Civilinė byla Nr. eN2-2033-852/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00466-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,

sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,

dalyvaujant pareiškėjai A., jos atstovui advokatui E. Š.,

suinteresuotam asmeniui B, jo atstovui advokatui A. S. (A. S.)

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. S.,

vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič)

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. prašymą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo – B, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė:

1.       Pareiškėja A. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti leidimą grąžinti jos ir suinteresuoto asmens B. nepilnametę dukrą C gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja nurodo, kad ji su suinteresuotu asmeniu B santuokos nebuvo sudarę. C gimė ir iki neteisėto jos išvežimo gyveno Jungtinėje Karalystėje – adresu (duomenys neskelbtini) su pareiškėja, broliu ir sese. Suinteresuotas asmuo kartu su savo mama gyveno kitu adresu Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji bendravo su suinteresuotu asmeniu ir jo mama, suinteresuotas asmuo pasiimdavo mergaitę pas save į namus. 2021 m. rugsėjo 8 d. suinteresuotas asmuo pranešė, kad ketina išvykti į Lietuvą, nes Lietuvoje gyvenanti močiutė yra labai prastos sveikatos ir kad norėtų dukrą pasiimti su savimi. Pareiškėja leido suinteresuotam asmeniui pasiimti vaiką porai mėnesių – iki 2021 m. lapkričio 8 d. Tokį sprendimą pareiškėja priėmė atsižvelgdama į tai, kad kartu su suinteresuotu asmeniu bus jo mama. 2021 m. lapkričio mėnesį pareiškėja iš suinteresuoto asmens paaiškinimų suvokė, kad jis neketina grąžinti vaiko. Pareiškėja mano, kad vaikui tinkamesnės sąlygos yra gyventi Jungtinėje Karalystėje su mama ir sese bei broliu. Taip pat pareiškėja teigia, kad gali tinkamai pasirūpinti vaiku.

2.       Pareiškėja teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad davė sutikimą išvežti vaiką tik ribotam laikui iki gruodžio švenčių, tačiau spalio mėnesio pabaigoje suinteresuotas asmuo pareiškė, kad vaiko nebegrąžins, tada ji kreipėsi į policiją. Jungtinėje Karalystėje vaikas gyveno su ja ir kitais dviem pareiškėjos vaikais. Vaiko tėvui bendravimo neribojo, jis aktyviai prisidėdavo prie vaiko priežiūros, rūpindavosi vaiku, kai ji dirbdavo. Paaiškino, kad ji gali sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje, nes turi nuolatinį darbą, nuomojasi socialinį būstą. Paaiškino, kad nežinojo apie tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nuo 2020 m. liepos mėnesio yra deklaruota Lietuvoje, sutikimo tam nedavė. Prašė pareiškimą tenkinti ir grąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę.

3.       Suinteresuotas asmuo B atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškėjos prašymą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, suinteresuotas asmuo ir dukra C iki 2021 m. vasario mėnesio gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje. Nuo 2021 m. vasario mėnesio pareiškėja persikėlė gyventi atskirai Jungtinėje Karalystėje. dukrą C palikdama gyventi kartu su suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo planavo kartu su vaiku persikelti gyventi į Lietuvą, todėl 2020 m. liepos 30 d., būdami Lietuvoje, deklaravo vaiko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasaros pabaigoje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo susitarė, kad suinteresuotas asmuo su vaiku išvyks gyventi į Lietuvos valstybę, o pareiškėja atvažiuos vėliau. 2021 m. rugsėjo mėnesį suinteresuotas asmuo atvyko nuolat gyventi į Lietuvos valstybę. 2022 m. sausio mėnesio viduryje pareiškėja buvo atvykusi į Lietuvos valstybę, mėnesį gyveno kartu, nereikalavo grįžti į Jungtinę Karalystę, išvažiuodama nenorėjo pasiimti vaiko, žadėjo grįžti. Suinteresuotas asmuo teigia, kad vaikas buvo išvežtas teisėtai, turint pareiškėjos sutikimą. Suinteresuotas asmuo mano, kad yra pagrindas taikyti 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) 12 straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalies a) punkte numatytas išimtis, kurios suteikia teisę teismui negrąžinti vaiko. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja 2022 m. sausio mėnesį būdama Lietuvoje sutiko, kad vaikas liktų gyventi su tėvu. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė Jungtinės Karalystės centrinės įstaigos informacijos apie vaiko padėtį Jungtinėje Karalystėje. Taip pat tai, kad pareiškėja nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio neteikia vaikui išlaikymo, nors privalo tą daryti. Vaikas Lietuvoje gyvena aštuonis mėnesius, jam sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio lankys (duomenys neskelbtini), sudarytos buities sąlygos, vaikas užrašytas į (duomenys neskelbtini) polikliniką, vaikas turi draugų, gyvena su tėvu ir močiute viename bute, tėvo motinos sesuo gyvena tame pačiame name, vaiką ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas priprato prie naujos aplinkos. Tėvo darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini) per mėnesį, todėl jis gali užtikrinti vaiko išlaikymą. Naujoje aplinkoje Jungtinėje Karalystėje vaikui būtų apsunktina adaptacija. Suinteresuoto asmens vertinimu, vaiko gyvenimas žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus.

4.       Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje laikėsi atsiliepime į pareiškimą nurodytos pozicijos, kad pareiškimas turi būti atmestas, nes pareiškėja sutiko, jog vaikas gyventų su juo Lietuvoje. Papildomai nurodė, kad pareiškėja, atvykusi į Lietuvą 2022 m. sausio mėnesį perdavė vaiko sveikatos dokumentus, o tai suinteresuoto asmens vertinimu, įrodo, kad ji žinojo, jog vaikas gyvens Lietuvoje ir tam neprieštaravo.

5.       Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Tarnyboje buvo gautas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos persiųstas pareiškėjos A. prašymas pagal Hagos Konvenciją dėl galimai neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomos mažametės dukters C sugrąžinimo į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę. Prašyme nurodytos tokios pačios vaiko išvežimo aplinkybės kaip ir pareiškime teismui. Jungtinės Karalystės Tarnyba 2021 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės Tarnybą informuodama apie gautą prašymą ir prašydama patikrinti vaiko gyvenimo sąlygas, išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė suinteresuoto asmens apsisprendimą likti su dukra Lietuvoje, ar jis planuoja grįžti, ar pareiškėjos ir suinteresuoto asmens šeima yra žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams. Tarnybos specialistai gavo 2021 m. lapkričio 20 d. policijos pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja A. telefonu pranešė policijai, jog suinteresuotas asmuo išvežė dukrą C iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos valstybę, riboja motinos bendravimą su dukra, teigia, kad motina dukros daugiau nematys. Pareiškėja policijai nurodė, kad suinteresuotas asmuo palieka mažametę dukrą senelės priežiūrai, pats išeina į darbą, bute gyvena keli asmenys, kurie mažametės mergaitės akivaizdoje rūko ir geria alkoholinius gėrimus. Vaiko teisių apsaugos specialistė, reaguodama į gautą pranešimą, bendravo su suinteresuotu asmeniu Tarnybos patalpose.

Tarnyba nurodo tokias suinteresuoto asmens 2021 m. gruodžio mėnesį paaiškintas vaiko išvežimo aplinkybes

6.       Pareiškėja su juo ir su dviem savo mažamečiais vaikais iš ankstesnių santykių gyveno nuo 2018 m. iki 2021 m. sausio mėnesio. 2021 m. sausio mėnesį pareiškėjai, kaip vienišai motinai, buvo suteiktas 4 kambarių socialinis namas, į kurį pareiškėja išsikėlė su dviem vyresniais vaikais, o C paliko gyventi su suinteresuotu asmeniu, kadangi ji teigė, kad negalės viena pasirūpinti trimis vaikais. Nurodė, kad pareiškėja nepiktnaudžiavo alkoholiu, tačiau yra konfliktiško būdo, gydėsi (duomenys neskelbtini), lankėsi pas gydytojus. Suinteresuoto asmens teigimu, jis su artimaisiais ketino 2021 m. rugse?jo me?nesį gri?z?ti visam laikui gyventi i? Lietuva?, pareiškėja z?inojo, vyras teige? kviete?s ir ja? vykti kartu, tac?iau pastaroji nesutikusi. Taip pat nurode?, jog nore?jo ir vyresniuosius pareiškėjos vaikus atsivez?ti i? Lietuva? ir c?ia jais ru?pintis, nes motinai, vyro teigimu, vaikai neru?pi, jai svarbiausia yra asmeninis gyvenimas, tac?iau pareiškėja su tuo nesutiko, leido vez?tis tik maz?amete? C. Te?vas neriboja pareiškėjos teise?s bendrauti su dukra, netgi siu?le? is?nuomoti vaiko motinai buta?, kad ji ture?tu? kur apsistoti, atvykusi pasimatyti su vaiku, tac?iau ji neatvyksta i? Lietuva?, bendrauja su dukra nuotoliniu bu?du. Ru?pintis mergaite suinteresuotam asmeniui padeda jo te?vai, priz?iu?ri mergaitę tuo metu, kai jis dirba. 

Tarnyba nurodo tokias pareiškėjos 2021 m. gruodžio mėnesį paaiškintas vaiko išvežimo aplinkybes

7.       2021 m. gruodžio 14 d. telefonu pareiškėja Tarnybos specialistei paais?kino, kad gyvena Jungtine?je Karalyste?je, z?odz?iu susitare? su dukters te?vu, jog jis laikinai is?vyks su maz?amete dukra is? Jungtine?s Karalyste?s i? Lietuva?, bus Lietuvoje iki 2021 m. lapkric?io me?nesio. Tuomet suinteresuotas asmuo planavo vykti dirbti i? Vokietija? ir ture?jo atvez?ti maz?amete? dukrą motinai i? Jungtine? Karalyste?. De?l nez?inomu? priez?asc?iu?, suinteresuotas asmuo i? Vokietija? neis?vyko ir jai dukros i? Jungtine? Karalyste? neatvez?e?, teigia, kad mergaite? gyvens su te?vu Lietuvoje ir motina jos nepasiims. Moteris paaiškino is?gyvenanti, kad negali pati ru?pintis dukra, mergaite? negali bendrauti su Jungtine?je Karalyste?je kartu su ja gyvenanc?iais broliu ir seserimi, teige? negalinti pati atvykti i? Lietuva?, nes ne?ra paskiepyta nuo Covid-19.

Tarnybos nustatytos mažametės gyvenimo sąlygos

8.       2021 m. gruodžio 15 d. Tarnybos skyriaus specialiste? lanke?si suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tarnyba atliko vaiko situacijos vertinimą Jungtine?s Karalyste?s centrinės institucijos prašymu. Apsilankymo metu nustatė, kad maz?amete? gyvena 2 kambariu? (pertvarkomas i? triju? kambariu?) bute su patogumais. Namuose labai s?varu ir tvarkinga, mergaitei skirtas atskiras kambarys, jame yra reikiami baldai, daug z?aislu?, knygeliu? ir drabuz?iu?, mergaite? atrodo priz?iu?re?ta. Namuose nepastebe?ta galimo alkoholio vartojimo ar ru?kymo patalpoje poz?ymiu?. Atsiz?velgiant i? nustatytas aplinkybes, Tarnyba nutrauke? pranes?imo apie galima? vaiko teisiu? apsaugos paz?eidima? nagrine?jima? ir nusprende? neatlikti vaiko situacijos vertinimo. 2021 m. gruodžio 22 d. ras?tu Tarnyba perdave? gauta? informacija? Jungtine?s Karalyste?s centrinei institucijai bei pras?e? informuoti pareis?ke?ja?, kad s?i ture?tu? imtis veiksmu?, nurodytu? Tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. ras?te, tikslu inicijuoti teismini? procesa? Vilniaus apygardos teisme. 

9.       2022 m. balandžio 21 d. Tarnybos specialistė, po tai, kai buvo gautas Vilniaus apygardos teismo pranes?imas apie prade?ta? nagrine?ti civiline? byla? de?l maz?amete?s C gra?z?inimo i? Jungtine? Karalyste? pagal Hagos konvencija?, pakartotinai apsilanke? maz?amete?s C gyvenamojoje vietoje bei nustate?, kad vaiko gyvenamoji vieta bei gyvenimo sa?lygos ne?ra pasikeitusios. Namuose sudarytos tinkamos sa?lygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Mergaite? darz?elio nelankė, tac?iau ture?tu? prade?ti lankyti darz?eli? (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. rugse?jo me?nesį. Vaiko sveikatos priez?iu?ra vykdoma (duomenys neskelbtini), pasak te?vo, C sveikatos problemu? neturi.

Tarnyba nurodo tokias suinteresuoto asmens 2021 m. balandžio mėnesį paaiškintas vaiko išvežimo aplinkybes

10.       2022 m. balandžio 21 d. suinteresuotas asmuo paais?kino Tarnybos specialistei, kad jis su maz?amete C Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. rugsėjo 8 d., iki to laiko gyveno Jungtine?je Karalyste?je. Iki 2021 m. vasario me?nesio jis Jungtine?je Karalyste?je gyveno kartu su A ir vaikais, savo motina ir broliu. 2021 m. vasario me?nesį A su dviem savo vaikais is? ankstesniu? santykiu? is?sikrauste? gyventi i? kitus namus, o maz?amete? C liko gyventi su te?vu ir te?vo artimaisiais. Suinteresuoto asmens teigimu, A niekuomet tinkamai nesiru?pino judvieju? dukra, nepirko jai maisto ir higienos priemoniu?, neskyre? vaikui de?mesio, o jam su dukra atvykus i? Lietuva?, prade?jo dome?tis dukra tik po keliu? me?nesiu?. Vaiko te?vo pateiktais duomenimis, 2022 m. sausio me?nesį A buvo atvykusi i? Lietuva?, gyveno kartu su juo ir dukra apie vieną me?nesį, tac?iau ir s?iuo laiku dukra beveik nesidome?jo. Vyro teigimu, dukters motina nepries?taravo, kad maz?amete? C liktu? gyventi su te?vu Lietuvoje. Te?vas teige?, kad mergaite? s?iuo metu jauc?iasi labai gerai, jis praleidz?ia su ja daug laiko – z?aidz?ia, pies?ia, eina pasivaiks?c?ioti.

11.       Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė R. S. teismo posėdyje pateikė išvadą, kad mažametis vaikas C, gim. (duomenys neskelbtini), išvežta iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos Jungtinės Karalystės turint pareiškėjos leidimą, tačiau yra laikoma Lietuvos valstybėje neteisėtai, neturint kito globėjo – pareiškėjos sutikimo, todėl turėtų būti grąžinta į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – Jungtinę Karalystę. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo išvežimo buvo Jungtinėje Karalystėje, – vaikui nuo 2021 m. birželio mėnesio yra sutektas nuolatinio gyventojo statusas Jungtinėje Karalystėje, vaikas Jungtinėje Karalystėje gaudavo sveikatos priežiūrą ir kt. Paaiškino, kad tarnybos įsitikinimu, šiuo metu vaiko laikymas Lietuvoje yra neteisėtas, tai patvirtina visuma bylos aplinkybių, įskaitant tai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų paaiškėjus, jog suinteresuotas asmuo neketina grąžinti vaiko į Jungtinę Karalystę. Teismo posėdyje atstovė pažymėjo, kad vaiko gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra tinkamos, tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės, sprendžiant dėl vaiko grąžinimo, nes pagal Konvenciją turi būti nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos yra netinkamos Jungtinėje Karalystėje ir kad vaiko grąžinimas prieštarautų jo interesams, o tokių duomenų šioje byloje nėra. Tarnybos atstovė mano, kad vaiko socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra reikšmingi, vaikas yra tik 2 m. amžiaus, kol kas nekalba, ugdymo įstaigų nelanko. Todėl neteisėtai laikomo vaiko negrąžinimui nėra Konvencijoje numatytų pagrindų.

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

13.       Hagos konvencijos 1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis nustato bendra?ja? taisykle?, jog vaikas visada turi bu?ti gra?z?intas i? valstybe?, is? kurios jis buvo neteise?tai is?vez?tas ar negra?z?intas. S?ios taisykle?s is?imtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti gra?z?inti vaika?, yra i?tvirtinti Hagos konvencijos 12–13 straipsniuose. Prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

14.       Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus ir b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

15.       Neteise?tu vaiko laikymu yra pripaz?i?stama situacija, kuomet vaikas is? nuolatine?s gyvenamosios vietos valstybe?s ribotam laikui is?vez?amas su kartu nevykstanc?io vaiko globos teises turinc?io asmens arba kompetentingos institucijos sutikimu (leidimu), tac?iau sutartu laiku negra?z?inamas i? nuolatine?s gyvenamosios vietos valstybe?.

16.       Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėja A ir suinteresuotas asmuo B yra (duomenys neskelbtini), gimusios, turinčios Lietuvos pilietybę, C tėvai. Taigi, abu tėvai turi globos teisę. Tarp šalių nėra ginčo, kad iki 2021 m. rugsėjo 8 d. maz?amete? C nuolat gyveno Jungtine?je Karalyste?je. Todėl nagrinėjamu atveju vaiko is?vykimui is? Jungtine?s Karalyste?s ir pasilikimui nuolat gyventi kitoje s?alyje, buvo (yra) bu?tinas kartu nevykstanc?io vieno is? te?vu? sutikimas de?l vaiko nuolatine?s gyvenamosios vietos valstybe?s pakeitimo.

17.       Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėja bu?tu? nusišalinusi ar nušalinta nuo vaiko globos. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja būtų suteikusi ais?ku? ir nevienareiks?mis?ka? leidima? vaiko te?vui (suinteresuotam asmeniui) is?vez?ti dukra? is? Jungtine?s Karalyste?s, nustatant jos nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos valstybėje. Pareiškėja teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nutrūkus byloje dalyvaujančių asmenų santykiams, ji išsikraustė su dukra C ir kitais dviem vaikais iš ankstesnių santykių, į kitą būstą, sutiko, kad vaikas iš Jungtinės Karalystės būtų išvežtas tik kelių mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra rašytinių įrodymų, paneigiančių šias pareiškėjos paaiškintas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo teisme laikėsi priešingos pozicijos, kad pareiškėja žinojo ir sutiko, jog vaikas būtų išvežtas nuolat gyventi į Lietuvos valstybę, turėjo atvykti ir pati, tačiau neatvyko. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad dar 2020 m. byloje dalyvaujantys asmenys planavo kartu persikelti gyventi į Lietuvą, tuo tikslu 2020 m. liepos mėnesį deklaravo vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu byloje dalyvaujantys asmenys Lietuvoje planavo įsikurti kaip šeima. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu byloje dalyvaujantys asmenys tokių ketinimų neturi. Todėl tai, kad šalys kažkada planavo kartu persikelti į Lietuvą, nesuteikia teisės suinteresuotam asmeniui vienašališkai nuspręsti dėl vaiko išvežimo. Aplinkybės dėl pareiškėjos leidimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą grindžiamos tik paties suinteresuoto asmens paaiškinimais. Tačiau, teismo vertinimu, šiuos suinteresuoto asmens paaiškinimus paneigia pareiškėjos neuždelstas elgesys po vaiko išvežimo (2021 m. rugsėjo 8 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų tiek Lietuvoje (2021 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į policiją), tiek Jungtinėje Karalystėje (kreipėsi į Jungtine?s Karalyste?s centrine? institucija?). Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimu, kad vaiko sveikatos dokumentus ji perdavė rūpindamasi vaiku, o ne dėl to, kad išleido vaiką nuolat gyventi į kitą valstybę. Be to, kaip matyti iš 2021 m. gruodžio 9 d. suinteresuoto asmens Tarnybai teiktų paaiškinimų, teismui ir Tarnybai jis nurodė kiek kitokias susitarimo dėl vaiko išvežimo į Lietuvą aplinkybes. Teismui – kad pareiškėja 2021 m. turėjo atvažiuoti taip pat gyventi į Lietuvą, Tarnybai (2021 m. gruodžio mėnesį) – kad pareiškėja jau 2021 m. rugsėjo 8 d. atsisakė kartu vykti į Lietuvą, motyvuodama tuo, jog Jungtinėje Karalystėje ji turi socialinį būstą.

18.       Nurodytų motyvų pagrindu, teismas konstatuoja, kad laikytina nustatyta aplinkybė, jog vaikas Lietuvoje laikomas (negrąžinamas) neteisėtai, neturint kito globėjo – pareiškėjos sutikimo.

19.       Hagos konvencijos 12 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas arba laikomas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, ir jei pradedant procesą Susitariančiosios Valstybės, kurioje yra vaikas, teismo ar administracinėse institucijose dar nėra praėjęs vienerių metų terminas nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjanti institucija nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Net jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui, teismo ar administracinė institucija nurodo grąžinti vaiką, nebent būtų įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.

20.       Hagos Konvencijos 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad: a) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas; arba b) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Teismo ar administracinė institucija taip pat gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę. Svarstydamos šiame straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismo ir administracinės institucijos privalo atsižvelgti į informaciją apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį, kurią pateikia vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinė įstaiga ar kita kompetentinga institucija.

21.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad Hagos konvencijos 12 straipsnyje aptariamo vienerių metų termino reikšmė turi būti vertinama ne izoliuotai, o kompleksiškai Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos bei kitų tarptautinių aktų nuostatų kontekste ir turi būti aiškinama bei taikoma ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios vaiko grąžinimo išimties tikslą – užtikrinti prie naujos aplinkos prisitaikiusio vaiko interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6/2013, 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2014; 2015 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1833-516/2015; 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2132-236/2016, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2098-236/2017 ir kt.).

22.       Šios teismo nutarties 16 punkte jau minėta, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog pareiškėja būtų davusi aiškų sutikimą, kad išvežtas vaikas būtų laikomas Lietuvoje, t. y. išvežtas nuolatiniam gyvenimui. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nurodytą išaiškinimą ir paminėtas Hagos konvencijos nuostatas, toliau sprendžiant, ar yra išimtys, dėl kurių reikėtų atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, turi būti atsakyta į klausimus: 1) ar vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos ir jo grąžinimas prieštarautų vaiko interesams; 2) ar yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.

23.       Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra akcentuojama, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Šiems interesams teiktinas prioritetas prieš teisėtus vaiko tėvų (globėjų) interesus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimas byloje C-195/08 PPU 51 p.; Monako apeliacinio teismo 2001 m. rugsėjo 20 d. sprendimas atsisakyti grąžinti vaiką į Ispaniją Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalies pagrindu byloje Nr. HC/E/MC 510 ir kt.). 

24.       Nagrinėjamu atveju vaikas yra tik dvejų metų amžiaus, šiuo metu dar nekalba, todėl negali išsakyti savo nuomonės. Mažamečiam vaikui vienodai svarbūs yra abu tėvai ir jam turi būti garantuotos teisės kuo daugiau bendrauti su jais abiem. Šiuo metu vaiko galimybės bendrauti su mama yra apribotos, nes tėvas apsisprendęs gyventi Lietuvoje, mama – Jungtinėje Karalystėje. Iš D (suinteresuoto asmens tetos), E (suinteresuoto asmens pusseserės) rašytinių paaiškinimų, Tarnybos nustatytų vaiko gyvenimo aplinkybių matyti, kad tikėtina, jog vaikas yra prisitaikęs prie naujos aplinkos, jaučiasi saugus – yra aprūpintas, saugomas, apsuptas artimų žmonių (tėvo, senelių, kitų giminaičių). Tačiau teismo vertinimu, vaikas Lietuvoje gyvena tik aštuonis mėnesius, yra tokio amžiaus, kad ir grąžinus į Jungtinę Karalystę, galėtų greitai prisitaikyti ir normaliai vystytis. Vaikas nelanko ugdymo įstaigos ir jam nereikėtų jos keisti. Bylos duomenys rodo, kad vaikui nebūtų sudarytos kitokios gyvenimo sąlygos, nei kad buvo iki jo išvežimo į Lietuvą. Todėl nėra pagrindo vertinimui, jog grąžinus vaiką į Jungtinę Karalystę jam būtų padaryta žala.

25.       Suinteresuotas asmuo teisme tvirtino, kad vaiko gyvenimo sąlygos Lietuvoje yra tinkamos, kad vaikui svarbūs socialiniai ryšiai su giminaičiais, prašė apklausti savo mamą, tėvą, brolį. Tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės apie vaiko gyvenimo sąlygas Lietuvoje nėra lemiamos, sprendžiant dėl neteisėtai laikomo vaiko negrąžinimo į jo paskutinę nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę taikant Konvencijoje numatytas išimtis.

26.       Vaikas dar nelanko ugdymo įstaigos, be to, Jungtinėje Karalystėje yra likę brolis ir sesuo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja galėtų daryti žalą savo vaikui. Priešingai, suinteresuotas asmuo yra nurodęs, jog pareiškėja nepiktnaudžiauja alkoholiu, t. y. žalingų įpročių neturi. Kitokių duomenų apie netinkama vaikų auklėjimą ar priežiūrą byloje nėra. Vien tik aplinkybė, kad pareiškėja yra konfliktiška, nepatvirtina, kad vaikas negalės normaliai vystytis, augdamas Jungtinėje Karalystėje.

27.       Remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuotu Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punkte numatytos vaiko grąžinimo išimties taikymą reglamentuojančios teisės normos aiškinimu, ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pavyzdžiui, karo padėties) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Šioje byloje teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėja augina kitus du mažamečius vaikus, motinos teisės jai nėra apribotos. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad, šeimai gyvenant Jungtinėje Karalystėje, ar Lietuvoje pareiškėja netinkamai rūpinosi vaikais, nederamai elgėsi jų akivaizdoje. Suinteresuoto asmens paaiškinimai, kad pareiškėja niekada nesirūpino vaiku, nepagrįsti įrodymais. Be to, pareiškėjos darbdaviai – 2SFG gamyklos vadovas F, namų, kuriuos valo pareiškėja, savininkai – G, H – apibūdina pareiškėją teigiamai – kaip kruopščią, patikimą, mylinčią savo vaikus, tvirtą, pozityvią asmenybę, žmogų, kuriam galima patikėti namų raktus. Pozityviai pareiškėją apibūdina ir Devono grafystės tarybos socialinė darbuotoja I (vadovo komandos asistentė), kaimynė J  bei K, pradinės mokyklos, kurioje mokosi kiti pareiškėjos vaikai, direktorė.

28.       Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens argumentai, jog pareiškėja neteikia išlaikymo vaikui neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kadangi Pagal Hagos konvenciją nepatenka į grąžinimo išimčių sąrašą. Be to, byloje dalyvaujantys asmenys teikia įrodymus apie gaunamas pajamas ir turimą gyvenamąją vietą, tačiau nagrinėjamu atveju šie duomenys aktualūs sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (globos) klausimą, o ne sprendžiant klausimą dėl vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę pagal Hagos konvenciją.

29.       Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų grąžinimo į kilmės valstybę, iš esmės nesprendžia dėl vaiko globos teisių tarp tėvų padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos nustatymo su vienu iš tėvų ir priimtas sprendimas grąžinti vaiką nėra laikomas lemiamu iš esmės sprendžiant vaiko globos klausimus (Hagos konvencijos 19 straipsnis). Hagos konvencija reglamentuoja nepilnamečių vaikų, kurie neteisėtai išvežti ar laikomi valstybėje, kuri nėra jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, grąžinimą, tačiau vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė išlaiko bendrąją jurisdikciją priimti sprendimą dėl tėvų pareigų, tarp jų, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku klausimus.

30.       Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti vaiką į Jungtinę Karalystę remiantis Hagos konvencijos 12 ir 13 straipsniuose numatytomis išimtimis.

31.       Byloje pateikta 2022 m. gegužės 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos  pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, valstybė turėjo 783,59 Eur išlaidų. 

32.       Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismui nusprendus išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, iš suinteresuoto asmens priteisiama 783,59 Eur išlaidų valstybės garantuojamai pagalbai atlyginti (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Leisti grąžinti pareiškėjos A, gimusios (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens B, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametį vaiką C, gimusią (duomenys neskelbtini), į jos nuolatinę gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje.

Priteisti Lietuvos valstybei iš suinteresuoto asmens B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 783,59 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt trys eurus, 59 ct) išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai atlyginti (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

         Palikti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki šios teismo nutarties visiško įvykdymo.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                      Andrius Verikas