S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės, Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

dalyvaujant pareiškėjai A. B., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Dainai Sodienei,

2017 m. rugpjūčio 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

         Pareiškėja A. B. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi skundu ir patikslintais skundais  prašydama teismo :

-panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. PE-SP8-1706 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją A. B.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1167 „Dėl teisės gauti netekto darbingumo pensiją“;

- įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių išmokėti netekto darbingumo pensiją, nuo prašymo skirti šią pensiją pateikimo dienos.

        Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) prašymu skirti netekto darbingumo pensiją. Atsakovas 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. PE-SP8-1706, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1167, atsisakė tenkinti jos prašymą. Skundžiami atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai yra grindžiami tuo, kad pareiškėja prašymo skirti netekto darbingumo pensiją pateikimo metu nebuvo įgijusi privalomo 8 metų ir 6 mėnesių minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (įgytas valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas atsakovo teigimu yra 5 metai 11 mėnesių ir 12 dienų).

        Pareiškėja nesutinka su aukščiau nurodytais argumentais, nes ji slaugė nuo gimimo sergantį vaiką, kuris buvo intensyviai gydomas Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose, todėl jam buvo būtina nuolatinė intensyvi slauga ir priežiūra. Pažymi, kad buvo pripažinta vaiko globėja ir šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus yra pateikusi VSDFV Klaipėdos skyriui. Pareiškėja akcentuoja, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, asmens valstybinio socialinio draudimo  pensijų stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginamas laikotarpis praleistas auginant bei slaugant namuose vaiką invalidą, kuriam nėra sukakę 16 metų. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas nepagrįstai atsisako į jos valstybinio socialinio draudimo stažą  įskaičiuoti laikotarpį, kurį ji praleido slaugydama ir augindama neįgalų sūnų.

        Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. nurodė, jog palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad kompetentinga institucija jos sūnų pripažino visiškos negalios invalidu, ji paskirta jo globėja ir slaugė sūnų namuose, todėl slaugos laikotarpis turi būti įskaičiuotas į valstybinio socialinio draudimo stažą.

Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pareiškė prašymą nagrinėjamos bylos medžiagą pripažinti nevieša, kadangi bylos medžiagoje yra duomenų apie jos gautas pajamas, duomenų apie jos sūnaus sveiktos būklę.

        Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu šios aplinkybės pripažinimo dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0943177, pareiškėja A. B., jos pripažinimo iš dalies darbinga dieną buvo 49 metų amžiaus, todėl nustatant teisę į netekto darbingumo pensiją, ji turėjo būti įgijusi minimalų 8 metų ir 6 mėnesių stažą netekto darbingumo pensijai gauti.

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma ir vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu nuo 2005 m. liepos 1 d. Pagal galiojusias teisės aktų redakcijas, laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d., invalidų globėjai ar rūpintojai iš vis nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, todėl šie invalidų slaugos laikotarpiai skiriant pensijas neįskaičiuojami į stažą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėja dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo su prašymu kreipėsi 2016 m. balandžio 25 d., nurodydama, jog neturi darbo knygelės ir nuo 1995 m. namuose slaugė neįgalų vaiką. Akcentuoja, jog remiantis iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus gautais duomenimis, 1996 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjos sūnus P. N. buvo pripažintas vaiku invalidu iki 16 metu amžiaus, tačiau jam visiškos negalios invalidumas nebuvo nustatytas, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją  drausti valstybinio socialinio  draudimu valstybės lėšomis, kaip asmenį, slaugantį neįgalų asmenį. Pabrėžia, jog pareiškėja skunde nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalimi, kadangi jis reglamentuoja stažui prilyginamus laikotarpius, įgytus iki 1995 m. sausio 1 d., o jos sūnui invalidumas nustatytas tik 1996 m. rugpjūčio 26 d.

Teismo posėdžio metu atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė Daina Sodienė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentuoja, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad pareiškėjos sūnus buvo pripažintas visiškos negalios invalidu arba nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

        Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

        Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. PE-SP8-1706 „Dėl atsisakymo skirti valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją A. B.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5) I-1167 „Dėl teisės gauti netekto darbingumo pensiją“, teisėtumo ir pagrįstumo.

        Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. balandžio 25 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti jai netekto darbingumo pensiją. Minėtame prašyme nurodė, jog darbo knygelės neturi ir pažymėjo, kad nuo 1995 m. antrą neįgalų vaiką slaugė namuose (b. l. 75-76). Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. PE-SP8-1706 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją A. B.“ atsisakė tenkinti 2016 m. balandžio 25 d. prašymą, motyvuojant, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y., nėra įgijusi minimalaus privalomojo 8 metų ir 6 mėnesių valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo. Pareiškėja nesutikdama su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu 2017 m. sausio 17 d. išsiuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui prašymą panaikinti aukščiau nurodytą VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą. VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. prašymą konstatavo, jog atsakovas tinkamai taikė teisės aktus ir nėra teisinio pagrindo panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo, todėl 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1167 „Dėl teisės gauti netekto darbingumo pensiją“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą bei paliko galioti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą.

        Ginčo teisinius santykius skiriant valstybinio socialinio draudimo pensijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Kaip jau paminėta, pareiškėja 2016 m. balandžio 25 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą, prašydama skirti netekto darbingumo pensiją. Minėtame prašyme pareiškėja nurodė, jog darbo knygelės neturi ir pažymėjo, kad nuo 1995 m. antrą neįgalų vaiką slaugė namuose (b.l.75-76). Pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Asmuo, kuriam pirmą kartą nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu dieną jis turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – stažas) netekto darbingumo pensijai (Pensijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Minimalus stažas netekto darbingumo pensijai gauti nustatomas pagal Pensijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiavimas pateiktas Nuostatų 4 priede.

Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Netekto darbingumo procentai įrašomi asmeniui išduodamame darbingumo lygio pažymėjime. Kaip nurodo atsakovas, Tarnybos 2016 m. balandžio 8 d. išduota darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0943177 dėl A. B. pripažinimo iš dalies darbinga, jos kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną (2016-04-06) patvirtina, jog ji buvo sukakusi 49 metų amžių, todėl, nustatant teisę į netekto darbingumo pensiją, turėjo būti įgijusi minimalų 8 metų 6 mėnesių stažą netekto darbingumo pensijai gauti (Pensijų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, Nuostatų 4 priedas). Pareiškėja nesutinka su atsakovo atsisakymu įskaityti į jos netekto darbingumo pensijai skaičiuojamą stažą laikotarpį, kuriuo buvo slaugomas vaikas invalidas iki 16 metų. Taigi esminis ginčas yra dėl stažo įskaitymo laikotarpiu, kuriuo ji augino ir slaugė namuose vaiką invalidą, nesukakusį 16 metų.

Pensijų įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad apdraustojo asmens stažą sudaro asmens stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Stažą, dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, taip pat nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip jie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, kaip ši sąvoka apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Šį stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Asmenų, išvardytų Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 12 punkte, draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiai yra prilyginami asmens stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, nuo 2008 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Šiame punkte nurodytų asmenų neįgalaus asmens slaugos laikotarpiai, buvę iki 2008 m. sausio 1 d., kai tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka neįgalų asmenį namuose slaugantys vienas iš neįgalaus asmens tėvų (įtėvių), globėjas arba rūpintojas valstybės lėšomis buvo draudžiami tik valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Stažas po 1994 m. sausio 1 d. įrodomas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Registras) esančiais duomenimis.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 6 straipsnio 3 dalyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-01-01) nustatyta, kad nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šie asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jei jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. VSDĮ 4 straipsnio 14 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2000-04-05 iki 2004-12-31), taikomas privalomai draudžiant asmenis nuo 2000 m. sausio 1 d., nustatė, kad vienas iš visiškos negalios invalido tėvų arba asmuo, nustatyta tvarka pripažintas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą, privalomai draudžiamas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal VSDĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2005-07-01), nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš visiškos negalios invalido tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas visiškos negalios invalido globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose visiškos negalios invalidą, privalomai draudžiami tik pagrindinei pensijos daliai. Pagal VSDĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2005-07-01 iki 2008-01-01) nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį, privalomai draudžiamas pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų, globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusi VSDĮ įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto redakcija nustatė, kad pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, numatytoms Pensijų įstatyme ir nedarbo socialiniu draudimu, kai draudžiama išmokoms, numatytoms Nedarbo socialinio draudimo įstatyme, privalomai draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d.

Asmenų draudimo valstybės lėšomis tvarką nustato VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktoriaus 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V-543 (2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-269 redakcija) patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo valstybės lėšomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta, kad asmuo, slaugantis neįgalų asmenį – nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas neįgalaus asmens globėju arba rūpintoju, slaugantis namuose nurodytą neįgalų asmenį.

Aprašo 33 punktas nustato, kad asmuo, slaugantis neįgalų asmenį, draudžiamas valstybės lėšomis pagal jo pateiktą prašymą nuo teisės į šį draudimą atsiradimo dienos. Prašymas pateikiamas aprašo 14 punkte nustatytais būdais, kartu su prašymu pateikiant: 1) savo ir slaugomo neįgalaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus; 2) slaugomo asmens Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, kurioje nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei šis poreikis nustatytas po 2013 m. liepos 1 d., arba slaugomo asmens Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, jei šis poreikis nustatytas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; 3) slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą, jei visiška negalia nustatyta iki 2005 m. liepos 1 d.; 4) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo arba teismo nutartį dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, arba teismo sprendimą (nutartį) dėl globos (rūpybos) nustatymo pilnamečiui asmeniui (pateikia globėjas ar rūpintojas); 5) slaugomo neįgalaus asmens gimimo liudijimą (pateikia vienas iš tėvų (įtėvių)). Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalis).

Kaip jau minėta, pareiškėja dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi 2016 m. balandžio 25 d., nurodydama, kad neturi darbo knygelės ir nuo 1995 metų antrą neįgalų vaiką slaugė namuose. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus buvo gauti duomenys, o būtent: 1996 m. rugpjūčio 26 d. invalidumo pažymos vaikui iki 16 metų amžiaus Nr. 137, 1999 m. birželio 21 d. invalidumo pažymos vaikui iki 16 metų amžiaus Nr. 1631, 2001 m. liepos 19 d. invalidumo pažymos vaikui iki 16 metų amžiaus Nr. 1973, 2003 m. birželio 25 d. invalidumo pažymos vaikui iki 16 metų amžiaus Nr. 42, skaitmeninės kopijos (109-112). Analogiški duomenys apie sūnaus sveikatos būklę teismui yra pateikti ir pačios pareiškėjos (b.l.7-10; 54-57), taip pat pateikti duomenys apie išduotus invalidumo pažymėjimus (b. l. 11). Kaip jau paminėta šiame sprendime Pensijų įstatymo 2 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 1999-12-16 įstatymo Nr. VIII-1479 redakcijos įsigaliojimo nuo 2000-01-01), laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. iš vis nenumatė, kad asmenų, kuriems nustatyta invalidumas, globėjai arba rūpintojai būtų draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir tokie invalidų slaugos laikotarpiai skiriant pensijas pagal šį teisinį reglamentavimą neįskaitomi į stažą. Laikotarpiu juo 2000 m. sausio 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d. aukščiau šiame sprendime aptartu teisiniu reguliavimu numatyta, kad privalomai draudžiami nesukakę senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar slaugantis visiškos negalios asmenį, tėvų. Kaip jau paminėta šios aplinkybės įrodinėjamos ir pagrindžiamos Aprašo 33 punkte paminėtais įrodymais, o būtent pateikiant slaugomo asmens specialiųjų poreikių nustatymo pažymą, kurioje nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei šis poreikis nustatytas po 2013 m. liepos 1 d., arba slaugomo asmens specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą, jei šis poreikis nustatytas nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.; slaugomo asmens visiškos negalios invalidumą patvirtinantį dokumentą, jei visiška negalia nustatyta iki 2005 m. liepos 1 d.

Iš pačios pareiškėjos teismui pateiktų, atsakovo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus gautų analogiškų invalidumo pažymų iki vaikui iki 16 metų amžiaus, forma Nr. 080/a (b. l. 107-112), turinio nustatyta, kad pareiškėjos sūnui P. N. nuo 1996 m. rugpjūčio 26 d. nustatytas invalidumas, kurio terminas atskirais laikotarpiais pratęstas iki 2005 m. birželio 1 d. 1996 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 137, jos 6 punkte nurodoma, kad nuolatinė slauga nereikalinga. 1999 m. birželio 21 d. pažymoje Nr. 1631, 2001 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. 1973 duomenų apie slaugos būtinumą taip pat nėra nurodyta, o 2003 m. birželio 25 d. pažymoje Nr. 42 nurodyta, kad nuolatinė slauga nereikalinga. Taip pat pažymėtina, kad invalidumo pažymėjimuose taip pat nėra duomenų apie visiškos negalios nustatymą. Kadangi pareiškėjos sūnui P. N. laikotarpiu nuo 1996 m. rugpjūčio 26 d. iki 2005 m. liepos 1 d. visiškos negalios invalidumas ar nuolatinės slaugos būtinumas nebuvo nustatytas, todėl pareiškėja nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis kaip asmuo slaugantis neįgalųjį asmenį. Įvertinus tai, konstatuojama, kad atsakovas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. PE_SP8-1706 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją A. B.“ ir VSDFV 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1167 „Dėl teisės gauti netekto darbingumo pensiją“ A. B. pagrįstai atsisakė skirti netekto darbingumo pensiją, nes ji neatitinka Pensijų įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytų reikalavimų, t. y. neįgijo 8 metų ir 6 mėnesių minimalaus stažo.