LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
(S)
Byla pripažinta nevieša
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens X atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjos W prašymą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją išdavimo; suinteresuotas asmuo X, išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. (tikslūs duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019 buvo patenkintas pareiškėjos W prašymas leisti grąžinti Lietuvos Respublikoje neteisėtai laikomą pareiškėjos W ir suinteresuoto asmens X vaiką Q į Rusijos Federaciją.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. (tikslūs duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. (tikslūs duomenys neskelbtini) nutartis palikta nepakeista.
3. 2022 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, gautas suinteresuoto asmens X prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019. Prašymas grindžiamas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kad nepilnametis Q ir jo tėvas (suinteresuotas asmuo) X tapo Lietuvos Respublikos piliečiais, kad Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą ir įtraukė Lietuvą į Rusijai priešiškų valstybių sąrašą, kad nepilnametis Q yra puikiai adaptavęsis gyventi Lietuvoje.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių tarnyba) atsiliepime į suinteresuoto asmens prašymą akcentavo, kad priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) neužkerta kelio vienam iš vaiko tėvų, siekiančiam persikelti su vaiku nuolat gyventi į kitą šalį, padaryti tai teisėtu būdu, tai yra gavus kartu nevykstančio kito iš vaiko tėvų sutikimą arba vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismo leidimą išvežti vaiką be kartu nevykstančio kito iš vaiko tėvų sutikimo. Vaiko teisių tarnyba nurodė, kad Rusijos Federacijos teismas išdavė leidimą nepilnamečiam Q. laikinai išvykti iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką (2019–2020 m., (tikslūs duomenys neskelbtini)) be motinos sutikimo. Vaiko teisių tarnybos vertinimu, proceso atnaujinimas civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas vaiko atvykimo į Lietuvos Respubliką 2018 metais teisėtumo klausimas, ir netgi kitokio sprendimo šioje byloje priėmimas nesukeltų realių teisinių padarinių suinteresuotam asmeniui ar jo vaikui, taip pat neturėtų įtakos vaiko laikymo Lietuvos Respublikoje šiuo metu (ne)teisėtumui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019.
6. Teismas pažymėjo, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: l) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
7. Teismas nustatė, kad suinteresuotam asmeniui bei jo nepilnamečiam vaikui 2020 m. (tikslūs duomenys neskelbtini) buvo išduotos Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės, kuriose nurodyta, kad šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teismas pažymėjo, kad nors nėra pagrindo abejoti pateiktų asmens tapatybės kortelių kopijų duomenų tikrumu, tačiau šie duomenys negali patvirtinti tapimo Lietuvos Respublikos piliečiais momento.
8. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pilietybės įgijimo faktas, kaip proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrindas, jau buvo ištirtas bei įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-3396-431/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2020, kai buvo nagrinėjamas ankstesnis X prašymas dėl proceso atnaujinimo.
9. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsiradusi ir antroji aplinkybė, su kurios buvimu suinteresuotas asmuo grindžia būtinumą atnaujinti procesą – Rusijos plataus masto karo veiksmai Ukrainoje prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., be to, suinteresuotas asmuo nenurodė Rusijos valdžios institucijų sprendimų bei kitų veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos Respublikos piliečius, kurie buvo atlikti bylos nagrinėjimo metu, tai yra 2019 metais ir iki šiol būtų likę nežinomi.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vaiko prisitaikymo prie naujos aplinkos faktorius, kaip pagrindas procesui atnaujinti, taip pat buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eA2-3396-431/2020 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2020.
11. Teismas konstatavo, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, galinčią sudaryti pagrindą proceso atnaujinimui, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Teismas padarė išvadą, kad nė viena iš prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių neatitinka nurodytos sąlygos.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Suinteresuotas asmuo X atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019.
13. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas atliko ne procesinių prielaidų bylos procesui atnaujinti vertinimą, o išsamiai analizavo visas aplinkybes, kurios yra arba nėra pagrindu vaikui likti gyventi Lietuvoje.
13.2. Teismas pasisakė, kad nėra duomenų, kada buvo atkurta pilietybė, kad pilietybės įgijimo faktas buvo įvertintas kitų teismų anksčiau sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas, formalus ir pažeidžia teisės normas.
13.3. Teismui iškilus tam tikrų klausimų, jis turėjo ginti viešąjį interesą ir rinkti įrodymus, siekiant apsaugoti nepilnamečio Lietuvos piliečio interesus. Kadangi pilietybė buvo atkurta, tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo ir jo vaikas bylos nagrinėjimo metu buvo Lietuvos piliečiais.
13.4. Jeigu iš aplinkybių matyti, kad formalus įstatymo nuostatų taikymas reikštų formalų teisingumą (pavyzdžiui, šiuo atveju nepilnamečio Lietuvos piliečio teisių ir teisėtų interesų apsaugojimas yra svarbiau negu itin formalus įstatymo pritaikymas), tai būtina atsižvelgti į fundamentaliuosius teisės principus ir užtikrinti, jog teismo sprendimas savo esme būtų ne tik teisėtas, bet ir teisingas.
13.5. Visuotinai žinomas faktas, kad karas prieš Ukrainą, remiamas Rusijos, prasidėjo 2014 m., o faktas, kad plataus masto karą Rusija pradėjo 2022 m. vasario 24 d., nekeičia fakto, kad kariniai veiksmai pradėti dar 2014 m. Tuo laikotarpiu pradėta Lietuvos piliečius įtraukti į „juoduosius sąrašus“ asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusijos Federaciją, be to, Lietuvos teisėjams, prokurorams ir tyrėjamas, dalyvavusiems Sausio 13-osios bylos nagrinėjime, Rusijos Federacijoje iškeltos baudžiamosios bylos.
13.6. Šiuo metu Rusijoje yra taikomas užsienio agentų įstatymas, kurio pagrindu iš esmės bet kas, turintis kitokią nuomonę nei valdžios institucijos, gali būti patrauktas atsakomybėn.
13.7. Suinteresuotam asmeniui ir jo vaikui gyventi Rusijoje yra labai pavojinga dėl šios valstybės aiškiai priešiško požiūrio į Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, teisių ribojimo, galimo persekiojimo, žmogaus teisių pažeidimo.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja W su skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teiginiais:
14.1. Ilgą laiką – nuo 2017–2018 m. suinteresuotas asmuo X klaidino pareiškėją (vaiko motiną), vaikų globos institucijas bei Rusijos teismą dėl savo ir vaiko buvimo vietos.
14.2. Teismo posėdžio byloje dėl vaiko grąžinimo iš Latvijos išvakarėse suinteresuotas asmuo X su vaiku persikėlė iš Rygos į Lietuvą, siekdamas išvengti teisingumo.
14.3. Teismo sprendimas civilinėje byloje, kurią dabar prašoma atnaujinti, įsiteisėjo ir buvo įvykdytas 2019 m.
14.4. Suinteresuoto asmens X argumentais bandoma teisinę sąvoką „naujos aplinkybės“ pakeisti kita sąvoka – „naujai paaiškėjusios aplinkybės“.
14.5. Aplinkybės, kurias suinteresuotas asmuo nurodė prašyme ir pakartojo atskirajame skunde, yra naujos aplinkybės, kurių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes šių aplinkybių nebuvo 2019 m., kai buvo nagrinėjama civilinė byla.
14.6. Argumentai, kad suinteresuotam asmeniui ir jo vaikui gyventi Rusijoje labai pavojinga, kad Rusijos parlamentas priėmė teisės aktą, kuriuo pasitraukė iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijos, nėra susiję su byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
2. 2022 m. rugsėjo 16 d. apeliacinės instancijos teisme gautas kartotinis pareiškėjos W atsiliepimas į atskirąjį skundą bei papildomi dokumentai.
3. 2022 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto X papildomi rašytiniai paaiškinimai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
Dėl teikiamų papildomų dokumentų bei paaiškinimų
5. Atskirąjį skundą priėmus ir perdavus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliantas X pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Susipažinus su paaiškinimų turiniu nustatyta, kad jais yra pildomi (praplečiami) atskirojo skundo argumentai.
6. CPK 323 straipsnyje įtvirtintas draudimas keisti (pildyti) apeliacinį skundą pasibaigus skundo padavimo terminui. Tokia draudžiančioji taisyklė taikytina ir dėl atskirųjų skundų keitimo ar pildymo (CPK 338 straipsnis). Nustačius, kad teikiamais apelianto paaiškinimais yra pildomas (plečiamas) jo atskirasis skundas, paaiškinimai nepriimami ir nevertinami.
7. Pareiškėja W apeliacinės instancijos teismui pakartotinai pateikė savo atsiliepimą į atskirąjį skundą ir papildomus dokumentus – Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto teismo 2019 m. (tiokslūs duomenys neskelbtini) nutarties kopiją ir jos vertimą. Kadangi W jau buvo pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą laikydamasi CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų ir tvarkos, apeliacinės instancijos teisme vertinamas tinkamai pateiktas ir pirmosios instancijos teismo priimtas pareiškėjos atsiliepimas. Nors W neprašo pridėti prie bylos papildomai teikiamus dokumentus, tačiau remiasi juose esančiais duomenimis, todėl svarstytinas papildomai pateiktų dokumentų priėmimo klausimas.
8. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Šiuo atveju pareiškėja W nenurodė, kodėl papildomų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad papildomus dokumentus pareiškėja būtų teikusi pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, todėl pareiškėjos pateiktus dokumentus, kaip naujus įrodymus, atsisakoma priimti.
Dėl pagrindų tenkinti atskirąjį skundą nebuvimo
10. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą užbaigtoje nagrinėti civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta.
11. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Suinteresuotas asmuo X prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia išvadą, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Prašymą atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo X grindžia aplinkybe, kad Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m., kariniai veiksmai buvo tęsiami iki 2022 m., o 2022 m. vasario 24 d. prasidėjo plataus masto karinės invazijos į Ukrainą veiksmai. Be to, atskirajame skunde akcentuojama, kad Rusijos Federacija yra priešiška Lietuvos Respublikos atžvilgiu – yra iškėlusi baudžiamąsias bylas Lietuvos Respublikos pareigūnams, įtraukusi Lietuvos Respubliką į priešiškų valstybių sąrašą ir t.t. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė dėl karinių veiksmų Ukrainoje yra visuotinai žinoma. CPK 182 straipsnio 1 punktas numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Vadinasi, suinteresuotas asmuo, teigdamas, kad aplinkybė dėl karo Ukrainoje veiksmų pradžios 2014 m. yra visuotinai žinoma, pripažįsta, jog tokia aplinkybė bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimu metu buvo žinoma tiek suinteresuotam asmeniui, tiek bylą nagrinėjusiam teismui. Taigi nurodyta aplinkybė dėl karo Ukrainoje negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nežinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl tokia aplinkybė negali būti bylos atnaujinimo pagrindu.
15. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Taigi toks ekstraordinarus teisinis institutas gali būti taikomas itin ribotai, tik nustačius konkrečius įstatyme įtvirtintus pagrindus.
16. Šiuo atveju suinteresuoto asmens nurodytas pagrindas – esą naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje – neatitinka CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, todėl suinteresuoto asmens prašymas atnaujinti procesą negali būti patenkintas.
17. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-272-1075/2018). Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu.
18. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas ir aplinkybėmis, kad nepilnametis Q ir suinteresuotas asmuo (vaiko tėvas) X tapo Lietuvos Respublikos piliečiais bei tuo, jog nepilnametis Q puikiai adaptavosi Lietuvos Respublikoje. Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad minėtomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo grindė savo 2020 m. birželio 8 d. pateiktą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eN2-3017-852/2019. Nurodytas prašymas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3396-431/2020, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1238-236/2020. Kadangi suinteresuoto asmens X nurodytos aplinkybės dėl pilietybės įgijimo bei jo nepilnamečio vaiko adaptacijos Lietuvoje buvo ištirtos ir įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi), šios aplinkybės negali būti iš naujo analizuojamos ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
19. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu Rusija yra įtraukusi Lietuvą į priešiškų valstybių sąrašą, kad Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos kai kuriems Lietuvos teisėsaugos pareigūnams ir teisėjams, kad Rusijoje priimtas užsienio agentų įstatymas, kuriuo remiantis gali būti persekiojami ir baudžiami Rusijos režimui nepalankūs asmenys, yra naujos aplinkybės, kurios nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos sudėtį.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, formuluojama išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.
21. Suinteresuoto asmens X atskirąjį skundą atmetus, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis