Civilinė byla Nr. e2A-723-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02243-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-872-590/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Daistatus“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nimetus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 539 „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“ nurodytą sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu, „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime. 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 279 „Dėl viešojo pirkimo „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ Komisijos priimtų sprendimų“ perkančioji organizacija UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ (toliau – perkančioji organizacija arba atsakovė) pranešė apie UAB „Nimetus“ pasiūlymo atmetimą. Minėtame rašte perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovės projektiniai pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų, remiantis konkurso sąlygų 5.8.7.1, 10.1.9, 10.1.10 punktais. Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjos UAB „Nimetus“ kartu su pasiūlymu pateiktų projektinių pasiūlymų kriterijai T2 ir T3 yra įvertinti 0 balų, o T balų suma sudaro 15 balų, nurodytos tiekėjų grupės pasiūlymas laikomas neatitinkančiu reikalavimų.
3. UAB „Nimetus“ pateikė perkančiajai organizacijai 2017 m. birželio 2 d. pretenziją dėl neteisėto ir nepagrįsto sprendimo atmesti UAB „Nimetus“ pasiūlymą panaikinimo. Perkančioji organizacija 2017 m. birželio 12 d. pretenziją atmetė.
4. Siekdama ekspertiniu vertinimu paneigti atsakovės atsakymo į pretenziją teiginius, ieškovė kreipėsi į teismo ekspertą – prof. dr. S. M., prašydama atlikti jos pasiūlymo A dalies atitikties Konkurso sąlygų ir STR normų reikalavimams ekspertizę. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. 2017 m. birželio 20 d. Eksperto išvadoje Nr. 17-17 konstatavo, jog UAB „Nimetus“ pasiūlymas visiškai atitinka tiek konkurso sąlygų, tiek STR normų reikalavimus. Minėtą teismo eksperto išvadą ieškovė pateikė atsakovei kartu su 2017 m. birželio 23 d. pretenzija. Atsakovė dėl minėtos pretenzijos sustabdė konkurso pirkimo procedūras ir 2017 m. birželio 27 d. raštu Nr. 366 „Dėl pretenzijos“ nurodė, jog sprendimą dėl ieškovės antrosios pretenzijos pateiks iki 2017 m. liepos 3 d.
5. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama teismo panaikinti neteisėtus atsakovės sprendimus – dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir teisme buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-4756-590/2017.
6. Perkančioji organizacija 2017 m. liepos 4 d. raštu Nr. 376 „Dėl pirkimo procedūrų sustabdymo“ informavo konkurso dalyvius, jog pirkimo procedūros yra sustabdomos dėl vieno iš tiekėjų pateikto ieškinio iki tol, kol teismas priims sprendimą. Ieškovės nuomone, atsakovė tokiu būdu įsipareigojo nepriiminėti jokių sprendimų, susijusių su konkurso eiga iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4756-590/2017 priėmimo dienos. Tačiau 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 539 „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo“ perkančioji organizacija pranešė apie konkurso, dėl kurio vyksta teisminis procesas, nutraukimą. Sprendimą nutraukti konkursą perkančioji organizacija motyvavo tuo, jog konkurso vykdymo metu paaiškėjo aplinkybės dėl dviprasmiškų, neaiškių, netikslių konkurso sąlygų (5.6, 5.8.7.1, 11.7.2 punktų), įtakojančių nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų pateikimą.
7. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti konkurso, nes Vilniaus apygardos teisme tęsiasi civilinės bylos dėl konkurso baigties (rezultatų ir pasiūlymų vertinimo aplinkybių) nagrinėjimas, taip pat pati atsakovė 2017 m. liepos 4 d. raštu sustabdė konkurso pirkimo procedūras iki tol, kol teismas priims sprendimą. 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte perkančioji organizacija be jokių paaiškinimų ir motyvų, deklaratyviai ir nepagrįstai nurodė konkurso nutraukimo priežastis bei nepaaiškino, kodėl, būdama priėmusi sprendimus dėl konkurso dalyvių techninių pasiūlymų vertinimo ir dėl konkurso sustabdymo, iki bus priimtas teismo sprendimas, nelaukdama teismo sprendimo, nusprendė, kad konkurso sąlygų 5.6, 5.8.7.1, 11.7.2 punktai neva yra „dviprasmiški, neaiškūs ir netikslūs“.
8. Sprendžiant iš CVP IS esančios viešos informacijos (iki pat pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nebuvo pateikta nė vienos pretenzijos arba paklausimo dėl konkurso sąlygų 5.6, 5.8.7.1, 11.7.2 punktų), nė vienam tiekėjui nekilo klausimų dėl konkurso sąlygų 5.6, 5.8.7.1 ir 11.7.2 punktų turinio, aiškumo, tikslumo, tariamo dviprasmiškumo, t. y. visi tiekėjai puikiai suprato minėtų konkurso sąlygų nuostatų aiškinimo ir taikymo aplinkybes. Minėtų konkurso sąlygų tariamo „neaiškumo, netikslumo ar dviprasmiškumo“ nenustatė nei teismas, nei jokios kompetentingos kontroliuojančios institucijos.
9. Perkančioji organizacija nenurodė ir neturi jokių objektyvių ir neišvengiamų (neištaisomų) aplinkybių, sąlygojančių konkurso nutraukimą, todėl konkursas yra nutrauktas išimtinai dėl subjektyvaus, (galimai) korupcinio perkančiosios organizacijos požiūrio ir tiekėjų grupės UAB „Magirnis“ ir UAB „Šilumos šaltinis“ protegavimo.
10. Atsakovė UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė nurodė, kad nors ji 2017 m. liepos 4 d. raštu sustabdė konkurso procedūras iki teismas priims sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4756-590/2017, tačiau atnaujinusi pirkimo procedūras ir priėmusi sprendimą nutraukti pirkimą, perkančioji organizacija nepažeidė VPĮ, kuris nedraudžia perkančiajai organizacijai peržiūrėti/panaikinti savo priimtus sprendimus. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4756-590/2017 nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu perkančioji organizacija konkurse nebūtų galėjusi atlikti procedūrinių veiksmų, todėl priimtu sprendimu ji nepažeidė nei teisės aktų reikalavimų, nei kokių nors teisminės institucijos įpareigojimų.
12. Perkančioji organizacija turėjo teisinį pagrindą nutraukti konkursą dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu paaiškėjusių neaiškių ir dviprasmiškų konkurso sąlygų. Tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimo metu paaiškėjo, kad tiekėjai skirtingai suprato konkurso sąlygų 5.8.7.1 punktą. Vieni tiekėjai pastarąją konkursinę sąlygą suprato kaip įpareigojančią pateikti tris visiškai skirtingas statinio vizualizacijas, kiti (ieškovė) – kaip leidžiančią pateikti tokios pat išvaizdos pastato atvaizdavimą tik skirtingu rakursu. Ieškovės pasitelktas teismo ekspertas savo išvadoje nurodė, kad, vykdant konkurso sąlygų reikalavimus, negali būti pateikiami skirtingi pastato išorinio vaizdo variantai – tai būtų alternatyvūs sprendiniai (konkurso sąlygų 5.6 punktas). Pateikus bet kokius alternatyvius sprendinius, taip pat ir spalvinius, pasiūlymas turėtų būti atmestas, kaip neatitinkantis konkurso sąlygų reikalavimų (konkurso sąlygų 5.6 punktas). Taigi iš konkursui pateiktų tiekėjų techninių pasiūlymų (vizualizacijų) bei dr. prof. S. M. ekspertinės išvados turinio perkančiajai organizacijai paaiškėjo, kad konkurso sąlygos (5.8.7.1, 5.6 punktai) yra dviprasmiškos ir tarpusavyje nesuderinamos. Dviprasmiškos, neaiškios ir tarpusavyje nesuderinamos konkurso sąlygos suponavo situaciją, kad konkurse yra pateikti nelygiaverčiai ir negalimi palyginti tiekėjų pasiūlymai.
13. Konkurso vykdymo metu paaiškėjus aplinkybėms dėl dviprasmiškų, neaiškių, netikslių Konkurso sąlygų (5.6, 5.8.7.1 punktai), įtakojančių nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų pasiūlymų pateikimą, bei, nesant galimybių šias sąlygas patikslinti (paaiškinti), buvo priimtas sprendimas konkursą nutraukti.
14. Atsakovė pažymėjo, kad dėl konkurso sąlygų (5.6, 5.8.7.1 punktai) suderinamumo ir jų įtakos tiekėjų pasiūlymų vertinimui ji kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri 2017 m. liepos 4 d. atsakyme nurodė, kad „taisyti pirkimo sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos perkančioji organizacija negali, todėl paklausime nurodytu atveju ji turi priimti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo.“
15. Tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimo metu taip pat paaiškėjo ir daugiau neaiškių, netikslių konkurso sąlygų, dėl kurių ginčo tiekėjai nekėlė, tačiau jos turėjo įtakos tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimui. Konkurso sąlygų 11.7.2 punkte buvo nurodytas tambūro durų keitimas, tačiau Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte tambūro durų keitimas nebuvo numatytas. Tambūro durų keitimo darbai nebuvo perkami. Atsižvelgiant į tai, neturėjo būti iš tiekėjų reikalaujama šį techninį sprendinį pateikti. Tačiau iš tiekėjų techninių sprendinių matyti, kad vieni tiekėjai nepateikė tambūro durų keitimo sprendinio, o kiti tiekėjai tokį sprendinį pateikė.
16. Konkurso sąlygų neaiškumas, netikslumas ir dviprasmiškumas paaiškėjo pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimo metu, todėl perkančioji organizacija nebeturėjo teisės savo iniciatyva paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentų (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis). Pirkime nebuvo jokių objektyvių galimybių ištaisyti paaiškėjusius konkurso sąlygų netikslumus. Sprendimas nutraukti pirkimo procedūras atitiko VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas sąlygas.
17. Teismui pateiktame dublike ieškovė papildomai nurodė, kad ji kreipėsi į teismo ekspertą dr. prof. S. M. su prašymu įvertinti atsakovės atsiliepimo į ieškinį teiginius. Teismo ekspertas 2017 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 3-083 „Dėl Eksperto išvadų Nr. 17-17 paaiškinimo“ nurodė, jog iš pateiktos eksperto išvados Nr. 17-17 citatos negalima daryti išvados, jog konkurso sąlygų 5.8.7.1 ir 5.6 punktų reikalavimai yra dviprasmiški ir nesuderinami. Eksperto išvadoje pažymėta, kad konkurso dalyviai negali teikti vizualizacijų, kurios reikštų alternatyvius sprendimus. Eksperto išvadoje Nr. 17-17 nurodyta, kad UAB „Nimetus“ pateiktos vizualizacijos atitinka sąlygas. Tai patvirtina, jog minėtos konkurso sąlygos yra suderinamos ir nedviprasmiškos. Ekspertinėje išvadoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra išreikšta nuomonė, jog nagrinėjamas viešasis pirkimas turi būti nutrauktas. Taigi konkurso sąlygų 5.8.7.1 ir 5.6 punktai yra teisėti, pagrįsti, aiškūs ir nedviprasmiški ir jokiu būdu nesudaro pagrindo nutraukti konkurso.
18. 2017 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 228 „Dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo“ perkančioji organizacija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog „tiekėjas turi pateikti ne mažiau kaip 7 (septynis) detalizuotus siūlomus techninius sprendimus pagal numatytų darbų grupes ir atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte nustatytus reikalavimus: <...> bendrojo naudojimo patalpų lauko ir tambūro durų keitimas“. Taigi, absoliučiai akivaizdu, kad tambūro durų keitimo darbai sudarė konkurso pirkimo objektą ir buvo perkami konkurso vykdymo metu. Todėl nebuvo jokio pagrindo ir teisės nutraukti konkursą remiantis tuo, kad konkurso sąlygų 11.7.2 punkte (ir dalies tiekėjų pasiūlymuose) buvo numatytas tambūro durų keitimas.
19. Priešingai nei teigia atsakovė, Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, jog aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, turi būti nuo jos nepriklausančios ir negali būti jai žinomos pradedant viešojo pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o tiekėjų interesai nebus laikomi pažeistais. Perkančiosios organizacijos parengtos neaiškios, dviprasmiškos pirkimo sąlygos – tai nėra tos aplinkybės, kurių negalima buvo numatyti, ir jos priklauso nuo pačios organizacijos. Taigi, dėl konkurso sąlygų neva neaiškumo ir neva dviprasmiškumo konkursas negali būti teisėtai nutrauktas.
20. Teismui pateiktame triplike atsakovė papildomai nurodė, kad dr. prof. S. M. eksperto išvados Nr. 17-17 paaiškinimas negali būti vertinamas kaip objektyvus ir patikimas rašytinis įrodymas byloje. Ieškovė byloje pateikė ir remiasi savo paties pasirinkto ir pasamdymo eksperto paaiškinimu, todėl jo išvados yra šališkos ir išskirtinai palankios ieškovei.
21. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir palaiko atsakovės procesinę poziciją dėl atsakovės sprendimo nutraukti konkurso procedūras. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Daistatus“ nebuvo konkurso dalyvė (pasiūlymo konkursui nebuvo pateikusi ir konkurso procedūrose nedalyvavo), savarankiškų argumentų ir įrodymų dėl konkurso nutraukimo UAB „Daistatus“ neturi. UAB „Daistatus“ dalyvavo pirkime, kurį atsakovė vykdė per CPO LT elektroninį katalogą. UAB „Daistatus“ pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu ir atsakovė 2017 m. spalio 13 d. sudarė pagrindinę pirkimo sutartį Nr. CPO 43623 su UAB „Daistatus“. Ieškovė neginčijo atsakovės sprendimo vykdyti pirkimą per VšĮ CPO LT elektroninį katalogą, neginčijo pirkimo rezultatų, o pirkimas yra pasibaigęs sudarius pagrindinę sutartį, kurią vykdo UAB „Daistatus“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
23. Teismas nustatė, kad konkurso sąlygų 5.8.7.1 punktas numato, kad vizualizacija – pateikiama spalvota objekto vizualizacija. Kartu su projektiniais pasiūlymais tiekėjas turi pateikti bent tris skirtingas siūlomas statinio vizualizacijas. Tiekėjo pateikti projektiniai pasiūlymai be objekto vizualizacijos, arba su nespalvota vizualizacija, arba pateikus mažiau, kaip tris vizualizacijas, bus pripažinti neatitinkantys konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų. Iš į bylą pateiktų tiekėjų techninių pasiūlymų (vizualizacijos) turinio teismas nustatė, kad dauguma tiekėjų (tiekėjų grupė UAB „Rekostata“, UAB „Ekstra statyba“ ir UAB „Projektų rengimo centras“; tiekėjas UAB „Statmax“; tiekėjų grupė UAB „Magirnis“ ir UAB „Šilumos šaltinis“) konkurso sąlygų 5.8.7.1 punktą suprato kaip įpareigojančią pateikti tris visiškai skirtingas statinio vizualizacijas, o ieškovė paminėtą konkurso sąlygą suprato kitaip – kaip leidžiančią pateikti tokios pat išvaizdos pastato atvaizdavimą tik skirtingu rakursu. Tokį konkurso sąlygų 5.8.7.1 punkto aiškinimą ieškovė grindė prof. dr. S. M. pateikta ekspertine išvada. Ekspertas nurodė, kad vykdant konkurso sąlygų reikalavimus negali būti pateikiami skirtingi pastato išorinio vaizdo variantai – tai būtų alternatyvūs sprendiniai (konkurso sąlygų 5.6 punktas). Nagrinėjamu atveju, sąlygų 5.6. punktas draudė tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, todėl teismas sutiko su eksperto išvada, kad tiekėjai šiuo atveju turėjo pateikti tokios pat išvaizdos tik skirtingu rakursu pastato vizualizaciją.
24. Konkurso sąlygų 11.7.2 punkte buvo nurodytas tambūro durų keitimas, tačiau Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte tambūro durų keitimas nebuvo numatytas. Iš pateiktų tiekėjų techninių sprendinių teismas nustatė, kad tiekėjai pirkimo sąlygų reikalavimus dėl tambūro durų keitimo taip pat suprato skirtingai, nes vieni pateikė tambūro durų keitimo sprendinius, o kiti tiekėjai, to nepadarė. Pagal konkurso sąlygų 11.7.2 punktą, mažiau konkrečių sudedamųjų techninių sprendimų pateikusio tiekėjo pasiūlymas įvertinamas proporcingai mažesniu balu, todėl teismas sutiko su atsakove, kad minėtas sąlygų neatitikimas turėti įtakos pasiūlymų vertinimo rezultatams.
25. Dėl nurodytų aplinkybių pirkime susiklosčiusios situacijos atsakovas 2017 m. birželio 29 d. kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri 2017 m. liepos 4 d. paaiškino, kad perkančioji organizacija negali taisyti pirkimo sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl paklausime nurodytu atveju  perkančioji organizacija turi priimti sprendimą dėl pirkimo nutraukimo.
26. Pagal iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio VPĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimus pirkimo procedūra galėjo būti nutraukta, tik dėl tokių aplinkybių, kurios atsirado jau pradėjus pirkimo procedūrą, ir kurių nebuvo galima numatyti. Neaiškios ir dviprasmiškos pirkimo sąlygos priklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos, todėl jos nėra tokios aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Teismo vertinimu, tiekėjams skirtingai suprantant neaiškias pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija negali užtikrinti pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo ir lygiaverčiai įvertinti jų pateiktų pasiūlymų, todėl tokiomis aplinkybėmis pirkimas negali būti vykdomas ir pirkimo sutartis negali būti sudaryta. Byloje nustatyta, kad tiekėjai pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto vizualizacijos suprato klaidingai, šios aplinkybės paaiškėjo po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, perkančioji organizacija nebegalėjo tikslinti pirkimo sąlygų, bet taip pat negalėjo tęsti pirkimo procedūrų, t. y. atlikti pasiūlymų vertinimą pagal neaiškias pirkimo sąlygas. Todėl perkančioji organizacija,  nurodytomis aplinkybėmis pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą nutraukti pirkimą pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį. Ginčijamas sprendimas taip pat atitinka šiuo metu galiojančias VPĮ nuostatas, reglamentuojančias pirkimo nutraukimą, todėl negali būti naikinamas.
27. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti pirkimo dėl to, kad tiekėjai nepareiškė pretenzijų dėl sąlygų neaiškumo. Pagal VPĮ 7 straipsnio 5 dalį perkančioji organizacija turi teisę (pagal šiuo metu galiojančio VPĮ 29 straipsnio 3 dalį – turi pareigą) nutraukti pirkimą savo iniciatyva. Taigi nurodytas pareigas perkančioji organizacija privalo vykdyti dėl įstatymo reikalavimo, o ne dėl tiekėjų pretenzijose reiškiamų reikalavimų, todėl ir šiuo atveju tiekėjams nebuvo būtina pareikšti pretenziją.
28. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės atnaujinti pirkimo procedūrų ir nutraukti pirkimą, kol Vilniaus apygardos teisme nebuvo išnagrinėta civilinė byla Nr.e2-4756-590/2017. Šioje byloje teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, perkančiajai organizacijai nebuvo uždrausta vykdyti pirkimo procedūras, todėl atsakovė turėjo teisę priimti ginčijamus sprendimus.
29. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl tiekėjų grupės UAB „Magirnis“ ir UAB „Šilumos šaltinis“ protegavimo, nes, paskelbus naują pirkimą, jo laimėtoju buvo pripažintas ir pirkimo sutartis sudaryta su UAB „Daistatus“, kuri ginčijamame pirkime nedalyvavo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

30. Ieškovė UAB „Nimetus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
31. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, nustatė, jog jei žemesnės instancijos teismai sprendė, kad kitų pirkimo dalių sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, kadangi tų dalių pirkimo sąlygų reikalavimų nepripažino neteisėtais, tuomet ieškovės ieškinys, laikantis tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, turėjo būti tenkintas visas – su tiekėja privalėjo būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Šiuo atveju viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų netikslumai turėtų būti priskirti pačios perkančiosios organizacijos rizikai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Tuo tarpu skundžiamu sprendimu Vilniaus apygardos teismas nepripažino nė vienos konkurso sąlygos kaip neteisėtos, sprendimą grindė vieninteliu motyvu, jog tiekėjai pirkimo sąlygas dėl pirkimo objekto vizualizacijos suprato klaidingai. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turi teisę nutraukti konkursą (viešąjį pirkimą) tik dėl to, kad dalis tiekėjų „suprato klaidingai“ a priori teisėtas ir pagrįstas konkurso sąlygas. Vilniaus apygardos teismo skundžiamo sprendimo motyvai akivaizdžiai prieštarauja naujausiai ir aktualiausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ratio decidendi bylose.
2. UAB „Nimetus“ įrodė, kad atsakovė galėjo ir privalėjo tęsti konkursą. Ieškovė pateikė teismo eksperto prof. S. M. 2017 m. birželio 20 d. Eksperto išvadą Nr. 17-17 ir 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 3 – 083 „Dėl Eksperto išvadų Nr. 17-17 paaiškinimo“, paneigiantį atsakovės teiginį, esą iš dr. prof. S. M. ekspertinės išvados turinio perkančiajai organizacijai paaiškėjo, kad konkurso sąlygos (5.8.7.1, 5.6 punktai) yra dviprasmiškos ir tarpusavyje nesuderinamos.
3. Tai, jog kai kurie konkurso dalyviai nesugebėjo suprasti konkurso sąlygų 5.8.7.1 ir 5.6 punktų nuostatų, nepasinaudojo galimybe užduoti perkančiajai organizacijai konkurso sąlygas patikslinančius ir paaiškinančius klausimus ir nesugebėjo pateikti konkurso sąlygų 5.8.7.1 ir 5.6 punktų reikalavimus atitinkančias vizualizacijas, jokiu būdu nereiškia, jog tai sudaro pagrindą nutraukti konkursą. Nė vienas konkurso dalyvis net nereiškė jokių klausimų ar pretenzijų dėl konkurso sąlygų neva dviprasmiškumo ir/ar neaiškumo. Byloje taip pat nėra ginčo, jog ieškovės pasiūlymas (inter alia – vizualizacijos) visiškai atitinka visus konkurso sąlygų reikalavimus.
4. Tambūro durų keitimo darbų nurodymas ar nenurodymas neeliminuoja pasiūlymų tinkamumo fakto ir, juo labiau, konkurso sąlygų aktualios redakcijos 11.7.2 punkto formuluotė nesudaro jokio pagrindo konkurso nutraukimui. 2017 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 228 perkančioji organizacija nurodė, jog tiekėjas turi pateikti ne mažiau, kaip septynis detalizuotus siūlomus techninius sprendinius pagal konkurso sąlygų 11.7.2 punkte išvardintas darbų grupes. Tiekėjas gali pasiūlyti techninius sprendimus ir kitoms darbų grupėms. Vilniaus apygardos teismas netyrė ir nepasisakė dėl šio svarbaus rašytinio įrodymo, kuris absoliučiai paneigia atsakovės teiginius dėl tambūro durų keitimo „nenumatymo“.
5. Viešojo pirkimo sąlygos tariamas neaiškumas apskritai negali būti vertinamas kaip „netikėta“ ir nenumatyta aplinkybė, neva sąlygojanti konkurso nutraukimą. Jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, kasacinis teismas pabrėžė, jog pirkimo sąlygas parengė ir pagal jas pirkimo procedūras suplanavo pati perkančioji organizacija, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirkimo sąlygų neaiškumas buvo jai netikėtas, atsirado kaip aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti VPĮ 7 straipsnio prasme.
6. Atsakovei ginčo konkurse atstovavo ir ją konsultavo trys profesionalūs konsultantai, kuriems mokami Europos sąjungos ir valstybės pinigai -– UAB „Ad jus“, UAB „SIKC“ ir advokato Mindaugo Kazlausko kontora. Tačiau civilinėje byloje nėra nė vieno iš trijų atsakovės pasamdytų konsultantų (pasiūlymus vertinusių ekspertų) pastabų ar išvadų, esą ginčo konkurso sąlygos būtų netinkamos ir būtų netinkamos tokiu laipsniu, kuris sąlygotų konkurso nutraukimą. Akivaizdu, kad perkančioji organizacija privalėjo parengti ir parengė tokias konkurso sąlygas, kurios buvo teisėtos, tinkamos, aiškios, tikslios ir absoliučiai pakankamos konkurso laimėtojo nustatymui ir paskelbimui.

32. Atsakovė UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą dėl nenumatytų aplinkybių egzistavimo (CPK 178 straipsnis, VPĮ 7 straipsnio 5 dalis). Nenumatytomis aplinkybėmis teismas laikė pasiūlymų vertinimo metu paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių perkančioji organizacija negali įvertinti gautų pasiūlymų. Teismas nustatė aplinkybių visumą, kurioms esant pirkimas negali būti tęsiamas:
   1) tiekėjai skirtingai suprato konkurso sąlygas, 2) perkančioji organizacija negalėjo tikslinti pirkimo dokumentų sąlygų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, 3) perkančioji organizacija nebegalėjo vertinti gautų pasiūlymų pagal neaiškias pirkimo dokumentų sąlygas. Šios aplinkybės paaiškėjo pasiūlymo vertinimo metu, anksčiau nebuvo ir objektyviai negalėjo būti žinomos perkančiajai organizacijai.
2. Byloje ginčų dėl konkurso sąlygų teisėtumo ar neteisėtumo nebuvo kilę, todėl apeliantės teiginiai, neva pirmiausia reikia konstatuoti konkurso sąlygų neteisėtumą, yra niekiniai, o nurodyta kasacinio teismo praktika, susijusi su ginčais dėl pirkimo dokumentų teisėtumo, neaktuali sprendžiant šį ginčą.
3. Pirkimo sąlygos turi būti vertinamos iš potencialaus tiekėjo pozicijų, o ne eksperto (prof. S. M. ar kito eksperto), kaip to siekia apeliantė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nurodyta, kad konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių dalyvių pozicijų, nes viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime įtvirtintų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrų tikslas yra būtent užtikrinti šiems Europos Sąjungoje įsteigtiems dalyviams galimybę dalyvauti juos dominančiuose viešuosiuose pirkimuose (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
4. Pirkimo procedūros tęsimas ir pasiūlymų vertinimas pagal neaiškias ir dviprasmiškas konkurso sąlygas yra negalimas ir neįmanomas, nes VPĮ 3 straipsnyje įtvirtinti principai ir viešojo pirkimo tikslai būtų akivaizdžiai pažeisti: pasiūlymai su skirtingomis vizualizacijomis (alternatyvūs pasiūlymai) negali būti lyginami tarpusavyje, nes alternatyvūs pasiūlymai buvo neleidžiami (konkurso sąlygų 5.6 punktas); tambūro durų keitimo sprendimo pateikimas/nepateikimas nulemia ekonominio naudingumo balų skyrimą. Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimui buvo nurodyta pateikti tambūro durų sprendinį (konkurso sąlygų 11.7.2 punktas), nors tambūro durų keitimas nebuvo perkamas. Toks pirkimų dokumentų netikslumas neigiamai įtakoja dalyvių pasiūlymų vertinimą. Pagal konkurso sąlygą (11.7.2 punktą), dalyvių, nepateikusių tambūro durų keitimo techninio sprendinio (pateikta mažiau kaip septyni sprendiniai), pasiūlymai turi būti vertinami nuliu balų. Ekonominio naudingumo logikai prieštarautų ekonominio naudingumo vertinimo rezultatas, kai pasiūlymui, kuriame pateiktas tambūro durų keitimo sprendinys, būtų skiriamas aukštesnis ekonominio naudingumo, nors tambūro durys sutarties vykdymo metu nebus keičiamos (nepatenka į pirkimo objektą). VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas nebus pasiektas, jei pirkimo laimėtoju būtų pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas nėra ekonomiškai naudingiausias, o ekonominio naudingumo balai suteikti dėl neaiškių ir dviprasmiškų konkurso sąlygų pritaikymo vertinimo procedūros metu.
5. Pirkimo nutraukimas buvo vienintelis būdas perkančiajai organizacijai ištaisyti pirkime susidariusią padėtį ir išvengti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo.
6. Apeliantės nurodyta konsultantė UAB „Ad jus“ buvo pasamdyta įgyvendinant vandentvarkos projektą ir jokių užduočių daugiabučių namų renovacijos projektuose nevykdė. UAB „SICK“ ir advokato Mindaugo Kazlausko kontora teikė skirtingas paslaugas perkančiajai organizacijai vykdant ginčo pirkimą: UAB „SICK“ parengė „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A Pabradė atnaujinimo (modernizavimo) projektą“ ir darbų technines specifikacijas, o advokato Mindaugo Kazlausko kontora buvo pasitelkta pasiūlymų vertinimui. Atsakovės samdytų konsultantų teiktos paslaugos su šioje byloje ginčijamu atsakovės 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nutraukti pirkimą nesusijusios. Be to, nutraukti pirkimą rekomendavo ne konsultantai, o Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 m. liepos 4 d. konsultacijoje.

34. Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su atsakovės pozicija, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą, palaiko atsakovės atsiliepimo argumentus ir motyvus. Atsižvelgdama į tai, kad UAB „Daistatus“ nedalyvavo ginčo konkurse, savarankiškų argumentų ir įrodymų neturi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

35. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

36. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ vykdė viešąjį pirkimą supaprastinto atvirojo konkurso būdu „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) darbai“. Pirkimo objektas – daugiabučio namo, adresu Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo darbai, įskaitant projekto vykdymo priežiūros paslaugas, ir atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai (pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (pirkimo sąlygų 2.2 punktas). Ieškovė UAB „Nimetus“ pateikė pasiūlymą, kurį perkančioji organizacija 2017 m. gegužės 30 d. atmetė dėl pasiūlyme nurodytų projektinių pasiūlymų neatitikimo pirkimo sąlygų 5.8.7.1., 10.1.9. ir 10.1.10. punktų reikalavimams. Nesutikdama su atsakovės sprendimu ieškovė 2017 m. birželio 2 d. pateikė pretenziją, kurią perkančioji organizacija 2017 m. birželio 12 d. atmetė. UAB „Nimetus“ 2017 m. birželio 23 d. pateikė pakartotinę pretenziją, prie kurios pridėjo ir 2017 m. birželio 20 d. teismo eksperto prof. dr. S. M. išvadą Nr. 17-17 (toliau – Eksperto išvada). Remdamasi šia Eksperto išvada ieškovė reikalavo iš naujo įvertinti jos pateiktą pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2017 m. birželio 27 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, jog sprendimą dėl pakartotinės pretenzijos pateiks iki 2017 m. liepos 3 d. Ieškovė, nelaukdama perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pakartotinės pretenzijos, 2017 m. birželio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl minėto 2017 m. gegužės 30 d. perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-4756-590/2017). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-4756-590/2017 pagal ieškovės UAB „Nimetus“ ieškinį atsakovei UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
37. 2017 m. liepos 4 d. perkančioji organizacija informavo konkurso dalyvius dėl viešojo pirkimo „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ sustabdymo dėl vieno iš tiekėjų pateikto ieškinio iki tol, kol teismas priims sprendimą. 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ pranešė konkurso dalyviams, jog nutraukė ginčijamą viešąjį pirkimą. Perkančioji organizacija nurodė, kad viešojo pirkimo nutraukimą lėmė paaiškėjusios aplinkybės dėl dviprasmiškų, neaiškių, netikslių konkurso sąlygų (5.6., 5.8.7.1., 11.7.2. punktai), įtakojančių nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų pateikimą. Perkančioji organizacija paaiškino, kad ji neturi galimybių įvertinti tiekėjų techninių pasiūlymų pagal konkurso sąlygas, o teisinių galimybių šias sąlygas patikslinti (paaiškinti) nėra, nes yra pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas (VPĮ 27 straipsnio 4 dalis). Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė pretenziją, kurioje reikalavo panaikinti sprendimą dėl viešojo pirkimo nutraukimo, vykdyti 2017 m. liepos 4 d. rašte nurodytą konkurso pirkimo procedūrų sustabdymą, vėliau tęsti pirkimą. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės nutraukti viešąjį pirkimą, kadangi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4756-590/2017 nepriimtas procesinis sprendimas. Taip pat pati atsakovė sustabdė konkurso procedūras iki teismo sprendimo priėmimo. Konkurso sąlygos yra aiškios, neturinčios įtakos tiekėjų pasiūlymų vertinimui, o konkursas nutrauktas išimtinai dėl subjektyvaus perkančiosios organizacijos požiūrio, siekiant išvengti civilinės bylos nagrinėjimo.
38. Atsakovė 2017 m. spalio 5 d. ieškovės pretenziją atmetė. Perkančioji organizacija nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4756-590/2017 nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių pagrindu ji nebūtų galėjusi nutraukti konkurso procedūras. Be to, atsakovė, atnaujinusi pirkimo procedūras ir priėmusi sprendimą nutraukti pirkimą, teisės normų nepažeidė. Taip pat perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjai skirtingai suprato konkurso sąlygų 5.8.7.1. punktą, numatantį, kad tiekėjai turi pateikti bent 3 (tris) skirtingas siūlomas statinio vizualizacijas. Iš konkursui pateiktų tiekėjų techninių pasiūlymų atsakovė nustatė, kad vieni tiekėjai pateikė skirtingas siūlomas pastato vizualizacijas, kiti – tą pačią pastato vizualizaciją tik skirtingu rakursu. Taip pat šis konkurso sąlygose esantis reikalavimas nesuderinamas su konkurso sąlygų 5.6. punkto nuostata, draudžiančia pateikti alternatyvius pasiūlymus. Be to, perkančioji organizacija nustatė, kad konkurso sąlygų 11.7.2. punkte buvo numatytas tambūro durų keitimas, tačiau Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte tambūro durų keitimas nebuvo numatytas, t. y. tambūro durų keitimo darbai nebuvo perkami, todėl neturėjo būti iš tiekėjų reikalaujama šį techninį sprendinį pateikti. Tačiau vieni tiekėjai šį techninį sprendinį savo pasiūlymuose pateikė, o kiti ne. Šio techninio sprendinio (ne)pateikimas įtakoja skirtingą tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Atsakovės vertinimu, dviprasmiškos, neaiškios ir tarpusavyje nesuderinamos konkurso sąlygos suponavo situaciją, kad konkurse yra pateikti nelygiaverčiai ir negalimi palyginti pasiūlymai, todėl viešąjį pirkimą nutraukė.
39. Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos parengtos neaiškios, dviprasmiškos pirkimo sąlygos – tai nėra tos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti, ir jos priklauso nuo pačios perkančiosios organizacijos, todėl remiantis šiomis aplinkybėmis konkursas negalėjo būti teisėtai nutrauktas.
40. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl perkančiosios organizacijos pirkimo nutraukimo remiantis neaiškiomis ir dviprasmiškomis pirkimo sąlygomis teisėtumo. Taip pat byloje aktualus ir į apeliacijos ribas patenka pirkimo sąlygų 5.6., 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose įtvirtintų reikalavimų, kuriuos perkančioji organizacija laiko neaiškiomis ir dviprasmiškomis, teisėtumo klausimas, kadangi nors tarp šalių ir buvo sprendžiamas ginčas bei vertinami šalių argumentai dėl pagrindo tam tikras pirkimo sąlygas pripažinti neaiškiomis ir dviprasmiškomis, teismas dėl tokių sąlygų kvalifikavimo neteisėtomis sprendime tiesiogiai nepasisakė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams

41. Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Viešųjų pirkimų principų kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, jais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykla nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-309-248/2015; 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2013). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose. Taigi, viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas nėra tik besąlyginė VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet yra ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
42. VPĮ ir kitų teisės aktų reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų (turiningieji) tikslai. Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011), kuris, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (turinio viršenybės prieš formą principas). Turiningojo vertinimo kriterijus taikomas, laikantis inter alia aktualių teisės normų bei nepažeidžiant viešųjų pirkimų principų, taip pat vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Dėl viešojo pirkimo nutraukimo

43. Pirkimo procedūrų nutraukimą reglamentuojanti VPĮ 7 straipsnio 5 dalis (iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi VPĮ redakcija) nustato, kad perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Kasacinis teismas dėl paminėtos VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos taikymo yra pasisakęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas; šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, turi būti nustatytos šios sąlygos: a) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta, b) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo, c) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytų aplinkybių vertinimas yra konkrečios bylos ir teismų praktikos reikalas. Neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
44. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo, atsižvelgtina ir į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), lėmusias VPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Aptariamo perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Tai inter alia gali atskleisti perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai, pavyzdžiui, iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis ar šio neskelbti (anksčiau nurodyta kasacinė nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-32/2013).
45. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ankščiau nurodytų VPĮ 7 straipsnio 5 dalies taikymo formaliųjų sąlygų egzistavimo byloje nėra, nes pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti pirkimo procedūras, atsižvelgiant į tai, kad pirkimas buvo vykdomas supaprastinto konkurso būdu, nebuvo reikalingas.
46. Šiuo atveju nustatyta, kad perkančioji organizacija viešąjį pirkimą „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) darbai“ nutraukė remdamasi tuo, kad, jos vertinimu, konkurso sąlygų 5.6., 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose įtvirtinti reikalavimai tiekėjams yra dviprasmiški, neaiškūs, netikslūs, todėl įtakojo nelygiaverčių ir tarpusavyje nepalyginamų tiekėjų pasiūlymų pateikimą.
47. Konkurso sąlygų 5.8.7.1. punktas numatė, kad tiekėjo parengtuose projektiniuose pasiūlymuose vienoje iš dalių turi būti pateikiama spalvota objekto vizualizacija. Kartu su projektiniais pasiūlymais tiekėjas turėjo pateikti bent 3 (tris) skirtingas siūlomas statinio vizualizacijas. Tiekėjo pateikti projektiniai pasiūlymai be objekto vizualizacijos, arba su nespalvota vizualizacija, arba pateikus mažiau, kaip 3 (tris) vizualizacijas, bus pripažinti neatitinkantys konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų.
48. Iš byloje esančių tiekėjų techninių pasiūlymų matyti, kad tiekėjai minėtą konkurso sąlygą suprato skirtingai. Vieni tiekėjai (tiekėjų grupė UAB „Rekostata“, UAB „Ekstra statyba“ ir UAB „Projektų rengimo centras“, tiekėja UAB „Statmax“, tiekėjų grupė UAB „Magirnis“ ir UAB „Šilumos šaltinis“) pateikė skirtingas siūlomas pastato vizualizacijas, tuo tarpu tiekėja UAB „Nimetus“ pateikė vieną pastato vizualizaciją tik skirtingais rakursais. Perkančioji organizacija, remdamasi ieškovės pateikta Eksperto išvada bei konkurso sąlygų 5.6. punkte esančiu draudimu tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, laikė, kad tokia situacija leidžia spręsti, jog konkurso sąlygos yra dviprasmiškos, neaiškios ir tarpusavyje nesuderinamos, bei lemia, kad konkurse yra pateikti nelygiaverčiai ir negalimi palyginti tiekėjų pasiūlymai. Šiai Eksperto išvadai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkurso sąlyga, numatanti, jog tiekėjas turi pateikti bent 3 (tris) skirtingas siūlomas statinio vizualizacijas, nesudaro pagrindo teigti, jog tiekėjai, pateikdami 3 (tris) skirtingas pastato vizualizacijas, pateikia tris alternatyvius pasiūlymus. VPĮ 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, jog tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą arba vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar visoms pirkimo dalims, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiekėjai gali teikti alternatyvius pasiūlymus, jeigu tai leidžia VPĮ ir pirkimo dokumentų sąlygos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009). Perkančioji organizacija gali leisti arba reikalauti, kad tiekėjai alternatyvius pasiūlymus pateiktų, tačiau tokiu atveju pirkimo dokumentuose ji turi nurodyti alternatyviems reikalavimams keliamus minimalius reikalavimus bei jų vertinimo kriterijus. Tiekėjai, tokiame pirkime teikdami pasiūlymus, gali arba privalo dėl pirkimo objekto pateikti skirtingus pasiūlymus, kurie yra alternatyva vienas kitam. Taigi, alternatyvus pasiūlymas tai pasiūlymas, kurį perkančioji organizacija gali išsirinkti kaip alternatyvą kitam to paties tiekėjo pasiūlymui.
50. Kaip žinoma, nagrinėjamoje byloje pirkimo objektas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninio darbo projekto parengimo darbai, įskaitant projekto vykdymo priežiūros paslaugas, ir atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai. Nagrinėjamu atveju iš viešojo pirkimo dalyvių buvo reikalauta pateikti tris skirtingus renovuojamo pastato išorės apipavidalinimo variantus (vizualizacijas), tačiau kiti reikalavimai pirkimo objektui išliko tie patys, pateikti alternatyvius pasiūlymus reikalaujama ir leidžiama nebuvo, taip pat nebuvo numatyti vertinimo kriterijai skirtingiems objekto išorės apipavidalinimo (vizualizacijų) variantams, t. y. tiekėjai turėjo pateikti vieną pasiūlymą dėl pirkimo objekto. Akivaizdu, jog šiuo atveju vizualizacija – tai renovuojamo objekto, kuris jau yra pastatytas, išorės (eksterjero) apipavidalinimo sprendiniai (pastato spalva ar spalvų deriniai, balkonų spalva ar spalvų deriniai ir pan.). Užsakovas natūraliai yra suinteresuotas, kad būtų pateikiamas ne vienas, bet keli tokių sprendinių variantai, tačiau dėl to nesikeičia nei viešojo pirkimo paskirtis, nei reikalavimai jo objektui bei tiekėjų pasiūlymams ir tai nereiškia, jog perkančioji organizacija reikalauja pateikti alternatyvius pasiūlymus (priešingai, pirkimo sąlygų 5.6 punktas tiesiogiai draudė tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus). Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis 2017 m. liepos 4 d. Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas į perkančiosios organizacijos paklausimą, kuriame nurodyta, jog situacija, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ne mažiau kaip 3 (tris) pastato vizualizacijos variantus ir tiksliai bei aiškiai nurodo padarinius (pasiūlymo atmetimas), jeigu pirkimo sąlygų tokio reikalavimo nebus laikomasi, nėra laikoma reikalavimu pateikti alternatyvius pasiūlymus.
51. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog konkurso 5.6. punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti tiekėjams pateikti alternatyvius pasiūlymus, yra aiški bei neprieštarauja konkurso sąlygų 5.8.7.1. punkte įtvirtintam reikalavimui tiekėjams pateikti bent 3 (tris) skirtingas siūlomas renovuojamo statinio vizualizacijas. Taigi, tiek perkančioji organizacija (be pagrindo remdamasi Eksperto išvada, kurioje iš esmės pateiktas ne specialiųjų tam tikros veiklos srityje reikalaujančių žinių ekspertinis vertinimas, bet pirkimo sąlygų bei tiekėjų pasiūlymų teisinis vertinimas), tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino viešojo pirkimo sąlygų 5.8.7.1. punkte numatytą sąlygą, kaip įtvirtinančią alternatyvaus pasiūlymo pateikimo galimybę. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog 5.8.7.1. punkte numatyta pirkimo sąlyga yra suformuluota aiškiai ir tiksliai bei kad šią sąlygą profesionalūs ir rūpestingi tiekėjai turėjo suvokti vienodai. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra aktualu tai, jog tiekėjai turėjo pagrindą skirtingai interpretuoti 5.8.7.1. punkte įtvirtintą konkurso sąlygą, kas iš esmės lėmė tiekėjų pasiūlymų vertinimą, t. y. ieškovės, kuri pateikė vieną pastato vizualizaciją tik trimis skirtingais rakursais, pasiūlymo atmetimą.
52. Konkurso sąlygų 11.7.2. punktas numatė, kad tiekėjai turi pateikti ne mažiau 7 (septynis) detalizuotus siūlomus techninius sprendinius pagal numatytas atlikti darbų grupes ir atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte nustatytus reikalavimus, tarp kurių nurodytas ir tambūro durų keitimas. Didžiausią balą gauna tiekėjo pasiūlymas, kuriame detalizuota daugiausiai konkrečių sudedamųjų techninių sprendimų. Mažiau konkrečių sudedamųjų techninių sprendimų pateikusio tiekėjo pasiūlymas įvertinamas proporcingai mažesniu balu. Tiekėjo, pateikusio mažiau negu 7 (septynis) techninius sprendinius, parametras „Techniniai sprendiniai (T2)“ vertinamas 0 (nuliu) balų. Jeigu Techniniuose sprendiniuose nurodomos kitokios fasado apdailos medžiagos negu pateiktos Vizualizacijoje (T1), parametras „Techniniai sprendiniai (T2)“ vertinamas 0 (nuliu) balų.
53. Iš į bylą pateiktų Techninės specifikacijos ir Investicinio projekto matyti, kad nei Techninėje specifikacijoje, nei Investiciniame projekte tambūro durų keitimas nenumatytas ir perkamos tik lauko durys į laiptines bei rūsį. Vieni tiekėjai (tiekėjų grupė UAB „Magirnis“ ir UAB „Šilumos šaltinis“, tiekėja UAB „Statmax“, tiekėjų grupė UAB „Rekostata“, UAB „Ekstra statyba“ ir UAB „Projektų rengimo centras“) pateikė tik lauko durų keitimo techninį sprendinį, tačiau nepateikė tambūro durų keitimo sprendinio, tiekėja UAB „Nimetus“ pateikė ir tambūro durų keitimo sprendinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog toks pirkimo dokumentų netikslumas lėmė dalyvių pasiūlymų vertinimą, t. y. pagal konkurso sąlygų 11.7.2. punktą, dalyvių, nepateikusių tambūro durų keitimo techninio sprendinio (pateikta mažiau kaip 7 (septyni) sprendiniai), pasiūlymai turi būti vertinami 0 (nuliu) balų. Pagrįstas atsakovės argumentas, jog ekonominio naudingumo logikai prieštarautų ekonominio naudingumo vertinimo rezultatas, kai pasiūlymui, kuriame pateiktas tambūro durų keitimo sprendinys, būtų skiriamas aukštesnis ekonominio naudingumo balas, nors tambūro durys sutarties vykdymo metu nebus keičiamos (nepatenka į pirkimo objektą).
54. Minėta, jog tam, kad perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtas pirkimo procedūras turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Šiuo atveju tokia aplinkybe yra pagrindas pripažinti skirtingą tiekėjų konkurso sąlygos (5.8.7.1. punktas) supratimą, kurio perkančioji organizacija iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo iš esmės numatyti negalėjo. Kaip teisingai nurodo atsakovė, tai, kad tiekėjai konkurso sąlygų 5.8.7.1. punkto reikalavimą pateikti 3 (tris) skirtingas siūlomas statinio vizualizacijas suvokė skirtingai (vieni tai suprato kaip reikalavimą pateikti tris skirtingas pastato vizualizacijas, kiti – kaip reikalavimą pateikti vieną objekto vizualizaciją tik trimis skirtingais rakursais), patvirtina, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios ir netikslios. Pabrėžtina, jog aptariamą pirkimo sąlygą skirtingai aiškina ir kiti proceso dalyviai – ekspertas S. M. ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Nurodyta aplinkybė dėl viešojo pirkimo sąlygų 5.8.7.1. punkte nurodyto reikalavimo neaiškumo, netikslumo ir dviprasmiškumo sudaro pagrindą nutraukti pirkimą remiantis VPĮ 7 straipsnio 5 dalimi. Kaip minėta anksčiau, visos VPĮ nuostatos, taigi ir VPĮ 7 straipsnio 5 dalis, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į viešųjų pirkimų teisės principus, kuriais galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų teises bei viešąjį interesą ir vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pagrindas perkančiosios organizacijos veiksmus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog naujosios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai numatyta, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva privalo nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti pirkimų principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šiuo atveju nėra svarbi apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad nei vienas iš tiekėjų nesikreipė dėl šios sąlygos išaiškinimo ir/ar patikslinimo į perkančiąją organizaciją. Tai nepaneigia fakto, kad aptariama pirkimo sąlyga tiekėjų buvo aiškinama ir suprantama skirtingai.
55. Iš esmės analogiška situacija susidarė ir perkančiajai organizacijai pirkimo sąlygose (11.7.2. punktas) numačius, kad tiekėjai turi pateikti ne mažiau 7 (septynis) detalizuotus siūlomus techninius sprendinius pagal numatytas atlikti darbų grupes ir atsižvelgiant į Techninėje specifikacijoje ir Investiciniame projekte nustatytus reikalavimus, kuriuose buvo nurodytas ir tambūro durų keitimas. Minėta, kad nei Techninėje specifikacijoje, nei Investiciniame projekte tambūro durų keitimas nebuvo numatytas. Akivaizdu, jog šiuo atveju pati perkančioji organizacija suklaidino tiekėjus, vienuose pirkimo dokumentuose nurodydama tambūro durų keitimą, o į kitus jo neįtraukdama. Nors šis pirkimo sąlygų neatitikimas ir negalėtų būti laikomas aplinkybe, kurios perkančioji organizacija negalėjo numatyti, tačiau svarbu tai, kad ši klaida iš esmės nulėmė, kad tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo nelygiaverčiai ir negalimi palyginti.
56. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, vien tiekėjų skirtingas konkurso sąlygų 5.8.7.1. punkto suvokimas, kurio perkančioji organizacija iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo iš esmės numatyti negalėjo, buvo pakankamas pagrindas ginčo pirkimui nutraukti (VPĮ 7 straipsnio 5 dalis).
57. VPĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pagal VPĮ 24 straipsnio 9 dalį perkančiosios organizacijos parengti pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Kadangi pirkimo sąlygų 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose įtvirtintos sąlygos buvo suformuluotos netiksliai, neaiškiai, dviprasmiškai ir prieštaringai, pažeidžiant imperatyvius VPĮ 24 straipsnio 9 dalies reikalavimus, perkančioji organizacija neturėjo galimybės nelygiaverčius pasiūlymus palyginti ir juos tinkamai įvertinti. Perkančioji organizacija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas arba pasiūlymas, pateiktas pagal neaiškias bei prieštaringas viešojo pirkimo sąlygas, taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, pastaruosius perkančiajai organizacijai interpretuojant vieno ar kelių tiekėjų naudai (VPĮ 39 straipsnio 1 dalis), nes taip būtų pažeidžiami skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo, jų pasiūlymų vienodo vertinimo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-762-381/2016).
58. Tiekėjų pasiūlymai pagal neaiškias, netikslias ir dviprasmiškas sąlygas negalėjo būti vertinami nepažeidžiant lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, todėl perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė pirkimą. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad konkurso sąlygų neaiškumas, netikslumas ir dviprasmiškumas paaiškėjo pasibaigus pasiūlymo pateikimo terminui, tiekėjų pasiūlymų vertinimo metu, todėl perkančioji organizacija objektyviai nebeturėjo ir galimybės savo iniciatyva paaiškinti ar patikslinti pirkimo dokumentus (VPĮ 24 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad pirkimo nutraukimas buvo vienintelis būdas perkančiajai organizacijai ištaisyti ginčo pirkime susiklosčiusią padėtį ir išvengti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo. Viešojo pirkimo nutraukimo poreikį lėmė objektyvios priežastys (o ne subjektyvus jų vertinimas). Tai iš esmės paneigia apeliantės argumentus, jog atsakovė vykdomą viešąjį pirkimą nutraukė išimtai dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių.

Dėl ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo

59. Pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad tiekėjai galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o perkančiosios organizacijos – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Šios iš skaidrumo principo išplaukiančios pareigos, kaip minėta, įtvirtintos ir VPĮ 24 straipsnio 9 dalyje. Kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką bei Teisingumo Teismo jurisprudenciją).
60. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas, bei tai, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo konstatuotas pirkimo sąlygų 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose įtvirtintų reikalavimų neaiškumas ir dviprasmiškumas (VPĮ 24 straipsnio 9 dalis), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai konstatavęs viešojo pirkimo sąlygų neaiškumą, dviprasmiškumą ir prieštaringumą, kaip pagrindą nutraukti viešąjį pirkimą, remdamasis tais pačiais argumentais ir padarytomis išvadomis turėjo tokias viešojo pirkimo sąlygas ex officio pripažinti ir neteisėtomis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į dėl neaiškių viešojo pirkimo sąlygų skirtingai suformuotus tiekėjų pasiūlymus, perkančioji organizacija negali jų priimti ir vertinti dėl to, kad jie yra tarpusavyje nepalyginami. Pirkimo sąlygos, neleidusios tiekėjams vienodai jų suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai – priimti ir įvertinti nelygiaverčių pasiūlymų, negali būti pripažįstamos teisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei tai, kad pirkimo sąlygų 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose įtvirtinti reikalavimai iš esmės lėmė, kad tiekėjų pasiūlymai negalėjo būti palyginti ir tinkamai įvertinti, nekelia abejonių šių pirkimo sąlygų neteisėtumas. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pirkimo sąlygas, numatytas 5.8.7.1., 11.7.2. punktuose, ex officio pripažinti neteisėtomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų viešojo pirkimo sąlygų pripažinimas neteisėtomis nereiškia apeliacijos ribų peržengimo, nes šalių ginčo esmę sudarė viešojo pirkimo sąlygų neaiškumas ir dviprasmiškumas, kaip pagrindas nutraukti viešąjį pirkimą, šalys dėl nurodytų aplinkybių teikė argumentus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neaiškiomis, tai per se lemia ir šių sąlygų neteisėtumą.
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirai pasisakyta, kad kai teismas dėl pareikšto reikalavimo ar savo iniciatyva atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, jis privalo tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, nes pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Nurodyta aplinkybė iš esmės paneigia apeliantės argumentus, jog dėl konkurso sąlygų neaiškumo ir dviprasmiškumo konkursas negali būti teisėtai nutrauktas.
62. Nagrinėjamu atveju ginčo viešojo pirkimo procedūros yra pasibaigusios VPĮ įtvirtintu pagrindu – nutraukus pirkimo procedūras, kai iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (VPĮ 7 straipsnio 5 dalis). Todėl susidariusioje situacijoje nėra pagrindo pakartotinai viešojo pirkimo procedūras nutraukti dar ir dėl pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).
63. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo pirkimo sąlygas neaiškiomis ir dviprasmiškomis, kartu neišsprendė klausimo dėl jų neteisėtumo, tačiau iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
64. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra esminiai ir neturi teisinės reikšmės procesiniam rezultatui byloje, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
66. Atsakovė UAB „Pabradės komunalinis ūkis“ pateikė prašymą dėl 1 064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, teisinių paslaugų ataskaitą ir sąskaitos išrašą). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija nurodytose rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (8.11. punktas (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. III ketv. bruto darbo užmokestis) = 1 106 Eur), todėl atsakovei iš apeliantės priteisiama 1 106 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pripažinti neteisėtomis uždarosios akcinės bendrovės „Pabradės komunalinis ūkis“ atviro konkurso „Daugiabučio namo Vilniaus g. 110A, Pabradė, Švenčionių r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) darbai“, pirkimo Nr. 334530, pirkimo sąlygas, numatytas 5.8.7.1, 11.7.2. punktuose.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pabradės komunalinis ūkis“ (juridinio asmens kodas 178602952) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ (juridinio asmens kodas 301657564) 1 106 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                              Artūras Driukas

                                                                                                                              Konstantinas Gurinas