Civilinė byla Nr. e2A-3217-880/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27012-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.;
3.3.1.19.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius (vienasmeniškai),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS SKANSKAS“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS SKANSKAS“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mano būstas Neris“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BALTIJOS SKANSKAS“, kuriuo prašo jos naudai iš atsakovės priteisti 467,09 Eur skolos, 16,94 Eur palūkanų, 6 % dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji teikia daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovei UAB „BALTIJOS SKANSKAS“ priklauso patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovės, atsakovė už suteiktas laikotarpiu nuo 2023 metų rugpjūčio 1 d. iki 2024 metų spalio 31 d. paslaugas liko nesumokėjusi 467,09 Eur, atitinkamai, buvo apskaičiuotos 16,94 Eur palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.54 straipsnio 1 dalimi ir 6.57 straipsniu.
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu iš dalies sutiko ir nurodė, komunaliniai mokesčiai sudaro 83,29 Eur, su šia suma sutinka ir pateikė šios sumos sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Atsakovė mano, kad likusi suma, t. y. 400,74 Eur, kuri buvo apskaičiuota už vandens vamzdžių remonto darbus, yra nepagrįsta. Anot atsakovės, remonto darbai buvo vykdomi jų sklype, tačiau buvo tvarkomas patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantis vandens vamzdis, todėl ji už šiuos darbus neprivalo mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 400,74 Eur skolos įskaitant palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 400,74 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei UAB „BATLIJOS SKANSKAS“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2014-10-01. Iš ieškovės pateiktos mokesčių suvestinės matyti, kad už laikotarpiu nuo 2023 metų rugpjūčio 1 d. iki 2024 metų spalio 31 d. suteiktas komunalines, eksploatavimo, administravimo ir kitas paslaugas ieškovė atsakovei apskaičiavo 484,03 Eur dydžio skolą (kurią sudaro 467,09 Eur skola ir 16,94 Eur metinės palūkanos). Po bylos iškėlimo atsakovė atliko ieškovei 83,29 Eur mokėjimą, todėl ieškovė reikalavimą sumažino iki 400,74 Eur skolos. Atsakovė nesutinka su šios sumos mokėjimu, nes, anot jos, ji neprivalo mokėti už 2023 m. lapkričio mėn. atliktus vandens vamzdžių remonto darbus.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovei už lauko vandentiekio vamzdyno remonto darbus 220,62 Eur suma buvo įtraukta 2023-11-30 PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovės rašytinių ir žodinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad remonto darbai buvo atlikti 2023 m. lapkričio mėn. Tai patvirtina ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas Nr. R-V-V23-0510446, kuriuo remiantis atlikti darbai ieškovės buvo priimti. 2024-02-29 PVM sąskaitoje faktūroje 220,62 Eur suma buvo atimta ir nurodyta kitokia mokėtina suma už atliktus remonto darbus – t. y. 319,45 Eur. Kaip paaiškino ieškovė, tokie perskaičiavimai buvo atlikti, nes buvo nustatyta, kad vandentiekio tinklais, kurių buvo atlikti remonto darbai, nesinaudoja butų Nr. 9, Nr. 9b ir 9 c savininkai ((duomenys neskelbtini) namo). Ieškovė pateikė raštą, kuriuo apie tai buvo informuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojai (pateikta kartu su 2025-04-09 rašytiniais paaiškinimais).
6. Teismas konstatavo, kad remonto darbai buvo atliekami vandens vamzdyno, kuris aptarnauja taip pat (duomenys neskelbtini), namą. Dėl šios priežasties atsakovė privalo proporcingai prisidėti prie atliktų remonto darbų išlaidų. Jau minėta, kad atsakovė po bylos iškėlimo sumokėjo 83,29 Eur (CPK 178 straipsnis), atitinkamai ieškovė sumažino prašomą priteisti sumą iki 400,74 Eur. Taigi, sumokėta suma buvo padengtos ieškiniu apskaičiuotos palūkanos ir dalis skolos. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovė padengė likusią skolos sumą, prievolės nenuginčijo (CPK 12 straipsnis), todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, 4.84 straipsnio 9 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 400,74 Eur skola.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, įvertinęs tai, kad byla savo pobūdžiu yra nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ieškinio parengimas taipogi nereikalavo sudėtingos teisinės analizės (motyvai yra surašyti dviejuose lapuose), byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, parengiamasis teismo posėdis truko tik 14 minučių, 2025-05-09 iš esmės neįvyko, 2025-05-30 teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, užtruko tik 34 minutes, laiko pagrįstomis ir atitinkančiomis atstovavimo išlaidomis 1 000 Eur apimtyje (Rekomendacijų 2 punktą, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktus).
8. Nurodytų motyvų pagrindu, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė dalį įsiskolinimo padengė po bylos iškėlimo teisme, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimai buvo pareikšti pagrįstai, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti sumokėtą 22,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidų
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą pakeisti – jos patirtas 1 863,59 Eur bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi bei jas priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos skanskas“ ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Teismas netinkamai nustatė ieškovės reikalaujamų bylinėjimo išlaidų dydį. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė neva patyrė ir reikalauja 2 069,72 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio rengimą. Tačiau, už ieškinio parengimą ieškovė reikalavo tik 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
9.2. Už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose buvo išrašytos šios sąskaitos faktūros: 2025 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0335, 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0440 ir 2025 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0528, kuriose nurodoma, kad sąskaita yra išrašoma už suteiktas teisines paslaugas atstovui pasirengiant bei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Teismas nepriteisdamas ieškovės bylinėjimosi išlaidų pilna apimtimi, nepagrįstai vadovavosi tik faktine teismo posėdžių trukme, neatsižvelgdamas į ypatingą svarbą tinkamam civilinės bylos nagrinėjimui turintį atstovo atliekamą teisinių paslaugų procesą – pasirengimą teismo posėdžiams.
9.3. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kiekvieno teismo posėdžio esant ilgiems laiko tarpams bei atsižvelgiant į ieškovės atstovės itin didelį užimtumą bei dalyvavimą daugybėje skirtingų civilinių bylų, darytina išvada, kad prieš kiekvieną teismo posėdį ieškovės atstovė objektyviai privalėjo detaliai ir tinkamai pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose. Kadangi nežinant bylos medžiagos ar ją žinant tik pusėtinai / paviršutiniškai – nėra įmanoma tinkamai ir profesionaliai teikti teisinių paslaugų.
9.4. Atlyginamų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra mažinamas net ir tokiais atvejais, kai teismo posėdžiai iš vis neįvyksta arba trunka itin trumpai. Pažymėtina, jog ieškovės poziciją pagrindžia nurodoma susiformavusi teismų praktika.
9.5. Teismas, nepriteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidų už jos atstovės suteiktas teisines paslaugas atstovaujant ieškovę civilinėje byloje, siekia nepagrįstai formuoti praktiką, kad bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos tik tada, kai yra reikalingas specialus pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei reikalingos specialios žinios. Akivaizdu, kad tokiu būdu būtų suformuota praktika pažeidžianti asmens teisę į gynybą ir teisę į advokatą, kadangi proceso šalies bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos tik išskirtiniais ir specifiniais atvejais.
9.6. Visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, proporcingos ir pagrįstos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų galimų priteisti už atitinkamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl teismui nebuvo pagrindo išlaidas dar labiau sumažinti. Ieškovėso prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra net 5,27 karto (9 695,62 Eur / 1 838,95 Eur) mažesnės už pagal Rekomendacijas nustatytą galimą sumą.
9.7. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo minimalaus pobūdžio, nebuvo papildomai ir nereikalingai išlaidaujama, atstovės laikas, skirtas tiek procesinių dokumentų parengimui, tiek pasirengimui ir faktiniam dalyvavimui teismo posėdžiuose, yra pagrįstas, objektyvus ir realus, o ieškovės procesinis elgesys visu civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo sąžiningas ir tinkamas.
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, kadangi sutapatino skirtingo pobūdžio ir pagrindo išlaidas bei dėl to neteisingai tokias išlaidas priteisė iš atsakovės, t. y. gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) savininko, taigi nesant faktinio pagrindo taikė CK 4.82 straipsnio 3 dalį.
10.2. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) – tai atskiri turtiniai vienetai bei objektai turintys savarankiškus funkcinius inžinierinius tinklus, kuriems negali būti taikoma CK 4.82 straipsnio norma, kadangi šie nėra bendrosios nuosavybės objektai, o vandens tiekimo inžinieriniai tinklai nėra bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis CK 4.82 straipsnio prasme, todėl tokių inžinierinių tinklų priežiūra, remontas neturi bendrosios nuosavybės požymio ir negali būti priskirta prie bendros infrastruktūros, taigi vandentiekio vamzdynų remontas ar/ir įvadas padarytas gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini)mst. naudai ir interesais, todėl buto savininkas ir apeliantas, esantis (duomenys neskelbtini)mst. negali būti atsakingas ir patirti išlaidas dėl kito savarankiško subjekto teisių ir intereso įgyvendinimo.
10.3. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta reikšminga faktinė aplinkybė, jog suremontuotas vandentiekio vamzdis, einantis per teritoriją šalia 18-ojo namo, tačiau neturi jokio ryšio su 18-uoju namu, tačiau nepaisant to, visi 16-ojo ir 18-ojo namų butai buvo apmokestinti, taigi tai tik patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma CK 4.82 straipsnio norma, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė, nevertino ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
10.4. Be to, teismas neteisingai priskyrė 83,29 Eur įmoką ir ją sutapatino su mokėjimo už vandentiekio darbus, ši įmoka padaryta už suteiktas vandens tiekimo paslaugas, tačiau ne už vandens tiekimo tvarkymo darbus ir tai negali būti laikoma sutikimu ir pripažinimu, jog atsakovė prisiėmė prievolę apmokėti už vandentiekio nutiesimo darbus į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
10.5. Akcentuotina, kad nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantė nėra (nebuvo) materialinio santykio subjektas, taigi ir procesiškai nėra (nebuvo) tinkama atsakovė (CPK 45 straipsnis), todėl akivaizdu, kad reikalavimas pareikštas ne tai atsakovei.
11. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė neva įrodinėja apie CK 4.72 straipsnio netaikymą, nors apie tai nei teigė bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, nei teikė apskritai kokius tai įrodymus savo teiginiams įrodyti. Dar daugiau, su apeliaciniu skundo pateikia naują įrodymą kaip Priedą Nr. 1 ir ne tik, kad nepaaiškina, ką bando juo įrodinėti, bet ir pateikia apeliaciniame procese, ko neturi teisės daryti dėl naujų įrodymų teikimo apeliaciniame procese.
11.2. Ieškovė dar 2025 m. balandžio 3 d. į bylą pateikė abiejų namų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vamzdynų išdėstymą. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė ir niekaip kitaip neįrodinėjo.
11.3. Ieškovė posėdžio metu nurodė, o rašytiniais paaiškinimais papildomai paaiškino, jog aukščiau nurodytame brėžinyje, kuris yra ištrauktas iš Vilniaus vandenų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) namas neturi atskiro įvado. Pažymėtina, jog minėtos avarijos metu Vilniaus vandenys užsuko sklendę, kuri uždaro abu, t. y. (duomenys neskelbtini) 16 ir 18 namus. Iš pateikto brėžinio matyti, kad yra bendra abiejų namų trasa, todėl atlikti 2023 m. lapkričio mėn. darbai buvo priskaityti abiem namams, t. y. tiek (duomenys neskelbtini) 16, tiek ir 18 namui.
11.4. Atsakovė yra atsakinga už vandentiekio remonto darbų atsiskaitymą ieškovei. Iš pateikto brėžinio matyti, kad yra bendra trasa, todėl atlikti 2023 m. lapkričio mėn. darbai buvo priskaityti abiem namams, t. y. tiek (duomenys neskelbtini) g. 16, tiek ir 18 namui. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė ir niekaip kitaip neįrodinėjo, nenurodė kito įvado ar pan.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą.
16. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytas išimtis ir priimti atsakovės pateiktą įrodymą, kuris nebuvo pateiktas į bylą, todėl neištirtas ir neįvertintas pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms ginčui teisingai išspręsti, nustatyti, o pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atsakovė nepateikė prašymo prijungti minėtą rašytinį įrodymą bei nenurodė, kokią įrodomąją reikšmę jis turi. Dėl to atsakovės pateiktą naują įrodymą atsisakoma priimti.
Byloje nustatytos aplinkybės
19. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore.
20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei UAB „BATLIJOS SKANSKAS“ nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 1 d.
21. Ieškovė 2023 m. lapkričio mėnesį atliko lauko vandentiekio vamzdyno remonto darbus, kurių kaina remiantis atliktų darbų aktu Nr. R-V-V23-0510446 yra 2 519,14 Eur. Šią sumą ieškovė paskirstė (duomenys neskelbtini) 16 ir (duomenys neskelbtini) 18, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui.
22. Atsakovei už laikotarpį nuo 2023 metų rugpjūčio 1 d. iki 2024 metų spalio 31 d. priskaičiuoti mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantys atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 484,03 Eur.
23. Ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė apmokėjo 83,87 Eur, todėl ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą iki 400,74 Eur.
24. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 400,74 Eur skolos įskaitant palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 400,74 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Ieškovė ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
26. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 18 ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 16 – tai atskiri turtiniai vienetai bei objektai turintys savarankiškus funkcinius inžinierinius tinklus, kuriems negali būti taikoma CK 4.82 straipsnio norma, kadangi šie nėra bendrosios nuosavybės objektai, o vandens tiekimo inžinieriniai tinklai nėra bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis CK 4.82 straipsnio prasme, todėl tokių inžinierinių tinklų priežiūra, remontas neturi bendrosios nuosavybės požymio ir negali būti priskirta prie bendros infrastruktūros.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, taip pat apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo pritarti atsakovei.
28. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
29. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis).
30. Nors atsakovės teigimu, suremontuotas vandentiekio vamzdis jokio ryšio su (duomenys neskelbtini) 18, (duomenys neskelbtini), namu neturi, o tik eina per šio namo teritoriją, vis tik šie atsakovės teiginiai vertintini kaip nepagrįsti.
31. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) 16 ir (duomenys neskelbtini) 18, (duomenys neskelbtini), namų vamzdynų išdėstymo brėžinio matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) 18, (duomenys neskelbtini), neturi atskiro vandentiekio įvado. Taigi vandentiekio trasa abiem namams yra bendra. Atitinkamai, 2023 m. lapkričio mėn. atlikus lauko vandentiekio vamzdyno remonto darbus, kaina buvo pagrįstai priskaityta abiem namams, t. y. (duomenys neskelbtini) 16 ir (duomenys neskelbtini) 18, (duomenys neskelbtini).
32. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde jokių šias aplinkybes paneigiančių argumentų nepateikė.
33. Tuo tarpu iš teisinio reglamentavimo matyti, kad vandentiekio tinklai yra priskiriami bendrajai dalinei daugiabučio namo savininkų nuosavybei, todėl nepriklausomai nuo to, kad vandentiekio vamzdynu naudojasi kelių daugiabučių namų savininkai, tai nepanaikina butų ir kitų patalpų savininkų, o šiuo atveju atsakovės, atsakomybės apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti.
34. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
35. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išnagrinėtas nepagrįstai, subjektyviai, pateikiant lakoniškus argumentus bei jų dydis sumažintas itin formaliais kriterijais, teismui tokio sprendimo tinkamai nemotyvavus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei nusistovėjusia teismų praktika, ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo minimalaus pobūdžio, nebuvo papildomai ir nereikalingai išlaidaujama, atstovės laikas, skirtas tiek bylos nagrinėjimui pasirengti, tiek faktiniam dalyvavimui teismo posėdžiuose, yra pagrįstas, objektyvus ir realus, o procesinis elgesys buvo sąžiningas ir tinkamas.
36. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį.
37. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, jog ieškovė patyrė ir reikalauja priteisti 2069,72 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio rengimą bei kitas išlaidas, vis tik iš byloje esančio 2025 m. gegužės 30 d. ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuris buvo paskutinis ieškovės prašymas byloje, matyti, kad ieškovė prašė priteisti bendrą 1 808, 95 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (b.t. 1, b.l. 134).
38. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 1838,95 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias patvirtina žemiau nurodytos PVM sąskaitos faktūros ir darbų ataskaitos:
38.1. 30 Eur už ieškinio parengimą - 2024 m. gruodžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 24-1245, suma – 2069,72 Eur, apmokėta 2024 m. gruodžio 17 d. pavedimu;
38.2. 2025 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0335, suma 629,20 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodoma, kad atlikti veiksmai „Dalyvavimas teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-3568-1176/202“, 4 val.; apmokėta 2025 m. kovo 27 d. pavedimu (2025-04-04 posėdis);
38.3. 2025 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0440, suma 786,50 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodoma, kad atlikti veiksmai: 1. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos Nr. e2-3568-1176/2025 rengimas – 0,5 val.; 2. rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje Nr. e2-3568-1176/2025 rengimas – 2 val.; 3. pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-3568-1176/2025 2,5 val. (2025-05-09 posėdis). Apmokėta 2025 m. gegužės 2 d. pavedimu;
38.4. 2025 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AVC 25-0528, suma 393,25 Eur, detalizuojant darbų ataskaitoje nurodoma, kad atlikti veiksmai „Pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-3568-1176/2025 (2025-05-30 posėdis). Apmokėta 2025 m. gegužės 26 d. pavedimu.
39. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad 2025 m. gegužės 30 d. ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo padaryta aritmetinė klaida, kadangi apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti būtent 1838,95 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
41. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir suteiktos teisinės pagalbos, atlyginimą.
42. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė tik dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, teigdamas, kad byla savo pobūdžiu yra nesudėtinga, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, parengiamasis teismo posėdis truko tik 14 minučių, 2025 m. gegužės 9 d. iš esmės neįvyko, 2025 m. gegužės 30 d. teismo posėdis, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, užtruko tik 34 minutes (Rekomendacijų 2 punktą, 8.2, 8.16, 8.17, 8.19 punktus).
43. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti tokia apimtimi sumažino nepagrįstai.
44. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).
45. Visų pirma, kaip minėta, pagal bendrąją CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
46. Antra, pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).
47. Trečia, spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).
48. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
49. Pirmosios instancijos teismas kaip vienu iš kriterijų teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų sumažinimui laikė byloje vykusių teismo posėdžių trukmę. Iš tiesų, pritartina pirmosios instancijos teismui, jog teismo posėdžiai truko neilgai: 2025 m. balandžio 4 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuris užtruko 14 minučių; 2025 m. gegužės 9 d. teismo posėdis užtruko 4 minutes; 2025 m. gegužės 30 d. teismo posėdis užtruko 34 minutes.
50. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 9 punkte nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas).
51. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, bendras bylos nagrinėjimo laikas pirmosios instancijos teisme buvo 48 minutės, todėl vadovaujantis Rekomendacijomis laikoma kaip valanda, už kurią maksimali mokėtina suma yra 233,59 Eur.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovei, siekiant tinkamai atstovauti klientę teismo posėdžių metu, buvo neabejotinai reikalingas laikas pasiruošti bylos nagrinėjimui, o tai taip pat yra priskiriama prie apmokėtinų teisinių išlaidų (Rekomendacijų 8.19 punktas).
53. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, atstovaujamojo interesų atstovavimas apima ne vien tik faktinį buvimą teismo posėdžių salėje, tačiau neabejotinai ir kitus veiksmus, tarp jų ir pasirengimą bylos nagrinėjimui. Taigi nors teismo posėdžių trukmė buvo skirtinga, tačiau nekelia abejonių aplinkybė, jog kiekvienam iš teismo posėdžių ieškovės atstovė turėjo pasiruošti. Kaip matyti iš bylos proceso, teismo posėdžiai vyko atitinkamais laiko tarpais, todėl abejonių nekelia ir aplinkybė, kad ieškovės atstovė kiekvieną kartą turėjo prieš posėdį pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui teisme, juolab kad, kaip nurodo ieškovė, jos atstovė teikia teisines paslaugas ir skirtingose civilinėse bylose, ir turi didelį užimtumą. Aplinkybė, jog teismo posėdžiai būdavo dėl atitinkamų priežasčių atidedami, neeliminuoja nei ieškovės atstovės pasirengimo teismo posėdžiams aplinkybės, nei tai, kad už pasirengimą teismo posėdžiams ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos ir/ar sumažinamos, juolab kad ieškovės atstovė negalėjo iš anksto numatyti (prognozuoti) teismo posėdžio trukmės, o kaip jau minėta aukščiau, nėra viršijamas ir Rekomendacijose nurodomas maksimalus tokių išlaidų dydis.
54. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir jų detalizacijų matyti, kad bendras ieškovės nurodytas laikas skirtas tiek pasirengimui bylos nagrinėjimui, tiek atstovavimui teismo posėdžių metu, yra 9 val. Be to, ieškovės atstovė byloje rengė ieškinį, prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, rašytinius paaiškinimus. Prašomos atlyginti atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos neviršija ir Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus.
55. Nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nagrinėjama civilinė byla nebuvo didelės apimties, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ar aiškinimo klausimai, byla teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme išnagrinėta per vieną valandą, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, todėl buvo išvengta atitinkamų laiko sąnaudų vykstant į teismo posėdžius. Taip pat nors pripažintina, kad išnagrinėta civilinė byla nebuvo sudėtinga, vis tik tai nepaneigia ieškovės teisės naudotis profesionalaus atstovo paslaugomis ir gauti už jas atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus reiškiamo reikalavimo pobūdį, atsakovės elgesį procese, kuomet ji nesutikusi su pareikštu ieškiniu, vėliau bylos nagrinėjime nedalyvavo, kelis kartus teikė prašymus atidėti teismo posėdį, remiantis Rekomendacijų 2 punktu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinga, protinga ir pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma, kurią turi teisę gauti ieškovė, laimėjusi šalių ginčą, yra 1 500 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8, 9 punktai).
56. Ieškovei nepriteistina visa jos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, kadangi atsižvelgus į parengiamajam teismo posėdžiui, vykusiam 2025 m. balandžio 4 d., nurodomą dalyvavimo laiką 4 val., netgi į jį įtraukus ir pasirengimo teismo posėdžiui laiką, įvertinus ankstesnėje pastraipoje nurodytas aplinkybes, susijusias su bylos apimtimi ir sudėtingumu, jis laikytinas per dideliu ir nepagrįstu.
57. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Toks išspręstas klausimas civilinės bylos rezultato nekeičia. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo tik dėl atsakovei atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismui, išsprendus šį procesinį klausimą, tikslinama tik sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinant atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 1522 Eur (22 Eur žyminis mokestis + 1500 Eur teisinės išlaidos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
58. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino. Tačiau patenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino ieškovei priteistinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Taigi, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinamas tik ieškovei priteistinų išlaidų dydis.
59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
61. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu nepriteistinos.
62. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas.
63. Ieškovės prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios.
64. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (60 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS SKANSKAS“ apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatant, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS SKANSKAS“, juridinio asmens kodas 303088994, priteisiama 1 522 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS SKANSKAS“, juridinio asmens kodas 303088994, 943,80 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Linas Zinkevičius