Civilinė byla Nr. e2YT-2108-805/2024

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00306-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2;

 (S)

2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1.

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 12 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. R.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja K. L. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio V. L. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad šio fakto nustatymas reikalingas dėl mirusios V. L. viso turto, priklausiusio jai mirties dieną, paveldėjimo. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama V. L., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė jos palikimą, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 2-ame notarų biure, užvesta paveldėjimo byla Nr. 1/20234. V. L. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas gyvenant santuokoje su V. L., 0.4700 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.4200 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.4900 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Po V. L. mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini). V. L. testamento sudaręs nebuvo. Paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į V. L. palikimą nevedama. Dėl V. L. turto paveldėjimo į notarą V. L. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties ji liko gyventi jų bendrai įsigytame bute (gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota šiuo adresu), kuriame gyveno iki pat savo mirties. Motinai liko ir visi jos sutuoktinio V. L. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai. V. L. mokėjo visus mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas minėtam butui, atliko vieno kambario einamąjį remontą, pakeitė sienų tapetus, t y. faktiškai pradėjo valdyti jo palikimą. Ji organizavo savo sutuoktinio laidotuves, savo lėšomis sutvarkė kapavietę ir ją prižiūrėjo iki savo mirties. V. L. ir V. L. santuokoje susilaukė vieno vaiko (pareiškėjos), daugiau vaikų neturėjo.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad dėl pareiškėjos prašymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad V. L. perimtą turtą valdė kaip savo. Prašo pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje esantys mirties liudijimai patvirtina, kad sutuoktiniai V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas, (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. 60, (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja K. L. yra vienintelė mirusių V. L. ir V. L. dukra. Šį faktą pagrindžia byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. 14, 2024 m. vasario 7 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. 2024 m. sausio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. L. vardu, įgytas 1992 m. balandžio 1 d. Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, jai esant santuokoje su V. L.. V. L. po savo sutuoktinio mirties, iš jų bendrai įsigyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties nebuvo išsikėlusi ar išvykusi kitur gyventi, ką patvirtina 2024 m. sausio 30 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis.

Pareiškėjos pateikti įrodymai (mokėjimo dokumentai už eksploatavimo bei administravimo išlaidas, už tiektą šilumos energiją ir vandenį, sunaudotą elektros energiją ir kitas teiktas paslaugas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)), patvirtina, kad V. L. turtą (butą) priėmė, juo rūpinosi, valdė ir jį prižiūrėjo kaip savo.

Iš (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V. išduoto liudijimo Nr. 51 matyti, kad biure neužvesta paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio V. L. palikimą. Iš (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. V. išduoto liudijimo Nr. 50 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus motinai V. L., palikimą priėmė, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą notarei (duomenys neskelbtini) (registro Nr. 49).

Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad V. L. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio V. L. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, palikėjo turtą valdė kaip savą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. 

Dėl palikimo priėmimo po V. L. mirties taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios 2000 m. CK normos. Kaip jau minėta, CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju – V. L. nuo V. L. mirties (duomenys neskelbtini) momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius ir kt.). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V. L. po sutuoktinio V. L. mirties atsiradusiu palikimu faktiškai naudojosi kaip savu, juo rūpinosi ir jį valdė.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina V. L. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė, ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas.

Pareiškėja siekia paveldėti palikimą po savo motinos V. L. mirties, tačiau neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos motina V. L. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. L. mirties, ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali. Esant pagrindui pripažinti, kad pareiškėjos motina po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti palikimą.

Byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, todėl šiuo atveju jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos K. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos K. L. motina V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja          L. R.