Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-2-922/2017

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00024-2017-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.1.; 16.9.3.; 21.9.10.; 21.10.4.

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. gegužės 12 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. B., jos atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija) atstovui Rimantui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, gyvenančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) skundą dėl 2017-02-18 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55ANH-86904849-17 panaikinimo, kuriuo ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

O. B. 2017-02-18 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 55ANH-86904849-17 yra patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį už Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad ji 2017-01-31 09 val. 20 min. vairuodama automobilį lygiareikšmių kelių sankryžoje nepraleido iš dešinės į sankryžą važiavusio traktoriaus ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis, žmonės nenukentėjo.

2017-03-09 skundu O. B., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo prašo panaikinti 2017-02-18 Alytaus AVPK Varėnos r. PK pareigūno A. Kosmano nutarimą AN byloje Nr. 55ANH-86904849-17 bei grąžinti bylą šiai institucijai (pareigūnui) administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Nurodo, kad nedelsiant po eismo įvykio kartu su traktorių vairavusiu asmeniu nubraižė bei pasirašė eismo įvykio deklaraciją. Joje abu pripažino kiekvienas savo kaltę dėl įvykusio eismo. Tačiau vėliau, įvertinusi visas aplinkybes, suprato, jog jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, o eismo įvykis įvyko tik dėl traktorių vairavusio asmens kaltės (dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. atliekant posūkio manevrą pastarąjam išvažiavus į priešingos krypties eismą).

Nutarime visiškai neįvertinta svarbi aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko ne sankryžoje, o apie 6 metrai iki sankryžos. Skunde nurodoma, kad susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o dar pakankamai nemažam atstumui iki sankryžos, traktoriui baigiant posūkio manevrą ir jam išvažiavus į priešingą (jos) eismo juostą (kirtus menamąją išilginę važiuojamosios dalies ašį). O. B. nebuvo įvažiavusi į sankryžą, t. y. važiuojamųjų dalių susikirtimą, iki jos dar buvo pakankamai didelis atstumas. Ir realiai traktoriui kelias buvo duotas, nes susidūrimas įvyko pastarajam baigiant posūkio manevrą ir atsidūrus priešpriešinio eismo juostoje.

O. B. teismo posėdžio metu nurodė tas pačias kaip ir skunde nurodytas aplinkybes, t. y., kad ji nėra kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Apeliantės atstovas policijos nutarimą prašė panaikinti.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas atsiliepimu į O. B. skundą nesutiko su skundu, prašė 2017 m. vasario 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, O. B. skundo netenkinti. Nurodė, kad O. B. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, O. B. skunde nurodytus teiginius ir pateiktas aplinkybes institucija vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo išaiškintos visos būtinos aplinkybės teisingai išnagrinėti bylą, įvertinti visi įrodymai esantys byloje, priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Institucijos atstovas teismo posėdyje palaikė poziciją, kad 2017 m. vasario 18 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 55ANH-86904849-17 yra teisėtas ir pagrįstas, prašė jį palikti nepakeistą.

Teismas

konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje nepasitvirtino O. B. pareikštas kaltinimas padarius veiką numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimą, išskyrus šiame kodekse numatytuosius).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų, pagrindžiančių vieno iš teisės pažeidimo sudėties elementų – objektyviosios pusės buvimą. Priešingai, - byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. B. nepadarė pažeidimo, dėl kurio ji yra kaltinama, t. y. transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje, todėl jos skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju objektyviosios pusės buvimo ar nebuvimo konstatavimas priklauso nuo klausimo ar administracinėn atsakomybėn patraukta O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimus, t. y. ar ji lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei. O. B. yra apkaltinta Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimų pažeidimu, tačiau šis kaltinimas nepasitvirtino.

Byloje liudytoju apklausus L. M. (traktoriaus vairuotoją) jis parodė, kad susidūrimas įvyko su O. B. vairuotu automobiliu, kuris susidūrimo metu nebuvo sustojęs. Traktorių po eismo įvykio patraukė atgal, o lengvasis automobilis stovėjo vietoje, jokių susidūrimo žymių ant traktoriaus nėra likę, negalėjo tiksliai atsakyti ar du automobiliai šiame kelyje galėjo prasilenkti. Atvykę policininkai liepė pildyti deklaraciją, sakė, kad yra abipusė kaltė. B. sutiko su abipuse kalte, jis nėra nubaustas dėl šio eismo įvykio. Susidūrimas įvyko ant Beržų-Antakalnio gatvių sankryžos, traktoriaus „peilis“ (traktoriaus priekyje esanti metalinė konstrukcija, skirta į šalis nustumti sniegą) yra 2,60 m pločio. Liudytojas negalėjo atsakyti į klausimą ar su šiuo jo vairuotu traktoriumi buvo išvažiuota į priešingą eismo juostą.

Liudytoja apklausus Gerdą Grinevičiūtę (policijos pareigūnę, kuri po eismo įvykio buvo atvykusi įvykio vietą), ji parodė, kad į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai įprastai kviečiami kai eismo dalyviai nesutaria dėl kaltės. Atvyko kartu su pareigūnu Andriumi Kosmanu, tačiau nieko nebraižė ir nefotografavo, o po jų išvykimo vairuotojai pildė deklaraciją, turbūt dėl abipusės kaltės. Lengvasis automobilis buvo pačioje sankryžoje, jos viduryje, ten buvo sudaužyto žibinto šukės.

Byloje liudytojais apklausus V. K. ir R. K., kurie matė 2017-01-31 įvykusio eismo įvykio situaciją iš karto po šio įvykio, šie parodė, kad pamatė stovinčią mašiną (O. B. vairuotą automobilį) ir traktorių, kuris po susidūrimo buvo pavažiavęs atgal nedaug (1-2 metrus). O. B. vairuotas automobilis nebuvo sankryžoje, iki sankryžos buvo likęs automobilio ilgio (apie 5 m) tarpas, o traktorius stovėjo trišalėje sankryžoje. Kelias, kuris yra kaip miško kelias, kuriame įvyko eismo įvykis yra siauras, jame net ir lengvieji automobiliai prasilenkdami turi pasitraukti nuo kelio centro į kraštus, ypač žiemą. O. B. vairuoto automobilio žibinto šukės buvo nukritę prie mašinos (arčiau traktoriaus), mašina stovėjo kairiau (žiūrint jos judėjimo kryptimi), bet ji po smūgio buvo nustumta (0,5-1 m). Teismo vertinimu būtent šių liudytojų parodymai atitinka objektyvią 2017-01-31 įvykusio eismo įvykio situaciją, t. y., kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o už jos ribų, ką patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga (fotonuotraukos, b. l. 9-10, 34, vaizdo įrašas, b. l. 34).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 dalis numato, kad sankryža tai kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Tam, kad būtų galima pripažinti, jog O. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimus, t. y., kad ji lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiai transporto priemonei (šiuo atveju traktoriui) būtina konstatuoti, kad susidūrimas įvyko būtent sankryžoje, t. y. plote, kur susijungia Beržų ir Antakalnio gatvės. Vizualiai įvertinus fotonuotraukas (b. l. 9-10, 34), kuriose užfiksuoti trys susijungiantys miško keliai (gatvės), automobilis Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko iki kelių (Beržų ir Antakalnio gatvių) kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietos krašto likus ne mažiau 4 metrams. Teismas laiko, kad apeliantės pateiktos fotonuotraukos, kurios, kaip matyti padarytos fiksuojant ne tik faktinę padėtį iš karto po eismo įvykio, bet ir automobilį Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pajudėjęs iš savo vietos po susidūrimo, t. y. rekonstruojant eismo įvykio situaciją, atitinka objektyvią 2017-01-31 įvykusio eismo įvykio situaciją bei neprieštarauja liudytojų V. K. ir R. K. parodymams. Iš pirmosios ir antrosios fotonuotraukų (b. l. 9) matyti užfiksuota faktinė automobilio Kia Sorento priekinio kairiojo rato padėtis sniege iš karto po susidūrimo, o fotonuotraukoje, kuri aprėpia Beržų ir Antakalnio gatvių sankryžos ribas jokių žibinto nuolaužų nesimato ir tai paneigia liudytojais apklaustų L. M. ir Gerdos Grinevičiūtės parodymus, kad sudaužyto žibinto šukės buvo nukritę sankryžoje.

Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nustatė, kad įvykių eiga buvo tokia: L. M., būdamas traktoriaus vairuotoju ir atlikdamas tarnybinę užduotį pabarstyti kelią vairavo traktorių MTZ 820, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas pakeltu „peiliu“, pravažiavo Beržų ir Antakalnio gatvių susikirtimą, kuris yra kaip kelio vingis, bei važiuodamas kelio viduriu, t. y. būdamas išvažiavęs iš savo eismo juostos ribų (pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), bei, tikėtina, kad dėl dalies dėmesio sutelkimo į tarnybinę užduotį, palaikydamas tam tikrą vienodą barstymo įrangai tinkamą greitį, mažiau dėmesio skiriant vairavimui ir eismo sąlygų stebėjimui, dėl šalia kelio esančiais medžiais apriboto matomumo nepastebėjęs atvažiuojančio automobilio Kia Sorento, kuris taip pat važiavo irgi ne savo eismo juosta (vairuotoja taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimą), į jį atsitrenkė. Išvada, kad traktoriumi buvo važiuojama kelio viduriu daroma, nes iš fotonuotraukų matosi jo barstyto smėlio žymės kelio viduryje, taip pat dėl to, kad kelias siauras, o traktorius yra 2,60 m pločio (savaime yra būtinybė važiuoti kelio viduriu), taip pat dėl objektyvios priežasties, kad važiuojant kelio viduriu kokybiškiau pabarstomas kelias. Išvada, kad automobilis Kia Sorento taip pat važiavo ne savo eismo juosta daroma, nes traktoriaus smūgis buvo į automobilio priekinį dešinį žibintą ir vairuotoja, norėdama pasirengti važiavimui per sankryžą bei norėdama geriau apžvelgti kelio vingį/sankryžą, buvo pasitraukusi kairiau (žiūrint jos judėjimo kryptimi). Eismo įvykis nebūtų įvykęs jeigu abi transporto priemonės prasilenkimo vietoje dešinės pusės ratais būtų važiavusios ant sniegu padengtos miško paklotės. Kelių eismo taisyklių 139 punktas numato, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Darytina išvada, kad 2017-01-31 kliūtis, kurią atitinka miško kelio sąlygos, buvo abiems vairuotojams ir abu vairuotojai turėjo pareigą vienas kitą praleisti. Liudytojų V. K. ir R. K. parodymais traktoriaus vairuotojas po eismo įvykio išlipęs iš transporto priemonės sakė „nieko nemačiau, nepamačiau, trukdė pamatyti“. 2017-02-02 L. M. apklausos protokole (b. l. 23)-24 užfiksuota, kad jis sukdamas į kairę prieš tai jokio automobilio nematė, nes matomumo lauką ribojo pakraštyje augantys medžiai, automobilį pamatė jau susidūrimo metu. Tokiu būdu jis nematydamas viso kelio objektyviai negalėjo laikytis ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių 139 punkte numatyto reikalavimo, kad jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis. Byloje nėra patvirtinta apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji susidūrimo metu buvo sustabdžiusi savo transporto priemonę. Eismo įvykio deklaracijoje (b. l. 8) yra pažymėta, kad eismo įvykis įvyko stabdant ir nepažymėta, kad eismo įvykis įvyko stovint/sustabdžius.

Dėl eismo įvykio deklaracijos.

Po 2017-01-31 09 val. 20 min. įvykusio eismo įvykio transporto priemonių Kia Sorento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus MTZ 820, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai O. B. ir L. M. užpildė standartinę Eismo įvykio deklaraciją (b. l. 8). Preziumuojama, kad 2017-01-31 su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, nes priešingu atveju Eismo įvykio deklaracijos pildymas, vadovaujantis 220 punktu, būtų niekinis, t. y. veiksmas, nesukuriantis teisinių pasekmių. Iš Eismo įvykio deklaracijos matyti, kad vairuotojai O. B. ir L. M. užfiksavo šias aplinkybes: asmenys nepatyrė sužalojimų, eismo įvykis įvyko abiems transporto priemonėms stabdant, traktoriui įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, automobiliui sankryžoje atsitrenkiant iš dešinės. Vairuotojai užpildė įvykio deklaraciją, suvokdami, kad pripažįsta abipusę kaltę (automobilio vairuotoja nepraleido kliūties iš dešinės, o traktoriaus vairuotojas važiavo prieš eismą). Nepaisant to, kad automobilio vairuotoja O. B. kitą dieną 2017-02-01 jau neigė bet kokią savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau tokią jos poziciją galima laikyti iš esmės logiška, nes kaltės klausimas šioje byloje priklauso tik nuo aplinkybės ar susidūrimas įvyko sankryžoje ar už jos ribų (visą situacijos vertinimą lemia būtent ši aplinkybė). Tikėtina, kad ji, pildydama delaraciją, galimai sąžiningai klydo vertindama situaciją kurioje tikslioje vietoje įvyko susidūrimas. Pasitvirtino apeliantės pozicija, kad ji nėra kalta dėl padaryto Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimo pažeidimo, nes byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje, o už jos ribų.

Kadangi 2017-01-31 į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai pamatė, kad vairuotojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl nefiksavo ir nenustatinėjo eismo įvykio aplinkybių bei pagrįstai vairuotojų nepatraukė administracinėn atsakomybėn. Po apeliantės institucijai pateikto rašytinio paaiškinimo, kuriuo neigiama kaltė ir prašoma ištirti įvykio aplinkybes bei nustatyti kaltininką (b. l. 7) 2017-02-02 apklausus abu vairuotojus bei 2017-02-07 policijos pareigūnams surašius tarnybinius pranešimus (b. l. 11, 12) 2017-02-18 apeliantės atžvilgiu buvo surašytas skundžiamas nutarimas. Kadangi eismo įvykio vietovėje susikertantys keliai (gatvės) praktiškai yra tokio pločio, kad tik vienas automobilis normaliai juo gali važiuoti, o prasilenkiančių automobilių vairuotojai turi sunkumų nustatydami teisingas transporto priemonių kryptis, padėtis, trajektorijas (prasilenkiant transporto priemonės dešinės pusės ratais reikia užvažiuoti ant miško paklotės) ir tai darydami tokiame kelyje turi elgtis itin atidžiai, todėl 2017-02-07 policijos pareigūnų A. K. ir Gerdos Grinevičiūtės tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 11, 12) bei duodant liudytojų parodymus nurodyta aplinkybė, kad šukės po eismo įvykio buvo nukritę sankryžos ribose laikytina kaip nepakankamai pagrįsta ir ja dėl aukščiau išvardytų eismo įvykio kelių aplinkos ypatybių negalima vadovautis kaip patikima, be to, ji prieštarauja kitai byloje ištirtai medžiagai.

Dėl eismo įvykio aplinkybių papildomo tyrimo atlikimo.

Apeliantės prašymas grąžinti bylą institucijai tyrimui atlikti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra nepagrįstas, nes išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti vieną iš sprendimų: panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas) arba panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (arba priimti kitą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą). Teismas šioje byloje nenustatė išimtinio atvejo ir būtinybės atlikti kokį nors papildomą didesnį, negu dabar atliktas, apeliantės kaltės klausimo pagal jos skundą ir kitų eismo įvykio aplinkybių, tyrimą. Šioje byloje ištirtų aplinkybių ir surinktų įrodymų pakanka, kad klausimas dėl apeliantės kaltės būtų išspręstas iš esmės ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu būtų nutraukta. Byloje nėra nustatytas įstatyminis ar kitas pagrindas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnyje ar kituose teisės aktuose numatytas pagrindas) bylą perduoti įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenoms pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, todėl policijos pareiga yra savo iniciatyva pradėti neatskleistų administracinių nusižengimų teisenas. Šiuo atveju, nors vairuotojai 2017-01-31 yra užpildę eismo įvykio deklaraciją, tačiau, kaip matyti iš bylos aplinkybių, yra pasikeitęs suvokimas apie tai, kas kaltas dėl eismo įvykio, todėl vairuotojams ir toliau nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, policija, vadovaudamasi šiame nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nustatytais pagrindais, turėtų pareigą abiem vairuotojams surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko ne sankryžoje, administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Kelių eismo taisyklių 155 punkto reikalavimų pažeidimo O. B. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių, nutarimas panaikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktas, 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2017-02-18 nutarimą Nr. 55ANH-86904849-17 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną O. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Loreta Janiulytė