Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-11-09][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1024-450-2017].docx
Bylos nr.: 2S-1024-450/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublika 111105555 atsakovas
VĮ Turto bankaas 112021042 suinteresuotas asmuo
Ukmergės vandenys suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka

Civilinė byla Nr. 2S-1024-450/2017

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00235-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.5.1.;

(S)

cid:image001.gif@01C5E389.3EF167C0

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas, UAB „Ukmergės vandenys“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  1. Pareiškėja antstolė N. J. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo pakeisti pradinę skolininkę L. K. į naują skolininką VĮ Turto banką vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201.
  2. Prašymą grindžia tuo, kad 2010 m.  kovo 18 d. ir 2012 m. sausio 31 d. antstolės kontoroje priimti vykdymui vykdomieji dokumentai dėl skolos iš L. K. išieškojimo UAB „Ukmergės vandenys“ naudai. (duomenys neskelbtini) skolininkė mirė; 2016 m. rugpjūčio 24 d. paveldėjimo teisė perėjo valstybei. VĮ Turto bankui buvo pateikti vykdymo išlaidų apskaičiavimai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos antstolės N. J. prašymą tenkino ir vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201 pakeitė skolininkę L. K. į naują skolininką, palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.
  2. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė L. K., po jos mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir antstolės prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
    1. Palikimo priėmimas nereiškia besąlyginio skolininko pakeitimo vykdymo procese į įpėdinį. Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė būtų uždėjusi areštą skolininkei priklausiusiam turtui vykdant išieškojimą kreditoriaus UAB „Ukmergės vandenys“ naudai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre, nurodant konkrečius išieškotojus, kurių naudai vykdomas išieškojimas, turėjo būti atliktas per CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2013 m. vasario 1 d. CK 5.63 str. 4 d. nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir šis terminas suėjo 2016 m. vasario 1 d. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas, o Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis dėl antstolės N. J. prašymo tenkinimo, atsižvelgiant į naujai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014), nepagrįsta ir naikintina.
  2. Pareiškėja antstolė N. J. ir suinteresuotas asmuo UAB „Ukmergės vandenys“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl teisių perėmimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Iš vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201 esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė N. J. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0092/10/00454 pagal 2010 m. sausio  28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-480-759/2010 dėl 102,08 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo UAB „Ukmergės vandenys“ naudai bei vykdomąją bylą Nr. 0092/12/00201 pagal 2011 m. lapkričio 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2015-675/2011 dėl 64,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės L. K. išieškotojo UAB „Ukmergės vandenys“ naudai. Skolininkė  L. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. rugpjūčio 24 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatyta, kad po skolininkės L. K. mirties jos turtas paveldėjimo teise perėjo Valstybei. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė skolininkę L. K. į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, vykdymo procese.
  5. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad buvo praleistas CK 5.63 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas kreditiniams reikalavimams mirusiojo įpėdiniams pareikšti, todėl prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese negalėjo būti patenkintas.
  6. CPK 596 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) numatė, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Spręsdamas, ar išieškotojo teisės perimamos vykdymo procese, teismas turi patikrinti, ar pereina kitam asmeniui išieškotojo reikalavimo teisė skolininkui pagal vykdomąjį dokumentą.
  7. Iš vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad po skolininkės mirties likęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-440/481088 turto patikėjimo teise paveldėtas turtas perduotas VĮ Turto bankui. Kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
  9. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, darytina išvada, kad šioje konkrečioje byloje kreditorius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra 2012 m. lapkričio 1 d., per tris mėnesius turėjo pareikšti reikalavimus įpėdiniui, šiuo atveju valstybei.
  10. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Teismų praktikoje tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122–136). Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).
  11. Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų, kaip minėta, nustatyta, kad skolininkė mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininkės mirties paveldimą turtą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad 2010 m. liepos 27 d., 2012 m. kovo 14 d. Patvarkymais areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą buvo areštuotos L. K. piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, ir AB DNB, tačiau 2013 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymais antstolė panaikino skolininkės lėšų areštus, taikytus minėtais patvarkymais. Pažymėtina, kad Turto arešto aktų registre nėra išviešintas palikėjos L. K. turto areštas kreditorės UAB ,,Ukmergės vandenys“ piniginiams reikalavimams užtikrinti. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, jog kokiu kitu būdu įpėdinė – valstybė per įstatyme nustatytą terminą būtų buvusi informuota apie kreditorės UAB „Ukmergės vandenys“ reikalavimus ir jų dydį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netikrino Turto arešto aktų registre esančios informacijos, iš esmės nevertino, ar antstolės pateiktas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese atitinka CK 5.63 straipsnyje palikėjo kreditoriams keliamus reikalavimus, t. y. iš esmės nepatikrino, ar perėjo valstybei skolininkės pareigos pagal vykdomąjį dokumentą.
  12. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, jog kreditorė taip pat praleido naikinamąjį 3 metų terminą informuoti apie savo kreditinį reikalavimą, todėl pareiškėja ar pati kreditorė nebeturi galimybės prašyti teismo atnaujinti minėtą terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
  13. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė iki tol formuotą teismų praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad kreditorė yra praleidusi ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą reikalavimams pareikšti, kuris galėtų būti teismo pratęstas, bet ir to paties straipsnio 4 dalyje nurodytą 3 metų naikinamąjį terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo dienos, reikalavimams pareikšti, todėl nebegali būti sprendžiamas klausimas dėl termino kreditorės reikalavimams pareikšti pratęsimo.
  14. Esant šioms aplinkybėms bei formuojamai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad mirusi skolininkė negali būti pakeista jos turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (CPK 596 straipsnis), materialines teisės normas (CK 5.63 straipsnis) bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos antstolės N. J. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjos antstolės N. J. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdomosiose bylose Nr. 0092/10/00454 ir Nr. 0092/12/00201.

 

 

Teisėja                                                                                    Asta Radzevičienė


Paminėta tekste:
  • CK5 5.63 str. Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka
  • 3K-7-18/2014
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK