Civilinė byla Nr. e2S-1094-881/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39650-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-2918-960/2016 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei V. P. dėl sumokėto avanso priteisimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu patenkintas ieškovo A. N. ieškinys atsakovei V. P. – ieškovui iš atsakovės priteista 2 000 Eur avanso, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 Eur bylinėjimosi išlaidų.
- Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas paliktas nepakeistas, ieškovui iš atsakovės priteista 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
- Atsakovė V. P. pateikė teismui prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą 18 mėnesių nuo nutarties priėmimo. Prašymą grindė tuo, kad jos gaunamos pajamos (socialinė pensija) yra per menkos iš karto įvykdyti sprendimą, be to, jos turimas žemės sklypas yra suvaržytas hipoteka ankstesniam kreditoriui. Nurodė, kad tai yra tas pats žemės sklypas, kuris buvo ginčo objektu civilinėje byloje. Bylos nagrinėjimo metu ji ne kartą siūlė ieškovui užbaigti pradėtą sandorį ir ginčą išspręsti taikiai, tačiau jos siūlymas atsako nesulaukė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino iš dalies – išdėstė iš atsakovės V. P. ieškovo A. N. naudai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu priteisto 2 000 Eur avanso, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 745 eurų bylinėjimosi išlaidų bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi priteistų 400 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dalimis per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, pirmuosius 2 (du) mėnesius iki mėnesio paskutinės dienos sumokant po 1 048,33 Eur, o trečiąjį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokant visą likusią sumą (1 048,34 Eur) kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis už 2 000 Eur, nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
- Iš pateiktų į bylą 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimo kopijos teismas nustatė, kad atsakovės draudžiamosios pajamos 2017 metų sausio – birželio mėnesiais buvo vidutiniškai 24,99 Eur; iš 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopijos teismas nustatė, jog atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. išmokėta netekto darbingumo pensija vidutiniškai per mėnesį buvo 94,57 Eur. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas taip pat nustatė, jog jai nuosavybės teise priklauso 13/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., su 13/96 dalimis kiemo rūsio bei ūkinio pastato, bei žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. Pastarieji nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas su sodu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav.) apsunkinti hipoteka.
- Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus duomenis atsakovė iš tiesų šiuo metu gauna nedideles pajamas, tačiau ji nepateikė duomenų apie savo turimas pinigines lėšas ir kitas santaupas, be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso net keli nekilnojamojo turto objektai, taigi ieškovė turi galimybę imtis priemonių papildomoms lėšoms gauti (parduoti nekilnojamąjį turtą ar jo dalis, gauti paskolą, kuri gali būti užtikrinta turto įkeitimu ir pan.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, jog bent dalį priteistos skolos būtų sumokėjusi, taigi teismas taip pat vertino ir tai, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu priteistos sumos ieškovui nemokėjo ilgą laiką, net ir po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, įsiteisėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad atsakovė buvo byloje pateikusi ir kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi kasacinį skundą buvo atsisakyti priimti.
- Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovės nurodytam 18 mėnesių terminui neatitiktų šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl įvertinęs prašymui pagrįsti pateiktus duomenis, teismas sprendė, jog priteistos sumos (2 745 Eur įsiskolinimo suma su teismo priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis pirmos instancijos teisme ir 400 Eur priteistos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme) mokėjimas išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui, pirmus 2 (du) mėnesius sumokant po 1 048,33 Eur sumą, o 3 (trečiąjį) mėnesį sumokant 1 048,34 Eur kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis už 2 000 Eur sumą nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Toks sprendimo vykdymo išdėstymo terminas, teismo vertinimu, šiuo atveju atitinka abiejų proceso šalių interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė V. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti ne mažesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad apeliantė yra tik iš dalies darbinga ir vienintelės jos gaunamos pajamos – neįgalumo pensija, todėl per tris mėnesius įvykdyti sprendimo ji neturi jokių finansinių galimybių. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė teikia papildomus rašytinius įrodymus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, tai – išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nustatyta, kad apeliantė yra darbinga tik iš dalies (45 proc. darbingumo, labai ribojant galimą darbą, atsižvelgiant į įvairius veiksnius). Taip pat apeliantė prideda darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodytas ligos kodas (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 12 d. išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir dokumentą iš darbo biržos, kad ji ieško darbo, tačiau dėl jos sveikatos būklės potencialūs darbdaviai jai negali pasiūlyti jokio tinkamo darbo. Apeliantės teigimu, labiausiai ją sugniuždė ta skundžiamos nutarties dalis, kuria pirmas mokėjimo terminas nustatytas iki spalio 31 d., o ne per mėnesį nuo 2017 m. spalio 12 d. nutarties priėmimo. Anot apeliantės, teismas neišgirdo jos argumentų, kad antstolis jau yra pradėjęs vykdymo veiksmus ir jau daromos išskaitos iš apeliantės gaunamos pensijos, o jos sąskaita banke yra areštuota.
- Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
- Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo.
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą <...> išdėstyti.
- Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) – teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
- Nors atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės prašymą, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad apeliantė yra tik iš dalies darbinga ir vienintelės jos gaunamos pajamos yra neįgalumo pensija, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas atliko apeliantės gaunamų pajamų analizę, nustatė, kad apeliantė gauna netekto darbingumo pensiją (taigi nėra visiškai darbinga), bei pripažino, kad apeliantės gaunamos pajamos yra nedidelės. Tačiau, be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, atsižvelgė ne tik į kitas aplinkybes, susijusias su apeliantės turtine padėtimi, bet taip pat ir į apeliantės pastangas įvykdyti (bent iš dalies) teismo sprendimą, šiam įsiteisėjus, bei abiejų šalių, t. y. ne tik apeliantės, bet ir išieškotojo, interesus.
- Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai bei apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
- Teismas atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju buvo išdėstytas trims mėnesiams ne nuo skundžiamos nutarties priėmimo, bet įsiteisėjimo dienos, kas, apeliantei apskundus nutartį, teismo sprendimo įvykdymą faktiškai nukėlė dar vėlesniam laikotarpiui.
- Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
- CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė