Civilinė byla Nr. 2-1922/2014

Teismo proceso Nr. 2-55-3-00289-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 126.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

              rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“, trečiųjų asmenų uždarųjų akcinių bendrovių „Duliuksa“, „Adupra“, „Baltijos verslo vystymo grupė“ ir „Actekas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PCS 85“ iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės bankroto administratorius, bylos Nr. B2-3575-585/2014.

Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Atskiraisiais skundais keliamas teismo nutarties dalies, kuria paskirtas įmonės bankroto administratorius, teisėtumo klausimas.

              Savarankiškais reikalavimais pareiškėjai ir tretieji asmenys prašė dėl nemokumo iškelti atsakovui UAB „PCS 85“ bankroto bylą. Teismui pateiktos šios bankroto administratorių kandidatūros: UAB „Bankroto bankas“, UAB „Verslo efektas“, UAB „Restrus“, UAB „Lexuna“, UAB „TOP CONSULT“, UAB „UBC“, UAB „MaxContract“, UAB „Stinkoma“, UAB „Finansinių partnerių grupė“, UAB „Ekvalda“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                            Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „PCS 85“ bankroto bylą, jo administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“.

                            Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą,  nurodė, kad siūlomų pretendentų vykdomų (ir / arba įvykdytų) bankroto procedūrų skaičiavimas ir lyginimas, neturint duomenų apie procedūrų apimtis ir sudėtingumą, jų vykdymo ypatumus, privalumus ir trūkumus, įtrauktus darbuotojus ir kitus jų naudojamus resursus, yra neproduktyvus ir beprasmis šios bylos procese, kuris reikalauja greitų ir (dėl to) efektyvių sprendimų visų kreditorių naudai. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į visų pretendenčių tinkamumą ir kartu lygiavertiškumą eiti bendrovės bankroto administratorės pareigas, pasinaudodamas suteikta diskrecijos teise ir papildomai nemotyvuodamas savo pasirinkimo, laisvo atsitiktinio pasirinkimo būdu atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. 

III. Atskirųjų skundų argumentai

                            Atskiruosiuose skunduose pareiškėjas UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“, tretieji asmenys – UAB „Duliuksa“, UAB „Adupra“, UAB „Baltijos verslo vystymo grupė“ ir UAB „Actekas“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti siūlomą administratorių, t. y. apelianto UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ – UAB „UBC“, kitų apeliantų – UAB „Stinkoma“.

                            Skunduose teigiama, kad teismas, skirdamas bankroto administratorių, nesilaikė teismų praktikoje suformuotų kriterijų, kuriais vadovaujantis turėtų būti parenkamas administratorius. Bankroto administratorių UAB „UBC“ ir UAB „Stinkoma“ užimtumas yra mažesnis nei paskirto teismo. Taigi jie galėtų operatyviau ir efektyviau vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Dėl UAB „Stinkoma“ kandidatūros taip pat nurodoma, kad šio administratoriaus patirtis yra didesnė nei UAB „TOP CONSULT“, o jo direktorius turi kvalifikacijos atestatą eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros pareigas. Pastarąjį faktą apeliantas UAB „Duliuksa“ išskiria, nes atsakovo veiklos sritis yra statybos paslaugos.

              Teisėja

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                            Dėl pirmosios instancijos teismo paskirto bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumo

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių.

Kriterijų, kuriais remdamasis teismas turi vadovautis, parinkdamas konkrečią bankroto administratoriaus kandidatūrą, galiojantys teisės aktai nepateikia, jie yra suformuluoti teismų praktikoje bei teisės doktrinoje. Įprastai skiriant konkretų administratorių atsižvelgiama į įmonės, kurią reikia administruoti, dydį, veiklos mastą, jos valdomą turtą ir kreditorių skaičių, administratoriaus patirtį, jo užimtumą, darbuotojų skaičių. Taip pat vertinama didžiausių įmonės kreditorių nuomonė dėl administratoriaus kandidatūros, atstumas tarp administratoriaus ir reikalingos administruoti įmonės buveinės vietų, asmens, siūlančio bankroto administratorių, santykis su bankrutuojančia įmone (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Artrema“ ir kt. v. UAB „Baltic Medical Exchange“, bylos Nr. 2-2196/2012; 2013 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Avansas“ ir kt. v. UAB „Aktrija“, bylos Nr. 2-1347/2013; 2014 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Macrofinance“ v. UAB „Autoalėja“, bylos Nr. 2-823/2014). Administratoriaus kandidatūros parinkimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir nei vienas iš šių kriterijų nėra absoliutus / lemiamas. Rėmimasis jais priklauso nuo konkrečios situacijos.

Vienintelis absoliutaus pobūdžio reikalavimas – draudžiama bankroto administratoriumi skirti asmenį, jeigu yra abejonių dėl jo nešališkumo ir / ar nesuinteresuotumo bankroto bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. I. v. UAB „Fashion gates“, bylos Nr. 2-1255/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. v. UAB „Jurolda“, bylos Nr. 2-1822/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Inforo“ v. UAB „Ropokalnis“, bylos Nr. 2-1727/2013).

Bankroto administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimu teisminėje praktikoje, be kita ko, išaiškinta, kad tais atvejais, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėj byloje UAB „Folis“ v. D. P. IĮ „Dosita“, bylos Nr. 2-571/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Skolų valdymo partneris“ ir kt. v. UAB „Forvitas“, bylos Nr. 2-847/2012).

Atsakovo bankroto administratorių teismas parinko iš esmės nemotyvuodamas savo sprendimo, t. y. formaliai realizuodamas jam įstatymu suteiktą diskrecijos teisę. Detaliau neanalizuojant teismo pasirinktos jam ĮBĮ suteiktos diskrecijos teisės įgyvendinimo formos pagrįstumo, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vejolita“ v. UAB „BRK“, bylos Nr. 2-963/2011; 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Conlex“ ir kt. v. UAB „Simetrija“, bylos Nr. 2-1499/2012; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agentus“ ir kt. v. UAB „Statybų kryptis“, bylos Nr. 2-1347/2013).

Byloje nėra duomenų, kad egzistuotų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių UAB „TOP CONSULT“ negalėjo būti paskirtas atsakovo administratoriumi. Taip pat nėra duomenų apie galimą šio administratoriaus šališkumą. Šių teisinių pagrindų buvimo apeliantai neįrodinėja. Iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo motyvuoti atskirieji skundai, – tai apeliantų siūlomų bankroto administratorių mažesnis užimtumas nei paskirto teismo. Šis argumentas teisiškai nereikšmingas.

Tinkamiausiai savo užimtumą gali įvertinti pats administratorius, kuris geriausiai žino, kiek, priklausomai nuo eigos ir kitų bankroto proceso ypatumų, laiko sąnaudų reikalauja vykdomos bankroto administravimo procedūros ir todėl būtent pats administratorius gali ir turi įvertinti, ar yra pajėgus administruoti dar vieną bankrutuojantį subjektą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio 2013 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB bankas „Snoras“ ir kt. v. UAB „Snoras Development“, bylos Nr. 2-699/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Citadele“ bankas ir kt. v. UAB „Transkadija“, bylos Nr. 2-1871/2013; 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. Ž. v. AB „Aušra“, bylos Nr. 2-1542/2014). Iš byloje pateikto UAB „TOP CONSULT“ sutikimo teikti atsakovui bankroto administravimo ir likvidavimo paslaugas matyti, kad bankroto administratorius įvertino savo galimybes bei užimtumą operatyviai, sklandžiai ir skaidriai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Apeliaciniame procese vien tik formalus pasiūlytų administratorių užimtumo rodiklių vertinimas nei patvirtintų, nei paneigtų apeliantų siūlomų administratorių realaus pranašumo prieš paskirtą teismo.

Dar vienu argumentu, turinčiu pagrįsti poreikį pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bankroto administratorių kitu administratoriumi – UAB „Stinkoma“, apeliantas UAB „Duliuksa“ nurodo faktą, jog UAB „Stinkoma“ direktorius turi kvalifikacijos atestatą eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros pareigas. Kaip tokio atestato turėjimas padėtų užtikrinti UAB „Stinkoma“ efektyvesnį atsakovo bankroto procedūrų vykdymą nei tą galėtų atlikti UAB „TOP CONSULT“, apeliantas UAB „Duliuksa“ nedetalizuoja. Dėl to pastarasis argumentas vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas. Tuo atveju, jeigu vykdant atsakovo bankroto procedūras paaiškėtų, jog UAB „TOP CONSULT“ netinkamai atlieka savo pareigas, atsakovo kreditorių susirinkimas turės teisę kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis, 23 straipsnio 13 punktas).

Apibendrinant konstatuotina, kad UAB „TOP CONSULT“ atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, nėra duomenų apie jo šališkumą ar aplinkybių, numatytų ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje, egzistavimą, taip pat įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, būtų priėmęs šališką sprendimą (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atskirųjų skundų argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

                            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

                            Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                     Rasa Gudžiūnienė