Civilinė byla Nr. e2-417-909/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30790-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo UTA Spolka z.o.o., Lietuvoje veikiančio per UTA Spolka z o.o. filialą, atstovui advokatui Justinui Samuoliui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minitrans“ atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

trečiojo asmens O. O. atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UTA Spolka z.o.o., Lietuvoje veikiančio per UTA Spolka z o.o. filialą Vilniuje, patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Minitrans“ dėl skolos ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. O.    

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu (DOK-30686), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo 24 473,86 Eur skolos; 2) 2 745,56 Eur delspinigių; 3) 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minitrans“ 2015 m. kovo 24 d. sudarė Kliento kortelės perdavimo sutartį Nr. 4901297, kartu su Bendrosiomis UTA kortelės naudojimo sąlygomis (toliau – Sutartis). Vokietijos Federacijoje registruota kompanija UNION TANK Eckstein GmbH & Co KG (toliau – UTA) yra kortelės, kurių turėtojams suteikia teisę naudotis kortele perkant degalus, automobilines prekes, sumokėti kelių mokesčius ir kt. Ieškovas yra oficialus UTA atstovas Europos šalyse, turintis teisę su klientais sudaryti sutartį ir perduoti UTA korteles bei surinkti mokėjimus iš klientų besinaudojančių paslauga. Atsakovas priėmė UTA korteles, įsipareigojo naudotis jomis laikydamasis Bendrųjų UTA kortelės naudojimosi sąlygų. 

3.       Sutartyje šalys sulygo, kad už suteiktas prekes ir paslaugas, atsakovas privalo sumokėti mokėjimo reikalavimą UTA atlikdamas pavedimą į ieškovo filialo Lietuvoje atsiskaitomąsias sąskaitas, esančias AB SEB ar Swedbank, AB. Visgi atsakovas nėra tinkamai atsiskaitęs. Skola už suteiktas UTA kortelės prekes ir paslaugas sudaro 24 473,86 Eur. Atsakovo skolą sudaro mokėtinos sumos pagal ieškovo teiktus pranešimus apmokėjimui ir PVM sąskaitas - faktūras. Skola apskaičiuota išskaičiavus atsakovo atliktus mokėjimus ir ieškovo grąžinimus atsakovui, laikant, kad atsakovo mokėjimai ir ieškovo grąžinimai pirma dengė ankstesnes pradelstas sumas. Ieškovas pagal Sutarties nuostatas paskaičiavo mokėtinus delspinigius už pradelstų mokėjimų laikotarpį iki ieškinio padavimo, kas iš viso sudaro 2 745,56 Eur.  

4.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovas atsisakė mokėti skolą 2019 m. rugpjūčio 1 d. informaciniu pranešimu ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakymu į ieškovo pretenziją. Atsisakymą grindė tuo, kad UTA kortelę nukopijavo ir naudojosi ne atsakovas, bet kiti su atsakovu nesusiję asmenys. 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas ieškovui pranešė, kad kol vyks ikiteisminis tyrimas dėl UTA kortelės nukopijavimo, už paslaugas nemokės. 

5.       2020 m. sausio 29 d. pateiktais ieškovo rašytiniais paaiškinimais (DOK-22461) ieškovas paaiškino ir nuosekliai detalizavo UTA kortelės naudojimą, pridėjo PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. birželio 30 d. bei kortelių perdavimo aktus, detalias specifikacijas. 

6.       Atsakovas atsiliepimu (DOK-253448) prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovas nepateikė objektyvių ir pakankamų duomenų, kad būtų galimybė vienareikšmiškai spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Paaiškino, kad pagal Sutarties sąlygas ieškovas turėjo pareigą išaiškinti UTA kortelės naudojimą, teikti informaciją. Šalys Sutartyje nusimatė, kad yra atleidžiama nuo atsakomybės, jei įrodoma, jog Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti. Atsakovas ginčijo faktą, kad gavo paslaugas nuo 2019 m. sausio 2 d. iki šiol, todėl pareigos mokėti neturi. Pridūrė, kad 2019 m. liepos 22 d. ieškovas blokavo kortelę. Taip pat paaiškino, kad UTA kortelė nebuvo apsaugota nuo nukopijavimo, jos duomenų saugumo ieškovas neužtikrino.  

7.       Ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį su patikslintais ieškinio reikalavimais (DOK-31500). Paaiškino, kad bendra ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo suma yra 24 238,38 Eur. Delspinigiai, apskaičiuoti iki ieškinio pateikimo, nesikeičia ir sudaro 2 745,56 Eur. Papildomų delspinigių už neapmokėtas sąskaitas po ieškinio pateikimo, ieškovas iš atsakovo nereikalauja. Ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo skola už prekes ir paslaugas yra 235,48 Eur mažesnė už pradiniame ieškinyje nurodytą sumą (24 473,86 – 24 238,38 = 235,48), todėl ieškovas nurodė, kad atsisako reikalavimo dalies, lygios 235,48 Eur sumai. Taigi, patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo: 24 238,38 Eur skolos, 2 745,56 Eur delspinigių, 6 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinę bylą dalyje dėl 235,48 Eur skolos priteisimo nutraukė, ieškovui grąžino 5 Eur žyminio mokesčio.

9.       Atsakovas pateikė priešieškinį (DOK-184118), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 12 735,42 Eur skolos atsakovo naudai. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, sutikrinus gautas, apmokėtas bei sulaikyto mokėjimo sąskaitas faktūras iš kuro tiekėjo, paaiškėjo, kad nurodytu laikotarpiu gautos 27 sąskaitos, kurių suma 206 122,15 Eur. Atsakovas teigė, jog apie sąskaitas, kuriose pateikė sumas su ginčo kortele piltu kuru, atsakovo darbuotojai nesipylė, kadangi automobiliui priskirta kortele nesinaudojo. Atsakovo duomenimis, už kurą, kurio nesipylė, atsakovas permokėjo 12 735,42 Eur. Dėl to atsakovas nesutiko su pateiktomis sąskaitomis už kortelės naudojimą, priskirtą automobiliui, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kurių likutis neapmokėtas. 

10.       Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (DOK-200917) prašė priešieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, jog kuro kortele jis nesinaudojo ar pagal Sutartį nėra atsakingas už jos panaudojimą. Mano, kad jei atsakovas kuro kortelės savo reikmėms nepanaudojo, yra pats atsakingas dėl kilusios žalos. Teiginiai, kad atsakovas nesinaudojo automobiliu, kuris priskirtas kuro kortelei, neįrodo, jog kortele atsakovas nesinaudojo. Sutartis įpareigoja atsakovą nuolatos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo patikrinti sumas, jų pagrįstumą. Atsakovas šios pareigos nevykdė. Ieškovas paaiškino, kad po automobilio nuomos nutraukimo, pagal kurią automobilis grąžintas nuomotojui G. V. įmonei, pagal Sutartį atsakovas privalėjo grąžinti ieškovui kuro kortelę iki 2019 m. sausio 16 d. Atsakovas UTA kortelės atskirai nuo perduoto automobilio neturėjo teisės naudotis.

11.       Teismas 2021 m. kovo 6 d. nutartimi, tenkinęs atsakovo prašymą, trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukė O. O.

12.       Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-74826), kuriuo jis prašė ieškinį išspręsti teismo nuožiūra, taip pat priteisti iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas sprendimas, visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad krovininio automobilio vairuotoju UAB „Minitrans“ trečiasis asmuo dirbo nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. Krovininiam automobiliui buvo priskirta kuro kortelė. Norint ja pasinaudoti, reikėjo žinoti ir suvesti UTA kortelės PIN kodą. Teigė, kad niekam kortelės neperdavė ir niekas negalėjo ja pasinaudoti be jo žinios. Kurą su kortele pylė vykdydamas pervežimus Lietuvoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje. Išėjęs iš darbo, kuro kortelę atidavė atsakovo direktoriui. Pridūrė, kad baudžiamojoje byloje pripažinto kaltu už UTA kortelės nuklonavimą O. S., pažįsta, jis yra trečiojo asmens tėvo pusbrolis. Tačiau tvirtino, kad kortelė galėjo būti nuklonuota iki jos perdavimo naudotis trečiajam asmeniui ar po to. Pabrėžė, kad neatliko jokių veiksmų, galėjusių nulemti atsakovui ar kitam asmeniui žalos padarymą. Darė prielaidą, kad kortelė galėjo būti nuklonuota, įskaitant ir renkamą PIN kodą, degalinėse, kuriose pylėsi kurą, naudojant atitinkamus įrenginius.

13.       Byloje pateikti ir papildomi procesiniai dokumentai – ieškovo prašymas prijungti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, kuriuose ieškovas neigė atsakovo atsiliepime dėstomus motyvus apie atsiskaitymą nesinaudojant UTA kortelės PIN kodu, ieškovui atsikertant, kad UTA kortelės panaudojimui būtinas kortelės PIN kodo įvedimas. Prie minėto ieškovo prašymo pridėta: 1) kortelės leidėjo sutarčių techninis priedas; 2) 2019 m. gruodžio 30 d. NESTE Lietuva pranešimas apie atsiskaitymą kortele, autorizuotu PIN kodu; 3) SIA NESTE Latvija 2019 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl atsiskaitymo, leidžiamo kortelėmis, patvirtinamomis PIN kodu. Teiktais įrodymais siekė paneigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai supažindintas su ieškovo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pridėdamas: 1) tinklapio www.uta.lt iškarpą; 2) 2019 m. gegužės 22 d. UTA elektroninis laiškas; 3) išrašas „UTA kliento zona“ atsakovui suteikti sistemos prisijungimo vardas ir slaptažodis.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas teikė atsiskaitymo tarpininkavimo paslaugas, tačiau atsakovui savo prievolės atsiskaityti nevykdant, atsakovui civilinė atsakomybė, kaip verslininkui, kyla be kaltės. Byloje nustatyta, kad kortelės PIN kodas buvo atskleistas, nes O. S. kortelę įsigijo su PIN kodu. Vadinasi, PIN kodas nebuvo tinkamai saugomas nuo kitų asmenų, kadangi trečiasis asmuo O. O. nurodė, kad jį laikė užrašęs ant lapelio savo piniginėje. Atsakovas yra materialiai atsakingas už savo darbuotojus. Be to, atsakovas pažeidė informacijos monitoringo pareigą, nes ilgą laiką visiškai netikrino transakcijų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas reguliariai ir daug kartų jungdavosi internete prie klientų zonos. Atsakovas, grąžinęs transporto priemonę, nuomotojui nuo 2019 m. sausio mėnesio, nevykdė pareigos grąžinti ieškovui kortelę, juolab, kad kortelė buvo susieta su konkrečia transporto priemone. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė teisinį santykį, dalis žalos atsakovui buvo priteista iš kalto asmens. Atsakovas turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą į žalą padariusį asmenį. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai atsisako sumokėti visą reikalaujamą skolą, nors dalis skolos (5 282,81 Eur) yra susidariusi atsiskaitinėjant su kitomis kortelėmis, atsakovas nesutikimo motyvų dėl šios sumos neteikia; skolos suma, susidariusi atsiskaitinėjant ginčo kortele sudaro 18 955,57 Eur. Pabrėžė, kad su priešieškiniu nesutinkama, nes atsakovo permokėjimo už kurą ir paslaugas nėra.     

15.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime ir priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nedavė atsakovui jokių nurodymų dėl kortelės saugojimo, išskyrus tai, kad PIN kodas turi būti sunaikintas, ką atsakovas ir padarė. Atsakovas negavo paslaugų, todėl jam nekyla pareiga už šias paslaugas ir kurą sumokėti. Ieškovas taip pat nevykdė pareigos tinkama tvarka atsiųsti atsakovui sąskaitas bei kuro pylimo detalizacijas, nes šalys buvo sutarusios, kad sąskaitos bus siunčiamos paštu. Atsakovas nesijungdavo prie klientų sistemos internete, atsakovas pasitikėjo ieškovu, todėl transakcijų netikrino. Pažymėjo, kad pati kortelė fiziškai nebuvo prarasta, buvo nukopijuoti jos duomenys, o už tai atsakovas negali būti atsakingas, ieškovas pats techniškai neapsaugojo kortelės nuo duomenų nuskaitymo.  

16.       Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 23 d., metu trečiasis asmuo O. O. teikė teismui žodinius paaiškinimus (2021 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:43:05 iki 02:18:40). Posėdžio metu paaiškino, kad iš darbdavio UAB „Minitrans“ gavo kortelę su ranka ant lapelio užrašytu PIN kodu, kortelę su priklijuotu lapeliu su PIN kodu laikė savo piniginėje, kurią visada nešiojosi su savimi. Darbdavys specialių instrukcijų dėl kortelės saugojimo jam nedavė. Įvykdęs porą reisų, maždaug po dviejų savaičių, PIN kodą jau buvo įsiminęs, todėl lapelį su užrašytu PIN kodu sunaikino. Pas atsakovą dirbo apie 2 mėnesius, per tą laiką vyko į keletą reisų maršrutu Lietuva-Italija, grįždavo per įvairias šalis; Panevėžyje nebuvo, pakeleivių neveždavo. Faktiškai gyvena Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta Marijampolėje pas motiną. Su tėvo S. O. pusbroliu O. S. ryšių nepalaiko, nes šis asmuo yra girtuokliaujantis, 2019 m. pavasarį buvo jį susitikęs, kai lankėsi pas močiutę, tačiau kontakto vengė, šiuo metu nebendrauja visiškai. Iš darbo UAB „Minitrans“ išėjo po įvykusio ginčo, kai jam nebuvo leista išeiti pas dantų gydytoją ir jis dėl to atsisakė krauti prekes. Kitą dieną atvažiavęs į darbą, gavo atleidimo dokumentą (faktiškai nurodė išeinantis savo noru), tuomet ir atidavė darbdaviui kuro kortelę. Grąžinant kuro kortelę, darbdavys neklausė PIN kodo, nes darbdavys PIN kodą žinojo. Vėliau, maždaug nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio įsidarbino kitur, pakeitė šešias įmones. Paaiškino, kad atsiskaitant kortele, visuomet buvo reikalingas PIN kodas, teigė, kad kortelė atsiskaitymo metu galimai galėjo būti nukopijuota.

17.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad ginčo kortele neteisėtai buvo pasinaudota po 5 mėnesių, kai O. O. jau buvo išėjęs iš darbo. Pats trečiasis asmuo, naudodamasis kortele, neatliko jokių kaltų veiksmų, jo veiksmuose nėra neatsargumo požymių, jis elgėsi maksimaliai apdairiai. Teigė, kad kortelė galėjo būti nuskaityta be žinios, padarant kloną atsiskaitymo degalinėje metu, naudojant tam tikrus priedelius.   

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

Patikslintas ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

18.       Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

19.       2015 m. kovo 24 d. Kliento kortelės perdavimo sutartimi Nr. 4901297 ir Bendrųjų UTA kortelės naudojimo sąlygų pagrindu, nustatytomis sąlygomis, ieškovas perdavė atsakovui naudotis kuro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios neteisėto panaudojimo ir šio veiksmo atsiradusių padarinių atsiradimo, tarp šalių kilo ginčas. Ginčo kortelė buvo priskirta naudotis konkrečiai transporto priemonei – sunkvežimiui DAF FAR XF105.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

20.       Autotransporto priemonių nuomos nutraukimo sutartimi Nr. 2019/01/02 buvo nutraukta nuomos sutartis Nr. 2017/10/27 tarp G. V. įmonės ir UAB „Minitrans“, kuriuo buvo išnuomotas sunkvežimis DAF FAR XF105.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė savininkui grąžinta 2019 m. sausio 2 d. perdavimo-priėmimo aktu. Po šios sutarties nutraukimo ginčo kortelė ieškovui nebuvo grąžinta.

21.       Ieškovas pateikė į bylą pranešimus apmokėjimui, Kliento Nr. 490 12 97, kartu pridėdamas atskiras PVM sąskaitas faktūras, pagal atsakovo UTA kortelės naudojimą pilant kurą: 1) už paslaugas teiktas iki 2019 m. liepos 15 d. susidarė 14 976,62 Eur suma; 2) už paslaugas teiktas iki 2019 m. liepos 31 d. susidarė 13 369,08 Eur suma; 3) už paslaugas teiktas iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 4 257,58 Eur suma. Iš PVM sąskaitų nustatyta, kad kuras piltas skirtingose šalyse (Austrija, Belgija, Čekija, Vokietija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Lietuva Lenkija, Slovakija, Latvija). Iš kliento (atsakovo) apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. dokumento, UTA kortelės naudojimo laikotarpiu, nustatyta, kad atsakovo skolos likutis pabaigai – 24 238,38 Eur.

22.       2019 m. rugpjūčio 1 d. informaciniu pranešimu, atsakovas nurodė nevengiantis įsipareigojimų sumokėti už kurą, kurį pylėsi jo darbuotojai, tačiau atsisakė mokėti už kurą piltą su nuklonuota kortele. 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimu atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovas atsakovo prašė nedelsiant apmokėti 28 603,64 Eur skolą ir delspinigius į UTA atsiskaitomąją sąskaitą. 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu dėl sumų už piltą kurą klonuota kortele, kurių kol kas neapmokės, atsakovas pabrėžė, kad yra nukentėjusi pusė, kadangi nemažai atsiskaitė už kurą, piltą klonuota kortele. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė pretenziją dėl sąskaitų apmokėjimo ir nurodė, klientas negali būti atleistas nuo sutartinės civilinės atsakomybės, kuomet Sutartimi prisiimti įsipareigojimai vykdyti netinkamai, t. y. UTA kortelės ir jos duomenų neapsaugojimas.

23.       Teismui pateiktas automatizuotų veiksmų UTA Klientų zonoje išrašas apie prisijungimus prie UTA Klientų zonos už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gegužės 12 d. Tuo įrodinėjama, kad atsakovas aktyviai naudojo UTA kortelę, ne kartą prisijungė prie UTA Klientų zonos.

24.       Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2018 m. spalio 23 d. darbo sutarties Nr. 43 pagrindu atsakovas į vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas priėmė dirbti trečiąjį asmenį O. O. 2018 m. gruodžio 21 d. prašymu trečiasis asmuo prašė atleisti jį iš UAB „Minitrans“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigų nuo 2018 m. gruodžio 27 d.

25.       Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje ikiteisminio tyrimo metu liudijo trečiasis asmuo O. O. Protokole patvirtino dirbęs įmonėje UAB „Minitrans“, vairavo krovininį automobilį, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat aiškino turėjęs UTA kuro kortelę, tačiau be jo žinios kortele niekas nesinaudojo, o išėjęs iš darbo, kortelę grąžino. Patvirtino, kad O. S. pažįsta, šis asmuo yra tėvo pusbrolis, tačiau artimų ryšių nepalaiko, nebendrauja.

26.       2021 m. sausio 27 d. Panevėžio apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-1083/2021 priėmė nuosprendį, kuriuo O. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, priteisė atsakovui (kaip civiliniam ieškovui) iš kaltinamojo 13 349,43 Eur žalos atlyginimo. Nuosprendžiu nustatyta, kad O. S. neteisėtai disponavo netikra elektronine mokėjimo priemone ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2019 m. liepos 22 d. laikė su savimi netikrą elektroninę mokėjimo priemonę – kuro kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti UAB „Minitrans“ kuro kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys; tokiu būdu UAB „Minitrans“ patyrė 13 349,43 turtinę žalą. Pažymėtina, kad atsakovas baudžiamojoje byloje prašė atlyginti jam 32 842,78 Eur dydžio turtinę žalą. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Minitrans“ civilinio ieškinio, nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis O. S. nusikalstamomis veikomis minėtai bendrovei padarė tik dalį paminėtos žalos – 13 349,43 Eur dydžio turtinę žalą, šio dydžio žalą teismas iš kaltininko ir priteisė, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nustačius asmenis, padariusius UAB „Minitrans“ likusią 19 493,35 Eur dydžio turtinę žalą, minėta bendrovė įgys teisę nustatyta tvarka reikšti šiems asmenims savo reikalavimus, susijusius su tokios žalos atlyginimu. 

Dėl skolos už suteiktas prekes ir paslaugas priteisimo

27.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 24 238,38 Eur skolos už suteiktas prekes ir paslaugas priteisimo, atsakovui naudojantis suteikta UTA kortele. Ieškovas nurodė, kad už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2020 m. sausio 15 d. atsakovas neapmokėjo sąskaitų, kurios įtrauktos į ieškovo ir atsakovo sąskaitų apyvartą. Atsakovas nesutiko mokėti, kadangi UTA kortelė, atsakovo teigimu, buvo nuklonuota, ir minėtu laikotarpiu naudota kito asmens, o ne atsakovo darbuotojų. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovas neatliko pareigos tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovui negali kilti sutartinė civilinė atsakomybė. Teismas nesutinka su atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais dėl žemiau išdėstytų aplinkybių. 

28.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). 

29.       Byloje ieškovas ginčijo aplinkybę dėl sąskaitų gavimo fakto. Anot atsakovo, ieškovas klaidino teismą, jog atsakovui ieškovas mokėjimo reikalavimą (pranešimą apmokėjimui) pateikdavo kartu su sąskaitomis. Atsakovas teigė, kad yra atvirkščiai – ieškovas atsiųsdavo tik pranešimus. Teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija. Remiantis Sutarties 9.2. punktu, šalys susitarė, kad: „Klientas privalo nuolat tikrinti kuro suvartojimą. Klientui pareikalavus, UTA pateikia Kuro suvartojimą patvirtinančius dokumentus“. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad atsakovas mokėtinas sąskaitas gaudavo per www.uta.lt tinklapį, kuriame yra nuoroda į „UTA klientų zoną“, per kurią prisijungęs atsakovas turi galimybę matyti visas elektronines PVM sąskaitas faktūras, kuro sunaudojimo detalizacijas. 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovą, nurodydamas instrukcijas kaip prisijungti prie „UTA klientų zonos“, iš kurios gali būti parsisiunčiamos sąskaitos. Laiške aiškiai nurodytas prisijungimo vardas (4901297) ir slaptažodis (28E90FB4). Tuo pačiu 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku UTA grupė informavo atsakovo darbuotoją apie einamųjų sąskaitų – faktūrų išrašymo dokumentų paruošimą ir jų pateikimą minėtame tinklapyje, prisijungiant turimais duomenimis. Todėl įrodymų visuma tik patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie einamąsias mokėtinas PVM sąskaitas – faktūras, turėjo prisijungimo duomenis prie ieškovo internetinės svetainės. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neva nežinojo kaip reikia jungtis prie Klientų zonos, laikytinos kaip deklaratyvi atsakovo gynybinė pozicija. Atsakovo argumentai, kad jis nesinaudojo UTA Kliento zona paneigti byloje esančiais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovas (DOK-192732). Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina faktą, kad atsakovas 2019 metais prie Klientų zonos ne kartą jungėsi su jam suteiktomis priemonėmis (prisijungimo vardu ir slaptažodžiu) ir jungėsi reguliariai, taigi atsakovas turėjo galimybę prieiti prie jam siųsti dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, detalių specifikacijų ir pranešimų apmokėjimui).

30.       Be kita ko, remiantis Sutarties 8.2. punktu, atsakovas privalėjo nedelsiant patikrinti sąskaitas ir jeigu turi pretenzijų, pateikti jas raštu ieškovui per 30 dienų. Atsakovas per UTA kortelės visą naudojimo laikotarpį kilus nesklandumams dėl sąskaitų negavimo, kaip pats nurodė – tinkamai negavo sąskaitų apmokėti paslaugas, privalėjo kreiptis į ieškovą. Duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą, byloje nėra. Šiuo atveju, atsakovas, būdamas neatsakingas ir neapdairus, disponuodamas UTA kortele, nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. be pagrindo netikrino siunčiamų sąskaitų, nesikreipė į ieškovą, aktyviai nesprendė kilusios problemos. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo argumentai dėl netinkamai teiktų apmokėjimo pranešimų, atmestini kaip nepagrįsti.

31.       Atsakovas teigė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsiskaitymai UTA kortele buvo atliekami įvedant kortelės PIN kodą. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo motyvais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad naudojantis UTA kortele, PIN kodas neabejotinai reikalingas. Pastebėtina, kad Sutarties 1.8. punkte yra apibrėžta PIN kodo sąvoka, 2.3. punkte nurodyta, jog gavus kortelę, suteikiamas ir PIN kodas, kurio pagrindu atsakovas galėtų atsiskaityti. Byloje esančiame UTA kortelės leidėjo ir Neste Marketing Ltd. sutarčių techniniame priede, skiltyje „Techninis apdorojimas“ numatyta, kad PIN kodas reikalingas. NESTE 2019 m. gruodžio 11 d. informavo ieškovą, apie UTA kortelės panaudojimą „Neste Truck“ aikštelėse, kurios nebuvo aptarnaujamos personalo, įrengtos su lauko savitarnos terminalais, o vienintelė mokėjimo autorizacijos priemonė – PIN kodas. 2019 m. gruodžio 13 d. patvirtinimo raštu, NESTE „Glibarco Veeder Root NordicPay M7“, lauko savitarnos mokėjimo terminale, esančiame „Neste Latvia“ degalinės patalpose, galėjo būti atsiskaityta tik išankstinio mokėjimo kortele patikrinant PIN kodą. NESTE 2019 m. gruodžio 30 d. pranešime apie atsiskaitymus UTA kuro kortelėmis nurodė, kad UTA kortele Nr. (duomenys neskelbtini) NESTE degalinėse laikotarpiu 2019 m. liepos 3 – 22 dienomis atsiskaitymai vyko autorizuojant PIN kodą. Tad tai yra pakankami ir akivaizdūs įrodymai, kurie pagrindžia ieškovo poziciją – siekiant panaudoti UTA kortelę, PIN kodo įvedimas yra neišvengiamas ir privalomas.

32.       Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad jam nėra žinoma, kaip turėtų būti saugomos UTA kortelės. Tačiau su šia atsakovo pozicija teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi UTA kortelių apsaugos reikalavimai ir nurodymai yra nurodyti Sutartyje (2.2 punktai, 2.3 punktai), be to, saugumo rekomendacijos papildomai yra nurodytos ir ieškovo tinklapyje, todėl atsakovas, kaip būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo visas galimybes domėtis UTA kortelių saugumo rekomendacijomis. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad Sutarties 2.3 punkte paryškintu šriftu nurodyta, kad PIN kodas negali būti užrašytas ant kortelės, kad draudžiama laikyti PIN kartu su kortele. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas šios pareigos nevykdė. Trečiasis asmuo O. O. patvirtino, kad kortelė jam buvo paduota kartu su PIN kodu, kuris buvo užrašytas ant lapelio, kuris priklijuotas ant kortelės. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas, kaip darbdavys, jam nedavė jokių instrukcijų dėl kortelės saugaus naudojimo, trečiasis asmuo nurodė, kad PIN kodo tam tikrą laiką (apie dvi savaites) nesunaikino, ir laikė jį užrašytą ant lapelio prie kortelės savo piniginėje.  

33.       Atsakovas, neigdamas savo prievolę sumokėti skolą, tvirtino, kad UTA kortele naudojosi kiti asmenys, o ne atsakovo darbuotojai, atsakovas iš esmės rėmėsi Sutarties 4.1. punktu ir 6.1. punktu, kad būtent ieškovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taigi, atsakovo atsakomybės nėra. Nurodytina, Sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, kad UTA kortelė yra UTA nuosavybė, negali būti perduodama trečiajai šaliai ir turi būti atidžiai saugoma. Sutarties 6.1.-6.4. punktai įpareigojo atsakovą būti atsakingu už visas pinigines operacijas, atliktas naudojant kortelę; už bet kokias pinigines operacijas, kylančias iš kortelės naudojimo ir sutarties; kortelės praradimo atveju, atsakovo atsakomybė baigiasi tik nedelsiant pranešus apie kortelės praradimą, o jei prarasta pažeidžiant Sutarties 2.2.-2.3. punktus – atsakomybė nesibaigia net ir po pranešimo; atsakovo pareiga yra įrodyti, kad jis nebuvo atsakingas už kortelės praradimą. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad būtent atsakovas elgėsi netinkamai, nesilaikė Sutartyje nustatytų sąlygų. UAB „Minitrans“ yra juridinis asmuo atsakingas už savo darbuotojų veiklą ir priežiūrą, todėl perduodamas UTA kortelę darbuotojo dispozicijon, kaip darbdavys, turėjo užtikrinti šios kortelės skaidrų ir tinkamą naudojimą.

34.       Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad Panevėžio apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-1083/2021 nustatė teisinį santykį. Teismas 2021 m. sausio 27 d. priėmė nuosprendį, kuriuo nusprendė O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, teismas konstatavo, kad šis asmuo neteisėtai disponavo netikra elektronine mokėjimo kortele – kuro kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu priklausė UAB „Minitrans“. Nuosprendžio 4.1. punkte teismas konstatavo, kad pagal Sutarties nuostatas, klientas (UAB „Minitrans“) yra atsakingas už visas pinigines operacijas, atliktas naudojantis kortele ir kt. Panevėžio apylinkės teismas pacitavo Sutartyje nustatytus atsakovo įsipareigojimus pagal Sutartį prisiimant naudoti UTA kortelę. Nuosprendyje teismas nurodė, kad „nepriklausomai nuo to, kas šiuo konkrečiu atveju naudojosi UAB „Minitrans“ išduota UTA kortele (jos duomenimis), sumokėti Lenkijos bendrovei UTA Spolka z.o.o. už suteiktas paslaugas yra būtent UAB „Minitrans“ pareiga“. Taip pat teismas priėjo išvados, kad O. S. nusikalstamomis veikomis tiesiogiai žalą padarė UAB „Minitrans“, o būtent šiam juridiniam asmeniui kilo pareiga apmokėti ieškovui už kaltinamojo įgytą turtą.

35.       Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalimi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-10 nutartis c/b Nr. 3K-3-203/2007; 2008-02-04 nutartis c/b Nr. 3K-3-37/2008; 2008-06-25 nutartis c/b Nr. 3K-3-337/2008; 2009-04-02 nutartis c/b Nr. 3K-3-554/2009).

36.       Kaip minėta, Panevėžio apylinkės teismas byloje Nr. 1-127-1083/2021 konstatavo, kad UAB „Minitrans“ kilo pareigą atsiskaityti su ieškovu už O. S. padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad būtent atsakovas yra atsakingas už UTA kortelės praradimą ir šios neteisėta duomenų panaudojimą. Būtent atsakovas turėjo užtikrinti saugų UTA kortelės naudojimą, kaip tai ir nustatyta Bendrosios UTA kortelės naudojimo sąlygose. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su atsakovo motyvais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, kad skolos susidaryme esą yra ir ieškovo kaltės, jog atsakovas nebuvo atsakingas už UTA kortelės praradimą ir neteisėtą disponavimą. Akcentuotina, kad Sutarties 7.1.-7.3. punktai nurodo, kad praradus UTA kortelę, atsakovas privalėjo nedelsiant informuoti, pranešti apie tokias aplinkybes, o už žalos atsiradimą ieškovas nėra atsakingas.

37.       Galimos situacijos, kai tam tikrą teisės pažeidimą padaro keli asmenys, o nukentėjusįjį sutartiniai santykiai sieja tik su vienu (ar keliais) iš jų. Tokiu atveju žalą padariusiems asmenims pareiga ją atlyginti kyla skirtingais pagrindais. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nedraudžia ieškovui pasirinkti konkretaus savo teisių gynybos būdo – reikšti reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo savo kontrahentui ar reikalauti deliktinės atsakomybės taikymo subjektui, su kuriuo ieškovo nesieja sutartiniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015).

38.       Teismas pažymi, jog įvertinęs byloje reikšmingas aplinkybes, nenustatė ieškovo kaltės ginčo situacijoje. Teismas nesutinka su atsakovo motyvu, kad atsakovas nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ir kad neturi pareigos mokėti už neteisėtai jo vardu įgytą kurą. Pažymėtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja tik sutartiniai santykiai. Atsakovui nevykdant sutarties, jam kyla civilinė atsakomybė. Ta aplinkybė, kad kurą įgijo tretieji asmenys, kad ir nusikalstamu būdu, nėra reikšminga ir lemianti sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Paaiškėjus aplinkybėms dėl kuro įsigijimo neteisėtu ar nusikalstamu būdu, atsakovas turi galimybę prisiteisti jam padarytą žalą iš kaltų asmenų (kaip jau buvo nustatyta, dalis žalos atsakovui (kaip civiliniam ieškovui) buvo priteista Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-127-1083/2021), tačiau net ir tokia aplinkybė savaime neatleidžia atsakovo nuo sutartinės atsakomybės.

39.       Apibendrinant, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 24 238,38 Eur skolos tenkintinas kaip pagrįstas, taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 24 238,38 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.189 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.248 straipsnio 3 dalis). 

        Dėl delspinigių priteisimo

40.       Ieškovas patikslintu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo 2 745,56 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo: 1) pranešimo apmokėjimo Nr. 42173930 – 849,59 Eur (76 dienas); 2) pranešimo apmokėjimo Nr. 42234960 – 1 604,29 Eur (60 dienų); 3) pranešimo apmokėjimo Nr. 42350855 – 262,60 Eur (29 dienas); 4) pranešimo apmokėjimo Nr. 42350855 – 9,50 Eur (19 dienų); 5) pranešimo apmokėjimo Nr. 42413243 – 19,58 Eur (14 dienų).

41.       Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

42.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 3.11. punkte šalys susitarė, kad apmokėjimų įsipareigojimų nevykdymo arba neapmokėjimo tiesioginio nurašymo nuo sąskaitos atveju, už pradelstą atsiskaityti laikotarpį atsakovas privalo mokėti 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną dieną nuo neapmokėtos sumos. Šiuo atveju ieškovas iš viso paskaičiavo 2 745,56 Eur delspinigių nuo pranešimų apmokėjimui pateikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas delspinigių dydžio bei laikotarpio neginčijo, aplinkybių, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nepagrįstai, nenurodė. Nustačius, kad atsakovas pradelsė apmokėti teiktas sąskaitas, o vėliau atsisakė jas padengti, ieškovo reikalavimas dėl prašomų priteisti delspinigių tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 2 745,56 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

        Dėl procesinių palūkanų

43.       Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

45.       Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti atsakovui iš ieškovo 12 735,42 Eur skolą, t. y. už permokėtas sąskaitas, laikotarpiu, kai UTA kortelė buvo naudojama neteisėtai. Atsakovas priešieškinio reikalavimą grindė tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. negavo prekių/paslaugų, nesinaudojo UTA kortele, kadangi tuo metu ja neteisėtai naudojosi kitas asmuo, o atsakovo darbuotojai priskirta kortele nesinaudojo. Pagal atsakovo duomenis, už kurą kurio nesipylė, atsakovas permokėjo 12 735,42 Eur, todėl nesutiko apmokėti likusios sąskaitos sumos – 5 436,04 Eur.    

46.       Teismui pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai negrąžino ieškovui 24 238,38 Eur skolos ir 2 745,56 Eur delspinigių, nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent ieškovas liko skolingas atsakovui 12 735,42 Eur sumą. Todėl šis atsakovo priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.   

47.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytus argumentus bei paaiškinimus sprendžia, kad priešieškinio pareiškimas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 177, 178, 183, 185 straipsniai).

48.       Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

         Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Ieškovas ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 612 Eur žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidas, kurias sudaro: 1 234,20 Eur už ieškinio parengimą, 925,65 Eur už prašymą prijungti įrodymus, 411,40 Eur už atstovavimą byloje, 822,80 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 363 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 242 Eur už pasirengimą ir atstovavimą planuotame teismo posėdyje, 217,80 Eur už prašymą dėl įrodymų rinkimo. Taip pat ieškovas nurodė patyręs 145,25 Eur vertimo išlaidų.

50.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo 1 500 Eur atstovavimo išlaidų ir 287 Eur žyminį mokestį. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

51.       Trečiasis asmuo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, nepateikė.

52.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

53.       Sprendžiant dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent 612 Eur žyminio mokesčio priteisimo, pažymėtina, kad teismas šioje byloje 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio ir civilinę bylą dalyje dėl 235,48 Eur skolos priteisimo nutraukė, taip pat ieškovui grąžino 5 Eur žyminio mokesčio. Taigi, ieškovui nutartimi grąžinus 5 Eur žyminio mokesčio, o patikslintą ieškinį tenkinus pilna apimtimi, yra pagrindas likusią žyminio mokesčio dalį (607 Eur) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (4 216,85 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį tenkinus, ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovui iš atsakovo priteistina 4 216,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Vertimo išlaidos (145,25 Eur) priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinį tenkinus, yra pagrindas šias išlaidas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai (93 straipsnio 1 dalis). Apibendrinant, ieškovui iš atsakovo priteistina iš viso 4 969,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis).

54.       Priešieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55.       Trečiajam asmeniui nepateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, jam šios išlaidos šios atsakovo nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

Dėl teismo patirtų pašto išlaidų

56.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (5,66 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.                

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minitrans“ ieškovo UTA Spolka z.o.o., Lietuvoje veikiančiam per UTA Spolka z.o.o. filialą, naudai 24 238,38 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus 38 centus) skolos, 2 745,56 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 56 centus) delspinigių, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (26 983,94 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 4 969,10 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minitrans“ į valstybės biudžetą 5,66 Eur (penkis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priešieškinį atmesti. 

Šalims išaiškinti, kad per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentus žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                   Justa Raciūtė