Baudžiamoji byla Nr. 1S-255-348/2021

                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26144-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini)-ame sektoriuje 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį, už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už kiekvieną iš minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintos apėmimo būdu ir M. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 2 dalį (3 veikos), paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 22 d., pabaiga – 2022 m. gruodžio 22 d.

2.       Komisija 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuodama tuo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis turi galiojančių drausminių nuobaudų, per bausmės atlikimo laikotarpį nei karto neskatintas, be to, yra padengęs nedidelę dalį žalos. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, padarė išvadą, kad neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją visų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

3.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

4.       Skundu apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai įvertino nuteistojo reabilitacijos pažangą, jo charakteryje dominuojančius bruožus ir nepagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį. Apelianto manymu, jam paskirtos bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti, jis yra atlikęs bausmės dalį, kuri sudaro pagrindą spręsti jo lygtinio paleidimo klausimą, be to, pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus atlikimas padarė nuteistajam poveikį visam gyvenimui.

4.2.                      Skunde nurodoma, kad nuteistojo M. B. teigiamas elgesys pastaruoju metu įrodo, jog nusikalstamas elgesys jam nėra priimtinas. Pažymima ir tai, kad galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau neneigia, kad pataisos įstaigoje turėjo nemalonumų, tačiau jo manymu, buvo baustas už menkniekius. Apeliantas pažymi ir tai, kad pataisos įstaigoje dirba, skatintas nebuvo, pagal galimybes dengia ieškinį. Nurodo, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju turėtų darbą ir galėtų ieškinį padengti greičiau. Be to, nuteistasis teigia turintis gyvenamąją vietą, sugyventinę ir mažametį vaiką, kuriems reikalinga jo parama. Be to, skunde teigiama, jog nuteistasis M. B. neturi nei vienos nuobaudos, dirba, vykdo socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis M. B. skunde vadovaujasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis REC (2003)22, kuriose nurodyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo M. B. skundą negauta.

Nuteistojo M. B. skundas atmetamas.

6.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis bei įvertinęs nuteistojo M. B. skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi skundas dėl Komisijos 2021 m. vasario 15 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas pagrįstai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, lygtinai gali būti paleisti atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad M. B. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalųjį kriterijų, kuriam esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau materialusis pagrindas nėra nustatytas, būtent šis esminis kriterijus lėmė tai, jog nuteistojo skundas pirmosios instancijos teisme buvo atmestas kaip nepagrįstas.

8.       Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas tokios išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, kad M. B. nežymiai koreguoja savo elgesį tinkama linkme: bausmės atlikimo metu dirba, palaiko socialinius ryšius su artimiausiais šeimos nariais, dalyvavo prevencinio/intervencinio pobūdžio užsiėmimuose, skirtuose nuteistiesiems, turintiems problemų su alkoholio vartojimu, intensyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei reguliariai lankosi pas RS psichologes individualiose konsultacijose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9.       Bylos medžiaga patvirtina, kad M. B. mąstymas bei elgesys iš esmės nekinta. Nuteistasis iki šiol pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, akivaizdu, jog nesupranta ir dėl ko yra nubaustas. Pažymima, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę jis laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtų valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Nors skunde aukštesnės instancijos teismui M. B. nurodo, kad yra padaręs išvadas, jog ateityje nenusikals, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nesuvokia nusikaltimo pasekmių aukai, teigia, jog nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepadarė, o nukentėjusioji jį apkalba, kerštauja. Tai rodo, jog nuteistasis savo padarytų nusikalstamų veikų kritiškai nevertina ir kaltę dėl kilusių pasekmių perkelia nukentėjusiajai.

10.       Vertinant nuteistojo galimybę priimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus atsižvelgtina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis 5 kartus buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis nei vieno pažeidimo nepripažino, skunde drausmės tvarkos pažeidimus laiko „nemalonumais“, teigia, jog buvo baustas už „menkniekius“. Tai rodo, jog nuteistasis nesugeba prisiimti atsakomybės už savo netinkamą elgesį, pažeidimų nevertina kritiškai, priežiūrą supranta kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog tai leidžia pagrįstai abejoti ar lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikysis probacijos sąlygų. Priešingai nei skunde aukštesniajam teismui nurodo nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis penkis kartus buvo baustas už drausmės reikalavimų pažeidimus, vienas jų itin šiurkštus – M. B. smurtavo prieš kitą nuteistąjį, dėl ko jis trims paroms buvo patalpintas į drausmės izoliatorių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą nuteistasis padarė vos prieš šešis mėnesius, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus daro sistemingai, nuobaudos yra galiojančios. Kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

11.       Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atlikus nuteistojo M. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 41 balą, kas atitinka vidutinę rizikos grupę. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Ji turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sugebės siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Visgi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, pakankamai didelę, tai yra net 16 balų, iš 41 nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčio paskatinti balo, vis dar sudaro dinaminiai veiksniai. Kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima ir turi būti vykdoma M. B. ir toliau atliekat laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Vertinant nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atsižvelgtina į tai, kad anksčiau atlikto vertinimo metu (2020 m. spalio 13 d.) nuteistajam buvo nustatyta 54 balų nusikalstamo elgesio rizika. Tai rodo, jog per gana trumpą laiką nuteistasis savo nusikalstamo elgesio rizikos balą sumažino net 13 balų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje stebimas itin trumpą laiką, kaip minėta, vos prieš šešis mėnesius jis buvo baustas už itin šiurkštaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą.

12.       Vertinant nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatomi du riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Nors su padarytais nusikaltimais susiję kriminogeninis veiksnys yra statinis, remiantis Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis kitas kriminogeninis veiksnys, jo įtaka pakartotiniam nusikalstamumui gali būti mažinama. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos ir dvi sritys į kurias reikia atkreipti dėmesį planuojant priežiūrą ir bausmę: gyvenimo stilius ir draugai bei lėšų tvarkymas. Analizuojant šiuos veiksnius pažymima, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. O būtent, pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus nuteistasis privalo išmokėti 3354,37 eurų, tačiau yra išmokėjęs tik 185,69 eurų. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl ankstesnio teistumo nuteistasis turi 40 000 eurų skolą valstybei, taip pat antstoliams yra skolingas 4000-5000 eurų. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai, teisėjų kolegijos vertinimu, gali turėti įtakos naujų nusikalstamų veikų darymui, juo labiau, kad ankstesni M. B. teistumai susiję su finansinės naudos siekimu, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis ankstesnius nusikaltimus vykdė dėl pinigų poreikio – „greitų“ pinigų ir lengvabūdiškumo. Nors nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo taikymo atveju jis būtų įdarbintas UAB „Truckas“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose ir taip greičiau atlygins ne tik nukentėjusiajai priteistą žalą, tačiau dengs ir turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau tai teisėjų kolegijai kelia abejones. Akcentuotina tai, kad finansinių įsipareigojimų nuteistasis turėjo dar iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, tačiau jo darbinė patirtis nebuvo nuosekli. Nors pataisos įstaigoje pastebima teigiama nuteistojo motyvaciją į darbą, tačiau nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, jo įsitvirtinimas socialiai priimtinose veiklose gali būti apsunkintas.

13.       Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybę, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai vertinti nuteistojo pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, susijusių su asmens seksualinio apsisprendimo laisve bei neliečiamumu, nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir nors nuteistasis laisvės atėmimo vietoje dalyvavo programose, susijusiose su alkoholio prevencija, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu yra vienas iš nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti vėl nusikalsti. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, kad tai nėra pirmasis M. B. teistumas, nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nuteistojo M. B. atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo paskirtus įpareigojimus jis pažeidinėjo, be to, kaip jau buvo minėta, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Nors ankstesni M. B. teistumai jau buvo įvertinti priimant nuosprendžius, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir kiekis negali būti vertinamasis kriterijus sprendžiant lygtinio paleidimo klausimas, tačiau aplinkybes, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, taip pat praeityje pažeistos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos nesudaro pagrindo manyti, kad M. B. paleistas lygtinai daugiau nenusikals.

14.       Skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, išvados dėl galimybės jau šiuo metu taikyti lyginį paleidimą nebuvimo nepaneigia. Visų pirma pažymėtina, kad priešingai nuteistojo manymui, šios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui nebuvo pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokiai išvadai, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

15.       Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis M. B. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                Algirdas Jaliniauskas 

                Svetlana Jurgaitienė

Valdas Vitunskas