Baudžiamoji byla Nr. 1-19-175/2016

        Proceso Nr. 1-63-1-00407-2012-7

                   Procesinio sprendimo kategorija:  

(S)

                   1.2.26.2.1.;1.2.2.8.;2.3.6.4.;

                   2.3.6.4.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys,  sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, Audronei Stankevičiūtei, Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajai V. R., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems A. S.,  R. S., B. R., nukentėjusiojo A. S. atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d., 135 str. 2 d. 8 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-08-18 nuo 19.30 val. iki 2012-08-19 4.00 val. laikotarpiu, viešoje vietoje, nukentėjusiųjų A. K. ir R. S. sutuoktuvių šventės, vykusios kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu pažeidė viešąją tvarką, o būtent: šventės metu kibo prie šventės dalyvių, be priežasties griebė nukentėjusiajam V. K. už kaklaraiščio ir užsuko kaklaraištį taip dusindamas smaugė nukentėjusįjį, o paleidęs kaklaraištį smogė V. K. vieną kartą kumščiu į galvą, po to tyčia stvėrė už plaukų nukentėjusiajai J. M. ir juos pešė, stipriai suimdamas ją už rankos neleido ištrūkti. Vėliau, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus bandančiai nuraminti jį savo sutuoktinei B. R. smogė į galvą ir sudavė ranka per veidą. V. R. tokiu savo įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir taip pažeidė nukentėjusiųjų A. K., R. S., V. K., J. M., A. S., R. S. ir kitų šventėje dalyvavusių asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką bei sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1d.

Be to, kaltinamasis V. R. A. K. ir R. S. sutuoktuvių šventės, vykusios kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) metu, 2012-08-19 apie 4.00 val., tyčia, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų smogė nukentėjusiajam A. S. stiklinės taurės šuke vieną kartą į kaklą ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam pjautines žaizdas kaklo kairėje, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimą kairiajame žande. Dėl pjautinės žaizdos kaklo kairėje susidaręs randas nepataisomai subjaurojo nukentėjusiojo kūną, dėl ko A. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

Kaltinamasis V. R. kaltu pilnai prisipažino. Paaiškino, kad vyko jo sesers sūnaus vestuvės, vestuvės vyko (duomenys neskelbtini), tikslios datos neprisimena. Iš svečių pažinojo seserį, svainį, A. K. ir O. K.. Jis įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Jam tik pasakė, kad įvykis įvyko apie 4 valandą. Jis pabudo areštinėje. Paklausus pareigūno kas nutiko, jam atsakė, kad jis papjovė žmogų. Su civiliniais ieškiniais sutinka dalinai.

Nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2012-08-18 vyko K. vestuvės. V. R. visą vakarą kabinėjosi prie svečių. Konfliktas tarp jo ir V. R. įvyko lauko pavėsinėje. Jis tuo metu buvo nusisukęs, tačiau šiek tiek matė, kaip V. R. pasiėmė vyno taurę, kuri buvo tuščia, ją užsivertė ir jam atsisukus išgirdo stiklo dūžį ir pajuto smūgį. Jam nuskelta taure perrėžė per visą kaklą. Kaip jam nurodė gydytojai, randas nepanaikinamas šiuolaikinėmis priemonėmis. Reiškia 854,99 Lt (247,62 eurų) civilinį ieškinį turtinei ir 40000 Lt (11584,80 eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 4500 Lt (1303,29 eurų) atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad  2012-08-12 ji buvo pakviesta į vestuves. Ją  pakvietė jaunieji, jie yra jos bendradarbiai. Į vestuves vyko kartu su vyru. Jiems nuvykus į šventės vietą, jie susipažino su visais svečiais, šventės pradžia buvo graži. Akivaizdžiai girtų svečių ji nematė, vienintelis V. R. kabinėjosi. Jis minėjo, kad į jį šaudo. Jai taip pat jaunoji pasakojo, kad ją užpuolė. Taip pat sakė V. K., kad jį smaugė, žmonai trinktelėjo per galvą ir su šakute dūrė į pilvo sritį, bet jos vyras ir dar vienas vyriškis šakutę atėmė. Jie pasitarę nutarė, kad V. R. reikia kviesti taksi, kad jis važiuotų namo. Jiems belaukiant lauke taksi automobilio savo vyrą matė kartu su V. R., išgirdo stiklo dūžį ir po kurio laiko pamatė, kad jaunikis išveda jos vyrą. Vyro kaklas buvo užspaustas ranka, matėsi kraujo. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, vyras buvo išvežtas į ligoninę. Būklė buvo sunki, buvo kilęs klausimas ar aplamai išgyvens. Jos vyrui buvo atlikta operacija, kuri truko tris valandas. Reiškia 13782 Lt (3991,54) eurų civilinį ieškinį turtinei ir 5000 Lt (1448,10) eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaujantis LR BPK 276 str. 5d. pagarsino nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus duotus anksčiau šią bylą nagrinėjant teismo posėdyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2012-08-18 vyko jo vestuvės. Po pabuvimo gamtoje su palyda atvažiavo į sodybą švęsti. Ten jau sveikinimų metu pamatė, kad V., jo dėdė, stiprokai apgirtęs, akys jo blizgėjo. Šventės metu ne visada stebėjo svečius, bet apie 23 val. matė, kaip V. R. agresyviai buvo nusiteikęs prieš muzikantus, po to pasigavo ir tampė po patalpas per pobūvį kažkokią katę. Katė net jį apdraskė, nes ją jis labai spaudė. Po to, visą vakarą V. R. elgėsi keistai, gal tris kartus jam pasakė, kad nori kažką nužudyti, kad šiandien kažkas mirs. Jį ramino, galvojo, kad žmogus pergėrė. V. tą vakarą buvo vienintelis agresyvus asmuo, kibo prie svečių. Pasitaręs su mama, nusprendė iškviesti taksi ir jį išvežti iš pobūvio. Bet tai padaryti atkalbėjo B. R.. Sakė, kad apramins jį. Po to, nuėjo į savo kambarį ruoštis miegoti. Tada į kambarį atbėgusi jaunoji pasakė, kad R. salėje spėjo suduoti savo žmonai į veidą ir dabar ateina. Prieš tai matė, kad V. norėjo sutuoktinei įdurti šakute, bet jį sulaikė kiti vestuvininkai. Tada tikrai nusprendė iškviesti taksi ir jį išvežti. Po to, pavėsinėje laukė automobilio. Jis buvęs per kokius 8 m nuo V. Pasigirdo stiklo dūžio garsas, atsisukęs pamatė, kad A. S. stumia V. nuo savęs. A. tuo metu sėdėjo prie stalo. Pribėgęs prie A. pamatė, kad iš gerklės jam stipriai bėga kraujas. Jis ir pabrolys V. N. rankomis užspaudė žaizdą ir nusivedė sužeistąjį į apšviestą vietą. Kraujas bėgo stipriai, iš karto kvietė greitąją pagalbą. Tuo metu brolis priėjęs prie V. norėjo atimti iš jo tą taurę, bet tas nenorėjo atiduoti. Po to V. apramino. Vėliau sesuo, kuri dabar yra išvykusi ir gyvena užsienyje, jam pasakojo, kad matė kaip V. paėmė nuo stalo taurę, trenkę ja per stalo raštą ir nuskėlė bei su taurės šuke smogė A. S.. Po to, kai A. nuvedė, V. sakė, kad nieko baisaus nėra. Vestuvių pokylis buvo sugadintas, jis ir kiti asmenys patyrė išgąstį, jis pats patyrė didelį stresą. Patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 20000  Lt ir ieškinį pareiškė ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu V. R. ieškinį jam yra atlyginęs. Materialinių pretenzijų jam neturi. V. R. pažįsta senai, jis yra jo dėdė. Yra su juo bendravęs, blaivus jis nebūdavo agresyvus, bet visada būdavo visais klausimais kategoriškas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad per jos vestuves 2012 m. rugpjūčio mėn. kilo sąmyšis dėl V. R. elgesio. Jis buvo agresyvus. Sutuoktinis A. ėjo kalbėtis su jo žmona, kad apramintų, nes jis kibo prie svečių. Matė kaip V. sudavė žmonai. Visi kalbėjo, kad reikia iškviesti taksi ir vežti V. namo, jis buvo girtas. Jos vyras ieškojo telefono, kad iškviesti taksi, o ji pati stovėjo lauke ir rūkė. Tuo metu išgirdo kažkokį stiklo dūžio garsą ir klyksmą. Atsisukusi pamatė V. rankos mostą, tarsi kam nors suduotų. Greta stovėjo A. Tuomet visi pradėjo šaukti, kad laikyti A. ir pamatė kaip vyro brolis ir vienas pabrolys atitraukė A. ir vedėsi šalin. Matė, kad A. smarkiai iš kaklo bėga kraujas. Jai pasidarė silpna, apėmė šokas. Kilo didelis sąmyšis, visi pradėjo panikuoti, šaukė greičiau kviesti greitąją pagalbą. Tik vėliau paaiškėjo, kad V. smogė A. ne ranka, o taurės šuke. Vestuvių šventė buvo sugadinta. Ir prieš tai visą vakarą V. girtas kibo prie svečių. Ieškinio nereiškia, nes V. jai ir vyrui žalą atlygino.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. parodė, kad dalyvavo 2012-08-18 draugo K. vestuvėse, su žmona buvo piršliai. Vakaro pokylio metu, švenčiant salėje per daug į nieką nekreipė dėmesio, nes kaip piršlys turėjo rūpesčių vesti vakarą. Vėliau, gal po vidurnakčio, ėjo į tualetą, kuris buvo pagalbinėse patalpose šalia salės. Atidarė duris, žengė žingsnį ir pajuto, jog kažkas griebė už kaklaraiščio ir pradėjo smaugti. Smaugė labai stipriai. Pamatė, kad tai jaunojo dėdė V. Pradžioje išsigando, akimirkai sutriko ir sugriebė jį už rankos, tačiau V. labai stipriai smaugė. Jis atrodė agresyviai, akys paklaikusios. Supratęs, kad sunkiai bus galima išsivaduoti, kalbino V. paleisti. Suprato, kad V. stipriai pergėręs, nes kalbėjo visokias nesąmones, kad nelegalus balius, jaunimas ištvirkęs ir panašiai. Tuo metu prie tualeto atėjusi pusseserė klausė kas vyksta, tada V. paleido jį. Pasisukus eiti į tualetą V. vėl jį užpuolė ir užsimojo suduoti, bet jis pagavo pastarojo ranką ir ją sulaikė. Nusprendė apie tai pasakyti jauniesiems. Vėliau su V. bandė draugiškai pasikalbėti, bet šis nereagavo, suprato, kad jis padaugino alkoholio, todėl visą vakarą buvo agresyvus. Vėliau matė kraujais paplūdusį A. S., bet paties jo sužalojimo fakto nematė. Jis pats tą vakarą sužalotas nebuvo. Ieškinio V. R. nereiškia.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. M. parodė, kad dalyvavo draugės vestuvėse 2012 m. rugpjūčio mėn. kaimo turizmo sodyboje. Atvykusi į pobūvį kaltinamojo nepastebėjo. Tik vykstant pobūviui, gal apie vidurnaktį ji nuėjo prie V. žmonos, kuri buvo vakaro sekretorė, pasiteirauti kokius linkėjimus užrašė. Tada jai V., kuris buvo greta  staiga griebė už plaukų. Pradžioje galvojo, kad jis juokauja, tačiau plaukus pešė labai stipriai. Labai išsigando, prašė paleisti, nes skaudėjo. Po to, V. paleidęs plaukus, griebė už rankos. Nežino kodėl jis taip pasielgė, turbūt per daug išgėrė alkoholio. Po to, visą likusį vakarą šio žmogaus vengė. Vėliau jai esant pagalbinėse patalpose girdėjo lauke įvairius riksmus, išėjusi į verandą matė ant grindų kraujo balą salės viduryje. Matė A. perpjautu kaklu ir padėjo dar užspausti ranka jo žaizdą, vaizdas buvo sukrečiantis.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. R. parodė, kad su vyru V. atvyko apie 18 val. į sūnėno vestuves. Belaukiant jaunųjų vyras lauko terasoje visą laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė viską - alų, degtinę, brendį, šampaną. Atvykus jauniesiems buvo pasodinti prie stalo greta su vyru. Ji buvo paskirta vakaro sekretore, pati beveik alkoholinių gėrimų negėrė, daug nevaikščiojo, tik humoro forma aprašinėjo svečius. Savo vyro V. nuolatos nestebėjo. Vėliau atėjo jaunikis K. ir pasakė, kad V. agresyvus ir kimba prie svečių, juos tampo, pešioja, prašė, kad nuvestų V. paguldyti. Tai ir buvo padaryta. Bet šis vėl sugrįžo prie stalo ir atsisėdo ne į savo vietą. Apie tai ji jam pasakė. Tada V. supyko ir sudavė jai per veidą. Jį sutramdė svečiai. Po to, buvo nuspręsta važiuoti namo ir tuo tikslu laukė verandoje taksi. Tada vėl V. jai nelauktai sudavė per veidą. Kiti svečiai V. pasodino ant suolo. Tuomet pamatė kaip V. paėmė nuo stalo  taurę ir ją sudaužė, greta jo sėdėjo A. S.. Paties momento kaip smogė jis A. nematė, bet matė kaip iš kaklo A. bėgo kraujas. Kiti svečiai sulaikė V. ir iš jo rankos išmušė taurės šukę. Vėliau atvyko policija ir V. sulaikė ir išsivežė. Anksčiau V. neblaivus nebūdavo toks agresyvus. Jis mėgėjas išgerti, bet blaivus jis nekalbus. Jei jam per mažai alkoholio, tai būna įniršęs. Ji savo vyrui jokių pretenzijų neturi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad 2012-08-18 buvo savo draugų vestuvėse. Matė, kaip jaunojo dėdė V. prieš vidurnaktį pradėjo kibti prie savo žmonos, trenkė jai kumščiu. Visą laiką V. nestebėjo, nes buvo su savo kompanija, nors V. pastebėjo, kai tik atvyko į vestuves. Žmona vėliau V. nuvedė miegoti, bet jis gal po 20 min. sugrįžo. Matė kaip V. tampė už plaukų J., kuri buvo šalia jo žmonos ir žiūrėjo ką ši rašo. V. atrodė labai girtas, todėl jam buvo iškviestas taksi parvežti namo. Tuo metu buvo verandoje, o V. sėdėjo ant suolo. Netrukus išgirdo triukšmą ir atsisukusi pamatė, kad A. susiėmęs už kaklo, nes stipriai bėgo kraujas. V. visą vakarą kiek matė buvo agresyvus, gniaužė kumščius.

Įrodymų vertinimas

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2012-08-19 (duomenys neskelbtini) PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-08-19 4.29 val. į (duomenys neskelbtini) skubios pagalbos skyrių su pjautine kaklo žaizda iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) rajono pristatytas A. S. (T.1., b. l. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto 2012-08-19 5.30 val. matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sodyba. Terasoje prie pastato ant grindų rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują, prie lauko terasos augančiame dekoratyviniame krūme rastos stiklinės taurės šukės (T.1., b. l 8-11).

Iš baudžiamojoje byloje esančio daiktų apžiūros protokolo, surašyto 2012-09-18 matyti, kad įvykio vietos apžiūros 2012-08-19 metu rastos taurės šukės: viena dalis 6,3 cm skersmens padu su 4 cm aukščio kojele, ant stiklo šukės matoma dėmė panaši į kraujo dėmę ( T. 1., b.l. 12-13).

Iš baudžiamojoje byloje esančio V. R. blaivumo testo Nr. 1782, padaryto 2012-08-19 4.48.48 val. matyti, kad jam policijoje nustatytas 2,27 promilių girtumas ( T. 1., b.l.79 ).

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) surašytos 2012-08-22 matyti, kad A. S. konstatuota padarytos pjautinės žaizdos kaklo kairėje, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai kairiame žande. Pjautinės žaizdos kaklo kairėje, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje padarytos aštriu pjaunančio pobūdžio daiktu, galimai stiklo šuke. Odos nubrozdinimai kairiame žande padaryti bukabriauniais daiktais, galimai neaštriomis stiklo šukėmis. Sužalojimai padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, nebūdingi kritimui, griuvimui ( T 1, b.l.22-23.).

Iš baudžiamojoje byloje esančios papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), surašytos 2012-10-29 matyti, kad A. S. papildomai konstatuota: iš viso 6 sužalojimai, kurie visumoje galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas yra perkvalifikuojamas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl pjautinių žaizdų kaklo srityje, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje A. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant atskirai odos nubrozdinimai kairiajame žande atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, pjautinės žaizdos kaklo kairėje, kairėje ausyje, kairio smilkinio srityje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl pjautinės žaizdos kaklo kairėje išsivystė limfostazė. Ji gali kartotis ir ateityje ( T.1., b.l.26-27).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir perdavus ją nagrinėti pirmąja instancija bei atlikus ambulatorinę ekspertizę, ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. S. po 2012-08-19 patirtos traumos nervų ir kraujagyslių pažeidimų nekonstatuota, todėl vertinimas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių procentų lenteles netikslingas. Odos randai veide ir kakle pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių procentų IX (minkštųjų audinių sužalojimai)lentelę atitinka 50.1 punktą –10 procentų bendro darbingumo netekimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. S. po patirto sužalojimo liko randai kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio (užausio) srityje. Odos randai užima mažiau kaip 1 procentą bendro kūno paviršiaus. Odos randai yra kosmetiniai, dėl odos randų odos deformacijos nesusidarė. Odos randai kaklo kairėje, kairės ausies kaušelyje, kairio smilkinio (užausio) srityje veido mimikos neriboja; veido raukšlių asimetrijos, nevienodumo, palyginus su kita veido puse, nesusidaro. Randai yra tik kosmetiniai, kraujotakai netrukdo, kontraktūrų nesudaro, funkcijų neriboja. A. S. odos randų, esančių kakle ir galvoje, panaikinti šiuolaikinės medicinos kosmetinėmis, terapinėmis, chirurginėmis priemonėmis negalima, esamos priemonės randus gali tik koreguoti. Odos randai savaime išnykti negali. Laikui bėgant odos randai gali tapti blyškesni ir mažiau pastebimi. Metodikų visiškai pašalinti odos randus nėra, esamos priemonės randus gali tik pakoreguoti (T. 2., b.l. 106-107).

Kaltinamasis savo kaltės dėl esminių bylos aplinkybių neneigia. Jo veiksmus vestuvių pokylio metu - viešą kibimą be jokio preteksto prie svečių, jokio preteksto neišprovokuoti smurto veiksmai prieš ten buvusius asmenis, t. y. nukentėjusiojo V. K. užpuolimą, jo smaugimą ir smūgių sudavimą, nukentėjusiosios J. M. tampymą už plaukų, smūgių sudavimą viešai savo žmonai B. R. šventės metu teismas traktuoja kaip įžūlų kaltinamojo elgesį, nes tokie jo veiksmai padaryti viešame renginyje. Tai sutrikdė vestuvių šventę, privertė vestuvių svečius ir šeimininkus jaustis nemaloniai, sukėlė ten buvusių žmonių pasipiktinimą bei stresą. Tokie kaltinamojo V. R. veiksmai tuo metu akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė ten buvusių žmonių rimtį. Teismas sprendžia, kad pagrindine tokių kaltinamojo V. R. veiksmų priežastimi buvo jo stiprus apsvaigimas nuo alkoholio. Vertinant  kaltinamojo V. R. tolimesnius veiksmus vestuvių šventės metu, t. y. nukentėjusiojo A. S. užpuolimą be jokio preteksto ir jo sužalojimą stiklo šuke kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes nukentėjusiajam A. S.. Iš išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis V. R. smogdamas nukentėjusiajam A. S. stiklinės taurės šuke, tuo padarydamas sužalojimus veide bei kakle, kurie savaime arba taikant kosmetines priemones neišnyks, tokiu būdu nepataisomai subjaurodamas nukentėjusiojo A. S. kūną ( veidą ), t. y. sunkiai sužalojo žmogų – sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam A. S. sveikatą dėl nepataisomai subjauroto veido (T.1., b.l.132-133). Byloje nustatyta, kad konflikto, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis ir sutrikdyta viešoji tvarka, iniciatorius buvo V. R.. Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, realiai numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo, t. y. smogdamas nukentėjusiajam stikliniu daiktu į veidą suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, ir numatė, kad gali sužaloti kitą žmogų, ir to pasekoje sunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. S. veikdamas tiesiogine tyčia. Abu šie kaltinamojo padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nes kaltinamojo chuliganiški veiksmai tęsėsi ilgesnį laiką, padaryti toje pačioje vietoje ir chuliganiškų veiksmų pasekoje tyčia sunkiai buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo V. R. nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal LR BK 284 str. 1d., LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir pilnai įrodytos.

                                          Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi V. R. 575,24 Lt (166,60 eurų) civilinį ieškinį už A. S. gydymą, kurio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, todėl ieškovui atsisakius civilinio ieškinio, bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutraukiama.

Nukentėjusioji R. S. pareiškė 13782 Lt (3991,54 eurų) civilinį ieškinį turtinei ir 5000 Lt (1448,10 eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė 854,99 Lt (247,62 eurų) civilinį ieškinį turtinei ir 40000 Lt (11584,80 eurų) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei 4500 Lt (1303,29 eurų) atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis V. R. padarė nukentėjusiajam A. S. sunkų kūno sužalojimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, likęs randas veide yra bjaurojantis ir nepanaikinamas, dėl to pastarasis patiria nepatogumus. Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nekelia reikalavimų, įrodinėjant turtinės žalos dydį, ieškininius reikalavimus pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. Nors byloje nėra pateikti nukentėjusiųjų R. S. ir A. S. turtinės žalos dydį patvirtinantys įrodymai, kiek tai liečia jų drabužių įsigijimą, tačiau byloje nustatyta, kad šventės metu dėl kaltinamojo veiksmų jie buvo nepataisomai sugadinti ir netinkami daugiau dėvėti, todėl nukentėjusiųjų nurodoma suma nelaikytina nepagrįstai didelė, atitinka reikalingumo ribas ir protingumo kriterijus, t. y. tokio dydžio turėtos išlaidos perkant drabužius ir avalynę yra visiškai realios ir nėra pagrindo manyti, jog jos yra padidintos. Todėl nukentėjusiųjų R. S. ir A. S. civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti tenkintini pilnai, nes visos nukentėjusiųjų išlaidos bei negautos pajamos yra pagrįstos, jos susijusios su nuteistojo veiksmais padarytos žalos šalinimu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo A. S. patirti sužalojimai turi didelės įtakos jo bendravimui su aplinkiniais, kad jis dėl patirtos traumos turi gerti vaistus ar tęsti gydymą, kad dėl patirtos traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, bei priteisiamos neturtinės žalos dydžius panašaus pobūdžio bylose ir kaltinamojo turtinę padėtį, daro išvadą, jog reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos yra per didelės vertinamos situacijos kontekste, todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. R. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti R. S. ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti A. S..

Nukentėjusiojo išlaidos 1303,29 eurų advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. R. dalinai, t. y. 500 eurų, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą ir bylos sudėtingumą ( BPK 106 str. ).

Bausmės skyrimas

Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, o BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. Kaltinamajam skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato BK 62 str. negalima, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių. Tačiau teismas apsvarstęs klausimą dėl kito baudžiamojo įstatymo - BK 54 str. 3d. numatančios švelnesnės nei numatyta įstatymo bausmės skyrimą, taikymo mano, jog ši galimybė šioje baudžiamojoje byloje yra.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos  išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-382/2012). BK 54 str. 3 d. numatytų nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo (šiuo atveju – sunkaus sveikatos sutrikdymo) pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą, motyvus, panaudoto fizinio smurto intensyvumą yra žymiai mažesnis, negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibūdinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumą, ir tą veiką padariusio kaltinamojo asmenybę, kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

BK 54 str. 3 d. taikymui taip pat svarbu, kad kaltininko asmenybės įvertinimas leistų daryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už padarytą nusikalstamą veiką nebūtų teisingas. Kaltininko asmenybės pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po jo. V. R. niekada anksčiau nebuvo teistas, yra ligotas, nuo nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų nepadarė, daliai nukentėjusiųjų atlygino žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, gailėjosi tokio savo poelgio, jis nuoširdžiai pripažino ir tai, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo veiksmams, t. y. nusikalstamos veikos padarymui. V. R. viso proceso metu teigė, kad jis dėl stipraus girtumo neprisimena kokiomis aplinkybėmis sužalojo nukentėjusįjį A. S., tačiau neneigė fakto, jog būtent jis sužalojo nukentėjusįjį. Atžymėtina ir tai, jog V. R. pavartotas smurtas prieš nukentėjusiuosius nebuvo intensyvus. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias V. R. asmenybę, yra pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas tikrai nebuvo dėsninga jo ankstesnio elgesio pasekmė.

Byloje taip pat buvo svarstoma galimybė atleisti kaltinamąjį nuo bausmės dėl ligos pagal LR BK 76 str. 1d., tačiau teisiamajame posėdyje apklausus specialistę ir atlikus ambulatorinę ekspertizę tokie pagrindai nebuvo nustatyti, nors kaltinamajam ir diagnozuota visa eilė lėtinių ligų.

Įvertinęs  aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. R. paskyrus net ir minimalią BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tai prieštarautų ir teisingumo principui, ir BK 41 str. 2 d. numatytai bausmės paskirčiai, o bausmės tikslai ir nukentėjusiųjų interesai dėl kuo greitesnio žalos atlyginimo nebūtų pasiekti V. R. izoliavus nuo visuomenės. Visuma išdėstytų aplinkybių taip pat leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskiriant A. R. švelnesnės negu numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje rūšies bausmę - laisvės apribojimą. Teismo nuomone, laisvės apribojimo bausmė ir BK 48 str. 6 d. 5 p. numatytas teismo įpareigojimas leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam V. R. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti A. R. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

Dėl jau aptartų aplinkybių skiriant bausmę kaltinamajam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., taikant BK 54 str. 3 d., teismas vis dėlto atsižvelgia į tai, kad kaltinamais padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Todėl taikant BK 54 str. 3 d., V. R. nors ir skiriama švelnesnės rūšies bausmė - laisvės apribojimas, tačiau jos terminas nustatomas maksimalaus dydžio. V. R. skiriama tokio dydžio bausmė, kuri, teismo nuomone, būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamojo asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Kartu pažymėtina tai, kad teismas priimdamas šį nuosprendį, kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis  aplinkybėmis teismas laiko tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo pilnai prisipažino ir gailisi, daliai nukentėjusiųjų atlygino civilinius ieškinius.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas  BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 - 308 str.

                                          n u s p r e n d ė :

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1d.,  BK 135 str. 2 d. 8 p. ir  nuteisti:

• pagal LR BK 284 str. 1d.  laisvės apribojimo bausme 1 ( vieneriems) metams;
• pagal LR BK 135 str. 2d. 8p., pritaikius BK 54 str. 3 d., laisvės apribojimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5d. 1, 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 ( du ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti V. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 200 ( du šimtus ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš V. R. R. S. 3991,54 eurų turtinei žalai ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. R. A. S. 247,62 eurų turtinei žalai,  5000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 500 eurų advokato pagalbai apmokėti.

(duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, pareiškus atsisakymą nuo civilinio ieškinio, šioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Daiktinį įrodymą baudžiamojoje byloje - stiklinės taurės šukes, saugomas (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti sunaikinti nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                 Algerdas Urbšys