Baudžiamoji byla Nr. 2K-93-654/2025                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00011-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.24.1.2; 1.2.24.6

         (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

nuteistajam G. M., jo gynėjai advokatei Dovilei Murauskienei,

nuteistajam M. K., jo gynėjai advokatei Renatai Račko,

nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovui advokatui Linui Sesickui,

civilinio ieškovo atstovei Jurgitai Pocienei (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės R. R. ir nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovo advokato Lino Sesicko kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

G. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 271 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. išteisintas pagal kaltinimą padarius nusikaltimą, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

        M. K. pagal BK 270 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 271 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        M. K. išteisintas pagal kaltinimą padarius nusikaltimą, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

        UAB „Akordas 1“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 270 straipsnio 2 dalį (2019 m. lapkričio 28 d. įstatymo redakcija) 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda, ją įpareigota sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

        UAB „Akordas 1“ išteisinta pagal kaltinimą padarius nusikaltimą, nurodytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

        Iš UAB „Akordas 1“, iš dalies patenkinus Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinį ieškinį, priteista valstybei 4 860 336,52 Eur, pervedant šią sumą į Aplinkos apsaugos departamento atsiskaitomąją sąskaitą, o ieškinio dalis dėl 370 622,9 Eur padarytos žalos atlyginimo už grunto kelio dalies nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje, užteršimą palikta nenagrinėta. Kita pareikšto civilinio ieškinio dalis atmesta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalis pakeista, papildant nuosprendžio aprašomąją dalį faktine aplinkybe, taip pat padidinant civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui priteistą sumą žalai atlyginti iki 5 230 959,42 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistojo M. K. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovo advokato Lino Žukausko apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir civilinio ieškovo atstovės, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       G. M. ir M. K. nuteisti už tai, kad G. M., būdamas UAB ,,Akordas 1“, juridinio asmens kodas 120546940, direktorius, t. y. ūkio subjekto vadovas, taip pat šios įmonės akcininkas, valdantis 50 proc. akcijų, turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Bendrovių įstatymas) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir UAB ,,Akordas 1“ 2016 m. spalio 12 d. įstatų (toliau – Įstatai) 8.10.1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; pagal Bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalį ir Įstatų 8.5 punktą privalėdamas savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; pagal Bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį ir Įstatų 8.6 punktą būdamas atsakingas už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą; pagal 2007 m. birželio 8 d. patvirtintos direktoriaus pareiginės instrukcijos Nr. A-1 II skyriaus 1 punktą privalėdamas spręsti visus klausimus pagal jam suteiktas teises, pavesti ir kontroliuoti atskirų komercinių-ūkinių funkcijų vykdymą kitiems darbuotojams; pagal IV skyriaus 35.1 punktą būdamas atsakingas už visą įmonės komercinę, ūkinę, finansinę <...> veiklą, ir M. K., iki 2020 m.  rugpjūčio 21 d. būdamas UAB ,,Akordas 1“ direktoriaus pavaduotojas, o nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. – UAB ,,Akordas 1“ kelių statybos vadovas, turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti šio juridinio asmens vardu, pagal 2007 m. birželio 8 d. patvirtintos direktoriaus pavaduotojo pareiginės instrukcijos Nr. A-2 1, 7, 8 ir 14 punktų reikalavimus privalėdamas vadovauti statybos padaliniams, paskirti jų viršininkams darbus pagal patvirtintus tarnybų ir darbuotojų pareiginius nuostatus; kontroliuoti kelių statybos organizavimą; dalyvauti kelių statybos proceso priežiūroje; kontroliuoti kelių statybos padalinių ir atskirų vykdytojų darbą; pagal 2007 m. birželio 8 d. patvirtintos kelių statybos vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 9 IV dalies 1, 10 ir 15 punktų reikalavimus privalėdamas organizuoti ir vykdyti įvairios paskirties statybos, remonto, rekonstrukcijos, tiesimo ir kitus darbus pagal patvirtintą ir pateiktą projektinę-sąmatinę dokumentaciją; koordinuoti subrangovų darbą, kontroliuoti jų kokybę ir atlikimo terminus; užtikrinti aplinkos apsaugą objekte, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos vertybių apsaugą greta objekto (statybvietės); pagal VI dalies 3 punkto reikalavimą būdamas atsakingas už aplinkos ir turto saugos reikalavimų pažeidimus; taip pat UAB ,,Akordas 1“ direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 20-05/24 būdamas paskirtas statybos vadovu statybos objekte – Taikos gatvės (aptarnaujanti, kat. C2, un. Nr. 4400-1080-3115) dalies nuo koordinuoto taško 923 iki taško 1130 (atkarpoje = 1,72371 km), Neringos sav., Neringos m., rekonstrukcijoje ir pagal šio įsakymo 2.1 ir 2.1.2 punktų reikalavimus privalėdamas kontroliuoti šio objekto meistro S. P. vykdomos veiklos ir jos rezultatų kokybę, atlikimo terminus, sąnaudas, poveikį aplinkai <...>, pagal 2.1.5 punkto reikalavimus privalėdamas spręsti su statinio statyba susijusius klausimus su išorės šalimis (užsakovu, statybos eigą kontroliuojančių organizacijų atstovais, projektavimo organizacijomis ir t. t.), atstovauti Bendrovei visais su statinio statyba susijusiais klausimais, veikdami bendrininkų grupe, UAB ,,Akordas 1“ naudai ir interesais, pagal tarp Neringos savivaldybės administracijos ir UAB ,,Akordas 1“ 2020 m. gegužės 28 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. V31-71, UAB ,,Akordas 1“ įgyvendinant Neringos savivaldybei priklausančio vietinės reikšmės viešojo kelio, esančio Taikos g., Neringoje, rekonstrukciją, žinodami, kad pagal Taikos gatvės (aptarnaujanti, kat. C2, un. Nr. 4400-1080-3115) dalies nuo koordinuoto taško 923 iki taško 1130 (atkarpoje = 1,72371 km), Neringos sav., Neringos m., rekonstravimo techninio projekto 4.9.11 skyriaus reikalavimus rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, taip pat žinodami, kad šiame projekte nėra numatyta galimybė frezuotą asfaltą panaudoti, o objektas, kuriame vykdomi rekonstravimo darbai, yra valstybės saugomoje teritorijoje, t. y. Kuršių nerijos nacionaliniame parke, veikdami prieš valstybės teisės aktais reglamentuojamą taršos kontrolės tvarką ir visuomenės interesus aplinkos apsaugos srityje, tyčia atliko šiuos veiksmus:

1.1.                      2020 m. gegužės–rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, G. M. žodžiu davė žinomai neteisėtą nurodymą M. K., kad šis, pasitelkęs UAB ,,Akordas 1“ darbuotojus ir techniką, dalį rekonstruojamame objekte susidarančių statybinių atliekų, t. y. frezuoto asfalto atliekas, vežtų ne statybinių atliekų perdirbėjui, o jas neteisėtai išpiltų ir išstumdytų ant miško kelių (teritorijoje, apribotoje E. A. Jonušo g.–Nidos–Smiltynės pl.–Taikos g., Neringoje), patenkančių į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-2697-0641, 4400-2697-0696, ant grunto kelio dalies (Pervalkos gatvės dalies už Pervalkos g. 54 link Baltijos jūros, Neringoje) Kuršių nerijoje, ant grunto kelio dalies (nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje), ir kontroliavo šių statybinių atliekų išvežimą.

1.2.                      Vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir G. M. nurodymą, 2020 m. gegužės–rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, M. K. žodžiu davė neteisėtą nurodymą UAB ,,Akordas 1“ meistrui S. P., kad šis dalį rekonstruojamame objekte susidarančių statybinių atliekų, t. y. frezuoto asfalto atliekas, vežtų ne jų perdirbėjui, o išpiltų ir išstumdytų ant miško kelių (teritorijoje, apribotoje E. A. Jonušo g.–Nidos–Smiltynės pl.–Taikos g., Neringoje), patenkančių į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-2697-0641, 4400-2697-0696, bei ant grunto kelio dalies (Pervalkos gatvės dalies už Pervalkos g. 54 link Baltijos jūros, Neringoje) Kuršių nerijoje, ant grunto kelio dalies (nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje), taip pat kontroliavo ir vadovavo šių statybinių atliekų išvežimui.

1.3.                      S. P., vykdydamas M. K. nurodymą, nesuvokdamas nusikalstamos veikos pobūdžio, pasitelkdamas sau pavaldžius UAB ,,Akordas 1“ darbuotojus, taip pat nesuvokiančius nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė jiems, t. y. UAB ,,Akordas 1“ vairuotojams I. L., I. J., mechanizatoriui S. L. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems UAB ,,Akordas 1“ darbuotojams, frezuoto asfalto atliekas atvežti, išpilti ir išstumdyti ant nurodytų kelių Kuršių nerijoje.

1.4.                      Vykdydami šį nurodymą, I. L., I. J. ir S. L. nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 17 d., tiksliai nenustatytu laiku, naudodami UAB ,,Akordas 1“ techniką, nuvežė, išpylė ir išstumdė ant miško kelių (teritorijoje, apribotoje E. A. Jonušo g.–Nidos–Smiltynės pl.–Taikos g., Neringoje), patenkančių į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. 4400-2697-0641, 4400-2697-0696, 1 059,481 t frezuoto asfalto atliekų. Dėl šių neteisėtai išpiltų statybinių atliekų buvo padaryta 4 602 385, 46 Eur žala žemei (jos paviršiui), taip pat dėl šių veiksmų sužalota, mechaniškai suslegiant užpylus frezuoto asfalto atliekomis, miško paklotė, žolinė danga, iš dalies želdiniai, sunaikintos būdingos pievos, sukurta nauja antropogeninė, technogeninė kraštovaizdį keičianti linija, iš aplinkos išsiskirianti kontrastinga aplinkai spalva ir medžiaga, kuri suskaido kraštovaizdį nenatūraliais arealais, sukurta vizualinė tarša, sumažinta kraštovaizdžio vizualinė kokybė, pakeistas kraštovaizdžio tipas – sukultūrintas natūralus kraštovaizdis, t. y. taip suniokotos saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Parnidžio kraštovaizdžio draustinis.

1.5.                      Be to, I. L., I. J. ir S. L., vykdydami S. P. nurodymą, nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, naudodami UAB „Akordas 1“ techniką, nuvežė, išpylė ir išstumdė ant grunto kelio dalies (nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje) 80,773 t frezuoto asfalto atliekų. Dėl šių neteisėtai išpiltų statybinių atliekų buvo padaryta 370 622,90 Eur žala žemei (jos paviršiui), taip pat dėl šių veiksmų sužalota, mechaniškai suslegiant užpylus frezuoto asfalto atliekomis, miško paklotė, žolinė danga, iš dalies želdiniai, sukurta nauja antropogeninė, technogeninė kraštovaizdį keičianti linija, iš aplinkos išsiskirianti kontrastinga aplinkai spalva ir medžiaga, sukurta vizualinė tarša, pakeistas kraštovaizdžio tipas – sukultūrintas natūralus kraštovaizdis, t. y. tokiu būdu suniokotos saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei Alksnynės kraštovaizdžio draustinis.

1.6.                      Be to, tiksliai nenustatyti UAB ,,Akordas 1“ darbuotojai, vykdydami S. P. nurodymą, nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, naudodami UAB ,,Akordas 1“ techniką, nuvežė, išpylė ir išstumdė ant grunto kelio dalies (Pervalkos gatvės dalies už Pervalkos g. 54 link Baltijos jūros, Neringoje) 59,381 t frezuoto asfalto atliekų. Dėl šių neteisėtai išpiltų statybinių atliekų buvo padaryta 257 951,06 Eur žala žemei (jos paviršiui), šiais veiksmais sužalojant, mechaniškai suslegiant užpylus frezuoto asfalto atliekomis, miško paklotę, žolinę dangą, iš dalies želdinius.

1.7.                      Tokiais veiksmais G. M. ir M. K. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuris nustato, kad ,,<...> juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų“, šio įstatymo 23 straipsnį, nustatantį, kad ,,asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų“, taip pat šio įstatymo 231 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad ,,<...> teršalai gali būti išmetami į aplinką tik tais atvejais, kai išmesti teršalus į aplinką leidžia teisės aktai ir teršalai į aplinką išmetami nepažeidžiant teisės aktų nustatytos tvarkos ir normų“; 2) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „atliekų turėtojas <...> turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams <...>“, taip pat 41 straipsnį, nustatantį, kad atliekas būtina tvarkyti neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai (1 punktas); taip pat nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms (3 punktas); 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija) patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktą, nustatantį, kad ,,atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai“, taip pat 7 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „atliekų turėtojas <...> turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas <...>“; 4) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad ,,išrūšiuotos atliekos turi būti perduodamos įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti tokias atliekas pagal sutartis dėl jų naudojimo ir šalinimo“; 5) Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nustatantį, kad ,,valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos <...> vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams <...>“, 9 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad ,,draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti)“; 6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 759 redakcija) patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 10 punkto reikalavimą, nustatantį, kad ,,bet kokia ūkinė <...> ar kita veikla neturi prieštarauti Nacionalinio parko steigimo tikslams, keisti jo kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros“; 7) Taikos gatvės (aptarnaujanti, kat. C2, un. Nr. 4400-1080-3115) dalies nuo koordinuoto taško 923 iki taško 1130 (atkarpoje = 1,72371 km), Neringos sav., Neringos m., rekonstravimo techninio projekto 4.9.11 skyriaus reikalavimus, nustatančius, kad ,,vykdant statybų darbus, numatomas statybinių šiukšlių išvežimas, kaip tai numato LR AM įsakymas „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės“ (redakcija 2015 m. liepos 1d.). Statybinės atliekos, susidarančios statant, remontuojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštų aplinkos ir nesukeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ir kitose uždarose talpyklose iki jų perdavimo atliekų perdirbėjui. <...> Statybos metu susidaręs statybinis laužas išvežamas sudarius sutartį su atliekų tvarkytoju“; 8) 2020 m. gegužės 28 d. Statybos rangos sutarties 5.1 punkto reikalavimus, nustatančius, kad ,,rangovas privalo <...> vykdyti Darbus pagal Sutartį, vadovaudamasis Techniniame projekte (jo techninėse specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose) numatytais sprendiniais, laikydamasis <...> Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų“.

1.8.                      Taip G. M. ir M. K., veikdami bendrininkų grupe, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, t. y. 5 230 959,42 Eur turtinė žala žemei (jos paviršiui), atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ir suniokojo Kuršių nerijos nacionalinį parką, Parnidžio kraštovaizdžio draustinį ir Alksnynės kraštovaizdžio draustinį.

2.       UAB ,,Akordas 1“ nuteista už tai, kad, atstovaujama direktoriaus ir vieno iš bendrovės akcininkų G. M. bei M. K., iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. dirbusio UAB ,,Akordas 1“ direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. – UAB ,,Akordas 1“ kelių statybos vadovu, kurie, turėdami teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB ,,Akordas 1“ vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdami UAB ,,Akordas 1“ vardu, jos naudai ir interesais, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ir suniokojo saugomą teritoriją (valstybinį parką ir draustinį) aplinkybėmis, nurodytomis nutarties 1 punkte ir papunkčiuose. Taip UAB „Akordas 1“ pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, t. y. 5 230 959,42 Eur turtinė žala žemei (jos paviršiui), atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, ir suniokojo Kuršių nerijos nacionalinį parką, Parnidžio kraštovaizdžio draustinį ir Alksnynės kraštovaizdžio draustinį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

3.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, papildė nuosprendžio aprašomąją dalį faktine aplinkybe, kad G. M., M. K. nurodymu UAB ,,Akordas 1“ darbuotojai laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. liepos 28 d., tiksliai nenustatytu laiku, naudodami UAB „Akordas 1“ techniką, nuvežė, išpylė ir išstumdė ant grunto kelio dalies (nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje) 80,773 t frezuoto asfalto atliekų. Dėl šių neteisėtai išpiltų statybinių atliekų buvo padaryta 370 622,90 Eur žala žemei (jos paviršiui), taip pat dėl šių veiksmų sužalota, mechaniškai suslegiant užpylus frezuoto asfalto atliekomis, miško paklotė, žolinė danga, iš dalies želdiniai, sukurta nauja antropogeninė, technogeninė kraštovaizdį keičianti linija, iš aplinkos išsiskirianti kontrastinga aplinkai spalva ir medžiaga, sukurta vizualinė tarša, pakeistas kraštovaizdžio tipas – sukultūrintas natūralus kraštovaizdis, t. y. tokiu būdu suniokotos saugomos teritorijos – Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei Alksnynės kraštovaizdžio draustinis, ir padidino priteistą civilinio ieškinio sumą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BK 270 straipsnyje nurodytas pasekmes išpilant ir išstumdant 80,773 t frezuoto asfalto atliekų ant grunto kelio dalies nuo Neringos–Smiltynės pl. sankryžos link Žaliojo kelio 1A, Neringoje, sukėlė ne G. M., M. K., UAB „Akordas 1“ padaryti aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimai, o paslaugos užsakovės – Lietuvos kariuomenės veiksmai, organizuojant kelio remontą frezuotu asfaltu ir apmokant atitinkamų darbų atlikimą. Atitinkamai nustatęs didesnės apimties UAB „Akordas 1“ neteisėtus veiksmus ir jais padarytą didesnę žalą, apeliacinės instancijos teismas padidino civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui priteistą sumą iki 5 230 959,42 Eur.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Kasaciniu skundu nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovas advokatas L. Sesickas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir baudžiamąją bylą UAB „Akordas 1“ nutraukti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartį dėl iš UAB „Akordas 1“ priteisto Aplinkos apsaugos departamentui civilinio ieškinio ir šią nuosprendžio bei nutarties dalį panaikinti, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:

5.       Pripažindami, kad UAB „Akordas 1“ trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5.1.                      Nesutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, išpylus frezuotą asfaltą kaltinime nurodytose vietose, buvo atsikratyta statybinių atliekų. Ši teismų išvada prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymui bei kitiems teisės aktams. Iš Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, 31 straipsnio 1 dalies darytina išvada, kad medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas atlieka arba šalutiniu gamybos produktu, jei yra tenkinamos Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies sąlygos. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, medžiaga ar daiktas gali būti pripažintas šalutiniu gamybos produktu ir tada, kai nepateikiami dokumentai, pagrindžiantys medžiagos ar daikto buvimą šalutiniu produktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2022). Vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras priėmė 2012 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. D1-46/4-63, kuriuo patvirtino Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašą, jame nurodyti medžiagų priskyrimo šalutiniams produktams kriterijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl frezuoto asfalto priskyrimo šalutiniams produktams ar atliekoms, neanalizavo Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje, Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 16 punkte nurodytų kriterijų, pagal kuriuos atliekos atskiriamos nuo šalutinių produktų, todėl nepagrįstai frezuotą asfaltą pripažino atlieka. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas frezuotą asfaltą atlieka, netinkamai aiškino Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, Gamybos atliekų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 17 ir 17.1 punktus, motyvuodamas tuo, kad frezuoto asfalto kokybė nebuvo patikrinta, siekiant įsitikinti, kad jis atitinka techninius reikalavimus frezuotam asfaltui kaip šalutiniam produktui. Apie frezuotam asfaltui kaip šalutiniam produktui keliamus reikalavimus apeliacinės instancijos teismas sprendė remdamasis Automobilių kelių naudoto asfalto granulių panaudojimo rekomendacijomis R NAG (toliau – R NAG 09), patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-255, Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašu TRA SBR 19, patvirtintu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-191 (toliau – TRA SBR 19), Automobilių užpildų techninių reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-110 (toliau – TRA UŽPILDAI 19). Pirmiau nurodytuose aprašuose tiesiogiai nustatyta, kad jie taikomi tik valstybinės reikšmės kelių dangų įrengimo medžiagoms, o pagal šiuos teisės aktus vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangoms šie reikalavimai tik gali būti taikomi, t. y. nėra nustatytas privalomas nurodytų reikalavimų taikymas. Byloje nustatyta, kad frezuotas asfaltas buvo panaudotas ne valstybinės reikšmės kelių dangai įrengti, o laikinam aplinkkeliui Nidoje įrengti ir gruntiniam keliui Pervalkoje sutvarkyti. Taigi, R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19 nustatyti reikalavimai šiuo atveju nebuvo taikomi frezuotam asfaltui kaip šalutiniam produktui, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad frezuotas asfaltas neatitinka Gamybos atliekų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 17.1 punkto reikalavimų. Pažymėtina, kad, kaip tiesiogiai nurodoma Gamybos atliekų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 16.1 punkte, medžiaga laikoma šalutiniu produktu, jei jos panaudojimui nėra nustatyti jokie imperatyvūs teisės aktų reikalavimai (draudimai). Byloje nėra jokių duomenų, kad aplinkkeliui Nidoje įrengti, gruntiniam keliui Pervalkoje sutvarkyti būtų nustatyti kokie nors techniniai reikalavimai, todėl nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad frezuotas asfaltas galėjo būti panaudotas pirmiau nurodytiems objektams įrengti tik patikrinus, ar susidariusios naudoto asfalto granulės pagal teisės aktus buvo tinkamai perdirbtos, įvertintos pagal visus privalomus techninius reikalavimus ir atitiko statybos produkto reglamentuojamas savybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl frezuoto asfalto pripažinimo atlieka ar šalutiniu gamybos produktu, neatsižvelgė į Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą atliekos sąvoką, pagal kurią atlieka yra tai, kuo privaloma atsikratyti, juo turėtojas atsikrato ar ketina atsikratyti. Iš teisės aktų analizės išplaukia, kad frezuotas asfaltas nėra daiktas ar medžiaga, kuria privaloma atsikratyti. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Akordas 1“ būtų atsikračiusi ar siekusi atsikratyti šiuo daiktu ar medžiaga. Priešingai, byloje nustatyta, kad UAB „Akordas 1“, panaudodama frezuotą asfaltą, negavo jokios realios naudos, o frezuoto asfalto panaudojimas buvo suderintas su užsakove, t. y. Neringos savivaldybės administracija. Kasatorius pažymi, kad teismai, pripažindami frezuotą asfaltą atlieka, padarė logikai prieštaraujančią išvadą, nes jei frezuotas asfaltas būtų mechaniškai apdorotas (dar labiau susmulkintas), aplinkkelio įrengimas nebūtų neteisėtas ir žala aplinkai nebūtų padaryta, nors realiai aplinkkeliui įrengti būtų panaudotos tos pačios sudėties, tokios pat medžiagos. Tai nesuderinama su žalos gamtos elementui apibrėžimu, pagal kurį žala gamtai siejama su gamtos elemento pokyčiu, o ne su teršalų išmetimu į gamtą. Pagal teismų praktiką, teršalai gali sukelti žalą tik tada, kai jie tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su objektyviai nustatytu gamtos elemento pokyčiu.

5.2.                      Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nustatė, kad kaltinime nurodyta veika buvo sukelti BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Pagal teismų praktiką, didelė žala kaip BK 270 straipsnio 2 dalies požymis yra savarankiškai įrodinėtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis, nustatomas vertinant bylos aplinkybes, jis negali būti tapatinamas su neteisėtais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2010, 2K-155-693/2015, 2K-7-57-489/2020, 2K-67-511/2023, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-497/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, darydami išvadą, kad dėl veikos buvo padaryta didelė žala aplinkai, rėmėsi vien tik Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika (toliau – Metodika) ir pagal ją suskaičiuotu žalos aplinkai piniginiu dydžiu, nors tai neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos, pagal kurią remiantis Metodika apskaičiuota žala yra tik vienas iš kriterijų vertinant, ar aplinkai padaryta didelė žala. Be to, teismai realios žalos faktą pagrindė tik išimtinai nuteisėtais kaltinime nurodytais veiksmais, t. y. iki reikiamų normatyvų mechaniškai neapdoroto frezuoto asfalto išmetimu saugomoje teritorijoje, nors tai neatitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 dalies, pirmiau nurodytos teismų praktikos, pagal kurią nustatant žalą aplinkai turi būti nustatytas realus aplinkos pokytis. Dėl to teismai, nukrypdami nuo teismų praktikos, neteisėtus veiksmus sutapatino su realia žala, o didelį žalos dydį preziumavo. Reali žala aplinkai turėjo būti byloje nustatyta atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodytus kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9-415/2023), pasitelkus specialias žinias (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023), tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada dėl realios didelės žalos yra pagrįsta spėjimu ir prielaidomis. Iš patikrinimo akto, jį surašiusių liudytojų specialistų R. M., M. S., T. K., liudytojos L. D. parodymų išplaukia, kad, vadovaujantis patikrinimo aktu, galima tik daryti prielaidą, kad žala aplinkai padaryta. Pažymėtina, kad situacija, kai veika tik sukelta realios žalos aplinkai atsiradimo galimybė, atitinka BK 270 straipsnio 1 dalį, o ne BK 270 straipsnio 2 dalį, pagal kurią kvalifikuota veika. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad atsakomybė UAB „Akordas 1“ pritaikyta dėl to, kad aplinkkeliui Nidoje įrengti ir gruntiniam keliui Pervalkoje sutvarkyti buvo panaudotas ne perdirbtas asfaltas, tačiau byloje nėra ištirta, ar skiriasi perdirbto ir neperdirbto asfalto panaudojimas ir kokią konkrečią žalą sukėlė būtent neperdirbto asfalto panaudojimas, kurios nebūtų sukėlęs perdirbto asfalto panaudojimas. Iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties nėra aišku, kokios aplinkybės leido teismui nustatyti, kad dėl veikos buvo sukelti kiti sunkūs padariniai aplinkai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas kitus sunkius padarinius aplinkai siejo su saugomos teritorijos ir jos kraštovaizdžio suniokojimu, o tai atitinka BK 270 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis aplinkybėmis kitų sunkių padarinių aplinkai nutartyje nesiejo, tačiau nenurodė jokių kitų bylos aplinkybių, kurias vertino kaip kitus sunkius padarinius aplinkai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neatribojo ir nenurodė, už kokius konkrečius veiksmus ir padarinius taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir už kokius veiksmus ir padarinius – pagal BK 271 straipsnį.

6.       Pripažindami, kad UAB „Akordas 1“ trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

6.1.                      BK 271 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar suniokojo valstybės saugomą gamtinę teritoriją, joje saugomą natūralią ar rūšies buveinę ar gamtos paveldo teritorinį kompleksą, kurio apsaugos tikslams įsteigta ši teritorija, ar gamtos paveldo objektą. Pagal teismų praktiką, sunaikinimas ar suniokojimas negali būti suvokiami kaip sugadinimas, t. y. turi būti nustatytas negrįžtamas saugomo objekto sunaikinimas ar suniokojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2023). Suniokojimas – tai veika, dėl kurios saugoma teritorija praranda dalį savo savybių, tačiau jos mokslinė, ekologinė, kultūrinė ir kitokia vertė, nors ir sumažėja, išlieka tokia, kad ši teritorija ir toliau turi būti saugoma. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nenurodoma, ar veika sukelti padariniai vertintini šiuo atveju kaip valstybės saugomos teritorijos ar gamtos paveldo objekto sunaikinimas ar suniokojimas. Jei nustatyti padariniai siejami su suniokojimu, tai nėra aiškiai atskleista, kokių konkrečių savybių neteko saugomos teritorijos. Pažymėtina, kad byloje yra pateiktas Antropogeninių veiksmų – asfalto atliekų išpylimo nurodytose Kuršių nerijos nacionalinio parko vietovėse vizualinio poveikio kraštovaizdžiui ekspertinis vertinimas, jame nurodyta, kad aplinkai padarytas neigiamas poveikis yra trumpalaikis ir nereikšmingas. Šį ekspertinį tyrimą paneigiančių įrodymų byloje nėra surinkta, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos raštai ir specialistų paaiškinimai yra informacinio pobūdžio.

6.2.                      Pagal teismų praktiką, natūralus gamtos atsikūrimas yra vertinamas kaip vienas iš kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar padaryta BK 271 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-511/2023). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad aplinka atsikūrė (nutarties 60 punktas), todėl aplinkos suniokojimas negalėjo būti inkriminuotas pagal tai, kaip suniokojimas aiškinamas pirmiau nurodytoje teismų praktikoje.

6.3.                      Aplinkkelio įrengimą Taikos g. rekonstrukcijos metu nulėmė projektavimo klaida, todėl kilo būtinojo reikalingumo situacija, kurią spręsdamos Neringos savivaldybės administracija ir UAB „Akordas 1“ susitarė dėl aplinkkelio įrengimo. Projektavimo klaida paaiškėjo pasirašius statybos rangos sutartį tarp Neringos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Akordas 1“, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į rangos sutarties sąlygas ta prasme, kad sutartyje nebuvo numatyta galimybė panaudoti nufrezuotą asfaltą. Susiklosčiusi situacija vertintina kaip būtinasis reikalingumas, nes aplinkkelis buvo būtinas, o UAB „Akordas 1“ turėjo greitai gauti medžiagas aplinkkeliui įrengti, nors pagal rangos sutartį buvo aišku, kad už sunaudotas medžiagas ir darbus aplinkkeliui įrengti užsakovas nesumokės. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinai žinoma, jog aplinkkelis yra laikinas techninis sprendinys, kuris pabaigus pagrindinio kelio projektą yra panaikinamas ir aplinka sutvarkoma iki ankstesnės būklės. Dėl to darytina išvada, kad nebuvo tyčios padaryti žalos aplinkai ar sumažinti kraštovaizdžio vizualinę kokybę, kad ta kokybė jei ir pablogėjo, tai tik laikinai, kol reikalingas aplinkkelis.

7.       Pripažindami, kad UAB „Akordas 1“ yra trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnį, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus manymu, byloje yra susiklosčiusi situacija, kai tie patys veiksmai ir padariniai gali būti kvalifikuoti pagal du savarankiškus BK straipsnius, todėl, esant tokiai situacijai, susiklosto baudžiamosios teisės normų konkurencija, kai taikoma tik viena norma, paprastai ta, kuri išsamiau apibūdina veikos turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-303/2017, 2K-198-689/2019, 2K-5-1073/2024).

8.       Pripažindami, kad UAB „Akordas 1“ trauktina baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnį, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 20 straipsnio normas. Pagal teismų praktiką, juridinis asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai fizinis asmuo nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ar interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015, 2K-7-28-303/2017), tačiau byloje ši sąlyga nėra nustatyta. Byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad UAB „Akordas 1“ dėl veikos padarymo gavo turtinės naudos, tačiau pripažino, kad fiziniai asmenys veikė UAB „Akordas 1“ interesais, motyvuodamas tuo, kad: 1) įrengus aplinkkelį, įmonė greičiau galėjo baigti darbus; 2) įmonė išvengė papildomų sąnaudų, susijusių su statybinių atliekų transportavimu į žemyninę dalį ir jų pridavimu atliekų perdirbėjui, taip pat sutaupė išlaidų, nes nebereikėjo įsigyti ir atgabenti keliui taisyti tinkamų medžiagų. Šios išvados prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, kad aplinkkelis buvo įrengtas ne tam, kad įmonė paspartintų darbus, o tam, kad būtų išspręsta problema, susijusi su Taikos g. rekonstrukcijos projekte padaryta klaida. Tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 35 punktas). Interesą spręsti susidariusią situaciją turėjo Neringos miesto savivaldybė, o ne UAB „Akordas 1“. Nors apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkkelio įrengimas sudarė sąlygas atlikti darbus greičiau, nei tai būtų padaryta tinkamai parengus Taikos g. rekonstrukcijos projektą, tačiau ši aplinkybė byloje net nebuvo įrodinėjama. Dėl to ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra vertintina kaip prielaida, kuria negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio Preiloje lyginimas niekaip nebuvo naudingas UAB „Akordas 1“, nes šių darbų atlikimo sąnaudos sudarė apie 11 000 Eur, o sumažintų sąnaudų suma neviršija 6000 Eur be PVM. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „Akordas 1“ neturėjo tyčios veikti nusikalstamai. Dėl to byloje negalima išvada, kad fiziniai asmenys kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens naudai ar interesais, taigi, negalima ir pati UAB „Akordas 1“ kaip juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

9.       Patenkindami Aplinkos apsaugos departamento pareikštą civilinį ieškinį, teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109–115 straipsnius, reglamentuojančius civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje. BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Iš to išplaukia, kad, siekiant patenkinti reikalavimą atlyginti žalą, civilinis ieškinys gali būti reiškiamas tik tada, kai žala nebuvo atlyginta geranoriškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas inicijavo dvi viena kitą dubliuojančias administracinę ir civilinės teisės procedūras dėl padarytos žalos atlyginimo, suteikdamas prioritetą ne žalos gamtai atlyginimui natūra, o žalos gamtai atlyginimui pinigais, pareiškiant civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje. Aplinkos apsaugos departamento sprendimas nukrypsta nuo 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) principų, pagal kuriuos prioritetas turi būti teikiamas žalos atlyginio natūra procedūrai, ir tik kai žalos atlyginti natūra negalima, taikytina žalos atlyginimo pinigais procedūra. Šis principas nustatytas ir Aplinkos apsaugos įstatyme, jo nuostatas detalizuojančiame Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. DI-228, šio principo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-9-415/2023). Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. liepos 8 d. priėmė privalomąjį nurodymą UAB „Akordas 1“ dėl aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo 2024 m. gruodžio 19 d. raštu sutiko, kad žala gamtai šioje byloje galėtų būti atlyginta natūra. Dėl to darytina išvada, kad byloje neliko pagrindo tenkinti civilinį ieškinį, o klausimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti perduotas spręsti civilinio proceso tvarka, nes, kol nėra pasibaigusi administracinė procedūra dėl aplinkos atkūrimo, nėra įmanoma išnagrinėti civilinio ieškinio pagal BPK nustatytą tvarką.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes tik lakoniškai pasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl nenustatytos didelės žalos, nenustatytų pagal teismų praktikos reikalavimus realių padarinių aplinkos elementams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

11.       Kasaciniu skundu nuteistojo M. K. gynėja advokatė R. Račko prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:

12.       Darydami išvadą, kad M. K. veika atitinka aprašytą BK 270 straipsnio 2 dalyje, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis kasacinio skundo motyvas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir išdėstyti UAB „Akordas 1“ kasaciniame skunde dėl nenustatytos realios ir didelės žalos aplinkai, neatskleisto kitų sunkių padarinių turinio ir kitų argumentų. Papildomai skunde nurodoma, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnį, neturi reikšmės taikant BK 270 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas yra tiesiogiai susijęs su BK 270 straipsnio taikymu, nes, kaip pažymima teismų praktikoje, priklausomai nuo to, koks padarytas asmens poveikis aplinkai, tiesiogiai priklauso asmens veiksmų kvalifikavimas pagal administracinę ar baudžiamąją teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2008, 2K-96/2014). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 4 dalis, poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimas yra vienas iš pagrindinių elementų, pagal kuriuos vertinamas padarytos žalos aplinkai dydis. Poveikio aplinkai reikšmingumas turi įtakos ir apskaičiuojant padarytą žalą pagal Metodiką.

13.       Darydami išvadą, kad M. K. veika atitinka aprašytą BK 271 straipsnyje, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis kasacinio skundo motyvas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir UAB „Akordas 1“ atstovo kasacinis skundas dėl nenustatyto suniokojimo, dėl neatsižvelgimo į tai, kad gamtinė aplinka atsikūrė, veikos padarymo būtinojo reikalingumo situacijoje, neturint tyčios padaryti žalos aplinkai (jokios naudos UAB „Akordas 1“ negavo, neįvertinta tai, ar būtų padaryta žala gamtai, jei būtų panaudotas perdirbtas asfaltas), kad išvada dėl padarinių kilimo grindžiama tik Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos informacinio pobūdžio raštais ir šios institucijos atstovų paaiškinimais, nors turėjo būti pasitelktos specialios žinios, o pagal byloje pateiktą ekspertinį vertinimą žala aplinkai yra trumpalaikė ir nereikšminga, kad teismai netinkamai išsprendė BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio konkurenciją.

14.       Padarydami išvadą, kad M. K. kaip bendrininkas dalyvavo padarant BK 270 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra galimas tik bendrininkams susitarus daryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2012). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad susitarimas tarp UAB „Akordas 1“ akcininko ir vadovo G. M. bei M. K. pasireiškė tuo, kad G. M. davė žinomai neteisėtą nurodymą M. K. panaudoti frezuotą asfaltą aplinkkeliui įrengti, užlyginti gatvės duobes, todėl bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo teismų praktikos, nepagrįstai sutapatino vadovo pavaldžiam asmeniui duotą žinomai neteisėtą nurodymą su bendrininkų susitarimu padaryti nusikalstamą veiką. Nors M. K. kurį laiką buvo Taikos gatvės rekonstrukcijos darbų vadovu, tačiau jis negalėjo nepaisyti bendrovės vadovo nurodymų, kurie buvo suderinti su Neringos miesto meru ir savivaldybės administracijos atstovais. Bendrovės vadovo nurodymą M. K. perdavė darbų vykdytojui S. P., kuris ir organizavo darbus. Jokios papildomos kontrolės šiems darbams atlikti nereikėjo. Dėl to teismai, pasiremdami aplinkybe, kad M. K. kontroliavo frezuoto asfalto išvežimą į kaltinime nurodytas vietas, šio darbo funkcijas nepagrįstai pripažino bendravykdymu ir vertino kaip susitarimą su G. M. daryti nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad G. M., duodamas nurodymą M. K. miško kelią pritaikyti aplinkkeliui panaudojant frezuotą asfaltą, negalėjo numatyti, jog objektyviai būtinai ir su Neringos miesto vadovais suderintas aplinkkelio įrengimas sukels kaltinime nurodytus teisinius padarinius. Dėl to šių padarinių nenumatė ir M. K.. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, kad nei G. M., nei M. K. nedavė nurodymo išlyginti gatvės duobes Pervalkoje panaudojant frezuotą asfaltą. Duobių lyginimas Pervalkoje vyko Neringos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų prašymu, pateiktu S. P.. Neringos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai nurodė, kad duobėmis šioje vietoje skundėsi miesto gyventojai, buvo parengtas ir suderintas Pervalkos gatvės rekonstrukcijos, ją asfaltuojant, projektas. Dėl to bylą nagrinėję teismai padarė priešingas išvadas, nes pripažino, kad sprendimus priėmė G. M., tačiau apibendrindami teigė, kad aktyvūs buvo abu kaltinamieji. Be to, teismai be pagrindo pripažino bendrininkų grupę M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes tokia bendrininkų grupė nebuvo sukurta.

15.       Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes tik lakoniškai pasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, kad veika nepadaryta didelės žalos žemei, kad nenustatytas joks realus poveikis konkretiems aplinkos elementams.

16.       Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėja advokatė D. Murauskienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

17.       Kasaciniame skunde ji nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, pritaikydami G. M. veikoms BK 270 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šie kasacinio skundo motyvai grindžiami tokiais pat argumentais, kaip ir išdėstyti M. K. gynėjos advokatės R. Račko kasaciniame skunde, išskyrus argumentus, susijusius su netinkamu BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies taikymu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18.       Nuteistojo G. M. gynėjos advokatės D. Murauskienės, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės R. Račko ir nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovo advokato L. Sesicko kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

19.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). 

20.       Nuteistųjų paduotuose kasaciniuose skunduose, nenurodant detalių pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK, teigiama, kad teismų išvada dėl didelės žalos kaip BK 270 straipsnio 2 dalies požymio tėra spėjimas ar prielaida, nes turėjo būti įrodinėjama pasitelkus specialias žinias, taip pat byloje nėra ištirta, kokią konkrečią žalą padarė būtent neperdirbtas asfaltas ir kuo ji skirtųsi nuo neperdirbto asfalto panaudojimo, todėl daroma išvada, kad didelė žala neįrodyta. Nenurodant jokių esminių įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK, pažeidimų, kasaciniuose skunduose nurodoma, kad neįrodytas nacionalinio parko, draustinių sunaikinimo ar suniokojimo požymis, nes nepaneigta konsultacinė specialisto G. Stauskio išvada (Antropogeninių veiksmų – asfalto atliekų išpylimo nurodytose Kuršių nerijos nacionalinio parko vietovėse vizualinio poveikio kraštovaizdžiui). Remiantis tuo daroma išvada, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šie kasacinių skundų argumentai reikalauja, kad kasacinis teismas iš naujo įvertintų byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu padarytų išvadas apie byloje nustatytus faktus, t. y. tikrintų teismų sprendimus faktų nustatymo aspektu. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį, tokie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

21.       Patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį fakto ir teisės klausimų aspektu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kasaciniuose skunduose neigiamų aplinkybių ir padarė dėl šių klausimų pagrįstas išvadas.

Dėl Kuršių nerijos išskirtinės vertės

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Įgyvendinant šias konstitucines nuostatas, buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Saugomų teritorijų įstatymo 1 straipsnio 44 dalyje nustatyta, kad valstybinis parkas – tai kompleksinė saugoma teritorija, įsteigta gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingoje, ypač vertingoje teritorijoje, kurios apsauga ir tvarkymas siejami su teritorijos funkcinio prioriteto ir (ar) kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skiriami nacionaliniai ir regioniniai valstybiniai parkai. Nacionaliniai parkai – saugomos teritorijos, įsteigtos nacionalinės svarbos gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, reprezentuojančiam šalies etnokultūrinių sričių gamtos bei kultūros savitumus, saugoti ir tvarkyti. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra vienas iš penkių nacionalinių parkų, veikiančių Lietuvoje, taigi Kuršių nerija pripažįstama nacionalinės svarbos saugoma teritorija. Šios teritorijos reikšmingumas bei išskirtinumas pripažįstamas ir pasauliniu lygiu, nes Kuršių nerija 2000 metais yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Dėl to bet kokia veikla šioje teritorijoje turi būti suderinama su Kuršių nerijos, ne tik kaip nacionalinės reikšmės, bet ir pasaulinės vertės teritorijos, vertingųjų savybių išsaugojimu ateities kartoms.

Dėl BK 31 straipsnio taikymo

23.       Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nors nuteistieji veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, t. y. esant aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, jų veikos buvo pripažintos nusikalstamomis ir jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Išvada, kad nuteistieji veikė būtinojo reikalingumo situacijoje, grindžiama aplinkybe, kad aplinkkelis buvo įrengtas tam, kad ištaisytų projektavimo klaidą.

24.       BK 31 straipsnyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: 1) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, 2) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir 3) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-380-942/2015, 2K-217-628/2021). Pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms yra realus, kai jis egzistuoja tikrovėje ir nėra asmens pramanytas ar klaidingo suvokimo apie įvykio aplinkybes rezultatas. Pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms yra akivaizdus, kai jis jau realiai daro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba tokios žalos atsiradimas yra tiesiogiai gresiantis (žala kils nedelsiant), jei nebus padaryta veika, užkertanti kelią žalai kilti ar sumažinanti žalą.

25.       Kasatoriai teigia, kad projektavimo klaida sukėlė pavojų baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kad ?pavojus buvo akivaizdus ir realus, jo nebuvo galima pašalinti kitomis priemonėmis, o jų veiksmais padaryta žala yra mažesnė nei išvengtoji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors laiku neatlikus suplanuotų darbų visuomenė (atskiri jos nariai) patirtų tam tikrų nepatogumų (triukšmą, privažiavimo prie teritorijų pasunkinimą ir pan.), tačiau šie nepatogumai negali būti siejami su pavojumi kokioms nors baudžiamojo įstatymo ginamoms vertybėms. Pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes, nustačius projektavimo klaidą, ją buvo galima ištaisyti atnaujinus projektavimo darbus. Be to, padaryta žala nėra mažesnė nei išvengtoji, nes visuomenės (atskirų jos narių) nepatogumai yra reikšmingai menkesni nei byloje nustatyta žala gamtai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra padaryta BK 31 straipsnio taikymo klaida.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies taikymo

26.       Kasaciniuose skunduose motyvuojama, kad teismai netinkamai taikė BK 270 straipsnio 2 dalį, nes vietinės reikšmės kelių ir kitų eismo zonų dangoms įrengti gali būti naudojamas frezuotas asfaltas kaip šalutinis produktas, todėl išpilant frezuotą asfaltą miško ir grunto keliams sutvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje žala gamtos komponentui nepadaryta, o jei žala padaryta, tai ji nėra didelė. Šiais motyvais ginčijami BK 270 straipsnio 2 dalies sudėties veikos – aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimo ir pasekmių – didelės žalos požymiai.

27.       Pagal šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 270 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas, be to, ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, atsako pagal BK 270 straipsnio 2 dalį.

28.       Byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta, kad G. M., M. K. ir UAB „Akordas 1“, pažeisdami teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, veikdami per G. M. ir M. K. pavaldžius asmenis, kurie nesuvokė nusikalstamo veikos pobūdžio, išpylė ir išstumdė ant miško kelių ir gruntinių kelių, esančių Kuršių nerijos nacionaliniame parke, frezuotą asfaltą, taip padarydami didelę žalą žemei (jos paviršiui) ir sukeldami kitus sunkius padarinius aplinkai.

29.       Kasatoriai nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad frezuotas asfaltas yra atlieka ir dėl to negalėjo būti panaudotas miško kelių ir gruntinių kelių dangoms Kuršių nerijos nacionaliniame parke sutvirtinti. Kasatorių teigimu, frezuotas asfaltas atitinka šalutiniam produktui Atliekų tvarkymo įstatymo ir Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo keliamus reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad frezuotam asfaltui kaip šalutiniam produktui keliami tam tikri granulių dydžio ir kiti reikalavimai, nustatyti aprašuose R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19, yra padaryta dėl netinkamo teisės aiškinimo, nes šie aprašai taikytini tik valstybinės reikšmės keliams, o kitiems keliams jų taikymas tik rekomenduotinas, bet neprivalomas, taigi, jokie privalomi reikalavimai miškų ir gruntiniams keliams tiesti naudojamoms medžiagoms nėra nustatyti.

29.1.                       Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus ir kitus esminius atliekų tvarkymo klausimus reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal to paties įstatymo 31 straipsnį, šalutinis produktas yra medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, turi būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai). Atliekų tvarkymo įstatymo normas dėl gamybos liekanų priskyrimo šalutiniams produktams detalizuoja Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas. Pagal Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 4 punktą ir jo papunkčius, gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka dvi sąlygas. Pirma, atitinka šalutinio produkto kriterijus: 4.1.1. gamybos liekanos susidaro gamybos proceso metu; 4.1.2. gamybos liekanų naudojimas yra žinomas; 4.1.3. gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai; 4.1.4. gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas. Antra, atitiktis pirmiau nurodytiems kriterijams turi būti įrodyta dokumentais. Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad 4 punkte nurodytų sąlygų neatitinkančios gamybos liekanos, bet atitinkančios Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų sąvoką, laikomos atliekomis.

29.2.                       Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 16 punkte paaiškinamas gamybos liekanų naudojimo teisėtumas (4.1.4 kriterijus). Jame nurodyta, kad gamybos liekanų naudojimas laikomas teisėtu, jei: 16.1) gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui (pvz., tankis, priemaišų kiekis ir pan.). Jei specialūs techniniai reikalavimai medžiagai ar daiktui nekeliami, toks naudojimas turi būti bent jau neuždraustas teisės aktų; 16.2) gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, neviršija teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms ir atitinka kitus aplinkos, sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus. Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 17 punkte paaiškinant neteisėtumo sąvoką yra nurodyta, kad gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jei: 17.1) gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų (pvz., skalda, kuri neatitinka specifinių reikalavimų, negali būti naudojama keliams tiesti ir turi būti laikoma atlieka); 17.2) gamybos liekanų naudojimas teisės aktų uždraustas arba tokia medžiaga ar daiktas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, privalo būti naudojami ar šalinami kaip atliekos.

29.3.                       Naudoto asfalto (tarp jo rūšių ir frezuoto asfalto) priskyrimo prie šalutinių produktų tvarką detaliau reguliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-120 patvirtintas Naudoto asfalto granulių priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašas. Naudoto asfalto granulių priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos apraše nurodyta, kad išfrezavimo būdu gautos naudoto asfalto granulės taip pat laikomos kelių tiesimo medžiaga, todėl jos atitinka liekanų, gautų gamybos proceso metu, kriterijų (gamybos liekanų naudojimas yra žinomumo kriterijus) (7 punktas). Naudoto asfalto granulių panaudojimas yra įprastas, jei tai daroma pagal vieną iš aprašų, nustatančių jų panaudojimo tvarką, tarp kurių nurodomi aprašai R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19 ir kt. (10 punktas). Naudoto asfalto granulės gali būti smulkinamos ir sumaišomos ir tai neužkerta kelio pripažinti, kad jos atitinka liekanų tiesioginio naudojimo kriterijų (11 punktas). Be kita ko, naudoto asfalto granulės gali būti panaudojamos pagal R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19 aprašus, jei tenkina jų reikalavimus (teisėtumo reikalavimas).

29.4.                       Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad gamybos liekanų priskyrimą šalutiniams produktams nulemia atitiktis šalutinio produkto sąlygoms bei jas detalizuojantiems kriterijams, be to, greta bendrųjų teisės aktų, skirtų gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų sąlygoms ir tvarkai nustatyti, veikia ir specialieji teisės aktai, skirti naudoto asfalto granulių priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkai nustatyti, įtvirtinantys tam tikrus asfalto granulių priskyrimo šalutiniams produktams ypatumus. Pagal teisinį reguliavimą, tos pačios gamybos liekanos (ta pati medžiaga ar daiktas) vienu atveju gali būti pripažįstamos šalutiniu produktu, o kitu atveju – atlieka. Tai yra nurodyta Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 19 punkte. Sistemiškai vertinant šias teisės normas, matyti, kad siekiant įvertinti, ar gamybos liekanos yra atlieka ar šalutinis produktas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks buvo tos medžiagos ar daikto turėtojo tikslas, t. y. ar buvo siekiama gamybos liekanų atsikratyti, ar teisės aktais nustatyta tvarka panaudoti ją savo ar kitų asmenų veikloje pakartotinai. Darant šią išvadą turi būti siekiama užtikrinti kiek galima platesnį gamybos liekanų panaudojimą, nedarant žalos ar jos atsiradimo grėsmės visos visuomenės ar atskirų visuomenės narių gyvybei, sveikatai, kokybiškai aplinkai ir kitiems reikšmingiems interesams.

29.5.                       Padarydamas išvadą, kad frezuotas asfaltas byloje priskirtinas prie atliekų, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmiau nurodytais teisės aktais ir pripažino, kad frezuotas asfaltas iš Taikos g. Neringoje negali būti laikomas šalutiniu produktu, nes neatitinka naudoto asfalto granulių panaudojimo žinomumo kriterijaus, nes byloje nėra duomenų, kad naudoto asfalto granulės atitiktų R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19 aprašų reikalavimus. Taip pat frezuotas asfaltas netenkina bendrosios Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių produktų tvarkos aprašo 16.2 punkto sąlygos, kad asfaltas turi atitikti visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, – byloje nėra tai patvirtinančių dokumentų.

29.6.                       Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo kelti reikalavimai naudoto asfalto granulėms, apibrėžti R NAG 09, TRA SBR 19 ir TRA UŽPILDAI 19 aprašuose, nėra privalomi sprendžiant dėl frezuoto asfalto iš Taikos g., Neringoje, kaip šalutinio produkto atitikties panaudojimo žinomumo kriterijui. Šie kasatorių teiginiai pagrįsti. Kaip matyti iš aprašų R NAG 09, TRA SBR 19 ir TRA UŽPILDAI 19, jie privalomai taikomi tik valstybinės reikšmės kelių tiesimo medžiagoms, o kitų kelių tiesimo medžiagoms tik gali būti taikomi. Miško keliai ir gruntiniai keliai, ant kurių išpiltas ir išstumdytas frezuotas asfaltas, neatitinka valstybinės reikšmės kelių sąvokos, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnį. Dėl to naudoto asfalto granulių neatitiktis R NAG 09, TRA SBR 19 bei TRA UŽPILDAI 19 aprašų reikalavimams nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad frezuotas asfaltas iš Taikos g. Neringoje yra atlieka.

29.7.                       Ši išvada nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, kad frezuotos asfalto granulės yra atlieka, teisingumo. Gamybos liekanų pripažinimo šalutiniu produktu 16 punktas, detaliau apibūdinantis gamybos liekanų pripažinimo šalutiniu produktu teisėtumo kriterijų, nustato dvi sąlygas. Viena iš 16.2 punkte nurodytų gamybos liekanos pripažinimo šalutiniu produktu teisėtumo kriterijų apibūdinančių sąlygų yra ta, kad gamybos atliekos panaudojimas kaip šalutinio produkto nedaro reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms ir atitinka kitus aplinkos, sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus. Byloje nustatyta, kad frezuoto asfalto išvežimas ir išstumdymas ant miško ir gruntinių kelių padarė reikšmingą neigiamą poveikį valstybės saugomai dėl kraštovaizdžio išskirtinio vertingumo teritorijai. Dėl to frezuotas asfaltas negalėjo būti pripažintas šalutiniu produktu kaip neatitinkantis Gamybos liekanų pripažinimo šalutiniu produktu aprašo 4.1.4 ir 16.2 punktų reikalavimų. Vien tai, kad specialūs teisės aktai neatkartoja bendrųjų teisės aktų teisės normų dėl gamybos liekanos pripažinimo šalutiniu, nereiškia, kad šie bendrieji reikalavimai, sprendžiant dėl specialiuose teisės aktuose reguliuojamų gamybos liekanų atitikties šalutinio produkto reikalavimams, nėra taikomi.

29.8.                       Spręsdama dėl frezuoto asfalto atitikties šalutinio produkto teisėtumo reikalavimui, kaip į papildomas reikšmingas aplinkybes teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistieji, išveždami ir išstumdydami frezuotą asfaltą, nesilaikė techninio projekto reikalavimų, pagal kuriuos frezuotas asfaltas turėjo būti išvežtas ir atiduotas perdirbti, negavo jokių rašytinių leidimų išpilti ir išstumdyti frezuotą asfaltą ant miško ir gruntinių kelių iš šių kelių savininkų ar valdytojų, nederino savo veiksmų su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, nors veiklą vykdė šio nacionalinio parko teritorijoje. Pagal Gamybos liekanų pripažinimo šalutiniu produktu aprašą, gamybos liekanos pripažinimas šalutiniu produktu turi tam tikrą tvarką. Nors ne visi tvarkos pažeidimai savaime nulemia gamybos liekanų pripažinimą atlieka, tačiau esminiai tokios tvarkos pažeidimai turi lemti gamybos liekanos pripažinimą atlieka. Nuteistieji, prieš pradėdami darbus, apskritai nesiėmė jokių priemonių siekdami išsiaiškinti, ar frezuojamas asfaltas galėtų būti panaudotas kaip šalutinis produktas, nepasitelkė tokių asfalto frezavimo būdų ir priemonių, kad frezuotas asfaltas galėtų būti tinkamas kaip šalutinis produktas, nesandėliavo jo atskirai, siekdami, kad jis neprarastų savo savybių, nesirūpino dokumentų, patvirtinančių frezuoto asfalto atitiktį šalutiniam produktui keliamiems reikalavimams, gavimu. Panašių veiksmų, ir tai klastodami dokumentus, ėmėsi tik tada, kai jų veikomis ėmė domėtis aplinkos apsaugos ir teisėsaugos institucijos. 

29.9.                       Padarius išvadą, kad frezuotas asfaltas iš Taikos g. Neringoje negalėjo būti laikomas šalutiniu produktu, apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad jis laikytinas atlieka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies ir Gamybos liekanų priskyrimo prie šalutinių aplinkos produktų tvarkos aprašo 5 punkto prasme.

30.       Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad nuteistųjų veikomis nepadaryta didelės žalos žemei ir jos nesukelta sunkių padarinių.

30.1.                       BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytas didelės žalos aplinkos komponentui ar kitų sunkių padarinių požymis yra vertinamasis, todėl išvada dėl šio sudėties požymio buvimo turi būti daroma vertinant visas konkrečias bylos aplinkybes. Dėl šio požymio teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje turi būti įvertinta konkrečios žalos ar sunkių padarinių pasireiškimo forma ir dydis bei nuspręsta, ar ši orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams padaryta žala yra didelė, ar padariniai aplinkai sunkūs, ar aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudžiamąją ar administracinę atsakomybę. Apskaičiuotas materialinių nuostolių dydis negali būti vienintelis ir didelę žalą lemiantis kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020).

30.2.                       Pagal teismų praktiką, yra vertinami konkretūs ir realūs nusikalstamos veikos padariniai, todėl, kaip teisingai pažymėjo ir bylą nagrinėję teismai, neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumas, kaip jis suprantamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnį, yra tik viena iš bylos aplinkybių, į kurią gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl žalos dydžio, bet tai nėra vienintelis ir lemiamas žalos vertinimo kriterijus. Dėl to atmestini nuteistojo M. K. gynėjos kasacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos nesuteikdami poveikio aplinkai reikšmingumo kriterijui esminės reikšmės sprendžiant, ar veikomis padaryta žala yra didelė.

30.3.                       Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismai, spręsdami, ar nuteistųjų veiksmais padaryta žala yra didelė, rėmėsi ne tik pagal Metodiką apskaičiuotos žalos pinigine išraiška (5 230 959,42 Eur), bet ir atsižvelgė į kitas reikšmingas bylos aplinkybes: kad frezuotas asfaltas buvo išpiltas ir išstumdytas trijose skirtingose Kuršių nerijos nacionalinio parko vietose, kad buvo išstumdyta daugiau kaip 1000 tonų statybinių atliekų, o jomis buvo užterštas virš 3000 kvadratinių metrų žemės plotas. Įvertinta ir tai, kad frezuoto asfalto atliekos gana didelės, įsispaudė į miško keliukus, miško paklotę, vietomis ir į žolinę dangą, kad jos yra kieto pagrindo, netirpios, todėl pačios savaime iš gamtos nepasišalins. Šios bylą nagrinėjusių teismų nurodytos aplinkybės atitinka bylos medžiagą ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai įvertintos kaip didelė žala žemei (jos paviršiui).

31.       Pagal byloje nustatytas aplinkybes, BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai kilo dėl G. M. ir M. K. veikų, padarytų turint įgaliojimus atstovauti UAB „Akordas 1“, nes frezuotas asfaltas buvo išpiltas ir išstumdytas G. M. ir M. K., kaip UAB „Akordas 1“ vadovams, davus nurodymus jiems pavaldiems asmenims – UAB „Akordas 1“ darbuotojams. Dėl to atmestini kasacinių skundų argumentai, kad nuteistieji yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik už įvykdytas veikas, nenustačius padarinių ir priežastinio ryšio tarp nuteistųjų veikų ir padarinių.

32.       G. M. ir M. K. veikas padarė tyčia, nes, žinodami Taikos g. Neringoje rekonstrukcijos techninio projekto sprendinius, pagal kuriuos išfrezuotas asfaltas turėjo būti išvežtas ir atiduotas perdirbėjui, kad ūkinė veikla buvo numatyta tik Taikos g. Neringoje, o miško ir gruntiniai keliai nebuvo techniniame projekte numatytų darbų dalis, suvokdami, kad veiklą vykdo valstybės saugomoje teritorijoje, davė nurodymus pavaldiems asmenims Taikos g. Neringoje išfrezuotą asfaltą (statybines atliekas) išpilti skirtingose Kuršių nerijos nacionalinio parko vietose. G. M. ir M. K. suvokė, jog išfrezuotas asfaltas yra atlieka, nes, aplinkosaugos ir teisėsaugos institucijoms ėmus domėtis veikla, ėmėsi veiksmų, kad pateisintų Taikos g. Neringoje išfrezuoto asfalto atitiktį teisės aktų frezuotam asfaltui kaip šalutiniam produktui keliamiems reikalavimams. Išpildami ir išstumdydami frezuotą asfaltą kaip statybines atliekas valstybės saugomoje teritorijoje, veikdami per jiems pavaldžius asmenis, nesuvokiančius nusikalstamo veikos pobūdžio, G. M. ir M. K. numatė, kad savo veika padarys didelę žalą žemei (jos paviršiui) ir sukels kitų sunkių padarinių, ir nors tokių padarinių tiesiogiai nesiekė, sąmoningai leido jiems kilti.

33.       Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami nuteistųjų veikas pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 271 straipsnio 1 dalies taikymo

34.       Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad teismai netinkamai taikė BK 271 straipsnio 1 dalį, nes teismų sprendimuose aiškiai nenurodyta, ar veikos padariniai vertintini kaip valstybės saugomos teritorijos ar gamtos paveldo objekto sunaikinimas ar suniokojimas, be to, kaip nustatė pats bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, gamta natūraliai atsikūrė.

34.1.                       BK 271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės saugomos teritorijos sunaikinimą ar suniokojimą. Lietuvių kalboje sąvoka „suniokojimas“ siejama su aplinkos nusiaubimu, o sunaikinimas – su padarymu ko nors, kad kas išnyktų ar žūtų („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, https://ekalba.lt).

34.2.                       Paduotuose kasaciniuose skunduose neteisingai teigiama, kad skundžiamuose nuosprendyje ir nutartyje aiškiai nenurodyta, už kokios iš BK 271 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų padarymą nuteistieji yra pripažinti kaltais, nes juose nurodyta, kad nuteistieji suniokojo Kuršių nerijos nacionalinį parką, Parnidžio kraštovaizdžio draustinį ir Alksnynės kraštovaizdžio draustinį. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar buvo suniokotas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Parnidžio kraštovaizdžio draustinis ir Alksnynės kraštovaizdžio draustinis, pažymėjo, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas buvo įtraukas į Pasaulio paveldo sąrašą dėl išskirtinio kraštovaizdžio (UNESCO Paveldo komiteto 38-osios sesijos nutarimas Nr. 8E). Ištyręs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 5-08-144, 2022 m. spalio 11 d. ir spalio 18 d. raštus Nr. 5-08-317 ir 5-08-328, 2023 m. liepos 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, konsultacinę specialisto G. Stauskio išvadą, liudytojų A. F., G. Ž., R. J., T. K. ir R. M. parodymus, teismas padarė išvadą, kad, įvairiomis proporcijomis išpylus frezuotą asfaltą saugomose teritorijose – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje, buvo sukurta technogeninė kraštovaizdį keičianti linija, iš aplinkos išsiskirianti kontrastinga aplinkai nebūdinga spalva ir medžiaga. Apibūdino šį pokytį kaip sudarkiusį kraštovaizdį, t. y. kaip sudarkiusį aplinkos elementą, dėl kurio šios teritorijos yra saugomos valstybės ir įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą. Net kasacinių skundų argumentams pagrįsti pateikiamoje konsultacinėje specialisto G. Stauskio išvadoje pripažįstama, kad nuteistųjų veiksmais poveikis kraštovaizdžiui yra padarytas, jis vertinamas kaip neigiamas, ir nors apibūdinamas kaip trumpalaikis, jis pastebimas net ir praėjus dvejiems metams po įvykio, nes konsultacinė išvada surašyta 2023 m birželio 9 d., o veikos padarytos 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. Kita vertus, saugomos teritorijos dėl nuteistųjų veikų savo saugomų savybių visiškai neprarado, jos nebuvo neatkuriamai prarastos. Taigi, nuteistųjų veikos atitinka suniokojimo sąvokos prasmę.

34.3.                       Kitaip nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje nepadarė išvados, kad gamta po įvykio natūraliai atsikūrė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad dėl gamtos natūralių procesų ir žmogaus pastangų, dėl saugomos teritorijos statuso, kuris riboja neigiamą aplinkai poveikį, sudarkytų valstybės saugomų teritorijų kraštovaizdis ima palaipsniui atsikurti. Dėl to kaip prieštaraujantis bylos aplinkybėms atmestinas kasacinių skundų argumentas dėl nesuniokotos valstybės saugomos teritorijos.

34.4.                       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, padarydami išvadą, kad kaltinime nurodytos saugomos teritorijos buvo suniokotos, tinkamai aiškino ir taikė BK 271 straipsnio 1 dalį, todėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies sutapties

35.       Kasaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistųjų veikos turėjo būti kvalifikuotos tik pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ar 271 straipsnį ir negalėjo būti kvalifikuotos kaip nusikalstamų veikų sutaptis, nes tarp nusikalstamų veikų yra susiklosčiusi baudžiamosios teisės normų konkurencija, kai taikoma norma, kuri konkrečiau apibūdina nusikalstamą veiką.

35.1.                       Pagal teismų praktiką, nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015 ir kt.). Pavienė nusikalstama veika yra tada, kai ji atitinka vieno straipsnio ar jo dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

35.2.                       Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies nėra konkurencijos, o pareiškėjų elgesys vertintinas ne kaip viena nusikalstama veika, o kaip BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis, nes viso elgesio kaip visumos negalima įvertinti veiką kvalifikavus tik pagal kurį nors vieną iš šių BK straipsnių. BK 271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už sunaikinimą ar suniokojimą valstybės saugomos teritorijos, toje teritorijoje esančios natūralios ar rūšies buveinės, ar gamtos paveldo teritorinio komplekso, kurio apsaugos tikslais įsteigta ta teritorija, ar gamtos paveldo objekto, o baudžiamoji atsakomybė už žalą žemei, orui, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams ir pan. ar kitus sunkius padarinius kuriam nors iš aplinkos elementų BK 271 straipsnyje nėra nustatyta. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistųjų veiksmų buvo padaryta didelė žala žemei ir sukelta kitų sunkių padarinių aplinkai, o tokių padarinių BK 271 straipsnio 1 dalis nenustato. Atsižvelgtina ir į tai, kad sisteminis ir loginis BK 270 straipsnio 2 dalies ir 271 straipsnio 1 dalies tarpusavio santykio aiškinimas, vertinant straipsnių sankcijas, veda prie išvados, kad tokia nusikalstama veika, kuria padaroma žala aplinkos elementui valstybės parke, rezervate ar kitoje saugomoje teritorijoje, taip ją sunaikinant ar suniokojant, negali būti baudžiama švelniau, nei tokia pati veika padaryta valstybės nesaugomoje teritorijoje. Esant tokiai teisinei situacijai, bylą nagrinėję teismai, kvalifikuodami nuteistųjų veikas kaip BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Kasatorių nurodomoje teismų praktikoje nebuvo sprendžiamas BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 271 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutapties klausimas.

Dėl M. K. baudžiamosios atsakomybės

36.       Nuteistojo M. K. gynėja kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį pripažindami jį bendrininku, nes vien tai, kad M. K. kontroliavo frezuoto asfalto išvežimą į kaltinime nurodytas vietas, atlikdamas darbo funkcijas, negali būti vertinama kaip bendravykdymas ir susitarimas su G. M. daryti nusikalstamą veiką. Be to, teismai be pagrindo pripažino bendrininkų grupę M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes, pagal byloje nustatytas aplinkybes, tokia bendrininkų grupė nebuvo sukurta.

36.1.                       Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką kartu su kitu asmeniu, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta BK 24 ir 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022, 2K-239-495/2024 ir kt.). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-239-495/2024 ir kt.).

36.2.                       Šioje byloje priimtu nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta, kad, G. M. būnant UAB „Akordas 1“ direktoriumi, o M. K. būnant UAB „Akordas 1“ direktoriaus pavaduotoju, o vėliau – kelių statybos vadovu, abiem pagal pareigas privalant organizuoti UAB „Akordas 1“ veiklą laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, kontroliuoti, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai, žinant, kad jų veikos pažeidžia teisės aktus, taip pat Taikos g. Neringoje rekonstrukcijos techninio projekto reikalavimus, G. M. davė neteisėtą nurodymą M. K., o M. K. davė neteisėtą nurodymą jam pavaldiems asmenims, o šie, nesuvokiantys veikos nusikalstamo pobūdžio, užuot išvežę statybines atliekas (frezuotą asfaltą) ir atidavę jas perdirbėjui, išpylė ir išstumdė statybines atliekas ant miško bei ant gruntinio kelių, esančių valstybės saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Iš to matyti, kad M. K. yra nuteistas ne už darbo funkcijų vykdymą, t. y. UAB „Akordas 1“ veiklos organizavimą ir kontroliavimą taip, kad nebūtų pažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, o už tai, kad, gavęs neteisėtą nurodymą iš G. M., pasinaudodamas savo pareigomis UAB „Akordas 1“, dėl kurių įgijo teisę duoti nurodymus jam pavaldiems asmenims, pažeisdamas savo pareigą organizuoti ir kontroliuoti jam pavestą UAB „Akordas 1“ veiklos dalį, kad nebūtų daromi teisės pažeidimai, žinodamas apie tai, kad duoda neteisėtus nurodymus jam pavaldiems asmenims, kurie nesuvokė nusikalstamo veikos pobūdžio, veikdamas per jam pavaldžius asmenis, kurie neteisėtus nurodymus įvykdė, išpylė ir išstumdė statybines atliekas ant miško ir grunto kelių valstybės saugomoje teritorijoje. M. K. tokią veiką atliko ne vienvaldiškai, o vykdydamas UAB „Akordas 1“ direktoriaus G. M. neteisėtą nurodymą, žinodamas apie tokio nurodymo neteisėtumą. Taigi tiek G. M., tiek M. K. veikos buvo būtinos ir suderintos tam, kad statybinės atliekos būtų ne išvežtos ir atiduotos perdirbti, kaip nustatyta pagal techninio projekto reikalavimus, o neteisėtai išpiltos ir išstumdytos ant miško ir grunto kelių valstybės saugomoje teritorijoje. Todėl G. M. ir M. K. veikos atitinka bendro dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką požymį. G. M. ir M. K. susitarimą veikti bendrai darant nusikalstamas veikas atskleidžia aplinkybė, kad G. M., žinodamas nurodymo neteisėtumą, davė tokį nurodymą M. K., o M. K., žinodamas duodamo jam nurodymo neteisėtumą, sutiko šį nurodymą įvykdyti ir jį įvykdė, duodamas nurodymus jam pavaldiems asmenims, nors turėjo galimybę elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl to bylą nagrinėję teismai, pripažindami G. M. ir M. K. bendrininkais, BK 24 straipsnio 1 dalies taikymo klaidos nepadarė.

36.3.                       Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Statybinių atliekų išvežimas ir išstumdymas ant miško ir ant gruntinių kelių valstybės saugomoje teritorijoje buvo įvykdytas bendrais G. M. ir M. K. veiksmais per jiems pavaldžius asmenis, kurie nesuvokė nusikalstamo veikos pobūdžio, todėl G. M. ir M. K. laikytini nusikalstamos veikos vykdytojais, o jų bendras veikimas atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrininkų grupės požymius.

Dėl UAB „Akordas 1“ baudžiamosios atsakomybės

37.       UAB „Akordas 1“ atstovo kasaciniame skunde nurodyta, kad UAB „Akordas 1“ negalėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes veikos buvo padarytos ne juridinio asmens naudai ar interesams, todėl netinkamai pritaikytas BK 20 straipsnis.

37.1.                       Be kitų pagrindų, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą, jei nusikalstama veika padaryta juridinio asmens naudai ar interesams.

37.2.                       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nusikalstamas veikas G. M. įvykdė būdamas UAB „Akordas 1“ vadovas ir akcininkas, o M. K. – būdamas UAB „Akordas 1“ direktoriaus pavaduotojas, o vėliau – kelių statybų vadovas. Nusikalstamas veikas padarė paaiškėjus projektavimo klaidai, dėl kurios darbų atlikimas tapo žymiai lėtesnis, siekdami darbus paspartinti ir per 2020 metus atlikti kiek galima daugiau darbų bei gauti jų apmokėjimą iš Neringos miesto savivaldybės, kartu padidindami UAB „Akordas 1“ pajamas ir pelną. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atskleisdamas nuteistųjų ir liudytojų parodymų turinį, nurodė, jog, šių asmenų manymu, buvo padaryta projektavimo klaida, nereiškia, kad pagal teismo išvadas veika padaryta siekiant ištaisyti projektavimo klaidą, nes savo išvadas apie bylos aplinkybes teismas daro pats įvertinęs bylos aplinkybes, o ne besąlygiškai remdamasis proceso dalyvių pateikiamais bylos aplinkybių vertinimais. Išvados apie tai, kad nusikalstamos veikos padarytos siekiant paspartinti darbus ir UAB „Akordas 1“ gauti didesnes pajamas bei pelną, nepaneigia kasatorių nurodyta aplinkybė, kad frezuoto asfalto atvežimas ir išstumdymas ant gruntinio kelio Pervalkoje UAB „Akordas 1“ kainavo daugiau nei frezuoto asfalto išvežimas perdirbėjui, nes išvada apie naudą ir interesus padaryta ne tik vertinant darbų kainą, bet ir atsižvelgiant į darbui atlikti reikalingas darbo laiko sąnaudas bei kitas aplinkybes. Frezuoto asfalto išvežimas iš Kuršių nerijos nacionalinio parko keliantis keltu per Kuršių marias, vėliau vežant asfaltą iki perdirbėjo, neabejotinai yra laiko požiūriu imlesnė veikla nei frezuoto asfalto atvežimas, jo išpylimas ir išskirstymas ant gruntinio kelio Pervalkoje.

37.3.                       Esant tokioms aplinkybėms, pagal kasacinio skundo argumentus bylą nagrinėję teismai, patraukdami baudžiamojon atsakomybėn už G. M. ir M. K. nusikalstamas veikas UAB „Akordas 1“, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimo

38.       UAB „Akordas 1“ atstovo ir M. K. gynėjos kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nes tik lakoniškai pasisakė dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl nenustatytos didelės žalos, nenustatytų pagal teismų praktikos reikalavimus realių padarinių aplinkos elementams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

38.1.                       Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-627-303/2015, 2K-204-303/2021 ir kt.).

38.2.                       Priešingai nei nurodyta kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl apeliacinių skundų argumentų dėl veika padarytos žalos dydžio vertinimo, realios žalos aplinkos elementams identifikavimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties 43–44, 56–59 punktai) ir išdėstė dėl šių apeliacinių skundų argumentų motyvuotas išvadas. Vien tai, kad, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo atsakymai nepaneigė apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo, nebuvo pakankamai išsamūs, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje į esminius apeliacinių skundų argumentus neatsakė, jų tinkamai neišnagrinėjo, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir BPK 109–115 straipsnių taikymo

39.       UAB „Akordas 1“ kasaciniame skunde nurodyta, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas nepaisant to, kad UAB „Akordas 1“ nusprendė savanoriškai atlyginti padarytą žalą ir Aplinkos apsaugos departamentas 2024 m. gruodžio 19 d. raštu sutiko, kad žala gamtai šioje byloje galėtų būti atlyginta natūra, o tokiu atveju tenkinti civilinį ieškinį nėra pagrindo ir civilinio ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

39.1.                       BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aiškinant šią normą teismų praktikoje nurodoma, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021).

39.2.                       Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjamoje byloje valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento, pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo. Kadangi byloje nebuvo kliūčių nustatyti tiksliai apskaičiuoti žalą, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento, 4 860 336,52 Eur iš UAB „Akordas 1“. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, buvo patikslintas valstybei padarytos žalos dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas iš UAB „Akordas 1“ valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento, priteisė 5 230 959,42 Eur. Dėl to bylą nagrinėję teismai, spręsdami byloje pareikštą civilinį ieškinį, BPK pažeidimų nepadarė.

39.3.                       BPK 107 straipsnyje yra nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Kasaciniame skunde teigiama, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2024 m. gruodžio 19 d. raštu sutiko, jog žala gamtai šioje byloje galėtų būti atlyginta natūra, todėl tvirtinama, kad tenkinti civilinį ieškinį nėra pagrindo ir civilinio ieškinio dydžio klausimas turėtų būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Toks kasacinio skundo argumentas neatitinka Aplinkos apsaugos departamento rašto turinio. Iš Aplinkos apsaugos departamento 2024 m. gruodžio 19 d. rašto turinio matyti, kad raštu iš esmės tik sutinkama 2 mėnesiams pratęsti terminą, reikalingą tam, kad būtų parengtas ir suderintas atkūrimo priemonių planas žalai aplinkai pašalinti natūra ir sutinkama kreiptis į antstolį dėl vykdymo bylos sustabdymo šiam laikui. Aplinkos apsaugos departamentas administracinę procedūrą pradėjo dar 2023 m. liepos 18 d., tačiau UAB „Akordas 1“ rimčiau ėmė domėtis žalos aplinkai atkūrimo natūra galimybe tik po to, kai įsiteisėjo skundžiami nuosprendžiai ir nutartis, o šiuo metu byloje nėra duomenų, kad aplinka būtų atkurta. Dėl to darytina išvada, kad teismai, tenkindami Aplinkos apsaugos departamento pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo UAB „Akordas 1“, BPK 109–115 straipsnių reikalavimų pažeidimų, dėl kurių nuosprendžio ir nutarties dalys dėl civilinio ieškinio išsprendimo turėtų būti panaikintos, nepadarė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. M. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės, nuteistojo M. K. gynėjos advokatės R. R. ir nuteistosios UAB „Akordas 1“ atstovo advokato Lino Sesicko kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                Darius Kantaravičius

                                                                        Rima Ažubalytė

                                                                        Alenas Piesliakas