantui negalėtų būti pripažinta ir teisė į vadovo darbo užmokestį, nes tai būtų nesuderinama su įsiteisėjusia 2018 m. vasario 14 d. teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis). Taigi, apeliantas nepagrįstai pirmosios instancijos nutartį kvestionuoja tais aspektais, dėl kurių jau buvo pasisakyta apeliacinės instancijos teismo.

22.       Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad pagal ginčui aktualios redakcijos, galiojusios 2018 m. vasario 14 d. nutarties priėmimo metu, ABĮ 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų; bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o, jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip; su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o, jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Sutartį su bendrovės vadovu, kuris yra bendrovės valdybos pirmininkas, pasirašo valdybos įgaliotas valdybos narys. Su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Įstatyme įtvirtinta išimtinė akcininkų teisė rinkti (paskirti) bendrovės vadovą, kai bendrovėje nesudaroma valdyba (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tais atvejais, kai bendrovės vadovas dėl kokių nors priežasčių negali vykdyti savo pareigų (laikinas teisių apribojimas (ABĮ 37 straipsnio 2 dalis), laikinas nedarbingumas ar pan.), bendrovės akcininkams (kai valdyba bendrovėje nesudaroma) iškyla įstatyme įtvirtinta pareiga pagal kompetenciją ir susiklosčiusias aplinkybes spręsti vadovo paskyrimo, pakeitimo ar pavadavimo klausimą (ABĮ 19 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju vienintelės UAB „Inedia Trans“ akcininkės D. V. 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą, kuriuo darbuotojui L. K. pavesta atlikti UAB „Inedia Trans“ vadovo funkcijas – teikti ataskaitas valstybės įmonėms, ruošti bendrovės vardu dokumentus, atstovauti bendrovę visose įmonėse, įstaigose, organizacijose, teismuose, bankuose ir pan., nėra pakankamo pagrindo laikyti patvirtinančiu, jog apeliantas, nepaisant Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje nurodyto draudimo, ėjo įmonės vadovo pareigas. Kita vertus, pati 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartis pakeista nebuvo, joje nėra nurodytos jokios kitos, tik įmonės direktoriaus pareigos. Be to, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje apelianto argumentai, kad pareigų pasikeitimas neturėjo būti įrašytas darbo sutartyje pagal DK 33 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmesti kaip teisiškai nepagrįsti, nes darbuotojo vykdomos pareigos (darbo funkcija) yra privaloma, o ne papildoma darbo sutarties sąlyga (DK 33 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepagrįstai tapačiais argumentais įrodinėja buvus darbo sutarties pakeitimą ir kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie darbo sutarties pakeitimą, nenurodo, kokias pakeistas darbo funkcijas atliko ir pan., nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktoje pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad įmokos buvo skaičiuojamos iki 2021 m. gegužės 27 d.

24.       Kita vertus teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis); taigi ir už darbo užmokesčio apskaitą, išmokėjimą bendrąja prasme atsakingas įmonės vadovas. Pagal paties apelianto nemokumo administratoriui perduotais įmonės dokumentais surinktą informaciją, t. y. pagal darbo apskaitos žiniaraščius darbo užmokesčio priskaitymai buvo vedami iki 2018 m., apie priskaitytą darbo užmokesčio išmokėjimą duomenų ar dokumentų neperduota, pagal perduotą įmonės balansą, sudarytą 2021 m. balandžio 28 d., skolos darbuotojams nėra. Taigi, pagal paties apelianto jo vadovavimo įmonei laikotarpiu sudarytus duomenis įsiskolinimas darbuotojams nefiksuotas. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad įmonės balanse nėra grafos, kurioje būtų galima nurodyti bendrovės įsiskolinimą darbuotojams, kadangi, kaip minėta, už įmonės apskaitos dokumentus atsako vadovas, o balansas turi būti sudarytas taip, kad atspindėtų pirminiuose dokumentuose esančią informaciją, todėl esant įsiskolinimams, jie turi būti nurodomi bei gali būti detalizuoti, kaip skola darbuotojams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad inicijavus BUAB „Inedia Trans“ bankroto bylą, apeliantas nesutikdamas su bankroto bylos inicijavimu, teismui 2020 m. lapkričio 13 d. (DOK-29306) pateikė savo nuomonę bei įrodymus – tarp kurių ir 2020 m. spalio 26 d. įmonės skolininkų ir kreditorių sąrašą, kur tarp kreditorių nėra nurodytas nei vienas fizinis asmuo, tik trys juridiniai asmenys, tuo tarpu nemokumo administratoriui perduotoje informacijoje apie skolininkus ir kreditorius, be kita ko, kreditoriais jau nurodomi ir J. K., ir apeliantas. Nurodytos aplinkybės verčia pagrįstai abejoti tiek įmonės finansinių dokumentų patikimumu, tiek apelianto sąžiningumu.

25.       Taigi, esant nustatytų aplinkybių visetui, BUAB „Inedia Trans“ dokumentuose nesant užfiksuotos informacijos apie įmonės įsiskolinimą darbuotojams ir apeliantui nepateikus jokių tai galinčių pagrįsti įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nepatvirtino tokio apelianto finansinio reikalavimo.

26.       Apelianto pateikiama kritika teismo išvadai, kad, dar vadovaujant apeliantui, įmonė jau buvo nemoki, nelemia nutarties nepagrįstumo; be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, jog įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1562/2014). Teisinis nemokumas nagrinėjamu atveju konstatuotas įsiteisėjusia 2021 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą UAB „Inedia Trans“, tuo tarpu faktinis nemokumas galėjo būti žymiai anksčiau, tačiau nagrinėjamam klausimui tai neturi esminės reikšmės, todėl šiuo aspektu teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kaip ir dėl apelianto akcentuojamos galimybės išsiieškoti skolas iš įmonės debitorių.

27.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

28.       Kadangi iš esmės analogiškos nuostatos dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir termino jiems pateikti atnaujinimo buvo numatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), galiojusiame iki 2019 m. gruodžio 31 d., tikslinga remtis teismų praktika, suformuluota šiuo klausimu galiojant šiam teisės aktui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

29.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte reglamentuojamas terminas yra procesinis, todėl jo atnaujinimo terminas sprendžiamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1356-178/2015). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, klausimą, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam pareiškimo padavimo terminui dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atnaujinti, kiekvienu atveju sprendžia įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis); sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012; 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1289-781/2021).

30.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos nagrinėjamoje byloje reiškiamo 893,63 Eur dydžio reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų neperdavė nemokumo administratoriui. Nors teismas šį reikalavimą atmetė kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateiktas reikalavimas, viena vertus, pateiktas praleidus jo pateikimo terminą ir nurodytos priežastys nelemia jo atnaujinimo, kita vertus – nėra pagrįstas.

31.       Apeliantas neteisingai nurodo, kad teismas pažeidė CPK 6 ir 13 straipsniuose įtvirtintus lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes BUAB „Inedia Trans“ ieškinio senatį taikyti nereikalavo jokiame teismui teiktame procesiniame dokumente, be to, pirmą kartą nagrinėdamas prašymą dėl kreditoriaus finansinių reikalavimų pagal 2021 m. gegužės 13 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį patvirtinimo teismas juos išnagrinėjo ir priėmė 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį, taigi, laikė, kad kreditoriaus reikalavimo pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad argumentus, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas pateiktas praleidus JANĮ 41 straipsnyje nustatytą terminą, nemokumo administratorius nurodė dar atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties. Be to, aplinkybė, kad dėl dalies reikalavimų minėta nutartis buvo panaikinta ir klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įgalina teismą pasisakyti visais su nagrinėjamo finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimu susijusiais aspektais, tarp jų ir dėl termino finansinio reikalavimo pateikimui.

32.       Nustatyta, kad šiuo atveju terminas kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus pasibaigė 2021 m. gegužės 17 d. Apeliantas neneigia, jog apie šį terminą jam buvo žinoma, tačiau nepaisant to, apeliantas 2021 m. gegužės 13 d. su J. K. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį, kurios 7 punkte numatyta, jog sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, tačiau, remiantis sutarties 8 punktu, J. K. perduoda jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus tik po 8 000 Eur sumokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas yra pensininkas, todėl 8 000 Eur sumos iš karto sumokėti negalėjo, apeliantui buvo žinoma sudarant reikalavimo perleidimo sutartį ir žinant termino kreditorių reikalavimams pateikti pabaigą, todėl negali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis.

33.       Kita vertus, kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pats J. K. 893,63 Eur dydžio finansinis reikalavimas. Bylos duomenimis 2013 m. kovo 4 d. darbo sutartimi, J. K. nuo 2013 m. kovo 4 d. priimtas dirbti UAB „Inedia Trans“ direktoriumi; darbo sutartyje jokie jos pakeitimai, išskyrus tai, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. nustatomas 150 Lt darbo užmokestis per mėnesį, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 45 Eur darbo užmokestis per mėnesį, nėra fiksuota. Tačiau pagal 2014 m. birželio 2 d. darbo sutartį apeliantas nuo 2014 m. birželio 2 d. priimtas dirbti UAB „Inedia Trans“ direktoriumi. Juridinių asmenų registre įmonės vadovas nuo 2014 m. birželio 2 d. nurodomas L. K. Taigi, nėra aišku, kokia darbo funkcija, kaip privaloma darbo sutarties sąlyga J. K. buvo nustatyta, ar jis faktiškai įmonėje atliko kokias nors darbo funkcijas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateiktais duomenimis valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuotos nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 25 d., tačiau vien tai nelemia įsiskolinimo J. K. egzistavimo, nes, kaip minėta, buhalteriniai duomenys nepatvirtina įmonės skolos darbuotojams buvimo, be to, pats apeliantas nurodė, kad priėmus Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį, kuria jam apribota teisė eiti vadovaujančias pareigas, be apelianto įmonėje nebuvo nei vieno darbuotojo. Be to, apeliantas neneigia, jog nuo 2017 metų įmonė, kaip nustatė nemokumo administratorius, jokios veiklos nevykdė.

34.       Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu apelianto nurodomais argumentais (dėl baudos jam skyrimo) neturi teisinio pagrindo pasisakyti. 

35.       Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti apelianto finansinius reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                        Rasa Gudžiūnienė 

                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Alma Urbanavičienė