Administracinė byla Nr. eA-1005-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01906-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104), kuriuo sustabdyta 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo procedūra; 2) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių vykdyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo R. K.“ ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį.

Pareiškėja nurodė, kad 2010 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui dėl laisvos valstybinės žemės priskyrimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 30-2542 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“. Laisvos valstybinės žemės sklypas, esantis greta žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir registruotas nekilnojamojo turto kadastre (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja 2014 m. vasario 4 d. pateikė NŽT Vilniaus skyriui prašymą parduoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą, už jį sumokant išsimokėtinai. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 pareiškėjos prašymą patenkino. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 31 d. dviem bankiniais pavedimais sumokėjo NŽT pradinę įmoką už žemę ir už žemės registravimą, tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 25 d. raštu Nr. 49SFN-199-(14.49.104) informavo apie valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros sustabdymą, kadangi valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Pareiškėja nesutiko su šiuo sprendimu, teigė, kad jis nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Pareiškėjos nuomone, atsakovas dėl nepaaiškinamų priežasčių suabejodamas savo sprendimu pripažinti valstybinės žemės sklypo atitikimą įsiterpusio sklypo reikalavimus, pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 punkte nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Pareiškėjos pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratos, kadangi yra 599 kv. m ploto ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ribojasi su valstybine žeme, t. y. nėra įsiterpęs tarp privačių sklypų. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-616/2014 suformuota teismų praktika. Atsakovas nesutiko, kad skundžiamas įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi jame yra nurodyta žemės sklypo pardavimo procedūros sustabdymo priežastis, pateikiama nuoroda į Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį bei pažymima, kad procedūra stabdoma vadovaujantis NŽT direktoriaus pavedimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą pareiškėjos reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104), įpareigojo NŽT vykdyti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1097 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo R. K.“ ir parengti su R. K. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti; kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad sprendimas sustabdyti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą neatitinka viešojo administravimo principų. Įvertinęs ginčo teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, jame remiamasi netinkama teisės norma, nesuteikiančia įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimo, taigi, teismo vertinimu, sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas. Teismas pažymėjo, kad įstatymai atsakovui nesuteikia įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimo. Todėl teismas pripažino, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, priimtu sprendimu pažeidžiami esminiai įstatymo viršenybės (teisėtumo) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Tai, teismo įsitikinimu, sudarė pagrindą tenkinti skundo reikalavimą ir skundžiamą sprendimą panaikinti kaip neteisėtą.

Konstatavęs, kad sprendimas sustabdyti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūrą neteisėtas ir naikintinas, teismas sprendė, kad turi būti vykdomas galiojantis NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 ir, kaip numatyta jo 4 punkte, turi būti rengiamas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas ir teikiamas pasirašyti pareiškėjai. Todėl teismas iš dalies tenkino pareiškėjos skundo antrąjį reikalavimą ir NŽT Vilniaus miesto skyrių įpareigojo vykdyti minėtą įsakymą ir parengti valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir teikti jį pasirašyti pareiškėjai. Skundo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį teismas netenkino, nes valstybinės žemės sklypo pirkimo-paradavimo sutarties, kaip dvišalio sandorio sudarymas, priklauso ne vien nuo NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, bet nuo abiejų sutarties šalių veiksmų, nukreiptų sandorio sudarymui.

III.

Atsakovas NŽT, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Akcentuoja, kad ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte išdėstytų sąlygų. Nurodo, kad teisės aktams akivaizdžiai prieštaraujančios valstybės turto perleidimo sutarties sudarymas pažeistų pirmosios instancijos teismo nurodytą įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nepagrįstai sprendime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-151/2012. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-616/2014.

Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjos įsitikinimu, apeliaciniame skunde nenurodytos jokios aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teismo. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau - NŽT Vilniaus miesto skyrius) 2015 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 49SFN-199-(14.49.104), kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo procedūrą.

Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad 599 kv. m valstybinės žemės sklypas (toliau - ginčo žemės sklypas), neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nustatytos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2010 m. inicijavo ginčo žemės sklypo, kaip įsiterpusio ir besiribojančio su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įsigijimo nuosavybėn be aukciono procedūras. Šių procedūrų eigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 m. teisės aktų nustatyta tvarka konstatavo, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo, pagal Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, kriterijus. 2012 m. buvo pradėtas rengti bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2542 buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendiniai pagal kuriuos yra formuojamas  1496 kv. m. ploto žemės sklypas, į kurio sudėtį patenka ginčo žemės sklypas (599 kv. m.) ir pareiškėjai priklausantis žemės sklypas (897 kv. m.).

Šis 1496 kv. m. ploto žemės sklypas NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-392 buvo suformuotas bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai ginčo žemės sklypą (599 kv. m.). Pareiškėja 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimais sumokėjo pradinę, 20 proc. pardavimo kainos įmoką už žemės sklypą. Kaip minėta, byloje ginčijamu sprendimu ginčo žemės sklypo pardavimo be aukciono pareiškėjai procedūra buvo sustabdyta.

Byloje kilusio ginčo esmę sudaro tai, ar atsakovas, manydamas, kad sprendimas, kuriuo nuspręsta ginčo žemės sklypą parduoti pareiškėjai, yra neteisėtas, gali sustabdyti tolesnes procedūras, susijusias su ginčo žemės sklypo pardavimu, ar ne, t. y., ar jis tokiu atveju vis tiek privalo jas tęsti toliau ir ginčo žemės sklypą parduoti pareiškėjai.

Kolegija sutinka su pirmosios  instancijos teismo išvada, kad teisės aktai reglamentuojantys viešojo administravimo ir žemės teisinius santykius, nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui pačiam savo iniciatyva, kai pareiškėjas nesutinka, panaikinti prieš tai priimtą individualų teisės aktą, kuriuo asmeniui buvo sukurtos, panaikintos ar pakeistos atitinkamos jo subjektinės teisės.  Šie teisės aktai taip pat nenumato ir galimybės sustabdyti administracinės procedūros vykdymą, tuo pagrindu, kad prieš tai šioje procedūroje  priimti  administraciniai aktai galimai yra neteisėti.   

Vienas iš pagrindinių administracinės justicijos, taikomų materialinėje teisėje, principų yra teisėtumo, arba įstatymo viršenybės, principas.

Šio principo nuostatos yra detalizuotos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio  1 punkte, pagal kurį „Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“.

Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra tos šio principo nuostatos, kurios yra skirtos administracinių aktų, priimamų viešojo administravimo srityje, teisėtumui reglamentuoti, o būtent, kad „Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.“

Reikalavimas, administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, grįsti įstatymais, reiškia, kad viešojo administravimo srityje priimami sprendimai, kurie yra susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, turi būti ne tik kad grindžiami teisės normomis, bet ir šių sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Todėl tais atvejais, kai viešojo administravimo srityje priimto sprendimo turinys  neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra pripažįstamas neteisėtu ir paprastai turi būti panaikintas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad aptartos teisėtumo principo nuostatos yra taikomos tam administraciniam aktui (sprendimui), kuris yra susijęs su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, t. y., šios nuostatos yra taikomos tam  administraciniam aktui (sprendimui), kuriuo asmeniui yra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos subjektinės teisės. Paprastai, tokiu administraciniu aktu yra užbaigiama ir pati administracinė procedūra (Viešojo administravimo įstatymo 34 str.).

Visa tai lemia, kad tais atvejais, kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės,  tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje.

Kadangi teisės aktai reglamentuojantys viešojo administravimo ir žemės teisinius santykius, numato tik sprendimų dėl administracinės procedūros užbaigimo priėmimą, ir nenumato kitokio pobūdžio sprendimų priėmimo galimybės, todėl tokiais atvejais, viešojo administravimo subjektas, nutraukdamas tolesnę procedūros eigą, turi priimti tokį baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo būtų atsisakyta asmeniui sukurti atitinkamas subjektines teises ir pareigas. 

Minėta, kad pareiškėja inicijavo byloje aptariamą administracinę procedūrą, tikslu nuosavybėn įgyti ginčo žemės sklypą. Šis jos siekis gali būti įgyvendintas, kai tarp jos ir atsakovo bus pasirašyta ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, nes būtent tik šiuo teisės aktu pareiškėjai bus sukurta subjektinė teisė į ginčo žemės sklypą.

Pagal  Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau -Taisyklės) 7-12 punktų (2014 03 19 nutarimo Nr. 263 redakcija) nuostatas žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas; žemės sklypo suformavimas; žemės sklypo kadastro duomenų parengimas ir įregistravimas bei sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimas; sprendimo parduoti kopijos kartu su parduodamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopijos perdavimas valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, yra tik procedūrinio pobūdžio sprendimai, kuriais yra tik sukuriamos prielaidos bei sudaromos sąlygos užbaigti šią procedūrą žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymu.

Šią išvadą patvirtina ir Taisyklių 12 punktas, kuriame nustatyta, kad  <...> „Jeigu valstybinės žemės pardavėjas ar nuomotojas nustato, kad vykdant žemės sklypo pirkimo-pardavimo ar nuomos aukcioną arba rengiant parduotos ar išnuomotos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projektą pažeisti įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimai, jis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarties projektą nedelsdamas grąžina Valstybės žemės fondui, nurodęs atsisakymo pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartį priežastis. Valstybės žemės fondas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto gavimo jį patikslina ir pakartotinai išsiunčia valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui.“ <...>

Iš šios teisės normos matyti, kad atsakovui iki pat  pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo yra suteikiama teisė atsisakyti sudaryti šią sutartį, jei jo nuomone yra nustatomos aplinkybės, darančios   pirkimo-pardavimo sutartį neteisėta.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai nusprendė, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097, kuriuo buvo nuspręsta parduoti pareiškėjai ginčo žemės sklypą, yra baigiamasis šios procedūros administracinis aktas, kurio veikimo  savo sprendimu atsakovas negalėjo nutraukti bei privalėjo vykdyti, kol jis nėra nuginčytas teismine tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokį savo sprendimą grindė vien tik ta aplinkybe, kad atsakovas negalėjo pats panaikinti savo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097 ir privalėjo jį vykdyti, tačiau netyrė bei nenustatė, ar ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, ir ar jis gali būti teisėtai parduotas pareiškėjai.  Toks teismo sprendimo pobūdis yra kliūtis apeliacinės instancijos teismui ginčą išspręsti iš esmės.

Kita vertus, ginčijamas atsakovo sprendimas sustabdyti aptariamos procedūros vykdymą taip pat yra neteisėtas, nes teisės, aktai reglamentuojantys atsakovo veiklą žemės teisinių santykių srityje, nenumato tokio pobūdžio sprendimų, išskyrus Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnyje numatytą atvejį, kurio sąlygos neatitinka nagrinėjamos situacijos. Minėta, kad teisės aktai, tokiais atvejais suteikia teisę viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, kuriuo turi būti užbaigiama administracinė procedūra, tenkinant arba atmetant asmens prašymą dėl atitinkamos subjektinės teisės jam sukūrimo.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą vykdyti jo  paties 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1097, o atsakovas priėmė neteisėtą sprendimą dėl 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo procedūros sustabdymo, dėl ko šie sprendimai yra naikinami, įpareigojant atsakovą iš naujo priimti sprendimą dėl 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo pareiškėjai.

Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus. Tokiais atvejais, kai yra nustatoma, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas  yra neteisėtas, teismas gali tik įpareigoti  viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau pats teismas negali ginčo išspręsti iš esmės už viešojo administravimo subjektą (ABTĮ 88 str. 2 p.; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

pareiškėjos R. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 49SFN-199-(14.49.104), ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių  priimti sprendimą dėl 599 kv. m valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m., Vilniaus m. sav., pardavimo pareiškėjai, R. K..

Likusioje dalyje pareiškėjos R. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys

                                                                      Romanas Klišauskas