Civilinė byla Nr. e2-457-467/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinės unitarinės vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria išspręstas trečiojo asmens prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui dėl banko garantijos pripažinimo pasibaigusia, žalos atlyginimo ir įpareigojimo grąžinti finansinio užstato dalį, trečiasis asmuo – Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arginta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovo Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (toliau – ir Luminor Bank AS) 2019 m. birželio 11 d. garantiją Nr. BG110801/160 pasibaigusia 2022 m. vasario 8 d. suėjus jos terminui; įpareigoti atsakovą Luminor Bank AS įvykdyti prievolę natūra – grąžinti ieškovei UAB „Arginta“ 692 266,75 Eur finansinio užstato dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo 29 308,98 Eur žalos atlyginimą.
2. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinys atmestas, iš ieškovės UAB „Arginta“ atsakovui Luminor Bank AS priteistos 21 803,97 Eur bylinėjimosi išlaidos, trečiajam asmeniui Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinei unitarinei vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ (toliau – ir UĮ „Vitebskoblvodokanal“) priteistos 9 975,25 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. Trečiasis asmuo UĮ „Vitebskoblvodokanal“ 2024 m. balandžio 22 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistų 9 975,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-180-912/2024 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliko nepakeistą, todėl trečiajam asmeniui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsniu, išduotinas vykdomasis raštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi trečiojo asmens UĮ „Vitebskoblvodokanal“ prašymo netenkino – atsisakė išduoti trečiajam asmeniui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, kurioje nagrinėtas pareiškėjos UĮ „Vitebskoblvodokanal“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą, išaiškinimai. Kasacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lygiu taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos) patenka į Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą Dvišalės tarptautinės sutarties straipsnį. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo turi būti nustatyta, ar egzistuoja pagrindai pagal Europos Sąjungos Tarybos (toliau – ir ES Taryba) reglamento (EB) Nr. 765/2006 Dėl Baltarusijai taikomų ribojamųjų priemonių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) nuostatas vertinti, kad pareiškėjai taikomos sankcijos.
6. Kasaciniam teismui bylą perdavus nagrinėti iš naujo, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023 atmetė pareiškėjos UĮ „Vitebskoblvodokanal“ prašymą, atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu Europos Sąjungos sankcijos tiesiogiai nėra taikomos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 pateiktas išaiškinimas, jog Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, todėl vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto (faktiškai) gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ES Tarybos gaires dėl sankcijų taikymo, kuriose iš esmės nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, tačiau ir tiems, kurie yra šių subjektų kontrolėje ar priklauso nuosavybės teise, o taip pat individualią šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kuomet, A. L., kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, viešajam juridiniam asmeniui UĮ „Vitebskoblvodokanal“ gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką), atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai, Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams (demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo).
9. Teismo įvertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 pateikti išaiškinimai ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023 nustatyti prejudiciniai faktai, susiję su Europos Sąjungos sankcijų taikymu į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą neįtrauktai UĮ „Vitebskoblvodokanal“, yra aktualūs nagrinėjamu atveju sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo šiai Baltarusijos Respublikos įmonei klausimą. Todėl vykdomąjį raštą atsisakytina išduoti (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Trečiojo asmens prašymas atitinka visas įstatyme įtvirtintas sąlygas vykdomajam raštui išduoti: teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis), teismo sprendimas yra vykdytinas (piniginis išieškojimas), terminas pateikti vykdomąjį raštą nėra suėjęs (CPK 606 straipsnis). Teismo sprendimo vykdymas nėra sustabdytas (CPK 363 straipsnis). Kitų sąlygų įstatymuose neįtvirtinta, todėl teismas negalėjo jomis remtis.
10.2. CPK nenumato galimybės atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, išskyrus praleistą terminą, kuris sueis tik po beveik 5 metų (CPK 646, 606 straipsniai), o apygardos teismai yra išaiškinę, kad jokių kitų išimčių CPK nenumato.
10.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties išvados kitoje byloje dėl kito (Vitebsko srities Ekonominio teismo) sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai negali būti taikomos Vilniaus apygardos teismo išvadoms dėl savo paties priimto sprendimo privalomo vykdymo. Lietuvos Respublikos sprendimas pagal CPK 18 straipsnį yra suderintas su viešosios tvarkos reikalavimais. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nusprendė dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje ir atsisakė pripažinti Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą kaip galintį prieštarauti Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Tačiau vykdomasis raštas neišduotas dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, kurio teisėtumas peržiūrėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo prieštaravimas viešajai tvarkai nenustatytas.
10.4. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nebuvo nustatytas ES sankcijų įgyvendinimas, kadangi institucija, atsakinga už ES taikomų sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje – Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (toliau – FNTT) (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), o viešosios tvarkos kriterijus taikomas išimtinai Vitebsko srities Ekonominio teismo sprendimo, o ne trečiojo asmens atžvilgiu (CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
10.5. Net jei ribojamosios priemonės būtų taikomos trečiojo asmens atžvilgiu (quod non) Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktas tiesiogiai numato leidimą leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kurie „skirti tik pagrįstiems honorarams sumokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“. Uždrausti tokių lėšų išmokėjimą pagal įsiteisėjusį Lietuvos Respublikos teismo sprendimą turi teisę tik kompetentinga institucija, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalį yra FNTT. 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu yra priteistas būtent tokių išlaidų kompensavimas ir FNTT sprendimo uždrausti išmokėti tokias lėšas nėra.
10.6. ES Taryba, Europos Komisija ir FNTT išaiškino, kad trečiojo asmens nėra sankcijų sąraše, o Europos Komisija patvirtino, jog norint išplėsti sankcijų sąrašo galiojimą trečiojo asmens atžvilgiu yra būtinas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas tokiu klausimu, kurio nėra.
10.7. Lietuvoje vienintelė kompetentinga institucija priimti ES sankcijų įgyvendinimo aktą trečiojo asmens atžvilgiu yra FNTT (Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 4 dalis; Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo aprašo 16 punktas, Sankcijų įgyvendinimo nurodymų 12.3 papunktis, 13 punktas). FNTT Europos Sąjungos sankcijas Lietuvoje įgyvendina administracinio sprendimo pagrindu, tai nurodyta Tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
10.8. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas ir Lietuvos kasacinis teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi laikosi pozicijos, kad rinkliavų ar mokesčių mokėjimas nesąlygoja ES sankcijų įgyvendinimo prieš tą asmenį.
10.9. Sankcijų sąrašas privalo būti peržiūrimas kas 12 mėnesių ir nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėtas jau 2 kartus, tačiau administracinio sprendimo dėl trečiojo asmens įrašymo nėra, todėl apeliacinio teismo nutartimi negalima remtis, atsižvelgiant į ribojamųjų priemonių laikinumą (Reglamento (EB) Nr. 765/2006 8a straipsnis).
11. Ieškovė UAB „Arginta“ atsiliepimu prašo trečiojo asmens UĮ „Vitebskoblvodokanal“ 2024 m. gegužės 6 d. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. UĮ „Vitebskoblvodokanal“ neneigia, kad ji yra kontroliuojama A. L., neįrodinėja, jog nėra kontroliuojama A. L., taip pat neneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje esančių teisės išaiškinimų, o tai reiškia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atskirasis skundas turi būti atmestas.
11.2. Nors atskirajame skunde teigiama, kad CPK nenumato išimčių, todėl vykdomasis raštas privalėjo būti išduotas, tačiau tokius ribojimus numato 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 765/2006, Tarptautinių sankcijų įstatymas.
11.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartyje nagrinėjo Europos Sąjungos lygiu taikomas ribojamąsias priemones (sankcijas) ir nustatė, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ yra kontroliuojama į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą įtraukto A. L., todėl Europos Sąjungos sankcijos taikomos ir jam. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai rėmėsi šia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje nustatyta aplinkybe, kurios UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atskirajame skunde neneigia.
11.4. Teisiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio normoms yra UĮ „Vitebskoblvodokanal“ vertinimas, jog FNTT turi būti nustačiusi ES sankcijų įgyvendinimą, kad ES sankcijas fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant teismus, galėtų įgyvendinti. Joks teisės aktas nenustato teismų funkcijos ar pareigos nustatinėti „ES sankcijų įgyvendinimo“. Jie privalo jų laikytis ir jas įgyvendinti, tą ir padarė Vilniaus apygardos teismas. FNTT yra viena iš Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnyje nustatytų kompetentingų institucijų, užtikrinančių tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.
11.5. Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte yra nustatyta, kad „nukrypstant nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti tik pagrįstiems honorarams sumokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“. Taigi kompetentinga institucija – FNTT gali leisti panaikinti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, o ne uždrausti tokių lėšų išmokėjimą, kaip nurodo trečiasis asmuo atskirajame skunde, nes toks draudimas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnyje ir jo privalo būti laikomasi, kol kompetentinga institucija nenusprendžia leisti naudotis konkrečia suma Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis. Tokio FNTT leidimo UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nepateikė.
11.6. Atskirojo skundo teiginys, kad „ribojamosios priemonės gali būti taikomos tik tų asmenų atžvilgiu, kurie įtraukti į atitinkamo ES reglamento dėl ribojamųjų priemonių taikymo konkrečių fizinių ir juridinių asmenų sąrašą“, prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 ir 2 dalies normoms. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 nustatė, kad „Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento (EB) Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis). Taigi vien aplinkybė, kad tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, jog sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo“.
11.7. Atskirojo skundo prieduose (ES Tarybos 2022 m. lapkričio 15 d. ir Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniuose laiškuose) nėra nurodyta, kad trečiajam asmeniui nėra taikomos ES sankcijos. Laiškuose nurodoma, kad šis asmuo nėra įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą arba Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedą, bet tai nereiškia, jog trečiajam asmeniui nėra taikomos ES sankcijos. UĮ „Vitebskoblvodokal“ Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu jau yra pripažinta asmeniu, kuriam turi būti taikomos sankcijos dėl to, kad jį kontroliuoja į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedą įtrauktas asmuo – A. L..
11.8. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad Europos Komisijos nuomone, UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atžvilgiu nėra įgyvendinamos jokios ES sankcijos, o siekiant „išplėsti“ sankcijų įgyvendinimą jo atžvilgiu, tai galima būtų padaryti tik po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimo. Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniame laiške nėra taip nurodyta, todėl trečiasis asmuo teismui teikia žinomai tikrovės neatitinkančius paaiškinimus.
11.9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024 nurodė, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atveju pagrindas pripažinti prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai buvo „pareiškėjo, jį kontroliuojančių ar su juo glaudžiai susijusių asmenų įtraukimas į asmenų, kuriems taikomos Europos Sąjungos finansinės sankcijos, sąrašą“, o ne aplinkybė, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ yra Baltarusijos Respublikos mokesčių mokėtojas.
11.10. Ribojamųjų priemonių, susijusių su vidaus represijomis Baltarusijoje ir režimo parama Rusijos karui prieš Ukrainą, galiojimą Europos Taryba pratęsė iki 2025 m. vasario 28 d. (žr. https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2024/02/26/belarus-eu-prolongs restrictive-measures-for-another-year/), A. L. ir toliau yra įrašytas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priedo sąraše 45-uoju numeriu. Kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios, trečiasis asmuo nenurodo ir įrodymų nepateikia.
12. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose teismai yra įvertinę ir pasisakę dėl ribojamųjų priemonių (sankcijų) (ne)galiojimo ((ne)taikymo) trečiojo asmens atžvilgiu.
12.2. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateikti išaiškinimai yra privalomi visoms institucijoms bei asmenims. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai yra pateikti dėl šioje civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų.
12.3. Kartu su atskiruoju skundu teikiami įrodymai jau buvo įvertinti aukščiau nurodytas nutartis priėmusių teismų. Todėl šie įrodymai nesudaro pagrindo ir nėra pakankami kvestionuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Trečiasis asmuo kartu su atskiruoju skundu teikia ir prašo prie bylos medžiagos pridėti įrodymus – trečiojo asmens atstovų (advokatų) elektroninį susirašinėjimą (užklausimai ES Tarybai ir Europos Komisijai su ES Tarybos 2022 m. lapkričio 15 d. ir Europos Komisijos 2022 m. lapkričio 18 d. atsakymais) su vertimais į lietuvių kalbą bei FNTT 2023 m. vasario 14 d. išvadą Nr. 25-2497 „Dėl Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo ir kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“. Nurodo, kad iki skundžiamos nutarties šie įrodymai nebuvo reikšmingi nagrinėjamoje byloje ir poreikis juos pateikti atsirado tik po siurprizinės skundžiamos nutarties priėmimo. Šie įrodymai, trečiojo asmens vertinimu, gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl to, ar trečiojo asmens atžvilgiu ribojamųjų priemonių taikymo (ir) ar įgyvendinimo klausimas yra aktualus.
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir gali turėti įtakos ginčui išspręsti, be to, pripažintina, kad jų pateikimo būtinybė, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išspręsto klausimo pobūdį (vykdomojo rašto (ne)išdavimas), iškilo vėliau, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šie įrodymai buvo pateikti su atskiruoju skundu, todėl šalys turėjo galimybę pareikšti nuomonę dėl jų (ne)priėmimo ir (ar) įvertinimo, prieštaravimų apeliacinės instancijos teismui dėl jų priėmimo atsiliepimuose neišreiškė, priešingai – ieškovė UAB „Arginta“ pateikė atsikirtimus dėl apeliantės argumentų, kurie grindžiami naujai teikiamais įrodymais.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir dėl jų pasisakyti.
Dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagrįstumo ir teisėtumo
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės (trečiojo asmens) UĮ „Vitebskoblvodokanal“ prašymas dėl vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
18. CPK 18 straipsnyje nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
19. Apeliantė UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atskirąjį skundą grindžia šiomis esminėmis argumentų grupėmis: 1) pateiktas prašymas atitinka CPK įtvirtintas sąlygas vykdomajam raštui išduoti, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jį išduoti; 2) apeliantė nėra įrašyta į asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos sąrašą; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje byloje dėl užsienio valstybės (Baltarusijos Vitebsko srities Ekonominio teismo) sprendimo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai pateiktais išaiškinimais, kurie negalėjo būti taikomi sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Lietuvos Respublikos teismo priimtą sprendimą.
20. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka.
21. Apeliantė nurodo, kad CPK nenumato kitų atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą pagrindų, išskyrus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino pasibaigimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai ignoruoja kitus teisės aktus, kurie, kaip ir civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas (CPK), yra Lietuvos teisinės sistemos dalis. CPK bendrosiose nuostatose įtvirtinta, kad įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis kodeksas (CPK 1 straipsnio 4 dalis).
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 135 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo, o pagal Konstitucijos 138 straipsnį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuva, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 24 punktas; 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023 38 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju aktualus 2006 m. gegužės 18 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui L. ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams, kuris įtvirtina, kokiems Baltarusijos Respublikos asmenims ir kokio pobūdžio taikomos ribojančios priemonės (sankcijos). Šio Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Pažymėtina, kad šis Reglamentas, kaip nurodyta jo 11 straipsnio 2 pastraipoje, yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3 255-611/2022, kurioje, be kita ko, pirmą kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje (priimto išnagrinėjus ginčą tarp UAB „Arginta“ ir UĮ „Vitebskoblvodokanal“), pasisakydamas dėl Reglamento (EB) Nr. 765/2006 11 straipsnio 2 pastraipos įtvirtintos normos, nurodė, kad Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, todėl valstybės institucijos, įskaitant teismus, turi vykdyti iš jo kylančias pareigas (žr. minimos kasacinio teismo nutarties 34 punktą).
26. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog būtina imtis veiksmų, privalomų dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, ir (arba) susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma ar išvengiama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Reglamentas (EB) Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą (Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalis), taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą (Reglamento (EB) Nr. 765 2 straipsnio 2 dalis). Taigi jis apima taip pat valdymo ir kontrolės situacijas, o vien aplinkybė, jog tam tikras asmuo formaliai pats nėra įtrauktas į sankcijų sąrašus, nereiškia, kad sankcijų režimas jam nebus taikomas – už jo de facto gali stovėti į sąrašą įtrauktas asmuo. Priešingas teisės aiškinimas reikštų, kad sankcijos taptų neveiksmingos, nes jas apeiti pakaktų „pašto dėžutės įmonės“, formaliai nesusijusios su tikruoju savininku ir (ar) naudos gavėju, įsteigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 33 punktas). Dėl šios priežasties, kilus ginčui dėl pareiškėjo padėties sankcijų režimo kontekste, teismas turi aiškintis, kokia yra pareiškėjo nuosavybės forma, kokie asmenys turi sprendimų priėmimo teisę, kaip yra paskirstomas jo pelnas ir kt. Tokius duomenis į bylą pateikia dalyvaujantys byloje asmenys, o esant būtinybei, teismas turi teisę pats kreiptis į kompetentingus subjektus – Lietuvos Respublikos institucijas, taip pat į Europos Komisiją dėl jų turimos informacijos apie pareiškėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022 33, 34 35 punktai; 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024 34 punktas).
28. Nors apeliantė iš esmės teisingai nurodo, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ atžvilgiu Europos Sąjungos sankcijos tiesiogiai nėra taikomos (ji nėra įrašyta į Reglamento (EB) Nr. 765/2006 I priede įvardytų asmenų sąrašą, tačiau šiuo atveju yra įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Europos Sąjungos Tarybos gaires dėl sankcijų taikymo, kuriose iš esmės nurodyta, kad ribojimai taikomi ne tik tiems asmenims, kurie įtraukti į Europos Sąjungos sankcionuotų subjektų sąrašą, tačiau ir tiems, kurie yra šių subjektų kontrolėje ar priklauso nuosavybės teise, o taip pat individualią toje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatavo, jog A. L., kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, viešajam juridiniam asmeniui UĮ „Vitebskoblvodokanal“ gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką) (žr. minimos nutarties 25 punktą). Vadinasi, ginčo dėl apeliantės padėties sankcijų režimo kontekste kilti nebegali – jos priklausomumo ir paveikiamumo faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (CPK 18 straipsnis). To nepaneigia ir apeliantės pateiktoje 2023 m. vasario 14 d. FNTT išvadoje nurodyta situacija, kuri civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2023 taip pat buvo įvertinta. Teisinio pagrindo nesiremti minima įsiteisėjusia nutartimi, priešingai nei tvirtina apeliantė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl kaip teisiškai nereikšmingi atmetami atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis teigiama, kad Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Ekonominio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimą atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje dėl galimo neatitikimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo, dėl kurio buvo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, atžvilgiu toks neatitikimas Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai nėra konstatuotas, arba, kad viešosios tvarkos kriterijus taikomas išimtinai paties Vitebsko srities Ekonominio teismo sprendimo, o ne trečiojo asmens atžvilgiu, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
29. Tuo pačiu apeliantės argumentai, kad sankcijų sąrašas privalo būti peržiūrimas kas 12 mėnesių ir nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo jau peržiūrėtas 2 kartus, tačiau administracinio sprendimo dėl apeliantės įrašymo į minėtą sąrašą nėra, todėl apeliacinio teismo nutartimi negalima remtis, atsižvelgiant į ribojamųjų priemonių laikinumą, taip pat atmestini kaip nepagrįsti jau vien dėl to, jog ES Taryba 2024 m. vasario 26 d. pratęsė ribojamųjų priemonių, susijusių su vidaus represijomis Baltarusijoje ir režimo parama Rusijos karui prieš Ukrainą (tarp kurių, yra ir sankcijos A. L.), galiojimą iki 2025 m. vasario 28 d.
30. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės teiginiai, kad tiek ES Taryba, tiek Europos Komisija patvirtino, jog apeliantei nėra taikomos ES sankcijos, t. y. apeliantės lėšos ir (ar) ekonominiai ištekliai nėra įšaldyti. Apeliantės pridėtame susirašinėjime su ES Taryba ir Europos Komisija, kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra konstatuota, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nėra taikomos ES sankcijos, kaip kad teigia UĮ „Vitebskoblvodokanal“. Pažymėtina, jog apeliantės pateiktuose ES Tarybos ir Europos Komisijos (Generalinio sekretoriato) atsakymuose nurodyta, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nėra įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (arba) Reglamentą (EB) Nr. 765/2006 – apeliantės atstovų elektroniniais paklausimais buvo prašoma patvirtinti būtent tai, kad UĮ „Vitebskoblvodokanal“ nėra įtraukta į minėtus sąrašus (tą šios institucijos ir patvirtino), o ne patvirtinti, jog sankcijos UĮ „Vitebskoblvodokanal“ apskritai nėra taikomos.
31. Europos Komisija papildomai nurodė, jog „iš esmės sankcijos yra tiesiogiai taikomos tik atitinkamo reglamento priede išvardytiems asmenims ir subjektams. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad, Komisijos nuomone, jei į sąrašą įtrauktas asmuo laikomas į sąrašą neįtraukto subjekto savininku arba jį kontroliuojančiu asmeniu, galima daryti prielaidą, kad kontrolė apima ir to subjekto turtą ir kad bet kokios šiam subjektui suteiktos lėšos arba ekonominiai ištekliai pasieks į sąrašą įtrauktą asmenį arba bus jam naudingi. Kiekvienu konkrečiu atveju atitinkamas subjektas gali paneigti šią prezumpciją, jei įrodo, kad kai kurio ar viso jo turto į sąrašą įtrauktas asmuo nekontroliuoja ir (arba) kad jam suteiktos lėšos ar ekonominiai ištekliai iš tikrųjų nepasieks į sąrašą įtraukto asmens arba nebus jam naudingi.“ Šiuo atveju pastebėtina, kad apeliantė šioje byloje pozicijos, jog nėra kontroliuojama A. L., nėra užėmusi ir to neįrodinėja, t. y. neneigia kontrolės fakto, apsiribodama aplinkybe, kad formaliai į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą ir (arba) Reglamentą (EB) Nr. 765/2006, nėra įtraukta.
32. Apeliantės teiginiai, kad rinkliavų ar mokesčių mokėjimas nesąlygoja ES sankcijų įgyvendinimo prieš tą asmenį šiuo konkrečiu atveju nepaneigia apeliantės priklausomumo (buvimo) sankcionuoto A. L. kontrolėje, kadangi, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-8-881/2024 turinio (žr. minimos nutarties 6.2 papunktį, 13, 24 ir 25 punktus), išvada apie tai, kad A. L., kuris įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, viešajam juridiniam asmeniui UĮ „Vitebskoblvodokanal“ gali de facto daryti tiesioginę įtaką (kontroliuoti, valdyti per fondus pareiškėjos lėšas, t. y. turi vyraujančią įtaką), nėra siejama vien tik su UĮ „Vitebskoblvodokanal“ buvimu Baltarusijos Respublikos mokesčių ar rinkliavų mokėtoju, o padaryta įvertinus platesnį kontekstą, susijusį su sankcionuoto A. L. valdomais fondais.
33. Apeliantė laikosi pozicijos, kad net jeigu sankcijos ir būtų taikytinos jos atžvilgiu, tokiu atveju Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punktas tiesiogiai numato leidimą leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kurie „skirti tik pagrįstiems honorarams sumokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“ ir kad uždrausti tokių lėšų išmokėjimą pagal įsiteisėjusį Lietuvos Respublikos teismo sprendimą turi teisę tik kompetentinga institucija, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalį yra FNTT. Tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Arginta“ pagrįstai nurodo, kad Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte yra nustatyta, jog „nukrypstant nuo 2 straipsnio, II priede išvardytose tinklavietėse nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti panaikinti tam tikrų įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kurias šios institucijos laiko tinkamomis, nustačiusios, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra skirti tik pagrįstiems honorarams sumokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti“. Tai reiškia, kad kompetentinga institucija FNTT gali leisti panaikinti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti naudotis tam tikromis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, o ne uždrausti tokių lėšų išmokėjimą, kaip nurodo apeliantė atskirajame skunde, nes toks draudimas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 765/2006 2 straipsnyje ir jo privalo būti laikomasi, kol kompetentinga institucija nenusprendžia leisti naudotis konkrečia suma Reglamento (EB) Nr. 765/2006 3 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytomis sąlygomis. Tokio FNTT leidimo apeliantė teismui nėra pateikusi.
34. Darytina išvada, kad teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą, remiantis galiojančiomis tarptautinėmis sankcijomis, negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu, kai nustatoma, jog asmuo, prašantis išduoti vykdomąjį raštą, yra įrašytas į asmenų, kuriems yra taikomos tarptautinės sankcijos sąrašą, ar kuris, nors ir nėra įrašytas į tokį sąrašą, tačiau gali būti paveikiamas (kontroliuojamas) asmens, kurio atžvilgiu yra tiesiogiai taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas realus nustatytų sankcijų poveikis. Taigi nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi vykdomąjį raštą dėl 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo atsisakė išduoti pagrįstai.
35. Į esminius atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentus atsakyta, kitų argumentų įvertinimas nėra teisiškai reikšmingas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė apeliantei išduoti vykdomąjį raštą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Trečiojo asmens atskirojo skundo netenkinus, teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė UAB „Arginta“ ir atsakovas Luminor Bank AS.
38. Ieškovė prašo iš trečiojo asmens UĮ „Vitebskoblvodokanal“ priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su apeliantės atskiruoju skundu ir atsiliepimo į jį parengimą. Šių išlaidų dydį patvirtina ieškovės atstovės advokatės Evos Jonutytės išrašyta 2024 m. rugsėjo 3 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra serija EJ Nr. 68, 2024 m. rugsėjo 3 d. ataskaita apie suteiktas teisines paslaugas bei 2024 m. rugsėjo 4 d. Luminor Bank AS pavedimo kopija.
39. Atsakovas Luminor Bank AS, prašo iš apeliantės atsakovui priteisti 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė už atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą parengimą. Šias išlaidas patvirtina advokatų profesinės bendrijos „Norkus ir partneriai COBALT“ 2024 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. Serija COB Nr. 27937 ir banko „Swedbank“ 2024 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymo kopija.
40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju atsakovo Luminor Bank AS prašomos priteisti 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), apskaičiuojamo pagal Rekomendacijų 7 punkto ir 8.16 papunkčio nuostatas, kuris sudarytų 844,12 Eur (2 110,30 Eur x 0,4), todėl atsakovui iš apeliantės priteistinos 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidos.
41. Ieškovės UAB „Arginta“ prašomos priteisti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalų rekomenduojamą priteisti ir pagal Rekomendacijų 7 punkto ir 8.16 papunkčio nuostatas apskaičiuotiną priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris sudarytų 864,40 Eur (2 161 Eur x 0,4), todėl, atžvelgus į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 988,25 Eur iki 864,40 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinės unitarinės vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ (juridinio asmens kodas 300050052, registracijos adresas Zamkovaya g. 4-3, Vitebskas, Baltarusijos Respublika) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arginta“ (juridinio asmens kodas 120930752) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš trečiojo asmens Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinės unitarinės vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ (juridinio asmens kodas 300050052, registracijos adresas Zamkovaya g. 4-3, Vitebskas, Baltarusijos Respublika) atsakovui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (juridinio asmens kodas 304870069) 199,65 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 65 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Teisėja Alma Urbanavičienė