LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V“ vadovo Č. B. (Č. B.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-191-390/2022 pagal uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „V.V.V“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ vardu, atsakovams V. V. (V. V.), uždarajai akcinei bendrovei „Testona“, uždarajai akcinei bendrovei „Haupas NT“, tretieji asmenys – V. Š., R. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje 2021 m. lapkričio 30 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) prekybos namų „V. V. V“ direktoriaus Č. B. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtą jam 300 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu.

2.       Nurodo, kad teismas nepagrįstai skyrė baudą, nes 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis, į kurį jis neatvyko, buvo atidėtas dėl ieškovės atstovo advokato ligos, o be advokato jis teismo posėdyje neketino dalyvauti, nes turi teisę į tinkamą procesą. Taigi, nepriklausomai, ar būtų atvykęs, ar ne, teismo posėdis nebūtų vykęs. Teismo paskirta maksimali 300 Eur bauda sudaro pagrindą abejoti teismo objektyvumu byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškovės direktoriaus Č. B. prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

4.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Č. B. prašyme nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nevykdė teismo nutarties – įpareigojimo dalyvauti teismo posėdyje, taip pat nepateikė teismui prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nurodydamas svarbias neatvykimo priežastis. Teismo vertinimu, prašyme nurodytos aplinkybės, kad vis tiek 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis neįvyko, tenkinus ieškovės atstovo advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nesudarė pagrindo Č. B, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, nedalyvauti teismo posėdyje, ir nepateisino jo nedalyvavimo teismo posėdyje. Pažymėjo, kad tik teismo prerogatyva spręsti dėl bylos proceso eigos ir nagrinėjamu atveju teismas tik teismo posėdžio metu nusprendė, jog tikslinga tenkinti ieškovės atstovo advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

5.       Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į ankstesnį Č. B. procesinį elgesį (neatvykimą be pateisinamų priežasčių į 2021 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdį), pažymėjo, kad Č. B. savo procesinio elgesio nevertina kritiškai, todėl sprendė, kad maksimalios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskyrimas šiuo atveju atitiko proporcingumo, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

III.       Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovės direktorius Č. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1.       2021 m. lapkričio 29 d. prašyme Č. B. gan aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino, kad į teismo posėdį neatvyko dėl pagrįstos priežasties – jis tik teismo posėdžio dieną buvo informuotas, kad jo atstovas dėl ligos teismo posėdyje dalyvauti negalės.

6.2.       Pasak apelianto, teisė turėti advokatą yra absoliuti, negali būti ribojama pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais. Č. B. neturi teisinio išsilavinimo, todėl jis be atstovo kategoriškai atsisako dalyvauti teismo procese. Teismo išankstinis nusiteikimas dėl bylos baigties yra akivaizdus (atmetami ieškovės prašymai išreikalauti įrodymus, pripažinti asmenų dalyvavimą būtinu).

6.3.       Teismas jau pirmojo posėdžio metu patenkino atsakovės prašymą dėl ieškovės atstovo (apelianto) dalyvavimo pripažinimo būtinu, nors apeliantas nedalyvavo sudarant ginčo sandorius. Atsakovė siekia sužinoti sutarties, kuri nėra ginčo objektas, sudarymo aplinkybes. Teismas ieškovės prašymus pripažinti ginčijamos ir bylos nagrinėjimo dalyku esančios sutarties sudaryme betarpiškai dalyvavusio asmens V. V. dalyvavimą būtinu atmetė.

6.4.       Teismo posėdis vis tiek buvo atidėtas būtent dėl tos priežasties, dėl kurios į jį neatvyko ir ieškovės vadovas – ieškovės atstovo advokato V. S. ligos. Ieškovės vadovo neatvykimas į teismo posėdį neužvilkino teismo proceso ir negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, procesinėmis teisėmis ar teismo įpareigojimo nevykdymu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nebuvo panaikinta bauda už neatvykimą į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų, visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, operatyviai atlikti visus procesinius veiksmus, tinkamai vykdyti jiems tenkančias procesines pareigas (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

10.       Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat kooperacijos principai lemia, kad teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi visų būtinų priemonių tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat ir užkirsdamas kelią procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis). Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu. Todėl CPK 246 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė

11.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, dar 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės UAB prekybos namų „V.V.V“ direktoriaus dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismo šaukimas ieškovės direktoriui Č.  B. įteiktas 2020 m. lapkričio 26 d. Taigi apeliantui jau nuo 2020 m. lapkričio 26 d. yra žinoma apie jo pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Nepaisant to, apeliantas 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. gegužės 24 d., 2021 m. rugsėjo 22 d., 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apeliantas neinformavo teismo, kodėl jis negali dalyvauti 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje, jokių įrodymų, kurie patvirtintų apie svarbias nedalyvavimo priežastis, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto (ieškovės atstovo), kuris turėtų būti labiausiai suinteresuotas greitu bylos procesu, veiksmai gali būti vertinami kaip proceso vilkinimas ir CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nesilaikymas.

12.       Tokie atskirojo skundo argumentai, kad teismas jau pirmojo posėdžio metu patenkino atsakovės prašymą dėl ieškovės atstovo (apelianto) dalyvavimo pripažinimo būtinu, nors apeliantas nedalyvavo sudarant ginčo sandorius, nėra teisiškai reikšmingi. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui suteikia diskrecijos teisę nuspręsti, kada yra reikalingas šalių asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnio 3 dalis), todėl šio tikslo teismas gali siekti bet kokiomis įstatyme numatytomis ir, teismo vertinimu, reikalingomis tinkamam bylos išnagrinėjimui priemonėmis, pasirenkama įrodymų tyrimo taktika ar metodais.

13.       Apelianto teiginys, kad 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis vis tiek neįvyko, nes buvo atidėtas  dėl ieškovės atstovo advokato V. S. ligos, nekeičia fakto, kad apeliantas nevykdė teismo jam nustatytos pareigos dalyvauti teismo posėdyje, vengė bendradarbiauti su teismu (priežastis, kodėl nedalyvavo 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje nurodė tik prašyme dėl baudos panaikinimo), tuo tarpu prieš paskirtą teismo posėdį neinformavo teismo apie priežastis, dėl kurių jis negali atvykti į teismą. Vien tai, kad bylos nagrinėjimas konkrečiu atveju buvo atidėtas dėl priežasties, kurią teismas pripažino svarbia – ieškovės atstovo (advokato) ligos – neeliminuoja paties apelianto, kurio dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, pareigos dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantas privalėjo dalyvauti teismo posėdyje nepriklausomai nuo jos atstovo (ne)dalyvavimo, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tik teismo posėdžio metu yra sprendžiama, ar konkrečią proceso šalies ar jos atstovo nurodytą neatvykimo į teismo posėdį priežastį pripažinti svarbia ir ar dėl jos atidėti teismo posėdį ir tokį sprendimą priima bylą nagrinėjantis teismas, o ne bylos dalyviai. Pats apeliantas jo neatvykimo į 2021 m. lapkričio 15 d. teismo posėdį priežasčių teismui nepranešė bei nepateikė neatvykimą pateisinančių įrodymų. Nors ir sutiktina su apeliantu, kad jis turi teisę turėti atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra absoliuti, be to, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra akcentuojama, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, o kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. 

14.       Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas yra akivaizdžiai iš anksto nusiteikęs dėl bylos baigties, nes atmetami ieškovės prašymai išreikalauti įrodymus, pripažinti asmenų dalyvavimą būtinu.

15.       Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nesusijusius su skundžiamos nutarties dalyku. Kartu pažymima, kad apeliantas, grįsdamas galimą teismo šališkumą, remiasi tik deklaratyviais samprotavimais ir prielaidomis, nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių ar argumentų, tikėtinai patvirtinančių, kad teismas buvo šališkas, taip pat jis nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovė, atstovaujama apelianto, nagrinėjamoje byloje buvo pateikusi pareiškimą dėl teisėjo A. K. nušalinimo, tačiau jis 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo atmestas.

16.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                   Rasa Gudžiūnienė