Administracinė byla Nr. eA-1183-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01393-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.6.1.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. Č. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. Č. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja H. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. gegužės 15 d. raštą Nr. 70-2-1798 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Administracijos direktorių suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose.
2. Pareiškėja paaiškino, kad V. Č. 1991 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į V. M.-Č. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 1,17 ha ploto žemės sklypą. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1997 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 01-39 ir sprendimu Nr. 989 V. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai 0,20 ha ploto naują žemės sklypą. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,97 ha ploto nacionalizuotą žemę. Po V. Č. mirties palikimą priėmė pareiškėja bei M. D. ir R. Č., kurios vėliau savo teises perleido pareiškėjai.
3. Pareiškėja nurodė, jog 2019 m. birželio 6 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyriaus 2019 m. birželio 4 d. raštas Nr. 8SD-93-(14.8.94.), kuriame nurodyta, jog buvo kreiptasi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuris 2019 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 70-2-1798 nurodė, jog V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, kadangi šiose ribose yra suformuoti žemės sklypai ir daugiabučiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai.
4. Pareiškėjos įsitikinimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėja nurodė VAĮ 3 straipsnio įtvirtintus įstatymo viršenybės bei lygiateisiškumo principus, taip pat VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Raštas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nenurodyta, kurioje teritorijoje yra parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, o kuri – nėra detaliai suplanuota, taip pat nepateikta informacija, ar yra rengiami detalieji planai ar žemės valdos projektai, ar tokie veiksmai net nėra atliekami. Pareiškėjos nuomone, laisvą (neužstatytą) žemę prie (duomenys neskelbtini) atsakovas nepagrįstai nurodė kaip reikalingą daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui. Iš pateikiamų www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukų matyti, jog tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra teritorijos, kurios nėra reikalingos daugiabučių namų eksploatacijai, todėl jos turėtų būti priskiriamos laisvai (neužstatytai) žemei, kuri galėtų būti atkuriama natūra. Pareiškėja akcentavo, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintų Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priede (su pakeitimais) numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų pastatų sklypuose želdynų plotas turi sudaryti 30 procentų. Tuo tarpu, ginčo situacijoje prie nurodytų daugiabučių namų yra pakankamai laisvos žemės su želdiniais, kad sklypo želdinių teritorija sudarytų daugiau nei 30 procentų viso projektuotino sklypo ploto ir dar liktų laisvos (neužstatytos) žemės dalis. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai ginčijamame Rašte nurodė, jog V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nes minėtoje teritorijoje yra daugiabučiai gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini), Kaune, kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai.
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad Administracija NŽT dar 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 70-2-1916 informavo, kad išnagrinėjo iki 1940 metų V. M.-Č. turėtos žemės kartografinę ir turimą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad išnagrinėtoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Minėtas raštas nenuginčytas ir galiojantis. Kartu su skundžiamu Raštu atsakovas pateikė ant kadastro žemėlapio ištraukos parengtą laisvos (neužstatytos) žemės nagrinėjimo schemą, kurioje pažymėtos dvi vietos, kuriose prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ir tarp pastatų, (duomenys neskelbtini), Kaune.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Raštas yra adresuotas viešojo administravimo subjektui – NŽT, o ne konkrečiam piliečiui. Atsakovo turimais duomenimis, dalis pareiškėjos pažymėtos teritorijos tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į V. K. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) k., ribas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, jog teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra laisvos (neužstatytos) žemės. Žemės sklypas prie daugiabučio pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas, tačiau Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2153 buvo patvirtintas apie 3787 kv. m žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, iš kurio sprendinių brėžinio matyti, jog dalyje tarp žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), yra įvaža ir atliekų surinkimo konteinerių aikštelė. Ši aikštelė įrengta valstybinėje žemėje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtintą Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą, išlaikant privalomuosius normatyvinius atstumus nuo gyvenamųjų namų ir skirta aptarnauti šalia esančių daugiabučių namų gyventojus. Atsižvelgiant į patvirtinto žemės sklypo prie pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, likęs tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis valstybinės žemės plotas priskirtinas pastatui, (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti, kadangi tik išsamiai išanalizavus teritoriją ir parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, būtų žinomas tikslus plotas, reikalingas pastato, (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatavimui. Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1641 buvo patvirtintas apie 2952 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A12p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjos pažymėta teritorija šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui. Atsakovo teigimu, daugiabučiui gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą sudaro ne tik privalomieji želdinių plotai – formuojant žemės sklypą turi būti įvertintas automobilių stovėjimo vietų poreikis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vaikų žaidimų aikštelė, poilsio ir sporto vietos, normatyviniai atstumai ir pan.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. NŽT nurodė, kad kol NŽT nėra pateiktas savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, NŽT neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Pabrėžė, jog duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us)) žemės sklypą (-us) buvusios savininkės iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
11. Teismas nustatė, jog Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. liepos 3 d. raštu Nr. 70-2-1916 nurodė, kad V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Byloje nėra duomenų, kad minėtas raštas, kuris sukelia teisines pasekmes, būtų nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka (teisme). Taigi, teismo vertinimu, NŽT neturėjo teisės nesivadovauti Administracijos pateikta informacija. Tol, kol atitinkami administraciniai sprendimai, susiję su konkretaus žemės sklypo statuso nustatymu, teisės aktuose nustatyta tvarka nėra nuginčyti, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra procedūrų. Taigi, NŽT 2014 m. tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir Administracijos pateikta informacija apie laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimą buvo pakankamas pagrindas NŽT atsisakyti atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į dalį žemės sklypo natūra (ekvivalentine natūra).
12. Teismas nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, gavęs vienos iš V. Č. įpėdinių M. D. 2019 m. balandžio 4 d. prašymą dėl žemės grąžinimo natūra V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 8SD-1949-(14.8.125E.) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, kuri, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 1061 punkte nustatytą procedūrą, šioje byloje skundžiamu Raštu nurodė, kad V. M.- Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose yra suformuoti žemės sklypai, šioje teritorijoje taip pat stovi daugiabučiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai, todėl galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Prie šio Rašto atsakovas pateikė ant kadastro žemėlapio ištraukos parengtą laisvos (neužstatytos) žemės nagrinėjimo schemą, kurioje pažymėtos dvi vietos, kuriose prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prie pastato, (duomenys neskelbtini), ir tarp pastatų, (duomenys neskelbtini), Kaune.
13. Teismas nustatė, kad ginčo teritorija, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtinto apie 3787 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS Nr. ZSFP-43464), iš kurio sprendinių brėžinio matyti, kad dalyje tarp žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), yra įvaža ir atliekų surinkimo konteinerių aikštelė, įrengta valstybinėje žemėje pagal Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtintą Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą, išlaikant privalomuosius normatyvinius atstumus nuo gyvenamųjų namų ir skirta aptarnauti šalia esančių daugiabučių namų gyventojus. Taigi, likęs tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis valstybinės žemės plotas pagrįstai priskirtas pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti.
14. Taip pat teismas nustatė, jog Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1641 buvo patvirtintas apie 2952 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A12p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS Nr. ZSFP-23597), todėl akivaizdu, jog teritorija šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal patvirtintą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui. Taip pat Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-3837 buvo pradėtas žemės sklypo prie pastato (1A5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (ŽPDRIS Nr. ZSFP-678886), todėl, akivaizdu, jog teritorija šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, negali būti laikoma laisva (neužstatyta) žeme, nes pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui.
15. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-78-414/2009, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-438-805/2010, medžiaga patvirtina, kad dalis pareiškėjos pažymėtos teritorijos tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į V. K. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) k., ribas. Teismas pažymėjo, jog minėtoje administracinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės, tik dėl kito savininko. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendime padarė išvadą, kad į tą konkrečią pareiškėjų pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl V. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1550 kv. m ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), nes 1550 kv. m ploto žemė reikalinga pastatams, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra laisvos (neužstatytos) žemės.
16. Teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodytomis www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukomis, nes, pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto 2 dalį kompetencija spręsti, ar žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, yra suteikta savivaldybės administracijos direktoriui, o ne kitiems ūkio subjektams. Be to, jose nėra atspindėti esminiai ginčo teritorijoje esančios žemės panaudojimo elementai – nėra atvaizduotos gatvių raudonosios linijos, nėra pažymėtos buvusios savininkės turėtos žemės ribos.
17. Apibendrindamas teismas nurodė, kad atsakovo atsakymas apie tai, kad ginčo žemės sklype laisvos žemės nėra, atitinka Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktą, yra teisėtas ir pagrįstas (atitinkantis faktinę situaciją).
III.
18. Pareiškėja H. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Pareiškėja skundą teismui grindė tuo, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų. Raštas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, atsakovas nenurodė, ar yra rengiami detalieji planai ar žemės valdos projektai, ar tokie veiksmai net nėra atliekami. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276–04). Teismas šių Rašto trūkumų neanalizavo ir jo atitikties VAĮ reikalavimams nevertino.
18.2. Laisva (neužstatyta) žemė prie (duomenys neskelbtini) nepagrįstai nurodoma kaip reikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui. Iš byloje pateiktų www.regia.lt kadastrinio žemėlapio ištraukų matyti, jog tarp daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra teritorijos (pažymėtos mėlyna spalva), kurios nėra reikalingos daugiabučių namų eksploatacijai, todėl jos turėtų būti priskiriamos laisvai (neužstatytai) žemei.
18.3. Dėl šios Nutarties 11 punkte nurodytų teismo argumentų: 2014 m. pretendentas nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo V. Č., taigi, pareiškėja 2014 m. neturėjo teisės ginčyti Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 3 d. rašto Nr. 70-2-1916. Nepaisant to, jog minėtas raštas nėra nuginčytas, šios administracinės bylos dalykas yra klausimas, ar šiuo metu yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri galėtų būti atkuriama natūra. Teisės aktuose nėra numatyta, kad dėl tokios informacijos NŽT į atsakovą galėtų kreiptis tik vieną kartą.
18.4. Teismo išvados, išdėstytos šios Nutarties 1–14 punktuose, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo naštos paskirstymą. Teismas, patvirtindamas atsakovo poziciją, jog nėra laisvos (neužstatytos) žemės, vadovavosi ir aplinkybėmis apie 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-3837 pradėtą žemės sklypo prie pastato (1A5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Akivaizdu, jog minėtas projektas pradėtas rengti praėjus 6 mėnesiams nuo ginčijamo Rašto priėmimo. Todėl atsakovas, priimdamas Raštą, negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kokio ploto žemės sklypą bus ketinama formuoti prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini).
18.5. Teismas neįgyvendino teisingumo, nesivadovavo teisingumo ir proporcingumo principais, o pareiškėjo skundą atmetė formaliai, nors akivaizdu, jog jos teises nuosavybės atkūrimo procese galima apginti ir atkurti nuosavybės teises natūra laisvoje (neužstatytoje) žemėje.
19. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde pritariama pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, taip pat nurodoma, kad:
19.1. Pareiškėja, teigdama, kad atsakovas nepagrįstai ginčo teritoriją laikė reikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimui, remiasi prie skundo pateiktomis www.regia.lt žemėlapio ištraukomis, kuriose ji savo nuožiūra pažymėjo, jos manymu, laisvą (neužstatytą) žemę, kuri nėra reikalinga daugiabučių namų eksploatacijai. Nesutiktina su tokiais pareiškėjos vertinimais.
19.2. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Rašto priėmimo metu žemės sklypo prie pastato (1A5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas dar nebuvo pradėtas rengti, nekeičia faktinės padėties, jog pareiškėjos nurodomas plotas yra reikalingas daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti, taigi, jis negali būti laikomas laisva (neužstatyta) žeme.
19.3. Daugiabučiui gyvenamajam namui reikalingo žemės sklypo plotą sudaro ne tik privalomieji želdinių plotai. Formuojant žemės sklypą turi būti įvertintas automobilių stovėjimo vietų poreikis, nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vaikų žaidimų aikštelė, poilsio ir sporto vietos, normatyviniai atstumai ir pan. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad su skundu pateiktose www.regia.lt ištraukose pažymėtos teritorijos yra priskiriamos laisvai (neužstatytai) žemei.
19.4. Vien pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės, nurodytos šios Nutarties 11 punkte, yra pakankamos atmesti pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą. Jei V. Č. nepasinaudojo savo teise skųsti jam konkrečias teisines pasekmes sukeliantį raštą, toks palikėjo sprendimas yra galiojantis jo teisių perėmėjai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Byloje nustatyta, kad gavęs vienos iš V. Č. įpėdinių M. D. 2019 m. balandžio 4 d. prašymą dėl žemės grąžinimo natūra V. M.-Č. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje, NŽT Kauno miesto skyrius 2019 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 8SD-1949-(14.8.125E.) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, kuri, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatytą procedūrą, byloje skundžiamu Raštu nurodė, kad V. M.-Č. iki 1940 m. turėtų žemės sklypų ribose yra suformuoti žemės sklypai, šioje teritorijoje taip pat stovi daugiabučiai gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurių eksploatavimui turi būti formuojami žemės sklypai, todėl galimai laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Prie šio Rašto atsakovas pateikė ant kadastro žemėlapio ištraukos parengtą laisvos (neužstatytos) žemės nagrinėjimo schemą, kurioje pažymėtos dvi vietos, kuriose prie daugiabučių gyvenamųjų namų nėra suformuoti žemės sklypai, t. y. prie pastato, (duomenys neskelbtini), ir tarp pastatų, (duomenys neskelbtini), Kaune.
21. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).
22. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo Rašto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
23. Nors Rašte nėra nurodyti faktų vertinimo teisiniai pagrindai, teisėjų kolegija tai vertina kaip trūkumą, neturintį esminės reikšmės pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimui, todėl vien dėl tokio trūkumo nėra teisinio pagrindo Raštą panaikinti.
24. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, apibrėžiančiu atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka, valstybė išperka žemę (1 d. 3 p.), kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.
26. Pažymėtina, kad aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą, kad žemė išperkama, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, administracinių teismų praktikoje iš esmės laikomasi analogiškos nuostatos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60-07; 2007 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-70-07; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305-08; 2008 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-927/2008).
27. Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad „detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Aiškinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte“ (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004; Administracinių teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151–177).
28. Administracinėje byloje Nr. A11-263-2003 LVAT teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog aiškinant šią įstatymo normą pažymėtina, kad joje nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamuose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra pašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte, žemės sklypas negrąžintinas natūra, o valstybės išperkamas.
29. Apibendrinant pirmiau nurodytą LVAT praktiką darytina išvada, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011).
30. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu pripažinta, kad visa ginčo žemė yra priskirtina valstybės išperkamai, natūra negrąžinamai žemei, sprendžia, kad jie yra pagrįsti, o priimtas sprendimas yra teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.).
30.1. Byloje nustatyta, kad ginčo teritorija, (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į Administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. A-2153 patvirtinto apie 3787 kv. m žemės sklypo prie pastato (lA5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽPDRIS Nr. ZSFP-43464), iš kurio sprendinių brėžinio matyti, kad dalyje tarp žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), yra įvaža ir atliekų surinkimo konteinerių aikštelė, įrengta valstybinėje žemėje pagal Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtintą Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą, išlaikant privalomuosius normatyvinius atstumus nuo gyvenamųjų namų ir skirta aptarnauti šalia esančių daugiabučių namų gyventojus. Taigi, likęs tarp žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis valstybinės žemės plotas pagrįstai priskirtas pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti. Taip pat Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. A-3837 buvo pradėtas žemės sklypo prie pastato (1A5p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas (ŽPDRIS Nr. ZSFP-678886). Planuojama teritorija šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal rengiamą formavimo ir pertvarkymo projektą yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui, todėl nėra laisva, o valstybės išperkama žemė. Tai, kad šie įsakymai priimti vėliau, nei ginčo Raštas, reikalo esmės – teisinių vertinimų dėl konkretaus visuomenės poreikio tokiai žemei buvimo – nekeičia ir žemės teisinei padėčiai įtakos nedaro (žr., šios Nutarties 25–29 p.).
30.2. Byloje taip pat nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. A-1641 buvo patvirtintas apie 2952 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A12p), (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (ŽPDRIS Nr. ZSFP-23597). Pagal šį projektą suplanuota teritorija šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Kaune, yra priskirta daugiabučio pastato eksploatacijai reikalingam plotui, taigi nėra laisva, o valstybės išperkama žemė.
30.3. Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. 1-78-414/2009, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-438-805/2010, medžiaga patvirtina, kad dalis pareiškėjos pažymėtos teritorijos tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į V. K. iki 1940 m. turėto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) k., ribas. Teismas pažymėjo, jog minėtoje administracinėje byloje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės, tik dėl kito savininko. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendime padarė išvadą, kad į tą konkrečią pareiškėjų pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl V. K. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1550 kv. m ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), nes 1550 kv. m ploto žemė reikalinga pastatams, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad teritorijoje tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra laisvos (neužstatytos) žemės.
30.4. Nurodytas teismo sprendimas yra įrodymas šioje byloje ir vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visumos įvertinimas leidžia konstatuoti, kad atsakovo Raštas yra pagrįstas ir teisėtas.
30.4.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
30.4.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
30.4.3. Vadovaujantis įrodymų naštos paskirstymo taisykle, pagal kurią proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (ABTĮ 56 str. 1, 2 ir 4 d.), šioje byloje pareiškėja neįrodė, kad žemė, į kurią norima nuosavybės teisę atkurti natūra, yra laisva, nepriskirtina prie valstybės išperkamos žemės. Priešingai, atsakovas įrodė, kad ginčo žemė priskiriama valstybės išperkamai žemei. Taigi konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (ABTĮ 56 str.).
31. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
32. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos H. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys