Civilinė byla Nr. e2-67-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00418-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.4.3.13

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ ir suinteresuoto asmens Ž. S. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-703-777/2020, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto byloje išnagrinėjus bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Finresta“ prašymą dėl teisių apribojimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos statybų vystymo grupė“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Finresta“.

2.       BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administratorė pateikė teismui prašymą už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą buvusiam bendrovės vadovui Ž. S. apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies; buvusiam BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovui Ž. S. apribojo teisę dvejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.       Bankroto administratorė pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašė už įstatymų ir teismo nutartimi nustatytų pareigų nevykdymą BUAB „Baltijos statybų vykdymo grupė“ buvusiam vadovui Ž. S. maksimaliai, penkerius metus, apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

4.       Nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo Ž. S. neteisėti veiksmai (neveikimas) apima tęstinį periodą: nuo 2017 m. gruodžio 31 d. jis pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalies (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas ir toliau sistemingai pažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalies 3 punkto (galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatas.

5.       Nurodė, kad Ž. S. pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo kai įmonė buvo nemoki vėliausiai 2017 m. rugpjūtį, tai pagrindžia 2017 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1390-730/2018.

6.       Ž. S. nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d.; kitų bendrovės veiklos dokumentų (jei yra), kurių saugojimo terminai nėra pasibaigę. Pateikęs tik dalį dokumentų Ž. S. nevykdo teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi jam buvo paskirta 300 Eur bauda ir raginta įvykdyti įpareigojimus); nevykdo ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte bendrovės vadovui numatytų imperatyvių pareigų perduoti dokumentus ir kitų įstatymų nuostatų dėl dokumentų saugojimo. Dėl didžiosios dalies bendrovės dokumentų trūkumo ir įstatymų nuostatų nesilaikymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Po paskirtos baudos Ž. S. nevykdo administratorės reikalavimų pateikti bankroto procesui reikalingą dokumentaciją ir informaciją; taip pat keičia pozicijas, klaidina teismą ir pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, jo veiksmai suteikia pagrindą konstatuoti ne tik tyčinį veikimą (neveikimą) nepateikiant reikalaujamų dokumentų ir informacijos, bet ir galimą apskaitos tvarkymą nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir galimą neteisėtą veiklą, susijusią su bendrovės turto pasisavinimu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir buvusiam BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovui Ž. S. apribojo teisę trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; iš suinteresuoto asmens Ž. S. priteisė BUAB „Baltijos statybų grupė“ 960 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas sprendė įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai.

Dėl bendrovės nemokumo datos (momento) ir bendrovės vadovo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus

8.       Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei 2018 m. liepos 11 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos skyrius.

9.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrovė 2017 m. buvo nemoki ir Ž. S. vėliausiai 2017 m. rugpjūtį turėjo įstatymo nustatytą pareigą inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimą.

10.       Teismas nurodė, kad 2017 m. balanso duomenimis bendrovė iš viso turto turėjo už 9 747 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 459 Eur, tačiau nesant byloje duomenų apie pradelstus mokėjimus, nėra pagrindo teigti, kad bendrovė 2017 m. buvo nemoki. Teismas pagrįstais laikė Ž. S. argumentus, jog balanso eilutėje per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nurodytas įmonės rodiklis nereiškia, jog visa šioje eilutėje nurodyta suma yra įmonės pradelsti įsipareigojimais, juolab, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog Ž. S. nuolat ir ilgą laiką finansavo bendrovę asmeninėmis lėšomis.

11.       Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 24 d. savininko Ž. S. sprendimu individuali įmonė buvo reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Individuali įmonė vykdė kitokio pobūdžio veiklą (kūrė reklamas, interneto puslapius), todėl pakeitusiai veiklos pobūdį (statybos darbus) bendrovei reikėjo laiko persiorganizuoti, atitinkamai pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 m. nurodyta aplinkybė apie patirtą 15 347 Eur nuostolį, nėra pakankama išvadai, kad bendrovė 2017 m. buvo nemoki. Klaipėdos apygardos teismas, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškeldamas bendrovei bankroto bylą, konstatavo, jog 2017 m. bendrovės finansinė būklė buvo sunki (o ne bendrovė buvo nemoki).

12.       Teismas konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškime buvo nurodyta, kad bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – ir VSDF) 2018 m. liepos 11 d. sudarė 3 653,38 Eur, iš jų VSD įmokos – 3 590,53 Eur, delspinigiai – 5,64 Eur, palūkanos – 57,21 Eur. Bendrovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2018 m. kovo, tačiau tik 2018 m. kovo 14 d. pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, nes bendrovė su VSDFV Klaipėdos skyriumi 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sudariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Šia sutartimi atsakovei leista sumokėti 3 161,18 Eur įsiskolinimą per 16 mėnesių, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., kas mėnesį mokant 200 Eur skolos sumą. Bendrovei nevykdant sutartyje numatytų sąlygų, sutartis 2018 m. kovo 13 d. buvo nutraukta. 

13.       Teismas nurodė, kad pelno (nuostolių) ataskaitos už 2018 sausį–liepą ir už 2018 m. sausį–rugpjūtį patvirtina, jog bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamų, buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, jos veikla buvo pelninga.

14.       Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog bendrovė yra nemoki, paaiškėjo iš esmės bankroto bylos nagrinėjimo metu. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad įmonė turi į balansą įrašytino turto už 8 975 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma yra 5 972,29 Eur, ir konstatavo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovės į balansą įrašyto turto vertės, t. y. 67 procentai. Bankroto bylos nagrinėjimo metu Ž. S. nesutiko su bankroto bylos bendrovei iškėlimu, dėjo pastangas, kad būtų atsisakyta iškelti bankroto bylą.

15.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

Dėl dokumentų ir (ar) turto neperdavimo, vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ir trukdymo bankroto procedūrai

16.       Įvertinęs suinteresuoto asmens Ž. S. pateiktus duomenis apie administratorei perduotą dokumentaciją, teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad Ž. S. nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų.

17.       Teismas nustatė, kad rengiant 2017 m. bendrovės metinę finansinę atskaitomybę, Ž. S. balanso, sudaryto bendrovės pertvarkymo iš individualiosios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę dienos duomenimis, buhalterei nepateikė, todėl į minėtą balansą nebuvo atsižvelgta.

18.       Nesant byloje duomenų, kad Ž. S. bendrovės buhalterei finansinius dokumentus perduodavo pasirašytinai pagal priėmimo–perdavimo aktus, teismas konstatavo, kad nepagrįsti Ž. S. argumentai, jog bendrovės buhalterė turi trūkstamus (neperduotus administratorei) finansinius bendrovės dokumentus. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kur yra trūkstami (neperduoti administratorei) finansiniai bendrovės dokumentai, todėl už jų neišsaugojimą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas Ž. S..

19.       Teismas nustatė, kad avansinės apyskaitos nebuvo rašomos. Buhalterė pildė juodraštinę „Excel“ lentelę, kurioje fiksuodavo Ž. S. avansu išduodamas sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms Ž. S. neturi galimybės perduoti administratorei avansinių apyskaitų, nes jos neegzistavo.

20.       Teismas laikė pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad bendrovės viso turto ir dokumentų Ž. S. neperdavė ir dėl to, kad realios bendrovės darbų apimtys, gaunamos įplaukos buvo kitos, nei nurodo buvęs vadovas; pateikti dokumentai neatspindi realios bendrovės finansinės padėties. 

21.       Teismas, įvertinęs Ž. S. atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nurodytas aplinkybes (įmonė vysto veiklą statybos srityje, pajamos nereguliarios, tačiau bendrovė turi darbuotojų, vykdo darbus, perka statybines medžiagas, neturi skolų tiekėjams ir statybų darbų rangovams; baigus du didelius objektus (privačių klientų namų statybos darbai)), Ž. S. paaiškinimus, pateiktus bylos nagrinėjimo metu, kad bendrovė vykdė smulkius statybos darbus, todėl jokių statybos darbų žurnalų nepildė, konstatavo, kad Ž. S. paaiškinimai nėra nuoseklūs, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų, buvusių darbuotojų paaiškinimus, padarė išvadą, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai yra tik tikrovės neatitinkanti jo gynybinė pozicija. Teismas sprendė, kad 2018 m. rugpjūtį bendrovės baigti du dideli objektai (privačių klientų namų statybos darbai) nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą; apskaitoje nėra duomenų ir apie bendrovės samdytus statybos darbų rangovus; nėra ir duomenų apie bendrovės reikmėms nuomotus konteinerius, kuriuose buvo laikomi darbo įrankiai, drabužiai.

22.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Ž. S. patvirtino, jog jokių rašytinių tvarkų bendrovė neturėjo, nors pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką. Teismas konstatavo, kad Ž. S., turėdamas pareigą parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, to nepadarė. Teismas pagrįstais laikė pareiškėjos argumentus, kad nėra galimybės patikrinti Ž. S. nurodomo atsargų likučio teisingumą pagal pateiktą 2018 m. spalio 2 d. balansą, 2018 m. spalio 2 d. pelno (nuostolių) ataskaitą ir 2018 spalio 2 d. turto inventorizavimo aktus, nes neaišku, koks atsargų įtraukimo į apskaitą būdas (nuolatinis ar periodinis) buvo taikomas. Dėl tos pačios priežasties pagrįsti ir pareiškėjos argumentai, kad nėra galimybės patikrinti Ž. S. pateiktų atsargų nurašymo aktų, trumpalaikio turto nurašymo ir utilizavimo aktų, trumpalaikio turto (darbo įrankių) nurašymo ir utilizavimo aktų teisingumo. Teismas vertino, kad Ž. S. parengtos detalizacijos, aktai yra abejotini, sudaryti siekiant išvengti atsakomybės. Juolab, kad į bylą nepateikti turto netinkamumą (sugedimą) patvirtinantys duomenys ar dokumentai, galintys eliminuoti Ž. S. egzistuojančią pareigą perduoti bendrovės turtą.

23.       Dėl kitų šalių argumentų teismas atskirai nepasisakė, sprendęs, kad pagal jau padarytas išvadas, jie yra teisiškai nebereikšmingi nagrinėjamoje byloje.

24.       Teismas konstatavo, kad pagrįsti pareiškėjos argumentai, jog dėl didelio bendrovės dokumentų kiekio trūkumo, jų neišsaugojimo, visų bendrovės ūkinių operacijų neįtraukimo į bendrovės apskaitą, Ž. S. pareigos parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patenkinti iš dalies ar visiškai byloje pareikštų kreditorių reikalavimų. Pareiškėja įrodė, kad Ž. S. dėl akivaizdaus aplaidumo (nerūpestingumo) einant vadovo pareigas, sąmoningo jų netinkamo vykdymo po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms, t. y. egzistuoja pagrindas Ž. S. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organu nariu. 

Dėl švelnesnio įstatymo nuostatų taikymo

25.       Teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, nenustatęs Ž. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, konstatavo esant pagrindui apriboti Ž. S. teisę 3 metus (taikytina sankcijos mediana) eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalis).

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26.       Pareiškėja BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto administratorė UAB „Finresta“ atskirajame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties konstatuojamoje dalyje nustatytas aplinkybes iš: „Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus“, į „Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, jog Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kai Bendrovė tapo nemoki – 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d. (arba 2017 m. spalio mėn. 16 d., kai suėjo skolos mokesčių administravimo subjektui (SoDrai) mokėjimo terminas)“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Priešingai nei nustatė teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ž. S., būdamas įmonės vadovu, pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė tapo nemoki.

26.2.                      Teismas netinkamai įvertino 2017 m. balanso duomenis apie įmonės turtą ir įsipareigojimus. 2017 m. balanso duomenimis, bendrovė iš viso turto turėjo už 9 747 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 459 Eur. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė turėjo tik skolas, o faktiškai jokio turto neturėjo. Byloje nėra duomenų apie bendrovės pradelstus mokėjimus, todėl teismas turi vadovautis paties nustatyta aplinkybe, kad dėl bendrovės dokumentų trūkumo ir Ž. S. pareigų netinkamo vykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl darytina išvada, kad 2017 m. balanse nurodytos per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 6 459 Eur sumai yra pradelsti. Taigi 2017 m. rugsėjo 14 d. (arba 2017 m. spalio 16 d., kai suėjo skolos mokėjimo terminas), kai pradėjo formuotis bendrovės skola kreditoriui – VSDFV, bendrovė buvo faktiškai nemoki, nes turėjo šiam kreditoriui 299,86 Eur dydžio skolą ir 16,18 Eur delspinigių, o turto neturėjo. Pagal 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, bendrovė veikė nuostolingai, buvo fiksuotas 15 347 Eur nuostolis, taip pat įrodantis faktinį nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

26.3.                      Bendrovės faktinį nemokumą nustatė ir teismas keldamas bankroto bylą, 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodęs, kad įmonė turi į balansą įrašytino turto už 8 975 Eur, pradelstų įsipareigojimų suma yra 5 972,29 Eur, ir konstatavęs, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovės į balansą įrašyto turto vertės. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. bendrovės finansinė būklė buvo sunki yra sinonimas, kad bendrovė buvo nemoki.

26.4.                      Iškėlus bankroto bylą ir pareikalavus perduoti turtą pagal balansą ir dokumentus administratorei, Ž. S. sudarytame 2018 m. spalio 30 d. balanse nurodyta, kad nutarties iškelti bankroto bylą datai bendrovė turėjo trumpalaikio turto nebe 8 975 Eur sumai, o tik 3 560 Eur sumai, iš jos 1 000 Eur sumai yra pinigai banko sąskaitoje. Suinteresuotas asmuo grąžino bendrovei 1 000 Eur piniginių lėšų, balanse nurodytas 1 207 Eur sumos ilgalaikis turtas perduotas lizingo bendrovei. Administratorei perduotas ir 2018 m. liepos mėn. 3 732 Eur sumos atsargų nurašymo aktas. Ž. S. teismui pateiktas naujas 2018 m. spalio 2 d. inventorizacijos aktas nesutampa su anksčiau administratorei ir teismui teiktu 2018 m. spalio 2 d. inventorizacijos aktu (2 560 Eur suma), pagal kurį nuo 2019 m. sausio 11 d. buvo reikalaujama perduoti bendrovės atsargas. Taip pat pateiktas 2018 m. sausio 9 d. trumpalaikio turto nurašymo aktas. Darytina išvada, kad bendrovė jos finansinėse atskaitomybėse už 2017 m. ir 2018 m. nurodyto turto neturi (turtas nurašytas, kaip netinkamas naudoti).

26.5.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrovė turi tik skolas, buvo nemoki ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme jau nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. (arba 2017 m. spalio 16 d., kai suėjo skolos mokėjimo terminas): bendrovės skola (iš viso 7 993,02 Eur) kreditoriui VSDFV susiformavo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. 14 d. (arba 2017 m. spalio mėn. 16 d., kai suėjo skolos mokėjimo terminas) iki 2018 m. kovo mėn. 13 d.; skola (4 157 Eur) kreditorei UAB „AIMPEX“ priteista Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu 2018 m. gruodžio 18 d.; skola (411,16 Eur) kreditorei UAB „TOI-TOI Lietuva“ susiformavo laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., skola Luminor Bank, AB (849,86 Eur) susiformavo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. kai bendrovė jau buvo nemoki.

26.6.                      Aplinkybė, kad bendrovė buvo finansuojama Ž. S. asmeninėmis lėšomis, niekaip nepatvirtina jos mokumo.

26.7.                      Nustatęs, kad bendrovė vis tik buvo moki, teismas turėtų nuspręsti, kokį (administratorei perduotiną) turtą turėjo bendrovė.

26.8.                      Gavusi mokestines lengvatas, t. y. su VSDFV Klaipėdos skyriumi 2017 m. rugsėjo 14 d. sudariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų net esant lengvatoms – buvo nemoki.

27.       Suinteresuotas asmuo Ž. S. atskirajame skunde prašo

27.1.                      Didžiąją dalį nemokumo administratorės argumentų dėl apelianto kaltės teismas pripažino nepagrįstais, iš esmės nustatė, kad apeliantas neperdavė nemokumo administratorei dokumentų, todėl taikyti kraštutinę sankciją – vadovo teisių apribojimą – buvo neproporcinga.

27.2.                      Skundžiamos nutarties išvados ir jų pagrįstumas kelia abejonių. Teismas neįvertino, jog apklausta buhalterė J. N. nurodė, kad pas ją galėjo likti neperduotų suvestinių buhalterinių apskaitos dokumentų, tačiau praėjus ilgam laikui šių dokumentų pas ją nebeliko.

27.3.                      Teismas nesivadovavo šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartyje nurodytu nemokumo administratorės elgesio vertinimu. Vertindamas suinteresuoto asmens atsakomybės klausimą teismas privalėjo atsižvelgti į nemokumo administratorės netinkamą pareigų vykdymą. Teismas skundžiama nutartimi nevisapusiškai įvertino byloje reikšmingas aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

27.4.                      Byloje nebuvo nustatyta išimtinių sąlygų, pateisinančių galimybę suinteresuoto asmens atžvilgiu taikyti numatytus apribojimus. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, teismas nepagrįstai apeliantui teisę vadovauti apribojo 3 metams, kai minimali JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija yra 1 metai. Pirmosios instancijos teismo suinteresuotam asmeniui paskirtas vadovavimo teisių apribojimo terminas yra neproporcingas ir nepagrįstas.

28.       Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus prašo suinteresuoto asmens Ž. S. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

28.1.                      Bendrovės vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti jos finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Kreditorius palaiko bankroto administratoriaus atskirajame skunde pateiktą poziciją, kad Ž. S., kaip įmonės vadovui, geriausiai buvo žinoma įmonės finansinė būklė ir jos veiklos perspektyvos, tačiau jis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tuo pažeisdamas tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus.

28.2.                      Bylos nagrinėjimo metu Ž. S. patvirtino, kad jokių rašytinių tvarkų bendrovė neturėjo. Vadinasi, buvo pagrindas konstatuoti, kad turėdamas pareigą parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti vadovas to nepadarė. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kur yra trūkstami (neperduoti administratorei) finansiniai bendrovės dokumentai, todėl už jų neišsaugojimą yra atsakingas buvęs bendrovės vadovas.

28.3.                      Pažymėtina, kad teismas pasisakė dėl švelnesnio įstatymo taikymo.

28.4.                      Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl Ž. S. akivaizdaus aplaidumo (nerūpestingumo) einant vadovo pareigas, sąmoningo netinkamo pareigų vykdymo po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, turto ir (ar) dokumentų neperdavimo ir vengimo pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitokio trukdymo procedūroms, egzistuoja pagrindas Ž. S. apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organu nariu.

29.       Pareiškėja atsiliepime į Ž. S. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

29.1.                      Deklaratyvūs ir nepagrįsti apelianto argumentai, neva teismui atmetus didžiąją dalį nemokumo administratorės kaltinimų, taikyti kraštutinę sankciją buvo neproporcinga. Nutartimi atmesti tik tie administratoriaus argumentai, jog atsakovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei tapus nemokiai. Kitus administratorės argumentus teismas pripažino pagrįstais išsamiai išnagrinėjęs bylą, apklausęs liudytojus, ištyręs visus įrodymus.

29.2.                      Byloje nėra jokių įrodymų, kad kokie nors bendrovės dokumentai yra likę pas buhalterę.

29.3.                      Administratorė savo pareigas vykdo tinkamai. Pagal teismo nustatytą bendrovės trumpalaikio turto perdavimo vietą ir laiką administratorė suderino ir užsakė krovimo (transportavimo) paslaugas, informavo Ž. S., tačiau nurodytu metu Ž. S. ar kitas įgaliotas asmuo nepasirodė. Joks bendrovės turtas administratorei iki šiol neperduotas, teismas klaidinamas apie tariamą administratorės pareigų nevykdymą.

29.4.                      Apelianto parengti aktai, detalizacijos yra abejotini, sudaryti siekiant išvengti atsakomybės. Į bylą nepateikti turto netinkamumą (sugedimą) patvirtinantys duomenys ar dokumentai, kas eliminuotų Ž. S. egzistuojančią pareigą perduoti bendrovės turtą. Dėl bendrovės dokumentų kiekio trūkumo, jų neišsaugojimo, visų ūkinių operacijų neįtraukimo į bendrovės apskaitą, pareigos parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patenkinti iš dalies ar visiškai byloje pareikštų kreditorių reikalavimų.

30.       Suinteresuotas asmuo Ž. S. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; suinteresuoto asmens pateiktą atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

30.1.                      Pareiškėja nepateikė argumentų, jog nutartis pareiškėjos skundžiamoje dalyje būtų nepagrįsta ir neteisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja buvo nemoki 2017 m.

30.2.                      Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtintas draudimas teismo procesinį sprendimą grįsti prielaidomis. Tačiau pareiškėjos argumentai, jog nesant duomenų apie pradelstus mokėjimus, teismas turi vadovautis nustatytomis aplinkybėmis, kad dėl dokumentų trūkumo, neišsaugojimo, ūkinių operacijų neįtraukimo į apskaitą, pareigos parinkti bendrovės apskaitos politiką ir ją įgyvendinti nevykdymo nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, lemia, kad teismas išvadas apie bendrovės pradelstus mokėjimus turėjo grįsti remdamasis prielaidomis, o ne byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

30.3.                      Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-586-867/2020, išnagrinėję apeliantės ieškinį dėl žalos priteisimo, konstatavo nesant pagrindo pripažinti, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo nemoki 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. spalio 16 d., ar 2017 m. gruodžio 31 d., nes bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad įmonės nemokumo apibrėžtį atitinkanti pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas konstatavo, kad Ž. S. pareiga kreiptis į teismą dėl UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ bankroto bylos iškėlimo kilo tik 2018 m. rugpjūčio 30 d.

30.4.                      Didžiąją dalį 2017 m. balanse nurodytų kreditorinių įsipareigojimų sudarė Ž. S. suteiktos paskolos apyvartinių lėšų papildymui bei bendrovės veikloje naudotų statybinių medžiagų įsigijimui. 2018 m. sausio 1 d. bendrovės skolos likutis VSDFV (pagrindiniam kreditoriui) sudarė tik 1 387 Eur. Be to 2017 m. rugsėjo 13 d. VSDFV sprendimu buvo sudaryta VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo atidėjimo sutartis, pagal kurią bendrovei buvo leista padengti fiksuotą 3 161,18 Eur įsiskolinimą per 16 mėnesių iki 2019 m. birželio 30 d. kas mėnesį mokant po 200 Eur skolos. 

30.5.                      2018 m. tęsdama veiklą bendrovė generavo stabilias pajamas, turėjo užsakymų, laiku mokėjo atlyginimus darbuotojams, o įmokos VSDFV biudžetui, nors ir vėluojant, buvo mokamos iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Teismas pagrįstai, remdamasis bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitomis už 2018 sausį–liepą ir už 2018 m. sausį–rugpjūtį, sprendė, kad bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamų, buvo atsiskaitoma su darbuotojais, tiekėjais, jos veikla buvo pelninga.

30.6.                      Po reorganizacijos pakeitusiai veiklos pobūdį bendrovei reikėjo laiko persiorganizuoti, todėl pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2017 m. nurodyti patirti 15 347 Eur nuostoliai, nėra pakankamas pagrindas išvadai apie nemokumą. Juolab, kad ir nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuota, jog 2017 m. bendrovės finansinė būklė buvo sunki (o ne bendrovė buvo nemoki). Pagrįsti teismo motyvai, kad aplinkybė, jog bendrovė yra nemoki, paaiškėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad bendrovė 2017 m. neturėjo turto. Įvertinus tai, kad bankroto byla iškelta 2018 m., nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kad Ž. S. nevykdė ĮBĮ įtvirtintos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320

Dėl suinteresuoto asmens Ž. S atskirojo skundo 

32.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė, kad apeliantas Ž. S. nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėjimą pagal CPK 83 straipsnyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, ir dėl paskyrė apeliantui Ž. S. terminą iki 2020 m. gruodžio 29 d. atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už bankroto byloje elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktą atskirąjį skundą ir pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui tai patvirtinančius įrodymus. Išaiškino CPK 316 straipsnio 2 dalyje numatytas atskirojo skundo trūkumo nepašalinimo pasekmes. 

33.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis tiek pačiam apeliantui, tiek jo atstovui advokatui Robertui Skėriui buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP) 2020 m. gruodžio 15 d. Vadinasi, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalies nuostatomis, šios nutarties apeliantui įteikimo data yra sekanti darbo diena po jos išsiuntimo elektroninių ryšių priemonėmis – 2020 m. gruodžio 16 d.

34.       Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo per nustatytą terminą nepašalino 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodyto atskirojo skundo trūkumo – nepateikė teismui duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, todėl suinteresuoto asmens atskirasis skundas laikomas nepaduotu, o jo pagrindu pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Dėl pareiškėjos UAB „Finresta“ atskirojo skundo

35.       Apeliantė UAB „Finresta“ prie atskirojo skundo pridėjo BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. spalio 30 d. laikotarpio balansą; likvidavimo pradžios balansą su aiškinamuoju raštu ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-613-730/2019; pinigų srautų ataskaitą. Nurodė, kad visi paminėti dokumentai taip pat yra pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-586-867/2020 (DOK-18567).

36.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

37.       Visų pirma, apeliantė, pateikdama įrodymus, kuriais grindžia savo skundo argumentus, nenurodo argumentų, kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, ar kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Antra, kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus; taip pat pažymėtina, jog teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais, teismų procesiniais sprendimais gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

38.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja, bankrutavusios bendrovės nemokumo administratorė UAB „Finresta“, kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Baltijos statybų vykdymo grupė“ buvusiam vadovui Ž. S. penkeriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies, teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu buvusiam BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ vadovui Ž. S. apribojo trejiems metams. Atskiruoju skundu pareiškėja neprašo panaikinti ar pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytas vadovo teisių apribojimas, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kuria įvertintas bendrovės nemokumo nebuvimas 2017 m., t. y. atskiruoju skundu ginčijama nutarties motyvuojamoji dalis.

39.       Kasacinis teismas dėl galimybės skųsti kasacine tvarka teismo motyvus yra suformulavęs tokią taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021). Šios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvų.

40.       Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.), teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

41.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, įvertina ir pasisako dėl skundžiamos nutarties motyvų, t. y. dėl teismo išvados, susijusios su BUAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ (ne) mokumo būklės 2017 m. vertinimu. Šis klausimas sprendžiamas pagal nagrinėjamam klausimui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ normas.

42.       ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą). Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas tokios pareigos atsiradimo sąlygas – įmonės nemokumo fakto atsiradimą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas.

43.       Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nemokumo būsenai šios normos (pažodinio) taikymo prasme konstatuoti yra būtini du elementai: 1) prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas; 2) pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis, kad pradelsti įsipareigojimai viršytų pusę tokio turto vertės.

44.       Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

45.       Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 ir šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46.       Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. UAB „Baltijos statybų vykdymo grupė“ balanso duomenis, pagal kuriuos bendrovė iš viso turėjo turto už 9 747 Eur, o per vienerius mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 459 Eur, tačiau, nesant byloje duomenų apie pradelstus mokėjimus, sprendė nesant pagrindo teigti, kad bendrovė 2017 m. buvo nemoki. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tikslaus atsakovės nemokumo momento nustatymas nagrinėjamoje byloje yra apsunkintas dėl byloje nustatyto ir nekvestionuojamo buvusio vadovo netinkamo pareigų, susijusių su dokumentų saugojimu, netinkama ūkinių operacijų apskaita, pareigos parinkti apskaitos politiką ir kt. netinkamu vykdymu bei dokumentacijos neperdavimu administratorei. Tačiau tokios aplinkybės savaime nepatvirtina 2017 m. balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos pradelsimo bei atitinkamai bendrovės nemokumo 2017 m.

47.       Pažymėtina, kad šios išvados nepaneigia, o priešingai – ją patvirtina, apeliantės nurodyti argumentai ir aplinkybės apie kreditorių reikalavimų susiformavimą. Bendrovės skola (iš viso sudaranti 4 157 Eur) kreditorei UAB „AIMPEX“ priteista Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-904/2018, kuriuo UAB „AIMPEX“ ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovės UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ priešieškinis atmestas. Taigi nagrinėjant ginčą teisme, ginčo suma negali būti laikoma pradelsta 2017 m. Pareiškėja nurodo, kad įsiskolinimas kreditorei UAB „TOI-TOI Lietuva“ (411,16 Eur) susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gegužės 16 d.; skola Luminor Bank, AB (iš viso sudaranti 849,86 Eur) susiformavo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriumi 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo sudariusi valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Šia sutartimi atsakovei leista sumokėti 3 161,18 Eur įsiskolinimą per 16 mėnesių, t. y. iki 2019 m. birželio 30 d., kas mėnesį mokant po 200 Eur skolos. Bendrovei nevykdant sutartyje numatytų sąlygų, sutartis buvo nutraukta, tačiau tik 2018 m. kovo 13 d. Esant sudarytai įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarčiai, nėra teisinio pagrindo skolą VSD biudžetui laikyti pradelsta. Taigi nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad bendrovė 2017 m. turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nei, kad 2017 m. sistemingai jų nevykdė.

48.       Apeliantė teisi, kad 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. balanso (kuriuo vadovavosi ir Klaipėdos apygardos teismas iškeldamas bankroto bylą) duomenimis UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ pradelstų įsipareigojimų suma yra 5 972,29 Eur, kurią sudaro įsiskolinimas VSDFV, o nutartimi nustatyta reali turto vertė (o ne įrašyta balanse) yra 8 975 Eur. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl įmonės veiklos pelningumo 2018 m., kuri grindžiama pelno (nuostolių) ataskaitomis už 2018 sausį–liepą ir už 2018 m. sausį–rugpjūtį, nes įmonės veiklos pelningumas nelemtų bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nesuponuoja išvados dėl bendrovės nemokumo 2017 m. Bendrovės veiklos nuostolingumas 2017 m. (patyrė 15 347 Eur nuostolį) savaime, be kitų duomenų, nelemia įmonės nemokumo, nes kaip minėta nemokumas nustatomas pagal turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį.

49.       Byloje esančiais 2017 m. balanso duomenimis įmonė turėjo turto 9 747 Eur sumai, ilgalaikis nematerialus turtas sudarė 3 765 Eur sumą, o trumpalaikis (atsargos) – 5 982 Eur sumą. Apeliantė neginčija, kad bendrovė vykdė veiklą ir veikė statybos srityje. Minėta, iškeldamas bankroto bylą, teismas nustatė, kad reali bendrovės turto vertė sudarė 8 975 Eur. Apeliacinio teismo vertinimu, natūralu, kad vykdant veiklą turto vertės pokyčiai yra galimi. Tuo tarpu apeliantės nurodomi argumentai dėl trumpalaikio turto neperdavimo, dėl duomenų apie turimą turtą 2018 m. spalio 2 d. inventorizacijos aktuose, 2018 m. spalio 30 d. balanse, 2018 m. liepos mėn. atsargų nurašymo akte nesutapimo ir kt. nepagrindžia bendrovės finansinėje atskaitomybėje už 2017 m. nurodyto turto neegzistavimo tuo laikotarpiu.

50.       Nurodytos aplinkybės lemia pagrindo išvadai, kad UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvo nemoki 2017 m., nebuvimą. Atitinkamai nenustačius bendrovės nemokumo ginčo momentu, jos vadovui negali kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

51.       Įvertinęs ginčijamus skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo argumentus, ištyręs faktinius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina UAB „Baltijos statybų vystymo grupė“ buvus nemokia 2017 m., t. y. nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog Ž. S. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei arba pavėlavo jį pateikti per ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. 

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Vadovaujantis šios nutarties 51 punkte išdėstytais motyvais, spręstina, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo pakeisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsniu, 316 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal suinteresuoto asmens Ž. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, nutraukti.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė