Civilinė byla Nr. e2A-1630-153/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20988-2014-4;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6;

2.5.1.5; 3.1.7.5; 3.2.4.11; 3.3.1.18. (S)

KAUNO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2125-944/2015 pagal ieškovės UAB „Gintaro baldai“ ieškinį atsakovui Ž. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Ž. A. pareigos sumokėti 30 000 Lt skolą ieškovei UAB „Gintaro baldai“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Gintaro baldai“ ieškinio reikalavimai patenkinti – iš atsakovo Ž. A. priteista 30 000 Lt, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 195,49 Eur žyminis mokestis.

Teismas nustatė, kad UAB „Gintaro baldai“ ir UAB „Demyra“, atstovaujama direktoriaus Ž. A., sudarė prekių tiekimo–pardavimo 2008 m. kovo 3 d sutartį Nr. 08/02/16, pagal kurią UAB „Gintaro baldai“ įsipareigojo pateikti, o UAB „Demyra“ – priimti ir apmokėti už gautas prekes. Po šios sutarties pasirašymo UAB „Demyra“ Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „Demyra“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti ją dėl bankroto, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių – kreditoriaus UAB „Gintaro baldai“ 44749,62 Lt finansinis reikalavimas. Bankroto administratorius 2010 m. lapkričio 5 d. prašyme Kauno apygardos teismui dėl BUAB „Demyra“ veiklos pabaigos pateikė nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių – kreditoriaus UAB „Gintaro baldai“ 44749,62 Lt finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Demyra“ veikla pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Demyra“ išregistruota 2011-02-28.

Ieškovė pateikė į bylą reikalavimo perleidimo 2009 m. birželio 29 d. sutartį Nr. 09/0629, sutartyje nurodyta, kad  ieškovė UAB „Gintaro baldai“, vadinama pirminiu kreditoriumi, už 44749,62 Lt perleido atsakovui Ž. A., vadinamam naujuoju kreditoriumi, visas kreditoriaus reikalavimo teises, kylančias iš civilinių teisinių santykių tarp jo ir skolininkės – UAB „Demyra“, tačiau šią sutartį pasirašė tik ieškovė UAB „Gintaro baldai“. Teismas nustatė, kad tarp šalių vyko derybos dėl šios sutarties pasirašymo, tačiau atsakovas sutarties nepasirašė, kadangi negavo sutarties egzemplioriaus, taip pat tai, kad šalys tarpusavio priešpriešinių pareigų nevykdė, išskyrus atsakovą, kuris dengė dalį UAB „Demyra“ įsiskolinimo.

Atsakovas Ž. A. ir ieškovė UAB „Gintaro baldai“ sudarė patalpų nuomos 2009 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 01/09/06/10, pagal kurią atsakovas Ž. A. išnuomojo  ieškovei UAB „Gintaro baldai“ patalpas baldų mažmeninei prekybos veiklai vykdyti, o ieškovė UAB „Gintaro baldai“ įsipareigojo mokėti 2030 Lt mokestį per mėnesį. Iš patalpų nuomos sutarties ir susitarimo dėl patalpų nuomos sutarties darytina išvada, kad šalis nuomos sutarties santykiai siejo beveik 13 mėnesių, už šį laikotarpį suma kaip apmokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį sudarytų maždaug 13390 Lt (13 padauginus 1030 sudaro 13390 Lt ).

Atsakovas Ž. A. ir ieškovė UAB „Gintaro baldai“ 2010 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu nutraukė patalpų nuomos 2009 m. liepos 30 d. sutartį Nr. 01/09/06/10. Šio susitarimo 2 straipsnio 2 punkte numatė, kad pasirašiusios šį susitarimą šalys patvirtino, jog viena kitai pretenzijų neturi ir neturės ateityje, išskyrus tai, jog šio susitarimo dieną suderina tarp šalių likusio nuomininko įsiskolinimo už patalpų nuomą nuomotojui sumą ir šią sumą užskaito už nuomotojo skolos dalį nuomininkui pagal pasirašytą tarp jų reikalavimo perleidimo 2009 m. birželio 29 d. sutartį Nr. 09/0629. Teismas nuomininko įsiskolinimo už patalpų nuomą nuomotojui sumą 13390 Lt atėmė iš reikalavimo perleidimo 2009 m. birželio 29 d. sutartyje nurodytos sumos – 44749,62 Lt – ir nustatė, kad atsakovo skolinių įsipareigojimų suma lieka 31359,62 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 26 d pasirašytas 30000 Lt vekselis, t. y. dieną (2010 m. rugpjūčio 27 d.) prieš Susitarimo dėl patalpų nuomos 2009 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 01/09/06/10 nutraukimo pasirašymą vekselyje nurodyta, kad jis išduotas kaip apmokėjimo pagal reikalavimo perleidimo 2009 m. birželio 29 d. sutartį Nr. 09/0629 garantas, todėl nelaikytinas atskira vekselio davėjo prievole.

Atsakovas Ž. A. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2013-08-26 UAB „Gintaro baldai“ sumokėti 30000 Lt. Vekselyje nurodyta, kad „vekselis išduotas kaip apmokėjimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/0629 garantas, todėl nelaikytinas atskira vekselio davėjo prievole.“ Teismas nustatė, kad per nurodytą vekselyje terminą vekselis nebuvo apmokėtas, todėl laikė vekselį paprastu paskolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas sprendė, kad atsakovo pasirašytas vekselis turėjo garantuoti, kad atsakovas Ž. A. asmeniškai įvykdys UAB „Demyra“ prievolę , todėl jeigu ir nebuvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, šis vekselis netapo negaliojančiu ar nevykdytinu. Šis dokumentas patvirtina vienašalį atsakovo Ž. A. įsipareigojimą pabaigti vykdyti atsakovo Ž. A. vadovaujamos įmonės skolą – 30 000 Lt.  Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad UAB „Demyra“ bankroto byloje nebuvo net iš dalies tenkinami trečiosios eilės kreditorių reikalavimai, šią situaciją žinojo buvęs UAB „Demyra“ vadovas – atsakovas Ž. A.. Dėl šių priežasčių atsakovas Ž. A. asmeniškai mokėdamas dalį UAB „Demyra“ skolos turėjo suprasti, kad  atsakovas Ž. A. negalės sumokėtų sumų išsiieškoti UAB „Demyra“ bankroto proceso metu. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai ieškovė ekonominės naudos dėl to, kad liko kreditore UAB „Demyra“ bankroto procese, neturėjo, t. y. ieškovė negavo dvigubos naudos dėl susidariusios situacijos, t. y. UAB „Demyra“ bankroto procese ir iš atsakovo. Šalys reikalavimų dėl tokios situacijos nekėlė, t. y. atsakovas Ž. A., įvykdęs dalį įsipareigojimų prieš pasirašant vekselį, iš ieškovės nereikalavo sumažinti patvirtintą finansinį reikalavimą UAB „Demyra“ bankroto byloje ar pan. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovo Ž. A. pasirašytas vekselis patvirtina atsakovo Ž. A. vienašalį įsipareigojimą atlyginti ieškovei UAB „Demyra“ skolą, t. y. šis vekselis turėjo jo išrašymo teisinį pagrindą. Šiuo metu vekselis nėra nuginčytas, pripažintas negaliojančiu ar pan. Reikalavimų dėl šio vekselio pripažinimo negaliojančiu byloje taip pat nebuvo pareikšta.

Teismas sprendė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė savo reikalavimą, todėl ieškinį tenkintino ir iš atsakovo priteisė 30 000 Lt įsiskolinimą (LR CPK 178 str.) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo(LR CK 6.37 str. 2 d. )

Ieškinį patenkinęs, teismas priteisė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d.) – 675 Lt (195,49 Eur) žyminį mokestį iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 sprendimą skundžia atsakovas Ž. A.. Apeliantas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo reikalavimo pagrindas iš esmės lemia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovė pateikė ieškinį dėl 30 000 Lt sumos priteisimo iš atsakovo išimtinai vekselio, kaip skolos raštelio, pagrindu.

Ieškinys negalėjo būti tenkinamas šiuo teisiniu pagrindu, kadangi pasibaigė vekselio apmokėjimo terminas, tačiau teismas sprendė priešingai, nes nurodė, jog vekselis nėra nuginčytas, pripažintas negaliojančiu, tai nėra teisinga, kadangi vekselis, kaip besąlyginio apmokėjimo dokumentas, laikytinas negaliojančiu.

Vekselis praradęs vertybinio popieriaus savybes pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, prarado ir abstraktaus vienašalio sandorio teisinį statusą, todėl priešingai, nei aiškina teismas, byloje turi būti nustatytas šio sandorio teisinis statusas kaip skolos raštelio ir susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių pobūdis bei skolos objekto perdavimo skolininkui faktinės aplinkybės. Šios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos, nes nors teismas ir nurodo tarp šalių anksčiau egzistavusių teisinių santykių pagrindą (pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „Demyra“ bei UAB „Gintaro baldai“, Reikalavimo perleidimo sutartį (nepasirašytą) bei Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį), tačiau nenurodo kas konkrečiai pagal paskolos raštelį (vekselį) buvo atsakovui perduota. Šios esminės aplinkybės ignoravimas lėmė klaidingą teismo išvadą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo ir yra teisėtas pagrindas prašyti apeliacinį teismą panaikinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo tenkino ieškovo ieškinį, privalėjo nustatyti dviejų aukščiau kasacinio teismo nurodytų esminių sąlygų egzistavimą: 1) Ar vekselis savo esme atitinka skolos rašteliui keliamus reikalavimus nurodytus CK 6.871 str. 3 d., bei 2) Ar pagal vekselį, kaip skolos raštelį, yra perduotas paskolos dalykas. Nei į vieną šį esminį klausimą pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatsakė, nes laikė, jog vekselis, nors ir netekęs vekselio galios, yra privalomas ir pakankamas pagrindas skolininkui vykdyti prievolę.

Vekselio davėjui (atsakovui) nebuvo perduotas skolos dalykas, kuris šiuo atveju yra pinigai, nei pagrindas, kuris šiuo atveju yra reikalavimo teisė į UAB „Demyra“.

Teismas klaidingai aiškino susiklosčiusius tarp ginčo šalių teisinius santykius, kurie pirmiausia atsirado pagal 2008 m. kovo 3 d. prekių tiekimo–pardavimo sutartį Nr.08/02/16 tarp juridinių asmenų: UAB „Demyra“, kuriai vadovavo atsakovas, ir UAB „Gintaro baldai“. Ieškovė savo turtinio reikalavimo neatsisakė iki pat UAB „Demyra“ pabaigos ir išregistravimo iš JAR duomenų bazės.

Ieškovas ir teismas neginčija, tačiau klaidingai aiškina, jog tariamai nepaisant to, atsakovas privalo atsiskaityti pagal vekselį, kaip skolos raštelį, kas visiškai prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams ir, kaip nurodoma, kasacinio teismo išaiškinimui šiuo klausimu.

Teismas nenurodė, kokio teisės akto pagrindu jis kildina atsakovo pareigą vykdyti Reikalavimo perleidimo 2009-06-29 sutartį ir kokį teisinį ryšį turi kreditorių reikalavimų patenkinimo / nepatenkinimo klausimai UAB „Demyra“ bankroto byloje, kurie yra išspręsti ĮBĮ nustatyta tvarka su šios bylos dalyku.

Teismas padarė klaidingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog atsakovo pasirašytas vekselis turėjo garantuoti, kad UAB „Demyra“ prievolę kreditoriui įvykdys atsakovas asmeniškai, todėl jeigu ir nebuvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, šis vekselis netapo negaliojančiu ar nevykdytinu. Teismo argumentai išeina už nagrinėjamos bylos ribų ir yra naujai aiškinamos ĮBĮ teisės normos, tarp jų ir dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, eiliškumo bei sąlygų bankroto procese.

Priešingai, negu nurodė teismas, ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės nustatinėjo tik atsakovo pareigą apmokėti pagal vekselį (skolos raštelį) kylančią pareigą, tačiau visiškai nenustatinėjo, ar kita sandorio šalis – paskolos davėjas yra įvykdęs savo pareigą perduoti paskolos dalyką.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar esančių byloje rašytinių įrodymų turinys patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimą, ir atsakovo argumentus, išdėstytus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek jo 2015-03-09 prašyme dėl faktinių aplinkybių paaiškinimo bei įrodymų prijungimo, vertino kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų nepasisakė.

Teismui iškilo pareiga byloje teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių teisinį pobūdį, tikrąją šalių valią, sandorio šalių elgesį vykdant sutartis ir šalių lūkesčius dėl sutarties dalyko gavimo.

Teismas pripažįsta, jog byloje nėra jokių įrodymų apie pinigų, turto ar turtinių teisių perdavimą atsakovui, kas paneigia visus kitus teismo ir ieškovo argumentus dėl tariamai pagrįstų ieškovo reikalavimų šioje byloje.

Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Atvirkščiai, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę kitokio pobūdžio (reikalavimo perleidimo, nuomos) teisiniai santykiai, bet ne paskolos.

Ieškovas neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą jo nurodytais skolos pagrindais ir todėl ieškovo ieškinys atmestinas visiškai.

Atsiliepimą į atsakovo Ž. A. apeliacinį skundą surašė ieškovės UAB „Gintaro baldai“ atstovas, kuris prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra prieštaravimų, kadangi teismas nustatė, kad ieškovė praleido vekselio apmokėjimo terminą, pagal kurį atsakovas prisiėmė mokestinę pareigą sumokėti UAB „Demyra“ skolą ieškovei.

Atsakovas pardavė ieškovės baldus, o pinigų ieškovei negrąžino, todėl mažino įskaitymus su atsakovais priklausančiais nuompinigiais, o vėliau išrašė vekselį. Atsakovas, kaip juridinio asmens valdymo organas, atsako už turtinę žalą, padarytą kreditoriams (ABĮ 19 str. 8 d.).

Vekselio išrašymo metu atsakovo bendrovė buvo skolinga ieškovei, todėl atsakovas pasirašė vekselį, paskolos santykių tarp šalių nebuvo, todėl atsakovas pinigų iš ieškovės negavo.

Atsakovas teigia, jog ieškovės ir atsakovo nesieja prievoliniai santykiai, ir dėl to ieškinys turi būti atmestas. Tačiau atsakovas visiškai nepasisakė apie atsakovo įsipareigojimą atlyginti jo vadovaujamos bendrovės skolą ieškovei, visiškai nepasisakė apie buvusį jam priklausančių nuompinigių įskaitymą už UAB „Demyra“ skolą ieškovei. Kadangi šios bylos ginčo esmė yra, kad vekselio (skolos raštelio) prigimtis sietina su atsakovo įsipareigojimu, kylančiu iš UAB „Demyra“ skolos ieškovei, o atsakovas net nepasisako dėl šių aplinkybių, konstatuotina, jog atsakovas yra nesąžiningas, neteisėtai ir nepagrįstai siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar pagrįstai sprendė, jog iš atsakovo priteistina  skola ieškovei (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo ribų aspektu teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinio proceso tikslas – nustatyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo ir faktų nustatymo klaidas ir jas ištaisyti (lot. revisio prioris instantiae), tačiau ne dar kartą išnagrinėti bylą iš naujo.

Atsakovas Ž. A. savo nesutikimą su ieškiniu grindė iš esmės dviem aplinkybėmis: 1) prievolinių santykių nebuvimu 2) pinigų pagal vekselį jam neperdavimu. Abu šie argumentai tiesiogiai susiję su proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymu ir aiškinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Taip pat, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės UAB „Gintaro baldai“ ir atsakovo Ž. A. buvo verslo santykiai. Atsakovas Ž. A. buvo UAB „Demyra“ vadovas. Prekių tiekimo–pardavimo 2008-03-03 sutartimi Nr. 08/02/16 ieškovė UAB „Gintaro baldai“ pardavė pirkėjui UAB „Demyra“ 80 000 Lt vertės su PVM prekes (b. l. 60–61), UAB ,,Demyra“ atstovavo bendrovės vadovas Ž. A.. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė pardavė prekes pirkėjai UAB „Demyra“ ir, kad pirkėja UAB „Demyra“ nevisiškai atsiskaitė už gautas prekes, patvirtina ginčo šalių paaiškinimas ir Kauno apygardos teismo 2009-11-10, 2010-05-12 nutartis, kur nurodyta, kad UAB „Gintaro baldai“ kreditorinis reikalavimas UAB „Demyra“ bankroto byloje yra 44 749,62 Lt (b. l. 50–53). Taigi byloje įrodyta, kad UAB „Demyra“ pagal prekių tiekimo– pardavimo 2008-03-03 sutartį liko skolinga 44 749,62 Lt už gautas prekes UAB „Gintaro baldai“, vadinasi, tinkamai prievolės neįvykdė (CK 6.305 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.).

Atsakovas Ž. A. nurodo, kad neprisiėmė jokių įsipareigojimų pagal prekių tiekimo–pardavimo sutartį už UAB „Demyra“ skolas, todėl išregistravus bankrutavusią UAB „Demyra“ iš įmonių registro, atsakovui Ž. A. negali būti perkeltos bendrovės prievolės (ginčo skola), tačiau su tuo sutikti negalima.

Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla pagrįstų abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, t. y. susiformuoja visiškas teisėjo vidinis įsitikinimas, kad tos aplinkybės yra. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo vis dėlto išlieka, bet visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina tam tikrą faktą buvus, negu jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus miesto Valstybinė mokesčių inspekcija, Nr. 3K-3-945/1999). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008).

Byloje yra reikalavimo perleidimo 2009-06-29 sutartis Nr. 09/0629 (b. l. 65–66), kuri surašyta ieškovės UAB „Gintaro baldai“ ir atsakovo Ž. A. vardu, atsakovas Ž. A. nėra pasirašęs šios sutarties. Tačiau pastebėtina, kad nurodyta reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 1 punkte lėšų suma – 44 749,62 Lt, kurią sutarties šalys numatė perleisti atsakovui Ž. A., visiškai sutampa su UAB „Demyra“ skolos suma, kurią bankroto byloje patvirtino Kauno apygardos teismo 2009-11-10 ir 2010-05-12 nutartimis – 44 749,62 Lt.

Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas sudarė patalpų nuomos 2009-07-30 sutartį Nr. 01/09/06/10 (b. l. 62–64). Šios Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad pirmą nuomos mokesčio dalį, kurio dydis šalių susitarimu nustatytas šiame punkte, ir yra 2030 Lt per mėnesį suma, Nuomininkas sumoka  Nuomotojui į rankas ar pavedimu <...>, tos pačios sutarties 5 punkte nurodyta, kad Nuomotojui mokamas į rankas ar pavedimu Nuomos mokestis <...> 1000 Lt pervedamas į Nuomotojo asmenine sąskaitą <...>, Likusi suma 1030,00 Lt yra užskaitoma kaip apmokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį <...> . Pažymėtina, kad tiek reikalavimo perleidimo 2009-06-29 sutartyje Nr. 09/0629 (b. l. 65–66), tiek patalpų nuomos 2009-07-30 sutartyje Nr. 01/09/06/10 sutarties šalys yra ne UAB „Gintaro baldai“ ir UAB „Demyra“, o ieškovė UAB „Gintaro baldai“ ir atsakovas Ž. A.. Iš esančio byloje susitarimo dėl patalpų nuomos sutarties Nr. 01/09/06/10 nutraukimo, surašyto 2010-08-27 (b. l. 67), matyti, kad susitarimo 2 punkte nurodyta, jog <...> Nuomininko įsiskolinimo už patalpų nuomą Nuomotojui ir šią sumą užskaito už Nuomotojo skolos dalį Nuomininkui pagal pasirašytą tarp jų Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/0629. Todėl labiau tikėtina, kad patalpų nuomos 2009-07-30 sutartyje Nr. 01/09/06/10 (5 punkte), 2010-08-27 surašytame susitarime dėl patalpų nuomos sutarties Nr. 01/09/06/10 nutraukimo atsakovas Ž. A. ir ieškovė UAB „Gintaro baldai“ kalbėjo (b. l. 62–64) apie atsakovo Ž. A. prisiimtus įsipareigojimus atsiskaityti už UAB „Demyra“ skolą pagal prekių tiekimo–pardavimo 2008-03-03 sutartį. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo Ž. A. įrašytos ir pasirašytos paprastajame vekselyje lėšų sumos dydžio – 30 000 Lt (b.l.68). Todėl sprendžiama, kad atsakovo Ž. A. iš UAB „Demyra“ perimto įsiskolinimo suma sutampa su atsakovo Ž. A. nurodyta 2010-08-26 paprastame vekselyje įsipareigojimo besąlygiškai sumokėti pinigų sumą ir yra 30 000 Lt. Pažymėtina, kad 2010-08-26 paprastame vekselyje nurodyta, jog vekselis yra išduotas kaip apmokėjimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/0629 garantas, todėl nelaikytina atskira vekselio davėjo prievole (b. l. 68).

Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma byloje surinktų įrodymų suponuoja išvadą, kad atsakovas Ž. A., nors ir nepasirašė reikalavimo perleidimo 2009-06-29 sutarties Nr. 09/0629 (b. l. 65–66), tačiau bankrutavusios UAB „Demyra“ įsiskolinimus perėmė ir pradėjo mokėti ieškovei UAB ‚Gintaro baldai“ užskaitęs dalį nuomos mokesčio kaip apmokėjimą pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ginčo šalys buvo sudariusios kitas reikalavimo perleidimo sutartis, todėl nėra pagrindo netikėti ieškovės argumentu, kad, atsakovas Ž. A. šalių susitarimu, nors ir nepasirašęs reikalavimo perleidimo 2009-06-29 sutarties Nr. 09/0629 (b. l. 65–66), prisiėmė įsipareigojimą sumokėti ieškovei 30 000 Lt skolą už UAB „Demyra“ (CPK 12, 178, 185 str.).

Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovui tariamai nebuvo perduoti dokumentai (pinigai), kurie turi būti perduoti asmeniui, perėmusiam pareigą atlikti prievolę už kitą asmenį, šiuo atveju už bankrutavusią įmonę UAB „Demyra“, kadangi ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovui, arba UAB „Demyra“, paskolino pinigus. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovas Ž. A. neginčijo fakto, kad ieškovė UAB „Gintaro baldai“ pardavė 2008-03-03 sutartimi Nr. 08/02/16 prekes ir perdavė šiam faktui patvirtinti dokumentus UAB „Demyra“. Minėti dokumentai susiję su 2008-03-03 sutarties vykdymu ir tiekiamos prekės buvo UAB „Demyra“ direktoriaus atsakovo Ž. A. bendrovėje, jo žinioje. Iškėlus UAB „Demyra“ bankroto bylą, ieškovė ir atsakovas dokumentus, patvirtinančius UAB „Demyra“ įsiskolinimą už tiekiamas prekes, perdavė bankroto administratoriui. UAB „Demyra“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas, po kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje (b. l. 50–53) ginčo šalių verslo santykiai nenutrūko iki 2010-08-27. Kreditorinio reikalavimo suma (44 749,62 Lt), patvirtinta bankroto byloje, ir ginčo šalių lėšų suma (30 0000 Lt), nurodyta 2010-08-26 vekselyje, nesutampa,  atsakovo įsiskolinimo suma sumažėjo iki 30 000 Lt, tačiau nei viena iš šalių byloje neįrodinėjo, jog 30 000 Lt neatitinka atsakovo Ž. A. prisiimto įsipareigojimo dydžio atlyginti ieškovei įsiskolinimą už parduotas UAB „Demyra“ prekes. Kaip nurodyta anksčiau, ginčo šalys susitarė dėl įsiskolinimo įskaitymo (pagal nuomos sutartį), susitarė dėl įsiskolinimo dydžio susitarime dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, surašė paprastą 30 000 Lt vekselį, todėl atsakovo argumentas, jog tariamai jis neperėmė įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų, negavo lėšų (prekių), pagrįstai ieškovės atstovo pripažintas neprotingu ir nesąžiningu, kadangi šioms aplinkybėms įrodyti byloje yra surinkta nemažai dokumentų, kurie atsakovo Ž. A. pasirašyti, taigi, tikėtina, yra atsakovo žinioje.

Atmestinas apelianto argumentas, jog byloje esantis paprastasis vekselis dėl atsakovo Ž. A. įsipareigojimo sumokėti 30 000 Lt (b. l. 68) yra tariamai niekinis įrodymas ginčo santykiams patvirtinti, nes per nustatytą terminą nebuvo apmokėtas. Lietuvos apeliacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiu atveju būtina nustatyti teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, laiku nepateiktas apmokėti. Atsižvelgiant į vekselio prigimtį minėtas teisinis santykis nebūtinai turi kilti iš paskolos teisinių santykių, tačiau turi būti vertinamas ir kvalifikuojamas sutarties laisvės principo apimtyje (CK 6.156 str.).

Kaip nustatyta anksčiau, atsakovo Ž. A. pareiga sumokėti UAB „Demyra“ skolą kilo iš prekių tiekimo pardavimo 2008-03-03 sutarties UAB „Demyra“ neįvykdymo, ginčo šalims susitarus, kad už UAB „Demyra“ neapmokėtas prekes mokestinį įsipareigojimą atsiskaityti su ieškove perims atsakovas Ž. A., kuris garantuoja 30 000 Lt sumokėjimą ieškovei 2010-08-26 paprastuoju vekseliu. Atsakovas Ž. A. 2009-06-29 nepasirašė reikalavimo perleidimo sutarties dėl skolos apmokėjimo už prekes, pateiktas atsakovei UAB „Demyra“ (b. l. 65–66), tačiau atliko visą eilę veiksmų, kurie patvirtina, kad atsakovas Ž. A. bankrutavusios bendrovės skolą perėmė nuo 2009-06-29 ir įsiskolinimą mokėjo ieškovei. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių elgesį ir vekselio pasirašymo aplinkybes, laiko, kad tarp ginčo šalių, o ne tarp ieškovės ir bankrutavusios bendrovės, susiformavo paskoliniai santykiai, tai patvirtina surašyti dokumentai (nuomos sutartis, susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo) ne tarp ieškovės ir UAB „Demyra“, o tarp ieškovės ir atsakovo Ž. A., kuriuose atsakovas Ž. A. raštu patvirtino įsipareigojimą ieškovei sumokėti UAB „Demyra“ skolą. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga yra tai, kad pagal Prekių tiekimo–pardavimo 2008-03-03 sutartį Nr. 08/02/16 atsakovas Ž. A. neginčijo, jog UAB „Demyra“ gavo prekes ir neatsiskaitė su ieškove, dėl to liko skolinga, kas iš esmės neprieštarauja paskolos sutarties sampratos nuostatai (CK 6.870 str. 1 d.) ir paprastojo vekselio turiniui, iš kurio išeina, kad atsakovas kaip vekselio davėjas įsipareigojo („privalau besąlygiškai sumokėti“) sumokėti ieškovei į banko sąskaitą arba grynaisiais jos buveinės vietoje 30 000 Lt; į įstatyminį vekselio pasirašymo reglamentavimą (paprastajame vekselyje turi būti tik jo davėjo (atsakovo) parašas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 7 punktas), atsakovo parašas vekselyje yra, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nustatė paskolinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo Ž. A..

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo nekeisti.

Teisėjai                                                                       Galina Blaževič                           

                                                                      Albina Rimdeikaitė

                                                                      Arvydas Žibas