Civilinė byla Nr. e2S-782-618/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01398-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.12.12; 3.2.6.6.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5  (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Lamberta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lamberta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Civinity namai Klaipėda”.

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) ,,Lamberta“ priteisė 4 930,54 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 930,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. kovo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“. Teismas nurodė, kad atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

2.       Atsakovė UAB ,,Lamberta“ teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad apie ieškinį sužinojo 2022 m. balandžio 27 d. Pažymėjo, kad atsakovė nepatenka į CPK 1751 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą asmenų ratą, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovei nėra žinoma, ar jos paskyra LITEKO VEP posistemio visų bylų atžvilgiu yra aktyvi, atsakovės atstovai neturi informacijos, kad įmonė kažkada praeityje būtų pateikusi prašymą gauti procesinius dokumentus LITEKO VEP posistemio paskyroje. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie procesinius dokumentus minėtoje sistemoje nurodytu el. paštu, taip pat jų negavo registruotu paštu. Atkreipė dėmesį, kad priimant 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių, atsakovės draudikas akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ į procesą įtrauktas nebuvo. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovė netinkamai/nekokybiškai atliko darbus pagal 2006 m. gegužės 2 d. sutartį ir netinkamai, ne laiku reagavo į situaciją bei dėl to yra atsakinga už kilusią žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, įvertino atsakovės nurodytas aplinkybes dėl procesinių dokumentų įteikimo per LITEKO VEP posistemio paskyrą bei nurodytu elektroniniu paštu, registruotu paštu. Teismo motyvai:

3.1.                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Nesant duomenų, kad atsakovės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad ji būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, padarė išvadą, jog atsakovei visi procesiniai dokumentai per LITEKO VEP posistemį buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti 2022 m. kovo 10 d. 

3.2.                      Teismas konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos privalomos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nurodė, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas, įvertinęs atsakovės pareiškimo dėl 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo turinį, sprendė, kad atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

4.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1.                      Atsakovė pažymi, kad ji nepatenka į CPK 1751 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą asmenų ratą, kurie privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakovei nebuvo žinoma, ar jos LITEKO VEP posistemio paskyra visų bylų atžvilgiu buvo aktyvi, ji nebuvo tinkamai informuota apie procesinius dokumentus, neturėjo pareigos kiekvieną dieną tikrinti, ar LITEKO sistemoje nėra kokių nors naujų procesinių dokumentų. Apie bet kokių procesinių dokumentų išsiuntimą ir įteikimą jo LITEKO VEP posistemio paskyroje, privalėjo būti atskirai informuota pranešimu vartotojo nurodytu elektroninio pašto adresu. Oficialiu bendruoju atsakovės elektroninio pašto adresu info@lamberta.lt, taip pat jokiu kitu bendrovės el. paštu, absoliučiai jokių pranešimų apie jai adresuotus procesinius dokumentus negavo.

4.2.                      Atsakovė nurodo, kad pirmą kartą sužinojo apie ieškinį tik 2022 m. balandžio 27 d., kai kitoje byloje buvo teikiami dokumentai. Tai sužinojus, atsakovė reagavo nedelsiant: pateiktas prašymas suteikti prieigą prie el. bylos kortelės, pateiktas prašymas pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, laikant, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2022 m. balandžio 28 d. Tačiau tą pačią dieną pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį visiškai ir priėmė sprendimą už akių. Tai sužinojus, buvo pateiktas dar vienas prašymas dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pratęsimo. Taigi, atsakovė, sužinojusi apie prieš ją pradėtą procesą, dar tą pačią dieną (balandžio 27 d.) pateikė net tris prašymus, reagavo itin operatyviai ir siekė išnaudoti visas galimybes teisei į gynybą. 

4.3.                      Atsakovė akcentavo, jog iš LITEKO duomenų nematydama, kad procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, ir nesiimdama jokių papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti atsakovės žinojimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neveikė rūpestingai ir atidžiai siekti užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo procese ir galimybę būti išklausytai, bet pasirėmė formalia prielaida, kad atsakovė yra LITEKO VEP posistemio vartotoja.

4.4.                      Atsakovė teigė, kad pagal 2006 m. gegužės 2 d. Šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180, ji turėjo vykdyti daugiabučių pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacinę priežiūrą, o atskiru susitarimu ir vėsinimo sistemos priežiūrą. Tačiau administratoriui neperdavus techninės dokumentacijos ir nesudarius galimybės valdyti pačios vėsinimo sistemos, neturėdama pastato bendrasavininkų sutikimo, atsakovė šių veiksmų neturėjo galimybės atlikti. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti šildymo (tame tarpe ir vėsinimo) sistemos, kurio nuotolinis valdymas sumontuotas statytojo UAB „Grindinis" per jo programą protis.lt, apie užblokuotą prisijungimą ne kartą informavo administratorių. 

4.5.                      Atsakovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino fakto, jog į procesą nebuvo įtrauktas atsakovės civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas". Tokiu atveju neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės būtų užkirstas kelias materialiųjų teisių ir pareigų turinčio bei byloje turėjusio dalyvauti asmens įtraukimui.

4.6.                      Atsakovė nurodo, jog neegzistuoja būtina civilinei atsakomybei atsirasti sąlyga - atsakovės neteisėti veiksmai, kas reiškia, jog nėra ir pagrindo reikalauti iš jos priteisti žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės atsakomybė yra griežta, t. y. be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), tačiau nevertino, jog pagal teisinį ir sutartinį reglamentavimą, suformuotus teismų precedentus, administratorius, gavęs vykdytojo (šiuo atveju atsakovės) prašymą turi šaukti savininkų susirinkimą, kuriame sprendžiami su jų bendra nuosavybe susiję klausimai. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas žalą priteisti iš atsakovės, o ne iš administratoriaus.

5.       Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23  d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės UAB ,,Lamberta“ pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9.       Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo, sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 4 930,54 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 4 930,54 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. kovo 9 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendime už akių nurodė, kad atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

11.       Atsakovė teigia, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, ji nebuvo informuota apie vykstantį procesą, procesinių dokumentų negavo, laiko, kad procesinių dokumentų įteikimas per atsakovės LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo netinkamas, taip pat pateikė įrodymus, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir kuriuos pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino.

12.       CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.

13.       Pažymėtina, kad CPK 142 straipsnio 4 dalies norma nėra imperatyvi, joje numatyta teismo teisė priimti sprendimą už akių, bet ne procesinė pareiga. Sprendimas už akių priimamas teismui nežinant kitos šalies pozicijos, negavus jos nuomonės bei įrodymų dėl ieškinio dalyko. Tuo tarpu pagal CPK 285 straipsnio 5 dalies nuostatas šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, todėl sprendimo už akių peržiūrėjimas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka atsakovei yra vienintelis būdas ginti savo teises. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

14.       Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). 

15.       Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

16.       Tinkamas informavimas apie bylą yra vienas iš pamatinių civilinio proceso normų, jis užtikrina teisę į tinkamą procesą, asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, taigi šios normos pažeidimą negalima vertinti, kaip formalų net ir tuo atveju, kai yra duomenų, jog atsakovas apie bylos iškėlimą, daugiau tikėtina, žino. Tik tinkamai įteikus teismo procesinius dokumentus galima pagrįstai teigti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pradėtą ginčo teiseną ir apie pareigą pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 1751 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

17.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau –  Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

18.       Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir atsakovė, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

19.       Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų šių taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

20.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos padaryta išvada, jog atsakovė buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti duomenys, kuriais remiantis buvo padaryta ši išvada, t. y. jog atsakovės paskyra aktyvi ir jos ji nėra deaktyvavusi, niekaip nepatvirtina, kad atsakovė ir anksčiau buvo aktyvi EPP sistemos vartotoja. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose atsakovės buveinės vietą nurodė Šilutės pl. 105, Klaipėda, taigi ieškovės nurodytas atsakovei siunčiamų procesinių dokumentų adresas buvo – juridinio asmens buveinės vieta. Atsakovei skirti procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo siunčiami ieškovės nurodytu atsakovės adresu, o iš karto siunčiami tik per EPP, nesant atsakovės sutikimo šioje konkrečioje byloje gauti procesinius dokumentus per EPP.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas siųsdamas procesinius dokumentus per EPP siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti atsakovę, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei galėjo siųsti ir paprastu paštu įmonės buveinės adresu ar elektroniniu paštu, galima buvo susisiekti su įmone nurodytu kontaktiniu telefono numeriu, kuris nesunkiai yra randamas viešojoje erdvėje ir informuoti apie pradėtą procesą. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad nesant atsakovės tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros iki teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie jai išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį, t. y. kitą dieną po išsiuntimo per EPP.

22.       Sutiktina su atsakovės atskirajame skunde dėstomais teiginiais, kad tik sužinojusi apie procesą atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų civilinėje byloje: 2022 m. balandžio 27 d., tą pačią dieną, prieš priimant sprendimą už akių, atsakovės atstovė teikė prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo; prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, kuris pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas. Vėliau, tą pačią dieną, buvo teikiamas prašymas dėl termino pratęsimo pateikti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris buvo tenkintas. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo iki sprendimo už akių priėmimo, tą pačią dieną, tinkamai neįvertino susidariusių aplinkybių byloje ir priėmė skubotą sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendimas už akių nebuvo galimas, pirmosios instancijos  teismas pažeidė anksčiau nurodytas procesines teisės normas, neteisingai interpretavo procesinių dokumentų įteikimą per LITEKO VEP posistemio paskyrą reglamentuojantį Aprašą, todėl skundžiama nutartis naikintina, taip atsakovei suteiktina galimybė pateikti atsiliepimą, savo įrodymus ir argumentus, iš jų ir kitus duomenis, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir formuojamą teismų praktiką, jog vien dėl tos priežasties, kad atsakovė turi LITEKO VEP posistemio paskyrą, ji yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekdamas užtikrinti atsakovės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu.

24.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti atsakovei. Vadinasi, vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, CPK 285 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo priimti 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 5 punktas), o tai, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išnagrinėjus atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Esant šiam civilinės bylos atnaujinimo pagrindui, kiti atskirojo skundo argumentai, taip pat ir dėl atsakovės pareiškime nurodytų įrodymų galimybės turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas) šioje nutartyje nenagrinėjami, kadangi pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį pakanka konstatuoti bent vieną iš šioje dalyje nurodytų dviejų aplinkybių. 

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir sąlygas peržiūrėti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                              Larisa Šimanskienė