Civilinė byla Nr. 2A-536-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00382-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8; 3.1.7.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį.  

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

        I.         Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) sveikatos centras „Energetikas“  kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi ir prašė:

1.1.       įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto, išnuomojant bendrovei statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane;

1.2.       įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir pažymėto 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, duomenų nustatymo ir suformavimo veiksmus, kiek to reikia šio žemės sklypo nuomos sutarties su ieškove UAB sveikatos centru „Energetikas“ sudarymui (pakeitimui);

1.3.       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo sveikatingumo ir reabilitacijos centro pastatų ir statinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Kompleksas). Kompleksas pastatytas 1976 m. balandžio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 441p. skirtame 18 ha valstybinės žemės plote.

3.       1995 m. Palangos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos nurodymu ieškovė mokėjo nuomos mokestį už 15,0303 ha žemės sklypo nuomą. 1996 m. liepos 25 d. Palangos miesto valdyba nusprendė patvirtinti sklypų ribas, dydžius ir apribojimus. Pagal šio sprendimo 1.5 punktą ieškovei patvirtintas žemės sklypo dydis yra 150 303 kv. m. Tokio dydžio žemės sklypas buvo ieškovės nuolat naudojamas iki 1997 m. rugsėjo 30 d., kada buvo sudaryta žemės sklypo pasidalijimo sutartis, kuria buvo pasidalintas nuomojamas žemės sklypas nustatant, kad ieškovė naudosis 14,8433 ha ploto žemės sklypu, o likusia (0,1870 ha ploto) dalimi – Palangos miesto šilumos tinklai.

4.       2005 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškove ne konkurso tvarka sudarė tik 9,0917 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21 iki 2083 metų. Vadovaujantis NŽT prie ŽŪM nurodymu, 2007 m. birželio 5 d. ieškovei mašinų stovėjimo aikštelės eksploatavimui išnuomotas 0,5 ha valstybinės žemės sklypas. Visa ši teritorija (t. y. 148 433 kv. m.) užimta ieškovės infrastruktūros objektų bei statinių, nuosavybės teise priklausančių bendrovei ir būtinų gydymo komplekso eksploatavimui, užstatyta inventorizuotais ir teisės aktų nustatyta tvarka ieškovės nuosavybės teise įregistruotais pastatais. Per ieškovės teritoriją pratiestos šilumos tiekimo trasos, žiedinis dviejų pusių vandentiekis, šio vandentiekio trasa, aptarnaujanti pietinėje dalyje esančių pagrindinių ieškovės pastatų Kompleksą, taip pat ir kiti inžineriniai bei telekomunikaciniai tinklai, sudarantys vientisą ieškovės pastatų bei statinių infrastruktūrą. Be to, šiaurinėje sklypo dalyje yra inžinerinės infrastruktūros aptarnavimo objektai bei kiti objektai. Ieškovė pabrėžė, kad mašinų stovėjimo aikštelė, sporto aikštynas, kiti statiniai ir visos teritorijos (148 433 kv. m) infrastruktūra yra neatskiriama ieškovės sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis.

5.       Ieškovės teigimu, šiuo metu ji nuomojasi du valstybinius žemės sklypus, kurių bendras plotas – 9,5917 ha, tuo tarpu dalis ieškovei nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų yra už ieškovės išsinuomotų žemės sklypų ribų. Prašymus, teikiamus NŽT prie ŽŪM dėl ieškovės naudojamo ir jai nuosavybės teise priklausančiais objektais užstatyto sklypo išnuomojimo, atsisakoma tenkinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos administracinės klaidos iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuotas ir bendrovei išnuomotas visas Komplekso statinių užimtas ir jų eksploatacijai reikalingas žemės plotas. Ieškovės teigimu, šiuo atveju yra reikšmingos aplinkybės, konstatuotos Klaipėdos apygardos administracinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose, t. y. teismai konstatavo, kad likęs ieškovės Komplekso statiniais užimtas, tačiau 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi neišnuomotas žemės sklypas, yra užimtas ir reikalingas ieškovės pastatams, statiniams ir įrenginiams, sudarantiems vieningą Kompleksą, eksploatuoti.

6.       Ieškovė taip pat pažymėjo, kad NŽT prie ŽŪM, nepaisydama įsiteisėjusių administracinių teismų sprendimų, kuriuose nustatyti prejudiciniai faktai, bei teisės aktų reikalavimų, nurodė, jog ieškovės prašymas dėl valstybinio žemės sklypo išnuomojimo negali būti tenkinamas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad 5,2516 ha žemės plote jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, statiniai ar įrenginiai. Nurodė, kad ieškovė ne kartą ėmėsi veiksmų, jog valstybinės žemės nuomos santykiai būtų modifikuoti pagal teisės aktų reikalavimus ir teismų sprendimus, tačiau NŽT prie ŽŪM atsisakymas patvirtinti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis buvo argumentuojamas, kad nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas.  

7.       Pažymėjo, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 38 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliajame plane aptariamas plotas (žemės sklypas) buvo pažymėtas kaip valstybės išperkamas, tai buvo konstatuota minėtuose teismų sprendimuose, o konkrečias bendrovės Komplekso eksploatavimui reikalingo žemės sklypo ribas buvo siekiama nustatyti detaliuoju planu, kurio koncepcija buvo patvirtinta dar 2014 m. lapkričio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-334. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, kad būtent NŽT prie ŽŪM sukūrė kliūtis žemės sklypo riboms pagal teismo sprendimus pakoreguoti ir teismų nustatytoms administracinėms klaidoms ištaisyti. Ieškovė taip pat akcentuoja, kad atsižvelgdama į patikslintus ginčo teritorijos duomenis, NŽT prie ŽŪM pateikė 2019 m. balandžio 23 d. prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, tačiau NŽT prie ŽŪM prašymą atsisakė nagrinėti dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė patvirtina NŽT prie ŽŪM nesąžiningumą valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies –įpareigojo NŽT prie ŽŪM per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės NŽT prie ŽŪM  1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.       Teismas nustatė, kad 1997 m. gruodžio 11 d. Nr. 278 Palangos miesto valdybos sprendimu tinkamai ir visavertei Komplekso eksploatacijai buvo priskirtas 14,8433 ha ploto valstybinės žemės plotas. 2005 m. gegužės 10 d. su ieškove ne konkurso tvarka sudaryta 9,0917 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-21 iki 2083 metų. Taigi valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – sveikatingumo ir reabilitacijos centro pastatų ir statinių kompleksui eksploatuoti.

10.       Atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-29-386/2009 pripažino neteisėtais ir panaikino 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriais UAB sveikatos centro „Energetikas“ Komplekso užstatytoje ir faktiškai naudojamoje teritorijoje buvo formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. A-261-1503/2010, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šių minėtų įsiteisėjusių sprendimų pagrindu galima daryti išvadą, jog likęs UAB sveikatos centro „Energetikas“ Komplekso statiniais užimtas, tačiau 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi neišnuomotas žemės sklypas, yra užimtas ir reikalingas ieškovės pastatams, statiniams ir įrenginiams, sudarantiems vieningą Kompleksą, eksploatuoti.

12.       Teismas atmetė atsakovės NŽT prie ŽŪM argumentus, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog 5,2516 ha žemės plote jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nes tai paneigia byloje esantys duomenys.

13.       Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas pažymėjo, kad duomenų, paneigiančių, jog ieškovės faktiškai naudojama bei nepertraukiamai eksploatuojama jos naudojamais bei ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais užstatyta teritorija nuo 1997 m. gruodžio 12 d. iki dabar sudaro 14,8433 ha plotą, byloje nėra. Mašinų stovėjimo aikštelė, sporto aikštynas, kiti statiniai ir visos teritorijos (148 433 kv. m) infrastruktūra yra neatskiriama ieškovės sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis, todėl siekiant naudoti statinius pagal tiesioginę paskirtį, teismo vertinimu, būtina išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.

14.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus siekdama, kad 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (4.12)Ž1-21 būtų pakeista išnuomojant visą ieškovei priklausančių statinių Kompleksu užimtą valstybinės žemės plotą. Įvertinęs NŽT prie ŽŪM atsisakymo tenkinti ieškovės prašymą motyvus, teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai, susiję su NŽT prie ŽŪM įpareigojimu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, yra teisėti ir pagrįsti, todėl šią ieškinio dalį tenkino. 

15.       Tačiau, teismas atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti žemės sklypo, adresu Kuršių takas 5, Palangoje ir pažymėto 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane, duomenų nustatymo ir suformavimo veiksmus, kiek to reikia šios žemės sklypo nuomos sutarties su ieškove sudarymui (pakeitimui).

16.       Nurodė, kad visais bendrąja tvarka nustatytais atvejais teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai ir žemės sklypo planai rengiami asmens, pageidaujančio pirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis. Dėl to, nesant argumentų, kuriais ieškovė įrodinėtų neteisėtus ar nepagrįstai neatliekamus Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmus, minėtą ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė prašymą priteisti 10 204,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat, jog 2019 m. birželio 17 d. pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, nurodė, kad ankstesnių ieškinio reikalavimų nebepalaiko, kadangi jie nebėra aktualūs. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kadangi jos susijusios su neaktualiais, ieškovės nebepalaikomais reikalavimais.

18.       Iš pateikto prašymo ir pridėtų įrodymų taip pat nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 2 891,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų po minėto pareiškimo pateikimo. Teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 0004108 nurodyta, jog dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 300 Eur susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinėje byloje, todėl jų nepriteisė. Atsižvelgdamas į tai, kad tenkinama pusė ieškovės reikalavimų, ieškovei priteisė pusę, t. y.             1 264,45 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų. Taip pat ieškovei iš atsakovės priteisė 200 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Iš viso ieškovei priteisė iš atsakovės NŽT prie ŽŪM 1 464,45 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

19.       Apeliaciniame skunde apeliantė UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo pakeisti  Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteista 1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovės naudai iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 5 302,30 Eur, taip pat priteisti iš atsakovės NŽT prie ŽŪM ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1.                      ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių 2007 – 2014 m. iki pateikto pareiškimo (2019 m. birželio 13 d.) tuo pagrindu, kad ieškovė nebepalaikė ankstesnių pradinio ieškinio reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikdama teismui pareiškimą, ne atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų, o juos modifikavo (pakeitė), atitinkamai papildydama ieškinio pagrindą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado teismui 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi sustabdžius civilinę bylą. Pasikeitus faktinei situacijai nuo pradiniame ieškinyje pateiktų aplinkybių (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios susijusios su NŽT prie ŽŪM netinkamu bei nesąžiningu procesiniu elgesiu civilinės bylos sustabdymo metu), ieškovė, vadovaudamasi civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 141 straipsnyje numatyta teise keisti ieškinio pagrindą (dalyką), pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą (dėl ieškinio dalyko pakeitimo).

19.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakydamas priteisti ieškovės naudai iki pareiškimo pateikimo teismui dienos susidariusias bylinėjimosi išlaidas 2007 –2014 m. ir nukrypdamas nuo CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, niekaip nemotyvavo (nenurodė) ar ieškovės procesinis elgesys CPK 93 straipsnio 4 dalies prasme vertinamas kaip netinkamas, taip pat nenurodė (neanalizavo), dėl kurios iš šalių pasyvaus (netinkamo) ir nesąžiningo elgesio susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šios aplinkybės CPK 93 straipsnio 4 dalies kontekste teismo nebuvo įvertintos, nors yra itin reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui ir bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) paskirstymui įvertinti.

19.3.                      Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymui turėjo būtent atsakovės NŽT prie ŽŪM elgesys bylos nagrinėjimo bei sustabdymo metu. Tačiau dėl atsakovės veiksmų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė, tuo tarpu ieškovės netinkamas ir (ar) nesąžiningas, pasyvus procesinis elgesys, kurio pagrindu būtų galima kelti klausimą dėl kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, byloje taip pat nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas, plečiamai aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytus kriterijus bei neįvertindamas ieškovės sąžiningo elgesio bylos nagrinėjimo ir sustabdymo metu, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovei negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už ankstesnius laikotarpius.

19.4.                      Nei CPK 93 straipsnio 6 dalyje, 98 straipsnyje, nei kituose CPK straipsniuose nėra numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu byloje pateikiamas pareiškimas dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, sektų išvada, kad ieškovė, laiku pasinaudodama CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti ieškinio dalyką (pagrindą), tam tikra prasme lieka nubausta už tai, kad tinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe pateikti rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko (pagrindo) pakeitimo.

2.                      Apeliaciniame skunde apeliantė NŽT prie ŽŪM prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1.                      ieškovė pageidaujamame išsinuomoti 5,2516 ha valstybinės žemės plote nevaldo nuosavybės teise pastatų, statinių ar įrenginių, prie kurių vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu (toliau – Žemės įstatymas) bei Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), turėtų būti suformuotas ir išnuomotas 5,2516 ha žemės sklypas.

20.2.                      Palangos miesto savivaldybės administracija 2013 m. nusprendė rengti ginčo teritorijos – (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepciją. NŽT Palangos skyriaus įgaliotas atstovas 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė pastabas prie protokolo nurodydamas, kad formuojami sklypai yra neužstatyti (juose nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių), taip pat yra per didelio ploto, todėl rengiamo detaliojo plano nederino, kadangi detaliojo plano vienas iš tikslų – žemės sklypo formavimas prie nuosavybės teise valdomų statinių – neatitinka šio detaliojo plano sprendinių.

20.3.                      Siekdama atlikti jai priskirtas funkcijas, atsakovė NŽT prie ŽŪM suderinti 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą ir patvirtinti žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis, taip pat šį valstybinės žemės sklypą išnuomoti ieškovei turėjo teisę tik vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentu – teisės aktų nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. NŽT prie ŽŪM atsisakius derinti detalųjį planą, detaliojo plano organizatorė ieškovė neiniciavo tolesnių detaliojo plano rengimo procedūros veiksmų.

20.4.                      Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai įpareigojo NŽT prie ŽŪM pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto, išnuomojant bendrovei statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Valstybinės žemės išnuomojimas ne aukciono būdu pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą, kurie neturi jokios teisinės galios, kadangi nėra suderinti su valstybinės žemės administravimo teisės subjektu – NŽT prie ŽŪM ir nepatvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka – prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu.

20.5.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų, padarydamas išvadas, neatitinkančias nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir prieštaraujančias teisės aktams. Nagrinėjant bylą nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neįvertinti pateikti byloje įrodymai.

3.                      Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra.

4.                      Atsakovė NŽT prie ŽŪM atsiliepime į apeliantės UAB sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalies prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

22.1.                      bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išvadas padarė nevertindamas visų nurodytų argumentų ir neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių bei prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu. Taigi, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyto reikalavimo padidinti bylinėjimosi išlaidas.

5.                      Ieškovė UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepime į apeliantės NŽT prie ŽŪM apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:

23.1.                      ieškovės teisės į valstybinės žemės sklypo, reikalingo Kompleksui ekspluatuoti klausimas išspręstas sudarius 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2083 metų. Tai yra, sudarius nuomos sutartį, buvo pripažinta, kad ieškovės valdomas ir eksploatuojamas statinių Kompleksas atitinka teisės aktuose nustatytus kriterijus valstybinės žemės nuomos sutarčiai sudaryti. Ginčo dėl to byloje nėra. Ieškovė į teismą kreipėsi ir 2019 m. birželio 13 d. patikslintais ieškinio reikalavimais prašė ne sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį kokiam nors naujam ir savarankiškam statiniui (įrenginiui), eksploatuoti, o pakeisti jau sudarytą ir galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį, pripažįstant, kad jos valdomas Kompleksas užima didesnį nei nurodyta 2005 m. gegužės 10 d. nuomos sutartyje žemės plotą ir jam tinkamai eksploatuoti reikalingas didesnis žemės plotas. Tokiu būdu ginčas byloje kilo ne dėl ieškovės teisės ne konkurso tvarka išsinuomoti valstybinį žemės sklypą Kompleksą sudarančių statinių ir įrenginių eksploatavimui apskritai, o dėl tokios teisės (nuomotino žemės sklypo) apimties.

23.2.                      Ieškovė pateikė išsamią ir įrodymais pagrįstą poziciją, kad jai priklausantis Kompleksas buvo suprojektuotas ir pastatytas 1976 m. skirtame 18 ha valstybinės žemės plote. 1997 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 278 tinkamai ir visavertei Komplekso eksploatacijai buvo priskirtas 14,8433 ha ploto valstybinės žemės plotas. Nuo to laiko ieškovė faktiškai naudoja ir eksploatuoja 14,8433 ha plotą. Už šį plotą yra mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Šios aplinkybės yra konstatuotos pirmosios instancijos teismo sprendime ir NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija.

23.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat nustatyta, kad 2015 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (4.12)Ž1-21 ieškovei išnuomojus tik dalį Komplekso eksploatavimui reikalingo žemės ploto – 9,0917 ha, o likusią dalį priskyrus laisvai (neužstatytai) valstybine žemei, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės, vėliau priimtais teismų sprendimais tokie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimai pripažinti neteisėtais, konstatavus, kad laisvai valstybinei žemei priskirtas plotas iš tiesų yra užimtas ir reikalingas Kompleksui priklausančių statinių ir įrenginių eksploatavimui.

23.4.                      NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė pageidaujamame papildomai išsinuomoti 5,2516 ha valstybinės žemės plote nevaldo nuosavybės teise teisinę registraciją turinčių pastatų, statinių ar įrenginių, kurie, vadovaujantis Žemės įstatymu, galėtų būti savarankiškas valstybinės žemės nuomos ne konkurso tvarka pagrindas. Tokie NŽT prie ŽŪM apeliacinio skundo teiginiai tik patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM iš esmės neįsigilino į ginčo situaciją ir nesuprato ieškovės reiškiamų reikalavimų esmės. Ieškovė, nei 2019 m. balandžio 23 d. prašyme NŽT prie ŽŪM, nei 2019 m. birželio 13 d. pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo nereiškė prašymo dėl atskiro 4,5764 ha žemės sklypo Komplekso priklausiniams eksploatuoti suformavimo ir dėl atskiros valstybinės žemės nuomos sutarties šiems priklausiniams eksploatuoti sudarymo.

23.5.                      Priešingai, ieškovė, remdamasi jau minėtais teismų sprendimais, kreipdamasi tiek į NŽT prie ŽŪM, tiek į teismą, pripažino, kad ginčo (siekiamame išsinuomoti) valstybiniame žemės plote yra ne savarankiški, nekilnojamojo turto objektai, o Komplekso sudėtinės dalys ir (ar) priklausiniai, būtini tinkamam viso Komplekso eksploatavimui užtikrinti, ir prašė, atsižvelgiant į teismų sprendimais konstatuotas administracinių institucijų klaidas, koreguoti jau esamo (suformuoto) žemės sklypo ribas ir atitinkamai – jau esamos (galiojančios) valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas.

23.6.                      Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė įrodė jos teisės išsinuomoti valstybinę žemės Komplekso eksploatavimui apimtį.

23.7.                      Apeliantė klaidingai aiškina tiek ieškovės byloje suformuluotų reikalavimų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę ne pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, prie jos automatiškai pridedant 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, o pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai išnuomojant 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas minėtame plane. Tai yra teismo sprendimu nurodyta ir konkrečiai apibrėžta žemės nuomos sutarties pakeitimų apimtis (plotas, ribos), tačiau nėra nurodyta tvarka ir būdai, kaip tokie pakeitimai turėtų būti atlikti.

23.8.                      Apeliantė taip pat klaidingai teigia, kad ji neturėjo teisinio pagrindo suderinti ieškovės pateikto papildomai išnuomotino žemės sklypo plano, kadangi kartu nebuvo pateiktas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Pirmiausia, joks teisės aktas nenumato pareigos žemės sklypus, formuojamus prie esamų ir eksploatuojamų statinių, formuoti tik teritorijų planavimo dokumentų pagrindu. Jau minėta 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 2.4 punkto nuostata numato, kad žemės sklypai gali būti formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

23.9.                      Tiek bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo teritorijai galioja 2000 m. kovo 23 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 38 patvirtinto (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai, kuriais aptariamas plotas buvo pažymėtas kaip valstybės išperkamas. Apeliantė skunde neneigia šios esminę reikšmę turinčios aplinkybės. Tokiu būdu šiai dienai jau suformuoto ir registruoto žemės sklypo ribų tikslinamas galėjo būti rengiamas galiojančio 2000 m. kovo 23 d. detaliojo plano sprendinių pagrindu.

23.10.                      Apeliantė skunde nurodo, kad NŽT Palangos skyriaus atstovas atsisakė suderinti detaliojo plano sprendinius tuo pagrindu, kad formuojamas sklypas yra neužstatytas, taip pat per didelis jo plotas. Į bylą yra pateiktas 2018 m. birželio 4 d. NŽT prie ŽŪM atsakymas, kuriame atsakovė atsisako suderinti parengtą detalųjį planą todėl, kad jis neatitinka „įsiterpusio“ žemės sklypo reikalavimų. Tokia NŽT prie ŽŪM pozicija buvo akivaizdžiai nepagrįsta, prieštaraujanti tiek rengiamo detaliojo plano tikslams, tiek minėtuose 2009 –2010 m. teismų sprendimuose nustatytoms aplinkybėms.

23.11.                      Atsižvelgiant į tai, kad minėto detaliojo plano rengimo tikslas buvo išspręsti ieškovės statinių Komplekso tinkamam eksploatavimui reikalingo valstybinės žemės sklypo ribų (jų koregavimo) klausimą, atsakovės atsisakymas derinti tokio plano ribas nesusijusiais ir tikrovės bei teismų sprendimų neatitinkančiais argumentais yra ne tik nepagrįstas, tačiau taip pat ir nesąžiningas tarp šalių jau įvykusių derybų ir pasiektų preliminarių susitarimų kontekste.

23.12.                      Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas negalėjo įpareigoti keisti valstybinės žemės nuomos sutartį pagal UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, kadangi šis planas neturi jokios teisinės galios, yra nesuderintas su atsakove, prieštarauja imperatyvioms normoms, tačiau į bylą yra pateiktas 2019 m. gegužės 24 d. atsakovės atsakymas, iš kurio matyti, jog aptariamas žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateiktas suderinti NŽT prie ŽŪM, tačiau atsakovė atsisakė jį derinti tuo pagrindu, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Pažymėtina, kad šiame atsakyme nebuvo pateikta jokių pastabų dėl netinkamo žemės sklypo plano parengimo būdo ar jo formos trūkumų, kuriuos ieškovė būtų galėjusi ištaisyti (jei pastabos būtų pagrįstos) prieš kreipiantis į teismą.

23.13.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantė, civilinėje byloje buvo įrodyta kitais teismų sprendimais pripažinta valstybės institucijų klaida, taip pat įrodyta, kad ieškovei priklausančio statinių Komplekso tinkamam eksploatavimui buvo reikalingas didesnis žemės sklypas nei buvo numatytas 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje. Byloje taip pat buvo pateikti, pirmosios instancijos teismo įvertinti ir NŽT prie ŽŪM neginčyti įrodymai, kad ieškovė ėmėsi visų jos kompetencijai priskirtų veiksmų tam, jog būtų patikslintos Komplekso eksploatavimui skirto ir ieškovei ne aukciono tvarka nuomotino žemės sklypo ribos, tačiau apeliantė atsisakė tokius dokumentus derinti ir tvirtinti, remdamasi akivaizdžiai nepagrįstais ir tikrovės neatitinkančiais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

7.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB sveikatos centras „Energetikas“ nuosavybės teise valdo sveikatingumo ir reabilitacijos centro pastatų ir statinių kompleksą, esantį (duomenys neskelbtini). Kompleksas pastatytas 1976 m. birželio 30 d. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos potvarkiu Nr. 441p. skirtame 18 ha valstybinės žemės plote.

8.                      1995 metų Palangos miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos nurodymu ieškovė mokėjo nuomos mokestį už 15,0303 ha žemės sklypo nuomą. 1996 m. liepos 25 d. Nr. 228 sprendimu Palangos miesto valdyba nusprendė patvirtinti sklypų ribas, dydžius ir apribojimus. Pagal šio sprendimo 1.5 punktą ieškovei patvirtintas žemės sklypo dydis yra 15 0303 kv. m. Minėto dydžio žemės sklypas buvo ieškovės naudojamas iki 1997 m. rugsėjo 30 d., kai buvo sudaryta žemės sklypo pasidalijimo sutartis, kuria buvo pasidalintas nuomojamas žemės sklypas nustatant, kad ieškovė naudosis 14,8433 ha ploto žemės sklypu, o likusia (0,1870 ha ploto) dalimi – Palangos miesto šilumos tinklai.

9.                      1997 m. gruodžio 11 d. Nr. 278 Palangos miesto valdybos sprendimu Komplekso eksploatacijai buvo priskirtas 14,8433 ha ploto valstybinės žemės plotas.

10.                      2005 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija su ieškove ne konkurso tvarka sudarė 9,0917 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21 iki 2083 metų.

11.                      2007 m. birželio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija mašinų stovėjimo aikštelės funkcionavimui ieškovei papildomai išnuomojo 0,5 ha valstybinės žemės sklypą.

12.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 14,8433 ha ploto teritorija užimta ieškovės infrastruktūros objektų bei statinių, nuosavybės teise priklausančių bendrovei ir būtinų gydymo komplekso eksploatavimui, užstatyta inventorizuotais ir teisės aktų nustatyta tvarka ieškovės nuosavybės teise įregistruotais šiais pastatais: 2 aukštų gydymo paskirties pastatas – profilaktoriumas (lD2p); 3 aukštų gydymo paskirties pastatas – profilaktoriumas (2D3p); 3 aukštų gydymo paskirties pastatas – profilaktoriumas (3D3p); 3 aukštų gydymo paskirties pastatas – profilaktoriumas (4D3p); 3 aukštų gydymo paskirties pastatas – profilaktoriumas (5D3p); pastatas – siurblinė; pastatas – transfomatorinė; kiti inžineriniai statiniai: lauko teniso aikštynas ir kt.

13.                      Į bylą pateiktas 2019 m. birželio 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad per ieškovės naudojamą teritoriją pratiesta šilumos tiekimo trasa, žiedinis dviejų pusių vandentiekis, šio vandentiekio trasa, taip pat ir kiti inžineriniai bei telekomunikaciniai tinklai. Bylos duomenimis, šioje sklypo dalyje taip pat yra ieškovės vardu įregistruota nuosavybė – kiemo aikštelė, mašinų stovėjimo aikštelė, sporto aikštynas ir kiti statiniai.

14.                      Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė prašymus dėl žemės sklypo išnuomojimo teikia atsakovei nuo 2001 m., tačiau, kaip teigia ieškovė, dėl įvairių priežasčių atsisakoma išnuomoti UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudojamą, jai priklausančiais nekilnojamojo turto objektais užstatytą, žemės sklypą.

15.                      Ieškovė pareiškusi ieškinį, tvirtina, kad sveikatos centras užima 14,8433 kv. m teritoriją ir būtent toks valstybinės žemės plotas yra reikalingas tinkamam statinių sveikatos centro naudojimui pagal paskirtį. Dėl to, ieškovė siekia teisės aktų nustatyta tvarka išsinuomoti ir naudoti veikloje visą nurodytą sveikatos centro eksploatavimui reikalingą valstybinės žemės plotą.

16.                      Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį nustatė, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – sveikatingumo ir reabilitacijos centro pastatų ir statinių kompleksui eksploatuoti, taip pat, jog 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi neišnuomotas žemės sklypas, yra užimtas ir reikalingas ieškovės pastatams, statiniams ir įrenginiams, sudarantiems vieningą kompleksą, eksploatuoti. Pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 5,2516 ha žemės plote esantys pastatai, statiniai ir įrenginiai priklauso ieškovei nuosavybės teise. Dėl to, konstatavo, kad byloje duomenų, paneigiančių, jog ieškovės faktiškai naudojama bei nepertraukiamai eksploatuojama jos naudojamais bei ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatai apstatyta teritorija nuo 1997 m. gruodžio 12 d. iki dabar sudaro 14,8433 ha plotą, byloje nėra.  

17.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovės NŽT prie ŽŪM ieškovės naudai 1 464,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių po 2019 m. birželio 17 d. pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, pateikimo. Teismo vertinimu, kadangi ieškovė ankstesnių ieškininių reikalavimų nebepalaikė, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo.

18.                      Apeliantė UAB sveikatos centras „Energetikas“ nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, tuo pagrindu, jog ieškovė nebepalaikė ankstesnių pradinio ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad ieškovė pateikdama pareiškimą, ne atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų, o juos tik modifikavo / pakeitė, papildydama ieškinio pagrindą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios atsirado nagrinėjant bylą.

19.                      Apeliantė NŽT prie ŽŪM apeliaciniame skunde nurodo, kad: 1) prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos be aukciono, turi būti nustatyta ar statinys, ar įrenginys, esantis žemės sklype, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma atitinkama ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, jog jį būtų galima eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto kadastre; 2) ieškovė pageidaujamame išsinuomoti 5,2516 ha valstybinės žemės plote nevaldo nuosavybės teise teisinę registraciją turinčių pastatų, statinių ar įrenginių, prie kurių vadovaujantis Žemės įstatymu bei Taisyklėmis turėtų būti suformuotas ir išnuomotas 5,2516 ha žemės sklypas; 3) valstybinės žemės išnuomojimas ne aukciono būdu pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą ir UAB „Geo city“ žemės sklypo planą, kurie neturi jokios teisinės galios, kadangi nėra suderinti su valstybinės žemės administravimo teisės subjektu, prieštarauja imperatyvioms teisės normos, reglamentuojančioms valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu.

Dėl apeliantės NŽT prie ŽŪM apeliacinio skundo argumentų

20.                      CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (punkto redakcija, galiojanti nuo 2014-01-01), kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas.

21.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne kiekvienas valstybinės žemės sklype esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

22.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui turi būti išnuomojamas žemės sklypas, reikia įvertinti, ar šiam asmeniui priklausantys statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas turi būti reikalingas statiniui eksploatuoti ir naudoti pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-228/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

23.                      Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad UAB sveikatos centras „Energetikas“ buvo pastatytas 1976 m. 18 ha valstybinės žemės plote. 1997 m. gruodžio 11 d. Palangos miesto valdybos sprendimu sveikatos centro tinkamai eksploatacijai buvo priskirtas 14,8433 ha ploto valstybinės žemės plotas. 2015 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovei buvo išnuomota tik dalis sveikatos centro eksploatavimui reikalingo žemės ploto – 9,0917 ha, o likusi dalis priskirta laisvai (neužstatytai) valstybinei žemei, į kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės.

24.                      Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėta administracinė byla Nr. I-29-386/2009 dėl Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimų bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, kuriais dalis sveikatos centro užimtos teritorijos buvo priskirta laisvai (neužstatytai) valstybinei žemei ir buvo siekiama joje atkurti nuosavybės teises buvusiems žemės savininkams. Minėtoje byloje 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad nuo 1997 m. gruodžio 11d. UAB sveikatos centro „Energetikas“ teritoriją sudaro 148 433 kv. m žemės sklypas, kurio ribose suformuotas ir pastatytas sveikatingumo bei reabilitacijos centras – kompleksas bei 300 vietų gydomasis gydyklų profilaktoriumas. Visa ši teritorija (148 433 kv. m) užimta UAB sveikatos centro „Energetikas“ infrastruktūros objektų bei statinių, nuosavybės teise priklausančių bendrovei ir būtinų gydymo komplekso eksploatavimui. Teritorija užstatyta inventorizuotais ir teisės aktų nustatyta tvarka UAB sveikatos centras „Energetikas“ nuosavybės teise įregistruotais šiais pastatais: 2 aukštų gydymo paskirties pastatas, bendras plotas 6103 kv. m, lD2p, profilaktoriumas; 3 aukštų gydymo paskirties pastatas, bendras plotas 2379 kv. m, 2D3p, profilaktoriumas; 3 aukštų gydymo paskirties pastatas, bendras plotas 2397 kv. m, 4D3p, profilaktoriumas; 2 aukštų gydymo paskirties pastatas 3193 kv. m, 5D3p, profilaktoriumas; 1 aukšto transporto paskirties pastatas, bendras plotas 146 kv. m; 6Glp garažas; 1 aukšto negyvenamosios paskirties pastatas, bendras plotas 271 kv. m; katilinė 7Hlp; negyvenamosios paskirties pastatas, bendras plotas 11 kv. m; 1 aukšto gyvenamosios paskirties pastatas, siurblinė, 1 aukšto pagalbinio ūkio paskirties pastatas, transformatorinė ir kitos patalpos. Šiuos duomenis patvirtina Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo išrašas dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Registro Nr. 50/123823, antstolio G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuorašas.

25.                      Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat nustatė, kad per UAB sveikatos centro „Energetikas“ teritoriją pratiesta šilumos tiekimo trasa, žiedinis dviejų pusių vandentiekis, šio vandentiekio trasa, aptarnaujanti pietinėje dalyje esančių pagrindinių UAB sveikatos centro „Energetikas“ pastatų kompleksą, taip pat ir kiti inžineriniai bei telekomunikaciniai tinklai, sudarantys vientisą UAB sveikatos centras „Energetikas“ pastatų bei statinių infrastruktūrą. Šiaurinėje sklypo dalyje yra inžinierinės infrastruktūros aptarnavimo objektai, tai: vandentiekis, katilinė transformatorinė, pastotės, telefono linijos ir kt. Šioje sklypo dalyje taip pat yra bendrovės vardu įregistruota nuosavybė: tai kiemo aikštelė, mašinų stovėjimo aikštelė, sporto aikštynas ir kiti statiniai, kurie yra neatsiejamai susiję su UAB sveikatos centro „Energetikas“ veikla. Minimame sporto aikštyne, kuriame taip pat įrengtas vaikų žaidimų aikštynas.

26.                      Remdamasis šiais duomenimis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujos kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis bei atsižvelgdamas į tai, kad UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudojamame žemės sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai (bylos duomenys, sklypo planas su inžinierinių tinklų eksplikacija), o taip pat yra UAB sveikatos centro „Energetikas“ nuosavybės teise priklausančių įrenginių (tą įrodo teismui pateikti antstolio G. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei kiti duomenys), Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, jog šie įrenginiai yra neatsiejama viso UAB sveikatos centro „Energetikas“ sveikatingumo ir reabilitacijos komplekso dalis, jie nuolat naudojami vykdant UAB sveikatos centro „Energetikas“ veiklą. Dėl to, konstatavo, kad UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie naujų žemės sklypų ir negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.  

27.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 2 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

28.                      Iš to darytina išvada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog likęs, 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ieškovei neišnuomotas žemės sklypas, yra užimtas ir reikalingas ieškovės pastatams, statiniams ir įrenginiams eksploatuoti.

29.                      Nors apeliantė skunde tvirtina, kad ieškovė, pageidaujamame išsinuomoti 5,2516 ha valstybinės žemės plote, nevaldo nuosavybės teise teisinę registraciją turinčių pastatų, statinių ar įrenginių, prie kurių vadovaujantis Žemės įstatymu bei Taisyklėmis turėtų būti suformuotas ir išnuomotas 5,2516 ha žemės sklypas, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas byloje nustatytas bei reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės skundo argumentais, nes juos akivaizdžiai paneigia byloje esantys įrodymai bei teismų nustatytos aplinkybės.

30.                      Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovė nereiškė prašymo ginčo valstybiniame sklype, kuris nebuvo išnuomotas, atskirai suformuoti žemės sklypą sveikatos centro priklausiniams eksploatuoti ir atskirai sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį šiems priklausiniams eksploatuoti. Priešingai, pati ieškovė pripažino, kad siekiamame išsinuomoti valstybiniame žemės plote yra ne savarankiški, nekilnojamojo turto objektai, o sveikatos centro sudėtinės dalys, be kurių negali būti užtikrintas tinkamas sveikatos centro eksploatavimas, ko pasėkoje ir prašoma koreguoti jau esamo (suformuoto) žemės sklypo ribas bei atitinkamai esamos (galiojančios) valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas.   

31.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, ką konstatavo ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas, kad ginčo sklype yra nutiesti inžineriniai tinklai bei ieškovei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, kurie yra neatsiejama viso UAB sveikatos centro „Energetikas“ dalis ir yra nuolat naudojami vykdant veiklą. Būtent dėl šių aplinkybių, Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir konstatavo, kad UAB sveikatos centro „Energetikas“ naudojamas žemės sklypas negali būti priskiriamas prie naujų žemės sklypų bei negali būti traktuojamas kaip laisvas arba neužstatytas.

32.                      Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė ne kartą ėmėsi veiksmų, jog valstybinės žemės nuomos santykiai būtų modifikuoti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimtus teismų sprendimus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. ieškovė iniciavo teritorijų planavimo detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimą. Detaliojo plano koncepcijai buvo pritarta 2014 m. lapkričio 6 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl teritorijos prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koncepcijos patvirtinimo“, tačiau iki šiol NŽT prie ŽŪM nesuderino ir nepritarė detaliojo plano sprendiniams, motyvuodama tuo, kad formuojamas naujas sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir nėra užstatytas Nekilnojamojo turto registre registruotais statiniais.

33.                      Kadangi NŽT prie ŽŪM atsisakė suderinti detalųjį planą, ieškovė užsakė neišnuomoto žemės sklypo planą. Žemės planas buvo parengtas, remiantis archyviniais dokumentais apie valstybinės žemės skyrimą sveikatos centro statybai ir eksploatavimui bei atsižvelgiant į teismų priimtus sprendimus, tačiau NŽT prie ŽŪM 2019 m. balandžio 10 d. vėlgi atsisakė patvirtinti tokio žemės sklypo kadastrinius duomenis, nurodydama, kad nėra parengtas teritorijų planavimo dokumentas.

34.                      Iš byloje esančio UAB „Geo city“ 2019 m. balandžio 15 d. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovės statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingas 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotas. Įrodymų, kurie paneigtų šias tiek teismų nustatytas, tiek byloje esančiais duomenimis patvirtintas aplinkybes, pateikta nebuvo. Dėl to, teisėjų kolegija įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovė įrodė jos teisę išsinuomoti valstybinės žemės dalį, o pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog likęs 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi neišnuomotas plotas yra užimtas ieškovės statiniais ir yra reikalingas jos pastatams, statiniams ir įrenginiams, sudarantiems vieningą sveikatos centrą, eksploatuoti.

35.                      Nors apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai įpareigojo ją pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pagal 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, akcentuodama, jog valstybinės žemės išnuomojimas ne aukciono būdu pagal parengtą kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą, kurie neturi jokios teisinės galios, kadangi nėra suderinti su valstybinės žemės administravimo teisės subjektu ir nepatvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę ne pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, prie jos pridedant 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtą žemės sklypo planą, o pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, papildomai išnuomojant 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas minėtame plane, t. y. pirmosios instancijos teismas tik apibrėžė žemės nuomos sutarties pakeitimo apimtį, o ne nurodė kaip konkrečiai turėtų būti atlikti tokie pakeitimai. Dėl to, kaip teisingai pastebėjo ir ieškovė, apeliantė yra laisva pasirinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius būdus ir pakeitimui įforminti reikalingų dokumentų formą.

36.                      Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, kadangi išvadas padarė nevertindamas visų apeliantės nurodytų argumentų, ko pasėkoje padarė išvadas, neatitinkančias nustatytų faktinių aplinkybių ir prieštaraujančias teisės aktams. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais, nes jie yra nepagrįsti.

37.                      Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.).

38.                      Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, jog jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

39.                      Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieškovė išnaudojo visas galimybes ginčo nuomos sutarčiai pakeisti, o apeliantės atsisakymas pakeisti žemės nuomos sutartį yra nepagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl apeliantės UAB sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinio skundo        

40.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti 10 204,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

41.                      Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, nurodė, kad ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ir nepalaiko ankstesnių reikalavimų, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų, susidariusių iki 2019 m. birželio 17 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kadangi jos susijusios su neaktualiais, ieškovės nebepalaikomais reikalavimais.

42.                      Teismas nustatė, kad po 2019 m. birželio 17 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ieškovė patyrė 2 891,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta pusė ieškovės reikalavimų, taip pat į tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0004108 nurodyta, jog dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 300 Eur susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinėje byloje bei į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus, ieškovei priteisė 1 264,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43.                      Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria jos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo priteistos tik nuo to momento, kai 2019 m. birželio 17 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, o iki minėto pareiškimo teismui pateikimo dienos patirtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 7 675,69 Eur, nebuvo priteistos proporcingai ieškinio tenkintų reikalavimų daliai, yra nepagrįstas ir neteisingas. Su tokia apeliantės pozicija, teisėjų kolegija sutinka.

44.                      CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

45.                      Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė 2019 m. birželio 17 d. pateikdama pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ne atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų, o juos modifikavo, papildydama ieškinio pagrindą naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios paaiškėjo pirmosios instancijos teismui 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi sustabdžius civilinę bylą. Antra, akivaizdu, kad pasikeitus faktinei situacijai nuo pradiniame ieškinyje pateiktų aplinkybių, ieškovei atsirado teisė keisti ieškinio pagrindą / dalyką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovės naudai iki 2019 m. birželio 17 d. pateikto pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo, atsiradusias bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo atsisakymas, prieštarauja CPK 93 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms, taip pat civiliniame procese vyraujantiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.  

46.                      Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

47.                      Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju yra būtina atsižvelgti į tai, kad iš esmės ieškovės patirtų išlaidų dydžiui, turėjo reikšmę atsakovės NŽT prie ŽŪM veiksmai, ieškovės atžvilgiu. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimas buvo ne kartą sustabdomas ne tik dėl to, jog ieškovė aktyviai ginė savo teisėtus interesus ir kituose teismuose, bet ir dėl to, kad šalys ilgą laiką bandė susitarti taikiai. Byloje nustatyta, kad ieškovė ne kartą ėmėsi veiksmų, jog valstybinės žemės nuomos santykiai būtų modifikuoti pagal teisės aktų reikalavimus ir teismų sprendimus, tačiau tarp šalių susitarimas nebuvo pasiektas, o atsakovės atsisakymas buvo motyvuojamas neigiant kitų teismų (administracinių teismų) konstatuotas faktus iraplinkybes apie ieškovės nuosavybėje turimus statinius ginčo sklype. Byloje taip pat nenustatyta, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ar vilkinusi procesą, kas lemtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimą. Nenustačius šių aplinkybių, teisėjų kolegijos manymu, nebuvo pagrindo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iki minėto pareiškimo pateikimo, nepriteisti proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

48.                      Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

49.                      Pažymėtina, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų su detalizacija, patvirtinančia jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, todėl ji turi teisę gauti jų atlyginimą.

50.                      Sutiktina su ieškovės argumentais, kad priešingas minėtų normų aiškinimas, paneigtų ieškovės teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už tinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovė laiku pasinaudojusi CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pakeisti ieškinio dalyką / pagrindą, tam tikra prasme liktų nubausta už tai, jog tinkamai pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe.

51.                      Nurodytų procesinių teisės normų pažeidimai bei netinkamas jų pritaikymas lėmė nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (advokato pagalbai apmokėti) priėmimą, todėl tai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei iš atsakovės priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti, perskaičiuojant ieškovės patirtas visas bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai apmokėti) pirmosios instancijos teisme.

52.                      Iš byloje esančio ieškovės 2019 m. rugsėjo 4 d. pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad 2007 – 2014 m. ją atstovavo advokatų profesinė bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“. Byloje esanti suteiktų teisinių paslaugų suvestinė kartu su išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis bei mokėjimo nurodymais, patvirtina, kad ieškovė patyrė 7 675,69 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. 2019 m. birželio 26 d. PVM sąskaita faktūra AAA Nr. 0004108 ir 2019 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovė turėjo 2 891,90 Eur išlaidų advokato N. Š. pagalbai apmokėti, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nuo šios sumos yra būtina atimti 300 Eur susijusias su teisinių paslaugų teikimu administracinėje byloje pagal R. Š., A. Š., N. A. pareiškimą, todėl šioje byloje negali būti priteisiamos. Taigi, remiantis šiais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 10 267,59 Eur, tačiau, kadangi ieškovė prašo priteisti 10 204,59 Eur, teisėjų kolegija sprendžia dėl šios sumos pagrįstumo.

53.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus, tačiau buvo patenkintas tik vienas. Dėl to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. kai ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei išlaidos gali būti priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. pusė prašomos priteisti sumos, kuri sudaro 5 102,30 Eur  (10 204,59 Eur / 2).

54.                      Ieškovė, apeliacinės instancijos teismui, taip pat pareiškė prašymą, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės 200 Eur  už pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Dėl šių išlaidų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir jų nepriteisė, nes prašymas buvo pateiktas jau po sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ieškovė šias išlaidas įtraukė į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau jos laikytinos išlaidomis patirtomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl jų pagrįstumo turi būti sprendžiama, kartu su kitomis išlaidomis patirtomis pirmosios instancijos teismo proceso metu.

55.                      Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą advokatui priteistina suma sudaro 515,6 Eur  (1 289 Eur x 0,4).

56.                      Šias išlaidas patvirtina byloje esantys mokėjimo nurodymai bei sąskaitos už teisines paslaugas. Kaip jau minėta, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas turi atsižvelgti į bylos sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu bei Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus. Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės apeliacinį skundą iš dalies ir atsižvelgdama į atmestų bei tenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovei priteisti 4 500 Eur  bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. 

57.                      Byloje taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 200 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Apeliantė šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, todėl šioje dalyje sprendimas nekeičiamas, paliekant priteistą žyminio mokesčio sumą.

58.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, iš viso ieškovei iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteisiama 4 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties  

59.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas atsakovės NŽT prie ŽŪM apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o tai sudaro pagrindą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60.                      Apeliantė UAB sveikatos centras „Energetikas“ pateikė prašymą priteisti jai 3 146 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.  

61.                      Šias išlaidas patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra bei sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, kad už paslaugas buvo atsiskaityta.

62.                      Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.10 punktą, už apeliacinio skundo parengimą taikomas 1,7 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už apeliacinio skundo parengimą advokatui priteistina suma sudaro 2 191,3 Eur (1 289 Eur x 1,7).

63.                      Pagal minėtų Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 289 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,7 Eur (1 289 Eur x 1,3).

64.                      Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašoma priteisti 1 000 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą, 1 600 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau, kaip minėta, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas turi atsižvelgti ir į kitus faktorius lemiančius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės UAB sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. 89 proc. Dėl to, teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą bei pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo turinį ir apimtį, bylos sudėtingumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės NŽT prie ŽŪM apeliantei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“, juridinio asmens kodas 152513731, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 4 700 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“, juridinio asmens kodas 152513731, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927,  2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai Danutė Gasiūnienė

Romualda Janovičienė

Kazys Kailiūnas