Baudžiamoji byla Nr. 1-223-572/2012

Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00044-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.;

(S)

1.1.9.4;

1.1.9.8.

1.2.4.8.2.;

2.1.10.1.;

2.3.6.4.5

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 26 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorams Arūnui Juknevičiui, Renaldai Kučinskaitei, nukentėjusiajai  A. J., kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis S. J. 2011 m. gruodžio mėn. 25 d. apie 19.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto tarp jo ir A. M. metu, nukentėjusiajai - žmonai A. J., bandančiai išskirti besimušančius, nemažiau 5 kartų sudavė ranka į pečių, nugaros sritį ir nemažiau 2 kartų spyrė į abejų kojų šlaunis, tokiais veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose pečiuose, nugaros kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimo nugaros apatinėje dalyje.

Kaltinamasis kaltės nepripažino ir paaiškino, kad Kalėdų vakarą atėjo pas šeimą, žmonai atnešė gėlių ir dovaną. Buto duris atidarė žmona. Priešais jį stovėjo A., kurį norėjo išvyti iš buto. Su A. susistumdė. Susistumdymas vyko kelias minutes, po to iš kambario išėjo T. ir bandė jį nuraminti. Tuo metu A. jam sudavė kelis smūgius. Po to, atėjo kaimynas ir jį išsivedė. Po šio įvykio vizualiai matėsi kairio smilkinio patinimas, tačiau į medikus nesikreipė. Jis žmonai smūgių nesudavė, taip pat jos nespardė. Visą incidentą matė kaimynas. Pripažįsta, kad smūgius sudavinėjo A., nes norėjo jį išstumti iš namų. Kai jis buvo susiėmęs su A., žmona stovėjo šone, po to pradėjo šakotis. Ir mušė jį per veidą. Kelis smūgius jam į veidą sudavė ir A.. Galimybės įspirti žmonai neturėjo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad pasikvietė draugus atšvęsti Kalėdas. Planavo rinktis apie 18 val. Pirma atėjo R., po to kiti draugai. Paskutinis atėjo A.. A. įėjus į koridorių, pasigirdo skambutis. Nieko blogo negalvodama atidarė duris ir vyras puolė A.. Ji bandė juos išskirti, ginti A. ir stovėjo tarp abiejų vyrų, veidu į Si.. S. bandė laikyti už pečių. S. per ją smūgiavo A.. Kadangi ji mažesnė už S., jo smūgiai tekdavo ne A., o jai į nugarą. A. pradėjus gintis, S. pradėjo spardyti ir du kartus jai įspyrė į šlaunis. Šone stovėjo sūnus. Vaikams pradėjus spiegti, paprašė vaikus išvesti iš koridoriaus bei iškviesti policiją. Vaikus į virtuvę nusivedė R.. Po to iš kambario atėjo T. ir laikydamas už pečių traukė S.. Tada ji vieną kartą S. užkirto per veidą. Maždaug tuo metu iš lifto išėjo kaimynas ir išsivedė S.. S. jai sudavė maždaug 5 smūgius. Smurtą jos atžvilgiu S. naudojo ir  anksčiau. Atvykus policijai, pareiškimo neparašė. Pas ekspertus nuvyko gruodžio 28 d. Mano, kad vyras turėjo matyti, kad jo suduodami smūgiai tenka ne A., o jai. Civilinį ieškinį palaiko. Po šio įvykio sutriko miegas, skaudėjo nugarą, bijojo būti savo namuose, pasidarė labai jautri. Ant jos kūno esančius sužalojimus įvykio dieną rodė draugėms.

Liudytojas A. M. parodė, kad buvo užpultas kaltinamojo, kai atėjo švęsti Kalėdų pas A.. Būdamas koridoriuje, pajuto smūgį į galvą. Atsisukęs pamatė S., kuris jam kibo į atlapus. S. bandė nuo savęs nusistumti, tuo metu tarp jų įsiterpė A.. Vėliau tarp jų įsiterpė T.. Tarp jo ir S. stovint T., jis bandė suduoti smūgį S., taip pat bandė įspirti, tik nežino ar pataikė. A. pataikyti negalėjo, nes tuo metu ji jau buvo šone. S. išsivedė kaimynas. S. išėjus, vakarėlis tęsėsi. Vakarėlio metu A. sakė, kad jai skauda nugarą.

Liudytojo A. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nes liudytojas nurodė, jog neprisimena visų aplinkybių apie kurias anksčiau davė parodymus. A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dalis S. suduodamų smūgiu teko ne jam, o A. stovėjusiai tarp jo ir S.. Matė, kad S. pataikė A. į nugarą, pečius ir kojas. (b.l. 28-30).

Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip A. vyrą. Buvo susitarę pas A. švęsti Kalėdas. Apie 19 val. atėjo draugai T. ir T.. A. pasakė, kad ateis A., kurio ji nepažinojo. Po kiek laiko atėjo A.. Tuo metu ji buvo virtuvėje. Kai tik įėjo A., pasigirdo durų skambutis, o netrukus ir triukšmas. Suprato, kad atėjo S. ir prasidėjo muštynės. A. liepė pasiimti vaikus. Matė, kad mušėsi S. su A., o A. juos skyrė. A. buvo atsisukusi veidu į S.. Ji paėmė vaikus ir iškvietė policiją. Po to išėjo į koridorių ir matė dalį muštynių. Matė, kad dalį smūgių, skirtų A. gavo A.. A. smūgius sudavė S..  Tą vakarą A. nugaros srityje matė sužalojimus: patinimą, paraudimą ir nubrozdinimą. Atvykus policijos pareigūnams, A. pasakė, kad atėjo jos vyras ir užpuolė.

Liudytoja T. L. parodė, kad su draugu T. buvo atėjusi švęsti Kalėdų pas .. Po jų atėjo Ar.. Netrukus atėjo S. ir puolė mušti A.. Vaikams pradėjus spiegti, R. juos nusivedė į virtuvę. Ar A. buvo suduoti smūgiai nematė. Kad smūgių buvo suprato iš A. sužalotos nugaros. A. sakė, kad smūgius jai sudavė S.. Būdama koridoriuje matė smūgių laviną ir kad buvo spardomasi. A. tuo metu stovėjo tarp A. ir S., veidu atsisukusi į S..

Liudytojas T. B. parodė, kad susėdus prie stalo, pasigirdo skambutis. A. nuėjo atidaryti durų ir tada prasidėjo stumdymasis. Iš pradžių nematė kas atėjo. Po kiek laiko nuėjo į koridorių ir pamatė, kad A., S. ir A. susikabinę. A. sus S. buvo susikibę, o A. norėjo juos išskirti. Tada jis atsistojo tarp A. ir S.. Jam matant smūgiai nebuvo suduodami. Buvo atviros lauko durys, atėjo kaimynas ir išsivedė S.. Po to sužinojo, kad A. skauda petį. Buvo atvykusi policija, apie ką buvo kalbama su policijos pareigūnais negirdėjo.

Liudytojas S. S. parodė, kad grįždamas po darbo namo, pamatė, kad atidarytos kaimynų buto durys bei išgirdo šurmulį. Praeidamas pamatė kaimyną S.. Žinojo, kad S. tame bute negyvena, todėl paėmė jį už rankos ir išsivedė. Jam matant smūgiai nebuvo suduodami.

Mažametės liudytojos S. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 280 str. 3 d. S. J. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad tėtis mamos draugui liepė išeiti iš namų. Tai pakartojo kelis kartus. Tėtis pirmas pradėjo muštis su mamos draugu. Ją mamos draugė nuvedė į virtuvę. Matė, kad mama turi mėlynių, jas matė, kai mama atėjo į virtuvę ir pasiskundė, kad skauda nugarą. Matė mėlynių ir ant rankų. (b.l.54).

2011-12-28 A. J. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad  A. J. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad 2011-12-25 apie 19 val. vyras S. J. buto koridoriuje mušė ją ir jos svečius. (b.l.3).

Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti Likiškėlių g. 76-58, Alytuje. (b.l. 4-7).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1037/11 (06) matyti, kad A. J. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose pečiuose, nugaros kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimas nugaros apatinėje dalyje; sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis ir kojomis; sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasekoje ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l.9-10).

Specialisto išvadoje Nr. pG 21-1037/11/12 (06) papildomai nurodyta, jog nedidelių matmenų kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose pečiuose ir nugaros kairėje pusėje bei kraujosruvų odoje ir poodyje abiejuose šlaunyse padarymo galimybė atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių (spintos plokštumas), mažai tikėtina, tačiau neatmetama šių sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis ir kojomis. (b.l.13-15).

2012-01-31 akistatos protokolu tarp liudytojos R. M. ir S. J. užfiksuota, jog kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. (b.l. 64-66).

2012-01-31 akistatos protokolu tarp liudytojos T. L. ir S. J. užfiksuota, jog kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. (b.l. 67-69).

2012-01-31 akistatos protokolu tarp nukentėjusiosios A. J. ir S. J. užfiksuota, jog kiekvienas jų laikėsi savo anksčiau duotų parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. (b.l.70-74).

2012-01-31 akistatos protokolu tarp liudytojo A. M. ir S. J. užfiksuota, jog kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. (b.l.75-78).

2012-01-31 akistatos protokolu tarp liudytojo T. B. ir S. J. užfiksuota, jog kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų apie nusikaltimo padarymo aplinkybes. (b.l.79-81).

BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2011-12-25 apie 19.22 val. R. M. pranešė Alytaus apskrities VPK apie tai, kad S. J. sukėlė fizinį skausmą A. J.. (b.l.138-141).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. J. 2011-12-25 veikdamas netiesiogine tyčia sudavė 5 smūgius kumščiu nukentėjusiajai A. J. į nugaros sritį bei du kartus įspyrė  į abiejų kojų šlaunis. Nors kaltinamasis ir nepripažino vartojęs  fizinį smurtą prieš sutuoktinę, tačiau jos parodymus paneigia nukentėjusioji, liudytojai bei mažametė kaltinamojo dukra. Šių asmenų parodymai  iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamasis galėjo ir turėjo  suvokti savo veikos pobūdį bei numatyti, kad nukentėjusiajai atsistojus tarp jo ir A. M., jo suduodami smūgiai gali tekti ne A. M., o sutuoktinei A. J.. Nors ir nenorėjo sužaloti A. J., bet sąmoningai leido pasekmėms atsirasti, t.y. suvokė, kad smūgiuodamas A. M. gali suduoti smūgius A. J., tačiau neatsisakė savo pavojingo elgesio. Dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, nors ir gyvena skyrium. Todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje ir tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, nes ši veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, turi visuomeninę reikšmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė nesunkų  nusikaltimą, anksčiau neteistas, nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo,  metų laikotarpyje du kartus baustas administracine tvarka, šios nuobaudos galiojančios. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad smurtas šeimoje buvo naudojamas ir anksčiau. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, kaltinamajam gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė  - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios (BK 721str.), nes būtina laikinai apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus.

Nukentėjusioji  pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 5000 Lt neturtinės žalos. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Tačiau nukentėjusiosios  nurodyta 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Be to, nukentėjusioji nurodė, jog toks ieškinio dydis nurodytas todėl, kad kaltinamasis jos atžvilgiu smurtavo ir anksčiau. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį  bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajai priteistina 500 Lt dydžio kompensacija  padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti S. J. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Vadovaujantis BK 67, 721 straipsniais S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos tris mėnesius uždrausti  prisiartinti prie nukentėjusiosios A. J..

Civilinį ieškinį  dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš S. J. nukentėjusiajai A. J., 500,00 Lt  nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                        Ramunė Kuzmienė