Civilinė byla Nr.2S-61-102/2009
Procesinio
sprendimo kategorija
(S)
110.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009m. sausio 20d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės
Valiulienės ir Ramunės Čeknienės apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjusi skolininko UAB “Lutonė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 22d. nutarties civilinėje byloje Nr.L2-9064-412/2008
pagal kreditoriaus UAB “Viljosinda“ pareiškimą skolininkui UAB “Lutonė“ dėl
skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė
:
Kreditorius UAB “Viljosinda“ Panevėžio miesto
apylinkės teismui padavė pareiškimą, kuriuo CPK XXIII skyriaus tvarka prašė priteisti
iš skolininko UAB “Lutonė“ 25 771,01 Lt skolą už parduotą dolomitinę skaldą, 6
procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, reikalavimams
užtikrinti prašė skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti
jo pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose.
Panevėžio
miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 144 – 151 str., 2008m. gruodžio
22d. nutartimi kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui nutarė taikyti laikinąsias
apsaugos priemones – areštuoti skolininko UAB „Lutonė“ nekilnojamąjį ar
kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 25 965,01 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu
turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas
prievoles, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi pagal paduotą pareiškimą. Nutartį
motyvavo tuo, kad skolininkas nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir, nesiėmus
laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo ar sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Atskiruoju
skundu atsakovas UAB “Lutonė“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio
22d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko
nekilnojamam ir kilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms panaikinti. Nurodo, kad
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti
tik tuomet, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba
pasidaryti nebeįmanomas. Nesant rimto pagrindo, laikinosios apsaugos priemonės
neturėtų būti taikomos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008m. gruodžio 22d.
nutartimi pritaikė areštą nekilnojamam, kilnojamam turtui ir piniginėms
lėšoms. Šių visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas, kadangi
nėra būtinumo taikyti jas visas vienu metu. UAB „Lutonė“ turi pakankamai
nekilnojamojo turto reikalavimui užtikrinti, todėl skolininko kilnojamojo turto
ir piniginių lėšų areštas netikslingas. Piniginės lėšos reikalingos įmonės
veiklai vykdyti. Areštavus pinigines lėšas, įmonė patirtų nuostolius, jos veikla
būtų sustabdyta.
Kreditorius
pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas, taikydamas
laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi CPK 145 str. 4 d., ir priėmė
teisingą nutartį, todėl prašo šią nutartį palikti nepakeistą. Skolininko
argumentai dėl galimo įmonės veiklos pablogėjimo, sprendžiant laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisinės reikšmės neturi, nes apribojimų
taikymas visada proceso šaliai sukelia nepatogumus. Teismas areštą pritaikė
sumai, atitinkančiai kreditoriaus reikalavimus.
Atskirasis
skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis
CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis
laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo ( įsakymo )
įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. nustatytas
nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, tarp jų ir atsakovo (
skolininko ) nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, priklausančių
atsakovui (skolininkui) ir esančių pas atsakovą (skolininką) ar trečiuosius
asmenis, areštas bei jų taikymo tvarka. Teismas gali panaudoti kelias
laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė už
ieškinio sumą.
Kreditorius nurodo, kad skolininkas 2008m. sausio 28d. sutartimi yra įsipareigojęs
nustatytu laiku atsiskaityti už parduotą dolomitinę skaldą. Skolininkas
sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir už jam pagal PVM sąskaitas-faktūras: 2008m.
rugpjūčio 29d. VIL Nr.01572 ir 2008m. rugsėjo 30d. VIL Nr.01608 parduotą
dolomitinę skaldą yra skolingas 25 771,01 Lt. Prašoma priteisti suma yra
didelė. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas atsakovui taikyti
laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą,
jeigu kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti. Tačiau pirmosios instancijos
teismas, parinkdamas laikinąją apsaugos priemonę, nenustatydamas eiliškumo,
kokį skolininko turtą areštuoti pirmiausia, neatsižvelgė į CPK 145 str. 2 d.
įtvirtintą ekonomiškumo principą. Ekonomiškumo principas turi užtikrinti, kad,
pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, nebūtų sutrikdyta įprasta juridinio
asmens gamybinė ūkinė veikla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas, nurodęs areštuoti skolininko UAB “Lutonė“ nekilnojamąjį ar
kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas 25 965,01 Lt sumai, ir nenustatęs eiliškumo,
neatsižvelgė į tai, kad skolininkas yra ūkinę veiklą vykdantis subjektas,
kuriam teisės aktai nustato pareigą atsiskaityti su valstybės biudžetu, mokėti
įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, darbuotojams mokėti darbo
užmokestį. Todėl kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui tikslinga
pirmiausia areštuoti skolininkui priklausančius nekilnojamuosius ir
kilnojamuosius daiktus, o tik jų nesant arba esant mažiau nei areštuotina suma,
areštuoti jo pinigines lėšas. Tuo pagrindu skundžiama nutartis keistina.
Kokius
areštuotinus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus turi skolininkas,
teismui nėra žinoma.
Procesinės
teisės normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato
ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tvarką. Pagal CPK 146 str. skolininkas
turi teisę prašyti, kad pirmosios instancijos teismas pakeistų vieną laikinąją
apsaugos priemonę kita arba įmokėti ieškovo reikalaujamą pinigų sumą į teismo
specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimo raštą, įkeisti turimą turtą.
Įsiteisėjus
teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti,
kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos
laikinosios apsaugos priemonės ( CPK 147 str. 3 d. ).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR CPK 337 str. 4 p.,
n u t a r ė :
Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2008m. gruodžio 22d. nutarties rezoliucinės
dalies pirmąją dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip :
Kreditoriaus UAB “Viljosinda“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko UAB „Lutonė ” (įmonės
kodas 148037148, buveinė Kranto g. 25-11, Panevėžio m., a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB Hansabankas, banko kodas 73000 ir
a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“)
kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus už 25 965,01 Lt sumą, uždraudžiant
atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti
kitiems asmenims. Skolininkui UAB „Lutonė” neturint areštuotinų kilnojamųjų ir
nekilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 25 965,01 Lt sumą, areštuoti skolininko
pinigines lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys
neskelbtini) AB Hansabankas, banko kodas 73000 ir Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas“, bendrai 25
965,01 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų
vertę), uždraudžiant skolininkui vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis
piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „ Viljosinda“
pagal teismui pateiktą pareiškimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams,
privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.
Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.
Teisėjai: Romualdas
Januška
Birutė
Valiulienė
Ramunė Čeknienė