Administracinė byla Nr. eI-3010-790/2017
Proceso Nr. 3-61-3-00963-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: 22.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,
dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovams adv. Modestui Sriubui, L. Č.-D.,
atsakovo atstovei Gedai Girdvainytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. D. skundu (t. 1, b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 41-123 ,,Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ 4 punkto pirmą pastraipą, kuria pareiškėjo valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama patenkinamai ir todėl numatoma tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją, ir 5 punkto dalį, kuria pareiškėjui turėtų būti sudaromas kvalifikacijos tobulinimo planas; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos už 2016 metus vertinimą vertinimo komisijoje. Pareiškėjas nurodo, kad jo, kaip Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos 2016 metų užduotys ir pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai buvo numatyti 2016 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. A154-477/16-(3.4.38-PD2). 2017 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. A154-444/17-(3.4.38-PD2) pareiškėjo bendrą pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimą Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo poskyrio vedėjas Ž. J. vertino 2 balais, t. y. valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Tačiau tiesioginis vadovas nenurodė, kurių iš 4 užduočių pareiškėjas neįvykdė, kad pagrįstų pasirinktą vertinimo variantą. Be to, pareiškėjo 2016 m. vertinimo išvadoje nustatyti užduočių vertinimo rodikliai yra neaiškūs, nenustato pareiškėjui siekiamo užduočių konkretaus kiekio, nenustato kokybės ir kitų rodiklių, objektyviai apskaičiuojamų ir susitartų vertinimo kriterijų. Pareiškėjas nurodo, kad įvykdė 2016 m. vertinimo išvadoje numatytą rezultatą, susijusį su teisės pažeidimų skaičiumi ir įvairove, kadangi atlikdamas savo funkcijas taikė net 1807 įspėjimus pažeidėjams pagal skirtingus Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius, surašė 9 administracinio teisės pažeidimo protokolus asmenims, ignoruojantiems teisėtus pareiškėjo reikalavimus. Teigia, kad 2016 m. gavo ne 157, o 165 užduotis, kurios buvo įvykdytos per teisės aktų nustatytus terminus. Tiesioginis vadovas į 2017 m. vertinimo išvadą neįtraukė duomenų apie pareiškėjo vykdytus kitus pavedimus, vykdant benamių asmenų kontrolę, savivaldybės objektų apsaugą, vykdant bendradarbiavimą su socialiniais darbuotojais romų tabore, vykdant bendradarbiavimą su SĮ „Susisiekimo paslaugos” dėl taksi kontrolės atlikimo ir t. t., bei įvykdytas iniciatyvas, kai kartu su kolega užkirto kelią kilti dviem galimoms didelėms nelaimėms dėl nutraukto, žaižaruojančio aukštos įtampos laido miške ir nusukto šviesoforo, dėl kurio abiejų priešingų krypčių eismui degė žalia šviesa ir t. t. Pažymi, kad pareiškėjo pasiekti rezultatai buvo labai geri gretinant su kitų poskyrio specialistų rezultatais, tačiau tik pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai. Nepagrįsta tiesioginio vadovo pastaba, kad pareiškėjas neatlikdavo pakartotinių patikrinimų. Pareiškėjas teigia, kad, esant poreikiui ir galimybei, atlikdavo pakartotinius patikrinimus, po kurių būdavo pašalinamos kreipimosi priežastys arba įpareigojimą neįvykdžiusiam asmeniui buvo surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodo, kad 2017 m. vertinimo išvados III dalyje gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertinimas tiesioginio vadovo privalėjo būti pagrįstas raštu, tačiau tai nebuvo atlikta. Atkreipia dėmesį, kad nuo praėjusių metų vertinimo, kai pareiškėjo 2015 m. tarnybinė veikla vertinimo komisijoje buvo įvertinta labai gerai, tiesioginis vadovas subjektyviai sprendė apie pareiškėjo kvalifikaciją tik kaip patenkinamą, nors paties vadovo komentarai labai glausti, neįskaitomi, nepaaiškinantys ir nepagrindžiantys tokio pasirinkimo. Nuo įsidarbinimo Administracijoje pradžios 2011 m. pareiškėjas nė karto nebuvo tiesioginio vadovo įvertintas labai gerai su siūlymu suteikti (aukštesnę) kvalifikacinę klasę, dėl to jis buvo kreipęsis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje eA-1799-662/2015 pažymėjo, kad tuometiniai pareiškėjo 2013 m. tarnybinės veiklos rezultatai buvo vieni geriausių. Teismas konstatavo nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir kitų teisinės valstybės principų pažeidimus. Todėl pareiškėjas abejoja 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumu. Pažymi, kad nuolatinis neobjektyvus pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas yra susijęs su pareiškėjo atžvilgiu taikomu psichologiniu smurtu, dėl kurio Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2163-331/2017.
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. 1, b. l. 52–62) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog komisija bendravo su pareiškėju, vertino jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Posėdžio metu buvo įvertinti tiesioginio vadovo paaiškinimai ir įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias jam pavestas užduotis ir pavedimus, užduotis vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės. Iš pateikiamo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo galima girdėti, kad pareiškėjas nurodė tik vieną argumentą, jog tiesioginis vadovas jį netinkamai įvertino dėl asmeniškumų. Jokių papildomų paaiškinimų pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas nepaneigė, kad kai kurias užduotis atliko netinkamai, nepagrindė, kaip jo įvertinimas „patenkinamai“ pažeidžia teises ir interesus, atsižvelgiant į tai, kad jam sudaromas planas tobulinti kvalifikaciją. Atsakovo teigimu, pareiškėjas suabsoliutina jo tiesioginio vadovo surašytą išvadą, neįvertindamas, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinama vertinimo komisijoje, kurioje buvo ištirtos aplinkybės, apklaustas pats pareiškėjas, jo tiesioginis vadovas, įvertinti dokumentai. Pažymi, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 2017 m. vasario 23 d. posėdžio metu ištirtomis aplinkybėmis, o ne tik tiesioginio vadovo išvada, šis dokumentas buvo tik vienas iš tirtų dokumentų. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam galėjo būti neaiškūs rezultatų vertinimo rodikliai, kadangi jie nuolat būdavo tokie patys. Iš 2017 m. vertinimo išvados ir pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas pats remiasi nurodytais rodikliais, ypač atliktų darbų skaičiumi, todėl negalima teigti, kad nurodyti rodikliai pareiškėjui yra nesuprantami. Tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo veiklos rezultatus, išvadoje taip pat rėmėsi nurodytais rodikliais, vertino pareiškėjo atliktų užduočių kokybę ir operatyvumą. Pažymi, kad pareiškėjas, skunde nurodydamas, jog taikė net 1807 įspėjimus pažeidėjams, nutyli, kad atliekant užduotis surašė tik 9 administracinio teisės pažeidimo protokolus (2,38 proc. visų poskyrio darbuotojų surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičiaus), užfiksavo 219 pažeidimų, susijusių su transporto priemonėmis (9,66 proc. bendro poskyrio rezultato), o atliktų darbų aktyvumo vidurkis per vieną darbo dieną sudarė 2,98 užduoties per darbo dieną (poskyrio vidurkis 3,98), todėl 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje ir nurodyta, kad objektyvūs rezultatai yra mažesni už bendrąjį poskyrio vidurkį, pareiškėjui trūksta iniciatyvos vykdyti pavestas funkcijas pilna apimti, apsiribojama tik deklaruojamais įspėjimais. Aplinkybė, kad pareiškėjas kai kurias užduotis atliko kokybiškai, nepaneigia fakto, jog ne visos užduotys buvo atliktos tinkamai. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo darbo trūkumų, nepaneigė, kad tiesioginis vadovas tinkamai nurodė kvalifikacijos vertinimo bendrąjį balą, todėl bendras pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkis pagrįstai nurodytas dvejetu (patenkinamai). Atsakovas teigia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog nuo įsidarbinimo Administracijoje pradžios jis nė karto nebuvo įvertintas labai gerai su siūlymu suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai 2016 m. vasario 18 d. valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, todėl pareiškėjui buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. D. paaiškino, kad tiesioginis vadovas jo tarnybinę veiklą vertino ne pagal 2016 m. nustatytus vertinimo kriterijus. Buvo neįvertinti svarbūs įvykiai, pareiškėjo iniciatyva. Vertintas buvo tendencingai, akcentuojami neigiami aspektai, teigiami rezultatai neakcentuojami arba vertinami neutraliai. Per 6 metus nebuvo skatintas priedu prie algos tokiu būdu diskriminuojant. Jis yra persekiojamas, priekabiaujama prie jo veiklos, tą patvirtina, kad jam skirtos 2 nuobaudos, pradėta 10 tarnybinių patikrinimų. Teigė, kad užduotis vykdė tinkamai, yra kruopštus darbuotojas, į darbą atvyksta anksčiau. Tvarko ir renka duomenis iš daugelio duomenų bazių. Dėl didelio darbo krūvio ne visuomet įmanoma nedelsiant suvesti visų duomenų apie įvykdytas užduotis. Jo rezultatai lyginant su kitais poskyrio kolegomis yra aukšti. Pokalbio su tiesioginiu vadovu metu buvo diskutuojama, buvo teigiama, kad jis daug ką padarė blogai. Tokia kritika nepagrįsta, ji prasidėjo po jo inicijuotų teisminių procesų darbovietėje. Pareiškėjo atstovas skundą prašė tenkinti.
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti remiantis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir pateikta išsamia medžiaga apie pareiškėjo tarnybinę veiklą.
Liudytojas Ž. J. nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą išdėstė tarnybiniame pranešime. Pareiškėjas tarnybinėje veikloje daugeliu atveju į pastabas nereaguodavo arba jas priimdavo pagal savo nuomonę. Pavedimus ir užduotis vertindavo savaip. Asmeninių nesutarimų nebuvo. Liudytojas poskyrio vedėju pradėjo dirbti 2015 m. pabaigoje, už 2015 m. pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino gerai. Padirbęs metus liudytojas susiformavo savo nuomonę, pagrįstą įrodymais. Pareiškėjo darbas orientuotas ne į problemų sprendimą, o į formalų užduoties užbaigimą. Sunku bendrauti, atsisako vykdyti užduotis, dirba paviršutiniškai, neiniciatyvus. Užduočių iš poskyrio gavęs mažiausiai. Žmonėms neparašomi atsakymai, dėl to gaunami pakartotiniai skundai, nes pažeidžiamas Viešojo administravimo įstatymas. Pokalbis su pareiškėju vertinant veiklą truko apie keturias su puse valandos, išsamiai aiškinosi užduotis, pradėjo nuo rezultatų, kalbėjo apie darbo perspektyvas, vienintelis iš poskyrio su jomis nesutiko. Akcentavo pareiškėjui, kad užduotys turi būti atliekamos kokybiškai. Dėl kai kurių pareiškėjo neįvykdytų užduočių gavus Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavedimą teko vykti į vietą pačiam ir jas atlikti. Duomenų įkėlimui apie atliktus patikrinimus į elektroninę sistemą turi užtekti darbo laiko, kiti darbuotojai spėja tai atlikti, nors gauna užduočių daugiau. 2017 m. vasario 7 d. tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo veiklos skirtas administracijos direktorei pateikti informaciją vertinimui, tai neprivalomas dokumentas. Pareiškėjas per darbinius susirinkimus rodydavo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui nepagarbą, tarp jų galėjo būti darbinių konfliktų. Pareiškėjas dažnai atsisako dirbti su kitais poskyrio darbuotojais, juos skundžia. Poskyrio darbuotojai taip pat nenori dirbti kartu su pareiškėju. Vertinimo išvadoje nurodytos 3 užduoties neįvykdė visiškai. Pareiškėjui pavestos įvairios kontrolės sritys, tačiau per metus jis surašė tik 9 protokolus, tuo tarpu pats liudytojas 130.
Teismas
konstatuoja:
Dėl pareiškėjo užimamai pareigybei priskirtų funkcijų.
Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41-201 pareiškėjas nuo 2013 m. kovo 1 d. buvo perkeltas eiti Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (t. 1, b. l. 81).
Pagal Administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 10 d. patvirtintus Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio nuostatus (t. 1, b. l. 104-106), svarbiausi poskyrio uždaviniai yra patruliuoti savivaldybės teritorijoje, prižiūrėti, kaip vykdomi savivaldybės tarybos priimti teisės aktai, už kurių pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė, surašyti pažeidimų protokolus, bendradarbiauti su kitomis teisėsaugos institucijomis. Poskyrio funkcijos – rengti siūlymus dėl ryšių su kitomis teisėsaugos institucijomis skyriaus veiklos klausimais palaikymo, patruliuoti priskirtų seniūnijų teritorijoje ir kontroliuoti, kaip laikomasi Tvarkymo ir švaros taisyklių, gyvūnų laikymą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų, Triukšmo valdymo įstatymo ir triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų, Reklamos įstatymo reikalavimų, Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, Kelių eismo taisyklėse nustatytų sustojimo ir stovėjimo reikalavimų, Prekybos viešose vietose ir turgavietėse taisyklių reikalavimų, Vilniaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimų ir kt.
Pagal Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, patvirtintą Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 40-71 (t. 1, b. l. 78-80), ši pareigybė reikalinga nagrinėti gyventojų skundus, vykdyti patikrinimus, prižiūrėti, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, o šias pareigas einančio tarnautojo specialiosios veiklos sritys – viešosios tvarkos užtikrinimas ir teisės pažeidimų prevencija. Siekdamas įgyvendinti poskyriui keliamus tikslus, šias pareigas vykdantis tarnautojas prižiūri, kaip laikomasi teisės aktų reikalavimų, atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, kartu su kitomis institucijomis dalyvauja patikrinimuose administraciniams teisės pažeidimams nustatyti, rengia ataskaitas ir teikia informaciją veiklos klausimais, tikrina, kaip renginių organizatoriai laikosi Susirinkimo įstatymo ir Tvarkymo ir švaros taisyklių, renka informaciją apie Vilniaus mieste esančias problemas ir perduoda atsakingoms tarnyboms, tiria administracinius teisės pažeidimus, vykdo administracinių bylų teiseną, pagal įgaliojimą surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, priima ir registruoja pranešimus, teikia su jais susijusią informaciją, tvarko jam sukurtus pavedimus, užduotis, įveda užduoties įvykdymo informaciją savivaldybės informacinėje sistemoje „@vilys“ ar kitose informacinėse sistemose, perduoda ir keičiasi informacija su kitomis valstybinėmis institucijomis, pagal kompetenciją teikia siūlymus skyriaus vedėjui, vedėjo pavaduotojui, poskyrio vedėjui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų, vykdo kitas vienkartines užduotis ir nurodymus, susijusius su skyriui pavestais uždaviniais ir strateginiais tikslais bei kt.
Pareiškėjas, Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiasis specialistas, byloje kelia tarnybinį ginčą dėl jo tarnybinės veiklos 2016 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančios nuostatos ir aktuali teismų praktika.
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) ir 2002 m. birželio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau – Vertinimo taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (toliau – Vertinimo kriterijai). VTĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis.
Tarnybinės veiklos vertinimą atlieka tiesioginis tarnautojo vadovas, kuris veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 5, 6 dalys). Tuo atveju, kai tiesioginis vadovas, įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai (tai aktualu nagrinėjamam ginčui), tolesnį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą atlieka vertinimo komisija. Pastarajai tiesioginis vadovas teikia tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su siūlymu suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją arba nesuteikiant žemesnės kvalifikacinės klasės tobulinti kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 10 dalis). Vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti labai gerai, gerai, patenkinamai ir nepatenkinamai (VTĮ 22 straipsnio 13 dalis). Tuo atveju, kai vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, ji valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją arba nesuteikiant žemesnės kvalifikacinės klasės tobulinti kvalifikaciją (VTĮ 22 straipsnio 17 dalis). Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo (VTĮ 22 straipsnio 26 dalis)
Vertinimo taisyklės detalizuoja, kad vertinamas tarnautojas pirmiausia pateikia karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, vėliau vyksta tiesioginio vadovo ir tarnautojo pokalbis, kurio metu tiesioginis vadovas aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ nurodytų siūlymų (Vertinimo taisyklių 81, 9, 10 punktai). Vertinimo taisyklių 18 punktas detalizuoja, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą; vertinimo komisijos išvados surašymą. Pagal Vertinimo taisyklių 19 punktą Vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Vertinimo taisyklių 20-21, 25 punktai numato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo. Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Vertinimo komisijai įvertinus tarnautojo tarnybinę veiklą, surašoma Vertinimo taisyklių 6 priede patvirtintos formos vertinimo komisijos išvada. Pagal Vertinimo taisyklių 54 punktą, į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.
Remiantis formuojama administracinių teismų praktika, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė. Tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojamomis aplinkybėmis. Šiuo aspektu yra būtina pažymėti, kad Vertinimo taisyklėse (2 ir 3 prieduose) yra pateiktos atitinkamų <...> valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvadų formos, kuriose nėra nuorodų dėl būtinumo pateikti išsamius argumentus dėl vienokio ar kitokio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. <...> todėl negalima laikyti išvadų esminiais trūkumais aplinkybių, kad šiose išvadose nėra konkrečiai išvardintos vertinamo asmens veiklą charakterizuojančios faktinės aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, kt.).
Dėl pareiškėjo 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimo eigos.
Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta pareiškėjui užpildžius karjeros valstybės tarnautojų vertinimo anketą (t. 1, b. l. 124), po to, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojo Ž. J. parodymų, vyko pareiškėjo ir tiesioginio vadovo Ž. J. pokalbis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Ž. J. 2017 m. sausio 20 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (t. 1, b. l. 120-124), kurioje 2 balais įvertino pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 3 balais gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir 2 balais pareiškėjo kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą „patenkinamai“ ir pasiūlė pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2017 m. vasario 23 d. išvadoje (t. 1, b. l. 130-134) pareiškėjo tarnybinę veiklą 2016 m. įvertino patenkinamai ir suformulavo pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją. Administracijos direktorius skundžiamo 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 41-123 4 punktu pasiūlė pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją, o 5 punktu įpareigojo Personalo departamentą sudaryti pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo planą (t. 1, b. l. 135-136).
Pareiškėjas, keldamas tarnybinį ginčą dėl jo tarnybinės veiklos 2016 m. įvertinimo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutinka su tuo, kaip jo tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija įvertino vertintinus tarnybinės veiklos aspektus – pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir kvalifikaciją.
Dėl pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodiklių.
Nagrinėjamu atveju tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje, kuriai pritarė vertinimo komisija, pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis įvertinti 2 balais, o tai reiškia, kad, tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Pareiškėjas nesutinka su tokiu vertinimu pirmiausia nurodydamas, kad 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo nurodyti netinkami pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai, nes nėra nurodyti konkretūs tuos rezultatus nustatantys objektyvūs metodai, kaip įvertinti siekiamą rezultatą. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
Pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (t. 1, b. l. 111-113) tiesioginis vadovas suformulavo tokias 2016 m. užduotis: 1) tinkamai organizuoti ir planuoti savo pamainos darbo laiką, siekiant efektyviai, operatyviai ir kokybiškai atlikti pavedamas užduotis ir patikrinimus ir teikti išvadas bei informaciją poskyrio vedėjui; 2) užtikrinti viešąją tvarką skyriaus kompetencijos ribose atliekant patruliavimą priskirtoje teritorijoje, nustačius pažeidimus, imtis reikiamų priemonių nustatant kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn; 3) patruliuojant priskirtose teritorijose nustatyti problemines vietas, priežastis ir teikti siūlymus poskyrio vedėjui; 4) tinkamai ir efektyviai atstovauti skyrių bendruose patikrinimuose su kitomis valstybės institucijomis. Šioje išvadoje nurodyti pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai – nustatytų administracinių teisės pažeidimų skaičius, įvairovė, atliktų užduočių skaičius, kokybė ir operatyvumas, išnagrinėtų gyventojų skundų skaičius ir kokybė, indėlis dalyvaujant bendrai su kitomis valstybės institucijomis organizuojamuose patikrinimuose.
Pagal Vertinimo taisyklių 10 punktą veiklos rezultatų vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Teismas pažymi, kad šia Vertinimo taisyklių nuostata siekiama objektyvaus tarnautojo pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo, kita vertus, minėta nuostata neturi būti aiškinama taip, kad vertinimo rodikliai visais atvejais, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo atliekamų funkcijų ypatumus, turi būti išreiškiami skaitinėmis reikšmėmis.
Teismo vertinimu, pareiškėjo tiesioginio vadovo 2016 metų tarnybinei veiklai suformuluotos užduotys ir jų įvykdymo vertinimo rodikliai iš esmės atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas bei sudarė pakankamas sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai. Pareiškėjas yra tas valstybės tarnautojas, kuriam pavesta betarpiškai užtikrinti, kad poskyriui priskirtoje teritorijoje būtų laikomasi viešosios tvarkos, paisoma teisės aktų reikalavimų, administracinius nusižengimus įvykdžiusiems asmenims taikoma administracinė atsakomybė, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija. Tokios veiklos vykdymas priklauso nuo konkrečiu metu vykdomų pažeidimų, pateiktų poskyriui skundų, pranešimų, patruliavimo metu iškilusių aplinkybių. Todėl pareiškėjo vykdomų užduočių tinkamo atlikimo vertinimas neturėtų remtis vien tik konkrečiais skaičiais išreikštu rezultatu, pavyzdžiui, kiek ir kokių pareiškėjas administracinių nusižengimų pareiškėjas turėtų nustatyti per tam tikrą laikotarpį, kiek skundų išnagrinėti ir pan. Teismo vertinimu, siekiant tinkamo nurodytų funkcijų vykdymo įvertinimo tiesioginis pareiškėjo vadovas 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pagrįstai kaip vertinimo rodiklius nurodė nustatytų administracinių teisės pažeidimų skaičių, įvairovę, atliktų užduočių skaičių, kokybę ir operatyvumą, išnagrinėtų gyventojų skundų skaičių ir kokybę, nenurodydamas konkrečių šių rodiklių skaičių. Paminėti vertinimo rodikliai yra svarbūs pareiškėjo tinkamos veiklos indikatoriai bei gali būti objektyviai patikrinti. Pavyzdžiui, pareiškėjo veikloje gautų pranešimų, skundų apie teisės pažeidimus tikrinimo operatyvumas yra svarbus faktorius, nes operatyviai nereaguojant į gautus pranešimus, skundus nebus kuo skubiau užkertamas kelias galimų teisės pažeidimų darymui, sudaromos sąlygos toliau daryti pažeidimus, apie kuriuos kontroliuojančiai institucijai pranešta. Per kokį laiko tarpą pareiškėjas pavedimus įvykdė yra objektyviai nustatomas faktas. Visapusiškas, objektyvus pranešimų, skundų apie teisės pažeidimus patikrinimas, nustatytų pažeidimų tinkamas užfiksavimas, teisingas jų teisinis kvalifikavimas, t. y. atliktų užduočių kokybiškumas, taip pat neabejotinai svarbus faktorius, nes tik kokybiškas užduočių atlikimas sudaro prielaidas tinkamai nustatyti daromus teisės pažeidimus, patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Ar užduotys atliktos laikantis šio standarto, taip pat gali būti objektyviai patikrinama. Fiksuotų administracinių teisės pažeidimų skaičius, įvairovė yra svarbūs pareiškėjo veiklos vertinimo indikatoriai, nes parodo, koks pareiškėjo iniciatyvumas fiksuojant ir užkardant daromus teisės pažeidimus patruliavimų metu, kokiose kontroliuojamose srityse pareiškėjas vykdo teisės pažeidimų fiksavimą. Šiuos faktorius taip pat galima objektyviai nustatyti. Taigi, teismas sprendžia, kad tiesioginio vadovo 2016 metų tarnybinei veiklai suformuluoti užduočių įvykdymo vertinimo rodikliai atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir priskirtas funkcijas, sudarė sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai, taigi iš esmės atitiko Vertinimo taisyklių 10 punktu siekiamą tikslą – sudaryti prielaidas objektyviai įvertinti tarnautojo pasiektus rezultatus vykdant užduotis.
Dėl pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo pagrįstumo.
Iš pareikšto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimu 2 balais. Tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos vertinimo 2017 m. sausio 20 d. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas tik dalinai įvykdė suformuluotą užduotį tinkamai organizuoti ir planuoti savo pamainos darbo laiką, siekiant efektyviai, operatyviai ir kokybiškai atlikti pavedamas užduotis ir patikrinimus, kadangi dalį užduočių pareiškėjas vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, į užduočių ir pavedimų informacinę sistemą „Redmine“ suvesti patikrinimų duomenys ir kita patikrinimų informacija yra neišsami, pareiškėjas ignoravo dalį pavedimų, pareiškėjo darbas buvo orientuotas į užduoties užbaigimą (uždarymą), bet ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, su pareiškėjais dauguma atvejų nebuvo bendrauta siekiant išspręsti problemą, nebuvo atliekami pakartotiniai patikrinimai, kai asmenims, nevykdantiems teisės aktų reikalavimų, buvo skiriami žodiniai įspėjimai, nebuvo informuojami pareiškėjai.
Teismas pažymi, kad šis tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktas tiesioginio vadovo vertinimas yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis. Pareiškėjo tiesioginis vadovas vertinimo komisijai pateikė detalų 2017 m. vasario 7 d. tarnybinį pranešimą (t. 3, b. l. 7-10), o prie jo pridėjo konkrečius duomenis (t. 3, b. l. 11-116), patvirtinančius tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateiktą vertinimą, kad dalį užduočių pareiškėjas įvykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, t. y. ne pagal sutartus vertinimo kriterijus. Tuo būdu, kaip išaiškinta administracinių teismų praktikoje, vertinimo komisijai ir teismui buvo pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados.
Teismas, vertindamas konkrečius tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, pritaria išvadai, kad dalis pavedimų buvo atlikta neoperatyviai. Pavyzdžiui, 2016 m. sausio 26 d. gavęs daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pranešimą apie butuose laikomus šunis, kurie vedžiojami ne pagal taisykles, pareiškėjas tik 2016 m. vasario 5 d. gyventojus įspėjo laikytis taisyklių (t. 3, b. l. 43). 2016 m. gegužės 10 d. gavęs pranešimą dėl ant vejos statomų automobilių, tik 2016 m. gegužės 24 d. ir tik po to, kai Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas pasiteiravo apie pranešimo tikrinimo rezultatus, pareiškėjas atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl gauto skundo (t. 3, b. l. 52-53). Gyventojui 2016 m. spalio 21 d. pranešus apie netvarką prie šiukšlių konteinerio, pareiškėjas tik 2016 m. lapkričio 4 d. įspėjo teritorijos tvarkytoją (t. 3, b. l. 63-64). 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjui pavedus kuo greičiau ištirti gyventojo skundą dėl apleisto, neprižiūrimo sklypo, neteisėtai ant valstybinės žemės pastatyto garažo, ir nuvykti į vietą, įvertinti situaciją, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, 2016 m. lapkričio 7 d. Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas teiravosi, kokie užduoties vykdymo rezultatai, t. y. užduotis iki 2016 m. lapkričio 7 d. nebuvo pradėta vykdyti (t. 3, b. l. 65-67). 2016 m. lapkričio 7 d. gautą užduotį kuo greičiau patikrinti neprižiūrėtą butą pareiškėjas pradėjo vykdyti 2016 m. lapkričio 12 d. (t. 3, b. l. 68). 2016 m. rugsėjo 12 d. pavedimą patikrinti gyventojos skundus dėl gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 21 d. nebuvo pradėjęs vykdyti, dėl to gautas Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto paklausimas apie pavedimo vykdymo rezultatus, tačiau duomenų, kad pareiškėjas užduotį būtų įvykdęs iki 2016 m. rugsėjo 29 d., nėra (t. 3, b. l. 61-62). Taigi, kaip matyti iš aptartų aplinkybių, paminėti pavedimai nebuvo vykdomi ir teisės pažeidimų faktai operatyviai nebuvo tikrinami. Kartu pastebėtina, kad Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio tarnautojai, suformulavę atitinkamas užduotis, ne kartą teiravosi, kokie pareiškėjui priskirtų užduočių vykdymo rezultatai, kai kurios užduotys buvo įvykdomos tik po tokių paklausimų.
Be to, pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą pareiškėjui numatyta pareiga vykdyti kitas skyriaus vedėjo, poskyrio vedėjo vienkartines užduotis ir nurodymus. Pareiškėjui pagal jo pareigybės aprašymą numatyta pareiga įvesti užduoties įvykdymo informaciją savivaldybės informacinėje sistemoje „@vilys“ ar kitose informacinėse sistemose. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas 2016 m. lapkričio 10 d. pavedė skyriaus tarnautojams kiekvieno atlikto patikrinimo datą, laiką, kitus rezultatus iš karto (ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos) suvesti į projektų ir užduočių valdymo sistemą „Redmine“. Tačiau tiesioginis vadovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas, nors 2016 m. lapkričio 21 d. susipažino su šiuo pavedimu, jo tinkamai nevykdė, informacinėje sistemoje duomenis apie kai kuriuos patikrinimus suvesdavo tik po keleto dienų (pvz., t. 3, b. l. 38, 70-71, kt.), šią aplinkybę papildomai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti tiek pareiškėjas, tiek liudytojas Ž. J..
Negalima spręsti, kad pareiškėjas operatyviai vykdyti minėtus pavedimus neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių, pvz., dėl didelio darbo krūvio. Kad pareiškėjui nebuvo pavesta vykdyti daugiau užduočių, nei kitiems poskyrio tarnautojams, patvirtina paties pareiškėjo pateikti duomenys iš informacinių sistemų „Avilys“ ir „Redmine“ (t. 1, b. l. 31-32).
Pareiškėjo skundo argumentai, kad pagal tiesioginio vadovo pateiktus duomenis prieš vertinimą (t. 1, b. l. 31-32) pareiškėjas neturėjo vėluojančių užduočių nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas visas užduotis vykdė operatyviai. Visų pirma pateikti tik duomenys, kad pareiškėjas neturėjo vėluojančių užduočių pagal informacinėje sistemoje „Avilys“ suformuotas užduotis, tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas nevėlavo atlikti informacinėje sistemoje „Redmine“ suformuotų užduočių ar kitų pavedimų, nėra. Antra, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės, nevienkartiniai kolegų pasiteiravimai apie užduoties vykdymo rezultatus, akivaizdžiai atskleidžia pareiškėjo nepakankamai operatyvų užduočių vykdymą, be to, neginčijama, kad pareiškėjas vėluodavo suvesti reikiamus duomenis informacinėje sistemoje. Taigi, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, pritartina išvadai, kad dalis pavedimų buvo atlikta neoperatyviai.
Teismas, vertindamas tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pateikti 2016 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos pavyzdžiai patvirtina, jog tiesioginio vadovo išvada dėl dalies nekokybiškai ir ne iš esmės atliktų pavedimų, pareiškėjo veiklos orientavimo ne į problemos išsprendimą, bet suformuluotos užduoties užbaigimą, taip pat turi faktinį pagrindą. Pavyzdžiui, gyventojui 2016 m. spalio 21 d. pranešus apie netvarką prie šiukšlių konteinerio, tik 2016 m. lapkričio 4 d. teritorijos tvarkytojas buvo įspėtas. 2016 m. lapkričio 4 d. pavedus pareiškėjui patikrinti, ar teritorija sutvarkyta, pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. nustatė, kad teritorija dar nesutvarkyta, tačiau dėl pažeidimo daugiau jokių priemonių nesiėmė, todėl jam išėjus atostogų nuo 2016 m. lapkričio 14 d., pavedimą vykdyti buvo perduota kitam poskyrio tarnautojui (t. 3, b. l. 63-64). 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjui pavedus kuo greičiau ištirti gyventojo skundą dėl apleisto, neprižiūrimo sklypo, neteisėtai ant valstybinės žemės pastatyto garažo, ir nuvykti į vietą, įvertinti situaciją, surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą, užduotis iki 2016 m. lapkričio 7 d. nebuvo pradėta vykdyti. 2016 m. lapkričio 8 d. atliktas užduoties vykdymas buvo netinkamas, nes nebuvo išmatuota, ar garažas stovi valstybinėje žemėje, situacija nebuvo nufotografuota, todėl užduotį suformulavęs Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiasis specialistas 2016 m. lapkričio 10 d. nurodė pilnai įvykdyti užduotį, tačiau pareiškėjas iki atostogų pradžios 2016 m. lapkričio 14 d. užduoties pilnai neįvykdė, nenuvyko į vietą, neišmatavo, ar garažas pastatytas ant valstybinės žemės, nenufotografavo situacijos, kaip prašė užduotį suformulavęs specialistas, dėl to užduoties vykdymas pavestas kitam tarnautojui. Pažymėtina, kad pareiškėjas pilnai nevykdė šios užduoties formaliai nurodęs, jog šios užduoties vykdymas neįeina į jo kompetenciją, tačiau tai padarė savavališkai, nederindamas su poskyrio ar skyriaus vadovais. Kad pareiškėjas netinkamai atliko užduotį, patvirtina užduotį suformulavęs Administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto, suformulavusio užduotį, nevienkartinės pastabos informacinėje sistemoje (t. 3, b. l. 65-67). Ž. J. 2016 m. vasario 22 d. tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 14) patvirtina, kad pareiškėjas nekokybiškai išnagrinėjo gyventojos pranešimą apie automobiliais užstatytą praėjimą vaikams į Fabijoniškių pradinę mokyklą, t. y. nustatė transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimus ne gyventojos nurodytoje vietoje, nesiėmė iš esmės išspręsti nurodytą problemą, apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus neinformavo gyventojos, dėl to pranešimą pakartotinai nagrinėti turėjo kitas tarnautojas. Pastebėtina, kad tiesioginis vadovas atkreipė pareiškėjo dėmesį į nustatytą netinkamą užduoties vykdymą, nurodė ateityje tinkamai vykdyti priskirtas užduotis, pareiškėjams rengti tinkamus atsakymus. Ž. J. 2016 m. vasario 19 d. tarnybinis pranešimas (t. 3, b. l. 22-23) patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė 2016 m. vasario 4 d. gyventojos pranešimo apie netvarkomą statybvietę (t. 3, b. l. 18-19) nagrinėjimą. Pareiškėjas, atsakydamas gyventojai, nurodė, kad Viešosios tvarkos skyrius nekontroliuoja darbų kokybės, todėl šiuo klausimu gyventojai nurodė kreiptis į Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių skyrių. Teismo vertinimu, tai akivaizdus Viešojo administravimo įstatymo bei viešojo administravimo „vieno langelio“ principo pažeidimas, kadangi tuo atveju, jei pranešimą nagrinėti pagal kompetenciją yra priskirta kitam Administracijos padaliniui, pranešimas turėjo būti pareiškėjo persiųstas nagrinėti šiam padaliniui, o apie tai turėjo būti pranešta gyventojai (galiojusios įstatymo redakcijos 3 straipsnio 8 punktas, 14 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Gyventoja 2016 m. vasario 27 d. pateikė nuomonę, kad, jos manymu, nebuvo suteikta reikiama informacija, neatsakyta nė į vieną klausimą, suteikta paslauga absoliučiai nenaudinga, nes nėra nei rezultato, nei aiškios informacijos (t. 3, b. l. 20). Nagrinėdamas pakartotinį 2016 m. rugsėjo 1 d. gyventojo pranešimą apie benamių asmenų apsigyvenimą ir jų paliekamas šiukšles (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pareiškėjas apsiribojo įpareigojimo namo savininkui iki 2016 m. rugsėjo 30 d. sutvarkyti teritoriją pateikimu, tačiau duoto įpareigojimo vykdymo tinkamai nekontroliavo, dėl to 2016 m. spalio 5 d. buvo gautas jau trečiasis to paties gyventojo skundas dėl priemonių nesiėmimo (t. 3, b. l. 25). Pareiškėjui pavedus tirti gyventojo skundą dėl įrengtos bešeimininkių kačių šėrimo vietos, pareiškėjas neatliko visų užduotyje nurodytų veiksmų (neatliko pakartotinio patikrinimo, nebendravo su pranešusiu gyventoju) (t. 3, b. l. 47-48), analogiški pavedimo vykdymo trūkumai nustatyti dėl kito gyventojos skundo dėl bešeimininkių kačių šėrimo vietos (t. 3, b. l. 49-50). Pareiškėjui pavedus tirti gyventojo skundą dėl statybų keliamo triukšmo nakties metu, pareiškėjas neatliko visų pavedimo vykdymo veiksmų (neišsiaiškino, kas vykdo statybas, neinformavo statybos vadovų apie gaunamus skundus, neatliko pakartotinio patikrinimo, neinformavo pranešusio gyventojo apie tai, kas buvo nustatyta), šiuos veiksmus atliko tik po užduotį suformavusio tarnautojo nevienkartinių pastabų bei gyventojo pakartotinių pranešimų apie problemą (t. 3, b. l. 59-61). Taigi, tiesioginio vadovo išvadą dėl dalies nekokybiškai ir ne iš esmės atliktų pavedimų patvirtina ne tik paties tiesioginio vadovo nuomonė, bet ir kitų Administracijos tarnautojų nevienkartinės pastabos dėl pilnai pareiškėjo neįvykdytų pavedimų, gaunami pakartotiniai gyventojų skundai dėl tų pačių problemų, apie kurias Administracijai buvo pranešta ir kurias spręsti buvo pavesta pareiškėjui.
Teismas, vertindamas tiesioginio vadovo pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pateikti 2016 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos pavyzdžiai patvirtina, jog pareiškėjas ignoravo dalį pavedimų. Pareiškėjas, dėl nedarbingumo neatvykęs į darbą, ignoravo 2016 m. gruodžio 19 d. tiesioginio vadovo pavedimą paaiškinti, kokiu būdu apie neatvykimą į darbą informavo tiesioginį vadovą, kaip to reikalaujama Administracijoje galiojančioje darbo tvarkoje (t. 3, b. l. 94).
Kaip minėta, pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjui suformuluota kita užduotis – užtikrinti viešąją tvarką skyriaus kompetencijos ribose atliekant patruliavimą priskirtoje teritorijoje, nustačius pažeidimus, imtis reikiamų priemonių nustatant kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn, o šios užduoties įvykdymo vertinimo rodikliai – nustatytų administracinių teisės pažeidimų skaičius, įvairovė. Tiesioginio vadovo 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad ši užduotis įvykdyta, tačiau pasiekti objektyvūs rezultatai mažesni už bendrąjį poskyrio vidurkį, trūksta iniciatyvos vykdyti pavestas funkcijas pilna apimtimi, apsiriboja tik deklaruojamais įspėjimais. Teismas pažymi, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyti objektyvūs šios užduoties vykdymo duomenys patvirtina tokį tiesioginio vadovo vertinimą. Pareiškėjas, vykdydamas patruliavimą ir atlikdamas užduotis, per metus surašė 9 administracinių teisės pažeidimų protokolus, tai iš bendro poskyryje surašytų protokolų skaičiaus (308) sudaro apie 3 proc. ir akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjui trūksta iniciatyvos vykdant pavestas funkcijas (išaiškinant daromus teisės pažeidimus ir patraukiant administracinėn atsakomybėn įtariamus asmenis). Matyti, kad, pavyzdžiui, kitas analogiškas pareigas užimantis tarnautojas vien tik vieno patruliavimo metu surašė daugiau administracinių teisės pažeidimų protokolų, nei pareiškėjas per vienus metus (t. 3, b. l. 82). Be to, pateikti duomenys, kad kiti valstybės tarnautojai reiškė pastabas dėl netinkamai pareiškėjo užfiksuotų pažeidimų (t. 3, b. l. 83).
Kita pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje suformuluota užduotis – patruliuojant priskirtose teritorijose nustatyti problemines vietas, priežastis ir teikti siūlymus poskyrio vedėjui. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinio vertinimo išvadoje nenurodė, kokie yra šios užduoties vykdymo rezultatai, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytoju teigė, kad šios užduoties pareiškėjas neįvykdė visiškai ir nepateikė jokių siūlymų dėl probleminių vietų, problemų priežasčių. Tačiau pastebėtina, kad toks liudytojo vertinimas ne tik neatitinka tarnybinio vertinimo išvados, bet ir pareiškėjo 2017 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu tiesioginiam vadovui pateiktos informacijos apie jo teiktus siūlymus dėl eismo organizavimo patobulinimo (t. 1, b. l. 33). Todėl teismas sprendžia, kad minėtą užduotį pareiškėjas įvykdė.
Pareiškėjo 2016 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo suformuluota ketvirtoji užduotis – tinkamai ir efektyviai atstovauti skyrių bendruose patikrinimuose su kitomis valstybės institucijomis, o šios užduoties vykdymo rodiklis – indėlis dalyvaujant bendrai su kitomis valstybės institucijomis organizuojamuose patikrinimuose. Pareiškėjas 2017 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu tiesioginiam vadovui pateikė informaciją apie dalyvavimą bendruose patikrinimuose su kitų institucijų pareigūnais (t. 1, b. l. 33). Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinio vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo tikslinėse priemonėse bendrai su kitomis valstybinėmis institucijomis, o ši užduotis buvo įvykdyta.
Teismas, apibendrindamas aptartas aplinkybes, prieina prie išvados, kad vertinimo procedūros metu pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant užduotis pagrįstai įvertinti 2 balais, reiškiančiais, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo kriterijus. Nors pripažintina, kad pareiškėjas 2016 m. iš esmės įvykdė tris iš keturių suformuluotų užduočių, t. y. užtikrinti viešąją tvarką skyriaus kompetencijos ribose atliekant patruliavimą priskirtoje teritorijoje, nustačius pažeidimus, imtis reikiamų priemonių nustatant kaltus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn, patruliuojant priskirtose teritorijose nustatyti problemines vietas, priežastis ir teikti siūlymus poskyrio vedėjui bei tinkamai ir efektyviai atstovauti skyrių bendruose patikrinimuose su kitomis valstybės institucijomis, tačiau užduotį tinkamai organizuoti ir planuoti savo pamainos darbo laiką, siekiant efektyviai, operatyviai ir kokybiškai atlikti pavedamas užduotis ir patikrinimus ir teikti išvadas bei informaciją poskyrio vedėjui pagal suformuluotus vertinimo rodiklius įvykdė tik iš dalies. Kaip aptarta aukščiau, pareiškėjas reikšmingą dalį užduočių vykdė neoperatyviai, nekokybiškai ir ne iš esmės, ignoravo dalį pavedimų, pareiškėjo darbas buvo orientuotas į užduoties užbaigimą (uždarymą), bet ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjo netinkamai atliekamų užduočių buvo gaunamos kitų Administracijos tarnautojų pastabos, pakartotiniai gyventojų skundai. Taigi, tiesioginiam vadovui ir vertinimo komisijai pagrindo vertinti pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis 3 balais, reiškiančiais, kad tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, nebuvo.
Dėl gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo.
Pagal Vertinimo kriterijus gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas vertinimo kriterijai – visapusiškas informacijos valdymas atliekant funkcijas, efektyvus darbo laiko paskirstymas, racionaliausio būdo (metodo) pasirinkimas funkcijoms atlikti, kiti valstybės tarnautojo vertinimai. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinio vertinimo išvadoje gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas vertino 3 balais. Pareiškėjas teigia, kad toks vertinimas turėjo būti pagrįstas pačioje vertinimo išvadoje, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas sutinka su šiuo pareiškėjo nurodytu tiesioginio vadovo vertinimo išvados trūkumu, tačiau, teismo vertinimu, toks trūkumas buvo ištaisytas vertinimo procedūros komisijoje metu, kadangi tiesioginis vadovas įvertinimo pagrindimą pateikė komisijai adresuotame 2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime, kuriame pareiškėjo veiklą įvertinio pagal Vertinimo kriterijus. T. y. tiesioginis vadovas nurodė, kad pastebimas neefektyvius ir neracionalus darbo laiko paskirstymas, pareiškėjas visapusiškai valdo informaciją, tačiau ne visada pasirenka racionalų būdą savo priskirtoms funkcijoms atlikti, visiškai nevykdo poskyrio uždavinių tinkamai kontroliuoti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių. Pareiškėjas, keldamas tarnybinį ginčą, argumentų, paneigiančių tokį tiesioginio vadovo vertinimą, nepateikia. Teismas pažymi, kad tiesioginio vadovo vertinimą atspindi jau aptarti pareiškėjo pasiekti rezultatai vykdant suformuluotas užduotis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas tik iš dalies įvykdė užduotį tinkamai organizuoti ir planuoti savo pamainos darbo laiką. Be to, iš vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo matyti, kad buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į konkrečius pavyzdžius, rodančius apie ne visada pasirenkamą racionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti (potencialių triukšmo šaltinių valdytojų veiklos tikrinimą ne jų darbo metu). Taigi, tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos atliktas pareiškėjo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas įvertinimas pripažintinas iš esmės pagrįstu ir atitinkančiu pareiškėjo veiklos 2016 m. faktines aplinkybes.
Dėl kvalifikacijos vertinimo.
Pagal Vertinimo kriterijus kvalifikacijos vertinimo kriterijai – lyderystė (palaiko ir remia padalinyje dirbančių kolegų profesinio tobulėjimo siekius, domisi ir vertina kolegų nuomonę, bendradarbiauja su kitais padaliniais ir skatina padalinių tarpusavio bendradarbiavimą, yra draugiškas, kolegiškai bendrauja ir konstruktyviai atsiliepia į prašymus, žino ir supranta savo veiklos indėlį siekiant įgyvendinti įstaigos strateginius tikslus, yra susipažinęs su savo srities naujovėmis ir pritaiko naujas žinias praktikoje, padeda kitiems suvokti veiksmų eigą ar perspektyvą, kurių jie patys nenumatė, nuolat dalijasi su kolegomis aktualiomis žiniomis ir svarbia darbine informacija, siūlo kaip tobulinti darbo procesus ir metodus, siūlo priemones įstaigos, padalinio veiklai gerinti, pasitelkiant komandos narių ir kitų suinteresuotų asmenų kūrybines idėjas), supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą (supranta pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo principus, pripažįsta sunkumus ir žino, kada siūlyti pagalbą arba jos paprašyti, nusistato aiškius veiklos tikslus ir stebi vykdomą pažangą, suprantamai paaiškina sprendimų priėmimo priežastis ir pasitikrina, ar buvo tinkamai suprastas, gerbia visų kolegų įsitikinimus, individualumą ir teises, skiria laiko kolegų interesams ir siekiams suprasti, dirba su kitais, kad susikurtų ir įgyvendintų efektyvesnius veiklos procesus ir procedūras, atlikdamas savo veiklą (paslaugą) siekia grįžtamojo ryšio), finansų valdymas (supranta įstaigos struktūrą ir kaip ji veikia, supranta pagrindinius įstaigos finansų valdymo principus, prireikus konsultuojasi su finansų specialistais, optimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius), analizė ir pagrindimas (nustato pagrindines problemas ir siūlo galimus sprendimo būdus apsvarstydamas argumentus „už“ ir „prieš“ bei sprendimų variantų riziką, seka informacijos srautus, sistemina, apibendrina ir perduoda informaciją, teikdamas pasiūlymus vadovaujasi geresnio reglamentavimo principais (būtinumas, proporcingumas, skaidrumas, prieinamumas ir atskaitomybė), susieja surinktą informaciją su konkrečiais sprendimais, kad galėtų pagrįsti priimamus sprendimus ir juos tobulinti).
Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas savo užpildytoje vertinimo anketoje kvalifikaciją pagal visus kriterijus įvertino 4 balais, tačiau tiesioginis vadovas nesutiko su tokiu vertinimu ir pareiškėjo kvalifikaciją įvertino 2 balais. Tiesioginis vadovas, pateikdamas vertinimo išvadoje komentarus, nurodė, kad pareiškėjas nepateikė lyderystės pavyzdžių, neatsakė į klausimus apie žmogiškųjų išteklių valdymą, nežino finansų valdymo principų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu kvalifikacijos vertinimu, nurodo, kad pareiškėjo 2015 m. tarnybinė veikla vertinimo komisijoje buvo įvertinta labai gerai, tiesioginis vadovas apie pareiškėjo kvalifikaciją sprendė subjektyviai, jo pateikti komentarai glausti, neįskaitomi, nepaaiškinantys tokio vertinimo.
Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą tarnautojų veiklos vertinimas atliekamas kiekvienais metais, veiklą kiekvienais metais įvertinant pagal nustatytus kriterijus. Todėl tarnautojo veiklos ankstesniais metais labai geras įvertinimas savaime nesuponuoja, kad taip pat bus įvertinta ir sekančių metų tarnautojo tarnybinė veikla. Primintina, kad pagal formuojamą ir aukščiau aptartą administracinių teismų praktiką tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Vadinasi, tai, kad nagrinėjamu atveju tiesioginis vadovas patvirtintos formos vertinimo išvadoje pateikė lakoniškus pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo pagal atskirus kriterijus komentarus savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo kvalifikacija buvo įvertinta netinkamai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime vertinimo komisijai nurodė išsamius argumentus, kodėl pagal nustatytus vertinimo kriterijus pareiškėjo kvalifikaciją vertina 2 balais, atitinkamai, konkrečiomis aplinkybėmis apie pareiškėjo kvalifikaciją pagrindė ir suformuluotą siūlymą pareiškėjui kelti kvalifikaciją. Matyti, kad tiesioginis vadovas nurodė, jog pareiškėjas pokalbio metu tiesioginiam vadovui neatsakė į klausimus, kurie atskleistų pareiškėjo pasiekimus pagal kvalifikacijos vertinimo kriterijus (lyderystė, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą, finansų valdymas, analizė ir pagrindimas), gauti atsakymai buvo abstraktūs ir neparemti jokiais šias savybes apibūdinančiais pavyzdžiais. Tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjas yra pakankamai kompetentingas jo einamoms pareigoms, sugeba kokybiškai ir laiku atlikti jam pavestą darbą, yra gerai susipažinęs su profesine veikla, žino teisės aktus, reglamentuojančius jo veiklą, sugeba greitai ir konstruktyviai priimti sprendimus, tačiau to nedaro. Tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjas turi įtemptus santykius su kitais kolektyvo nariais, jam sunkiai sekasi kontroliuoti emocijas, ypač kai situacija liečia jo galimai pažeistas teises ar interesus, jam sunku susidoroti su stresu, vykdant pavestas užduotis pareiškėjas vadovaujasi ne loginiu, o abstrakčiu mąstymu, jam nėra būdingos lyderio savybės, jam sunkiai sekasi daryti išvadas ir mokytis iš klaidų, todėl tiesioginis vadovas siūlo tobulinti kvalifikaciją.
Teismas pažymi, kad pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. vasario 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyti argumentai dėl pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, pagrindžia išvadoje pateiktą kvalifikacijos vertinimą 2 balais bei suformuluotą pasiūlymą dėl kvalifikacijos tobulinimo. Šį tiesioginio vadovo vertinimą pagrindžia ne tik tiesioginio vadovo nuomonė, susidariusi pokalbio su pareiškėju metu, jo parodymai teismo posėdžio metu, bet ir pateikti pareiškėjo veiklos 2016 m. pavyzdžiai. Antai, iš jau aptartų aplinkybių matyti, kad vykdant užduotis pareiškėjas konfliktuoja su kitų padalinių darbuotojais, pilnai nevykdo jų prašymų (pvz., prašymas kuo greičiau atlikti patikrinimą operatyviai nevykdomas), atsisako atlikti užduotis, siaurai aiškindamas savo kompetenciją, pareiškėjo nebaigtos vykdyti užduotys atostogų metu perduodamos vykdyti kitiems kolegoms. Taigi, negalima spręsti, kad pareiškėjas linkęs bendradarbiauti su kitais padaliniais, vertina kolegų nuomonę, yra draugiškas, kolegiškai bendrauja, konstruktyviai atsiliepia į prašymus. Pagal šias aplinkybes pakankamai akivaizdu, kad tiesioginio vadovo išvada, kad pareiškėjui nebūdingos lyderio savybės, pagrįsta. Tiesioginis vadovas Ž. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad kolegos nenoriai dirba su pareiškėju, o ir pareiškėjas dažnai atsisako dirbti su kitais poskyrio darbuotojais, juos skundžia. Iš šių aplinkybių taip pat matyti, kad tiesioginio vadovo išvada, jog pareiškėjas turi įtemptus santykius su kitais kolektyvo nariais, jam sunkiai sekasi kontroliuoti savo emocijas, mokytis iš padarytų klaidų, nėra vien tik subjektyvus vadovo situacijos vertinimas, o taip pat turi faktinį pagrindą. Atitinkamai, pagal tokias aplinkybes negali būti aukščiausiais balais vertinamas pareiškėjo supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą. Nėra pagrindo nesutikti su tiesioginio vadovo išvada vertinant finansų valdymo kriterijų. Teismas papildomai atkreipia dėmesį į 2016 m. pareiškėjo veiklos aspektą, kuomet jis patikrinimo rezultatų nefiksavimą nuotraukomis grindė aplinkybe, kad neveikė fotoaparatas, tačiau nuotraukoms padaryti nepanaudojo tarnybiniame telefone esančios fotokameros (t. 3, b. l. 67), o tai rodo neoptimalų įstaigos išteklių naudojimą, į ką turi būti atsižvelgiama vertinant finansų valdymo kriterijų. Aplinkybę, kad pareiškėjo kvalifikacija pagal kriterijų analizė ir pagrindimas negalėjo būti įvertinta maksimaliu balų skaičiumi, papildomai pagrindžia jau aptarti nekokybiško užduočių vykdymo atvejai, išvada, kad pareiškėjo veikla orientuota ne į problemos išsprendimą, bet suformuluotos užduoties užbaigimą.
Dėl išdėstytų argumentų teismas konstatuoja, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2016 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos pagrįstai buvo įvertinta patenkinamai ir pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai skundžiamu atsakovo įsakymu pateiktas siūlymas tobulinti kvalifikaciją bei atsakovo Personalo departamentas įpareigotas sudaryti pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo planą. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir panaikinti skundžiamos atsakovo 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 41-123 „Dėl vertinimo komisijos siūlymų įgyvendinimo“ dalies bei įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti vertinimo komisijoje pareiškėjo 2016 m. tarnybinės veiklos vertinimą nėra. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo V. D. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras