Civilinė byla Nr. 2-474-374/2011
Proceso Nr. 2-28-3-05585-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija
116.1.; 35.6.1.
Marijampolės rajono apylinkės teismas
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 1 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovo AB „Citadele“ banko atstovei G. V., atsakovui Petrui G. A., atsakovo A. S. M. atstovui advokato padėjėjui D. S., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovams Petrui G. A., A. S. M., trečiajam asmeniui Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarei R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
NUSTATĖ :
Ieškovas AB „Citadele“ bankas teismo prašo visa apimtimi pripažinti negaliojančia 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų Petro G. A. ir A. S. M. dėl 5 žemės sklypų pardavimo.
Atsakovas P. G. A. su ieškiniu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti.
Atsakovas A. S. M. su ieškiniu nesutinka.
Tretysis asmuo Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarė R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas į ieškinį ir prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad 2010-07-21 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas P. G. A. pardavė, o atsakovas A. S. M. nupirko 5 žemės sklypus (b.l. 95-103). Sutartis patvirtinta Kauno m. 16-ojo notarų biuro notarės R. K.. Ieškovas nurodo, kad atsakovas P. G. A. 2007-10-16 su ieškovu sudarė Laidavimo sutartį ir 2007-12-20 pasirašė kitą Laidavimo sutartį (b.l. 35-41), pagal kurias atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu tuo atveju, jeigu kredito gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartis (b.l. 8-34). Kredito gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas bendras 415360 LTL kreditas. Tačiau kredito gavėjas sutartyje nurodytų sąlygų nesilaikė ir numatytų pareigų nevykdė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą P. G. A. informuodamas, kad kredito gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) laiku ir tinkamai nevykdo savo prievolių ir vadovaudamasis Laidavimo sutarčių nuostatomis pareikalavo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles (b.l. 42-44). Ieškovo nuomone, atsakovas P. G. A., žinodamas apie susidariusią situaciją bei siekdamas atsikratyti turto, į kurį galimas išieškojimo nukreipimas vykdant ieškovo reikalavimą, sudarė ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pažeisdamas ieškovo teisėtus interesus. Atsakovą A. S. M. ieškovas laiko nesąžiningu įgijėju, nes ieškovo duomenimis, atsakovai palaikė ryšius, buvo pažįstami ir A. S. M. buvo žinoma apie P. G. A. skolas. Be to, ieškovo nuomone, atsakovas A. S. M. yra garbaus amžiaus, pats negalintis dirbti žemę, todėl kyla pagrįstų abejonių žemės sklypų įsigijimo tikslingumu. Ieškovo nuomone, abu atsakovai sudarė ginčijamą sandorį, aiškiai žinodami tikrąją situaciją ir turėdami vieną tikslą – realizuoti turtą, į kurį gali būti kreipiamas išieškojimas.
Atsakovas P. G. A. nurodo, kad priešingai, nei teigia ieškovas, jis, žinodamas esamą įmonės, už kurią laidavo, padėtį, ir siekdamas pataisyti įmonės finansinę būklę, pardavė žemės sklypus atsakovui A. S. M.. Atsakovo teigimu, jis turėjo tuo metu ir dabar tebeturi nemažai kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Sutartis sudaryta sąžiningai, turtas nebuvo nei įkeistas, nei areštuotas, skolos nepriteistos.
Atsakovas A. S. M. nesutinka, kad pirkimo - pardavimo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu, nesutinka su ieškovo išvada, kad jis yra nesąžiningas turto įgijėjas. Atsakovas paaiškino, kad 2010 m. vasarą sužinojo, kad P. G. A. nori parduoti jam nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus. Žinodamas, kad yra palankus metas pirkti nekilnojamąjį turtą, kadangi jo kainos yra labai nukritę dėl ekonominio nuosmukio ir tikėdamas juos vėliau pelningai parduoti, kai nekilnojamojo turto kainos pradės augti, nusprendė pirkti, taip tikėdamas gerai investuoti savo santaupas. Už visus sklypus sutarė kainą - 36500,- Lt. Atsakovas nurodo, kad su O. M., kuri yra V. M. motina, išsituokė 1975 m. Nuo to laiko nepalaikė jokių artimų santykių nei su buvusia žmona nei su dukra, todėl tikrai negalėjo žinoti, jog Petras G. A. turi kreditorinių įsipareigojimų, o juo labiau, kad jis yra pasirašęs laidavimo sutartį ir, kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai, netgi atvirkščiai, jis buvo įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus. Iš aplinkinių buvo girdėjęs, kad P. G. A. yra sąžiningas verslininkas, kad gerai jam sekasi, taip pat, kad Dženčialaukos kaime turi daug žemių ir pastatų kur laiko techniką. Taip pat P. G. A. jam garantavo, o ir pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjo buvo patvirtinta, kad nėra jokių apribojimų, daiktai nėra areštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai ir nėra gręsiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Perkant buvo išsiaiškinta, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas. P. G. A. taip pat garantavo, kad jis nėra prisiėmęs žemės sklypų atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie kliudytų ar darytų negalimu pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą. Vadovaujantis Pirkimo – pardavimo sutarties 7.2. punktu atsakovas buvo įsitikinęs, kad jam suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti žemės sklypus nėra.
Atsakovo nuomone, jis elgėsi apdairiai, kaip turto įgijėjas: prieš sudarydami sutartį iš P. G. A. reikalavo paaiškinimo ir kitų duomenų, ar jis neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu, taip pat prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Todėl laiko save sąžiningu įgijėju.
Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių sudaryti jis neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/ 2001; 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2004; 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007 ir kt.).Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011).
Kreditorius teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (LR CK 6.66 str. 1d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose, susijusios su CK 6.66 straipsnio taikymu, yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2010).
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis, sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu gali būti pažeistos kreditoriaus teisės: jeigu dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės, turi būti vertinama pagal konkrečias bylos faktines aplinkybes. Kreditoriaus teisių pažeidimu CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme taip pat laikytinas ir sumažėjęs skolininko mokumas, kai kreditorius praranda galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad 415360 Lt ieškovo-banko reikalavimas yra užtikrintas dviejų buldozerių Chantui SD 16, įvertintų po 259600 litų, hipoteka. Byloje nėra duomenų, kad ginčo sandoriu perleisti žemės sklypai, įsigyti už kredito lėšas. Atsakovo P. G. A. teigimu, buldozeriai nerealizuoti, jis ruošia dokumentus dėl bylos iškėlimo buldozerių gamintojui – gamyklai dėl nekokybiškų buldozerių dalių gamybos ir pardavimo. Ši aplinkybė patvirtinama pateiktu ekspertizės aktu (b.l. 138-154). Atsakovas P. G. A. paaiškino, kad sugedus buldozeriams, praktiškai nebuvo įmanoma įmonės veikla, kitų papildomų pajamų šaltinių neturi, todėl teko realizuoti turtą, kad galėtų ruošti dokumentus kreiptis į teismą dėl nekokybiškų buldozerių įsigijimo, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, ir pataisyti įmonės finansinę būklę. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2007-10-23 ir 2007-12-21 buvo išduotos smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos, kuriomis UAB „Investicijų ir verslo garantija“ garantavo Garantijos gavėjo paskolos gavėjui suteikiamos paskolos pirmos dalies (166144,00 Lt) grąžinimą, t.y. 80 procentų paskolos (b.l. 80-81). Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo suteikto kredito dengimui nepakaktų UAB (duomenys neskelbtini) įkeisto turto. Pažymėtina, kad ieškovas dėl skolos priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą tik 2010-10-18 (b.l. 2), t.y. ginčijamo sandorio metu ieškovas nebuvo ėmęsis jokių teisinių priemonių skolos išieškojimui. Šio ieškinio pateikimo teismui dienai skola nebuvo priteista, ieškovas negalėjo pateikti jokių įrodymų, kurių pagrindui būtų galima teigti, kad įkeisto turto nepakanka skolos padengimui. Dėl šių aplinkybių laikytina, kad bankas neįrodė, jog įkeisto turto nepakaks jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl pripažintina kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga neįrodyta.
Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis. Trečiasis asmuo pripažįstamas nesąžiningu, jeigu įrodoma, kad, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamuoju atveju, ginčo pirkimo-pardavimo sutartis yra atlygintina. Byloje nėra duomenų, kad per pardavėją (skolininką) P. G. A. ir pirkėją A. S. M. - sandorio šalis sietų kokie nors ryšiai. Ta aplinkybė, kad atsakovas P. G. A. įsigijo nekilnojamąjį turtą kažkada priklausiusį V. M. nėra teisiškai reikšminga (b.l. 58-64), nes, kaip paaiškino atsakovas A. S. M., jis su O. M., kuri yra V. M. motina, išsituokė 1975 m. (b.l. 137). Nuo to laiko nepalaikė jokių artimų santykių nei su buvusia žmona nei su dukra. Atsakovas neneigė, kad apie P. G. A. buvo girdėjęs, kaip apie sąžiningą verslininką, tačiau su juo nėra niekada bendravęs. Be to, abu šiuos asmenis skiria nemažas amžiaus skirtumas. Sprendžiant dėl kitos sandorio šalies sąžiningumo turi būti vertinama, ar jis buvo apdairus bei atidus ir pasidomėjo, ar kita sandorio šalis neturi kreditorių, ar jų interesai nebus pažeisti, kokias pasekmes sukels konkrečiomis sąlygomis sudarytas sandoris. Asmens sąžiningumas teisėje yra vertinamas pagal tai, ar asmuo ką nors žinojo arba turėjo žinoti. Vienu atveju įstatymas reikalauja, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. Žinojimas suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės mėn. 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-124/2011). Teismas sutinka su atsakovo A. S. M. nurodytais motyvais: jis prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, be to, ginčo pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti jokių teisių suvaržymai, atsakovas buvo įsitikinęs, kad jam suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti žemės sklypus nėra. Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovas dėl skolos priteisimo į teismą kreipėsi tik 2010-10-18, todėl sandorio sudarymo dienai dar nebuvo jokių oficialių ir viešų duomenų apie atsakovo P. G. A. skolą ieškovui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas A. S. M. išnaudojo visus jam prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti perkamu daiktu, todėl laikytinas sąžiningu įgijėju. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovo A. S. M. nesąžiningą elgesį. Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).
Kiti posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Iš ieškovo atsakovo A. S. M. naudai priteistinos išlaidos už advokato pagalbą bei teismo išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str).
Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str., teismas
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB „Citadele“ banko, į/k 112021619, buveinės adresas K. Kalinausko g. 413, Vilnius, atsakovo A. S. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AB „Citadele“ banko, į/k 112021619, buveinės adresas K. Kalinausko g. 413, Vilnius, 12 Lt teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Gustienė