Civilinė byla Nr. e2A-809-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01238-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Aldonos Tilindienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų T. C. ir Č. Z. (Č. Z.) (mirusios ieškovės T. Z. teisių perėmėjas) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl servituto nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. Z..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. C. (toliau – ieškovė) ir Č. Z. (Č. Z.) (mirusios ieškovės T. Z. teisių perėmėjas) (toliau – ieškovas, kartu su ieškove – ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – atsakovė) priteisti dėl servituto nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimą: ieškovei T. C. – 29 725 Eur, ieškovei T. Z. (jos teisių perėmėjas – Č. Z.) – 45 109 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (0,6 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,4 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006 m. spalio 25 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gabijos investicijos“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, prašydama nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai UAB „Gabijos investicijos“ bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis žemės sklypų, priklausančių ieškovams, dalimis; eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad UAB „Gabijos investicijos“ galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiaisiais daiktais – jai nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad servitutas yra neatlygintinis, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, nustatanti neatlygintinį servitutą, panaikino; kitas sprendimo ir nutarties dalis paliko nepakeistas. UAB „Gabijos investicijos“ ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalyje servituto pagrindu įrengtą inžinerinę infrastruktūrą perdavė atsakovei, todėl ieškovai kreipėsi į atsakovę su prašymu išspręsti atlyginimo už žemės servitutus klausimą. Atsakovė 2017 m. lapkričio 22 d. raštu „Dėl atlyginimo už servitutus“ pasiūlė ieškovams atlyginimo už servitutus klausimą išspręsti taikiai, žemės sklypo bendraturčiams sumokant atlyginimą už nustatytus servitutus: 1) už 1,4 ha ploto žemės sklype nustatytą bendro 0,2064 ha ploto servitutą – 7 555 Eur; 2) už 0,6 ha ploto žemės sklype nustatytą bendro 0,0488 ha ploto servitutą – 440 Eur. Ieškovai 2018 m. sausio 11 d. informavo atsakovę, kad jiems nepriimtinos atsakovės nurodytos kainos, ir pasiūlė atsakovei išpirkti žemės sklypų dalis, kurioms nustatytas servitutas: 1) 0,2064 ha ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 70 714,28 Eur; 2) 0,0488 ha ploto servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , už 17 242,66 Eur. Ieškovai, siūlydami kainą, vadovavosi 2017 m. gegužės 26 d. atliktu turto vertinimu (toliau – turto vertinimo ataskaita). Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių dydžio nepavykus nustatyti susitarimo su atsakove būdu, ieškovai prašė priteisti jų naudai dėl servituto nustatymo atsiradusius 74 834 Eur dydžio nuostolius, apskaičiuotus pagal 2017 m. gegužės 11 d. žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ataskaitas, proporcingai ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių plotui.
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovės teigimu, ieškinys atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius pareikštas praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovai apie savo teisių pažeidimą, o taip pat ir galimybę reikalauti žalos atlyginimo sužinojo po kasacinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo, kurioje buvo konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai ieškovų žemės sklypams pagrįstai nustatė servitutus, taip pat pripažino, kad už servitutą turi būti atlyginta. Ieškinys dėl servituto nustatymu atsiradusių nuostolių atlyginimo pareikštas praėjus beveik devyneriems metams, t. y. 2018 m. liepos 4 d., akivaizdžiai praleidus sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Ieškovai nenurodė priežasčių, kodėl nuo 2009 m. gruodžio 23 d., sužinoję apie servitutų jų sklypuose nustatymą ir galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo, jie nesiėmė veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad servitutai yra nustatyti UAB „Gabijos investicijos“ naudai, kuri yra bankrutavusi ir likviduota, o viešpataujančiais daiktais, dėl kurių nustatyti servitutai, yra UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausę žemės sklypai. Taigi subjektas, kuris turėtų būti atsakingas už dėl servitutų nustatymo atsiradusius nuostolius yra UAB „Gabijos investicijos“, nes būtent šios bendrovės naudai ir jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų atžvilgiu buvo nustatyti ginčo servitutai. UAB „Gabijos investicijos“ viešąją inžinerinę infrastruktūrą perdavė atsakovei pagal taikos sutartį, kurioje nebuvo nustatyta prievolė atlyginti kokius nors nuostolius tretiesiems asmenims (taikos sutartis patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/14). Atsakovė, perėmusi inžinerinę infrastruktūrą, geranoriškai sutiko atlyginti už sklypuose nustatytus servitutus (2017 m. birželio 30 d., 2017 m. lapkričio 22 d. raštai). Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė geranoriškai sutiko atlyginti ieškovams už servitutų nustatymą, nereiškia, jog ji sutinka su šioje byloje ieškovų pareikštais reikalavimais. Ginčo servitutai tarnauja UAB „Gabijos investicijos“ priklausiusiems žemės sklypams ir viešajam interesui – servitutais naudojasi aplinkinio rajono gyventojai savo reikmėms, be to, ir patys ieškovai be nustatytų servitutų net negalėtų patekti prie savo sklypų. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų pripažinta atsakinga už dėl servitutų ieškovų žemės sklypuose nustatymo atsiradusią žalą, ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes ieškovai neįrodė nei nuostolių fakto, nei jų dydžio. Servituto sklype nustatymas savaime nereiškia, kad ieškovai dėl to patyrė nuostolius, ypač šiuo atveju, kai teismai yra konstatavę, jog dėl servituto nustatymo ieškovų žemės sklypų vertė padidėjo, o ne sumažėjo. Taip pat servituto nustatymas sklypo dalyje savaime nereiškia, kad dėl tokio servituto nustatymo atsirado būtent sklypo dalies rinkos vertės dydžio nuostoliai. Atsakovės teigimu, ieškovų pateikiamomis turto vertinimo ataskaitomis neturėtų būti vadovaujamasi, nes: 1) nustatyta ne šiam ginčui aktualių ginčo žemės sklypo dalių vertė, bet apskritai ieškovės žemės sklypų vertė, kuri, akivaizdu, yra didesnė, nes neturi atitinkamų apribojimų; 2) ieškovai ginčui aktualių sklypų dalių, kuriose nustatyti servitutai, vertę, nustatė patys, tiesiog pritaikydami proporcijas, tačiau tai negali būti laikoma tinkamu žemės sklypo dalių verčių nustatymu; 3) ieškovų pateiktame turto vertinime neaptarta nustatytų servitutų įtaka tiek ieškovų žemės sklypų vertei, tiek šių sklypų dalių, kuriose nustatyti servitutai vertei, vertės kaitai; 4) ieškovų pateiktuose turto vertinimuose nenustatyta faktiškai patirtų nuostolių (ar gautos naudos) dėl nustatytų servitutų dydžio; 5) turto vertinimas atliktas 2017 m. gegužės 3 d., nors servitutai nustatyti teismo sprendimais dar 2009 m. 6) turto vertinimas atliktas neįvertinus, kad ieškovams priklausančių žemės sklypų dalyje yra nustatytas servitutas; 7) turto vertinimo objektyvumu leidžia abejoti ir aplinkybė, kad valstybės įmonės Registrų centre registruota aptariamų sklypų vertė yra 5 kartus mažesnė. Nagrinėjamu atveju atsakovė, geranoriškai sutikdama atlyginti galimai ieškovų patiriamus nuostolius dėl servitutų nustatymo, vadovavosi Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) ir nustatė, kad sklypo bendraturčiams, proporcingai turimos dalies bendrojoje nuosavybėje plotui, gali būti sumokėtas toks atlyginimas: už 1,4 ha ploto sklype nustatytą bendro 0,2064 ha ploto servitutą – 7 555 Eur, už 0,6 ploto sklype nustatytą bendro 0,0488 ha ploto servitutą – 440 Eur, iš viso – 7 995 Eur. Ieškovai nepateikė nesutikimo su tokiu apskaičiavimu argumentų.
4. Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 25 736,40 Eur dydžio kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 25 736,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės ieškovui priteisė 39 051,90 Eur dydžio kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 39 051,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovė, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-172-567/2014) patvirtintos taikos sutarties pagrindu perėmusi inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytojo, taip pat savininko teises bei pareigas servitutais suvaržytoje ieškovų žemėje, kartu perėmė ir pareigą sumokėti ieškovams teisingą atlyginimą už jų nuosavybės suvaržymą servitutais. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus, kad ji nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ieškovų pareikštą reikalavimą, atmetė kaip nepagrįstus.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovų teisė gauti teisingą atlyginimą už nustatytus servitutus realiai buvo pažeista, kai 2017 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. A51-80783/17(2.14.2.12-MP8) atsakovė nurodė konkrečias sumas, kurias sutinka sumokėti, ir ieškovams tapo aišku, jog didesnio atlyginimo jie taikiu sutarimu negaus, todėl teismas sprendė, kad ieškovai reikalavimą priteisti iš atsakovės atlyginimą už nustatytus servitutus pareiškė nepraleidę ieškinio senaties termino (ieškinys pateiktas teismui 2018 m. liepos 4 d.).
8. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti jiems teisingą kompensaciją už praradimus dėl servitutų nustatymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad dėl nutiestų asfaltuotų gatvių, sutvarkytos infrastruktūros daromas teigiamas poveikis ieškovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių, nesuvaržytų servitutais, rinkos vertei. Be to, teismas pripažino, kad ieškovai neįrodė, jog likusių žemės sklypų dalių, kurios nesuvaržytos servitutais, rinkos kaina sumažėjo, ir kad likusių žemės sklypų dalių jie negali naudoti pagal tiesioginę – žemės ūkio – paskirtį.
9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, atsižvelgė ne tik į tai, kad dėl servitutų nustatymo ieškovai patyrė didelių suvaržymų, iš esmės netekdami žemės sklypų dalies, bet ir į tai, kad jie dėl to gavo ir naudos, nes įgijo galimybę pasiekti savo žemės sklypus asfaltuota gatve. Taip pat teismas įvertino ir servitutais suvaržytas ieškovų žemės sklypo dalis (apie 14,74 proc., 8,13 proc.), ir nustatė, kad servitutai nustatyti abiejuose žemės sklypuose iš krašto, ne sklypų viduryje, taigi ieškovai turi galimybę savo nuožiūra naudoti likusias žemės sklypų dalis (atitinkamai – 1,1936 ha ir 0,5512 ha), nesuvaržytas servitutais. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad šių servitutų turėtoja – atsakovė – iš servituto negauna ekonominės naudos, ir ieškovų 2013-2014 m. bylinėjimasis dėl neteisėtai jų žemės sklypuose atliekamų inžinerinių tinklų statybos darbų sukėlė ieškovams ilgą laiką trunkančius nepatogumus, rūpesčius.
10. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad ginčo servitutais ieškovų nuosavybės teisės suvaržytos esmingai (servitutais suvaržytose žemės sklypų dalyse nustatyti susisiekimo komunikacijų (gatvių) ir inžinerinių tinklų servitutai, suteikta teisė bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis), be to, nuosavybės teisė suvaržyta neterminuotai, 17,40 arų, 4,35 arų, 0,53 arų žemės sklypų dalyse nutiestos asfaltuotos (duomenys neskelbtini) atkarpos, įrengti šaligatviai, dėl to ieškovai objektyviai neturi ir neturės galimybių naudotis šiomis sklypų dalimis pagal tiesioginę paskirtį, pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka ieškovams mokėtina vienkartinė kompensacija, kurios nustatymo esminis kriterijus – servitutais užimtų žemės sklypų dalių rinkos vertė.
11. Teismas sutiko su atsakove, kad pagal bendrąją taisyklę kompensacija apskaičiuojama pagal žemės sklypo dalių, kurioms nustatyti servitutai, rinkos vertę servitutų nustatymo teismo sprendimu dieną, nagrinėjamu atveju – 2009 m. birželio 25 d. Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas pažymėjo esant tikslinga atsižvelgti į tai, kad realius servitutais nustatytus suvaržymus ieškovai patyrė 2017 metais, kai buvo nutiestos asfaltuotos gatvės ir jie prarado bet kokias galimybes naudotis žemės sklypų dalimis, kuriose nustatyti servitutai. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovams priteistino atlyginimo už nustatytus servitutus, vadovavosi ieškovų užsakymu atliktu jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertinimu (turto vertinimo ataskaita) ir šių žemės sklypų rinkos verte, nustatyta 2017 m. gegužės 3 d.
12. Sprendime nurodyta, kad pagal ieškovų pateiktą vertinimą 0,6000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas lyginamuoju metodu įvertintas 212 000 Eur, taigi šio žemės sklypo 1 aro rinkos vertė – apie 3 533 Eur; 1,4000 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypas lyginamuoju metodu įvertintas 495 000 Eur, taigi šio sklypo 1 aro rinkos vertė – apie 3 536 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad 0,6000 ha žemės sklype nustatyto 0,0488 ha ploto servituto žemėje nutiestos asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvių atkarpos, įrengti šaligatviai ir ieškovai objektyviai neturi galimybių naudotis šia sklypo dalimi pagal tiesioginę paskirtį, už šią žemės sklypo dalį teismas sprendė esant teisinga priteisti kompensaciją, apskaičiuotą pagal šio žemės sklypo 1 aro rinkos vertę, kuri lygi 17 242 Eur. Dėl 1,4000 ha žemės sklype nustatyto 0,2064 ha ploto servituto teismas pažymėjo, kad asfaltuota (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa su šaligatviu nutiesta 17,40 arų sklypo dalyje, o 3,24 arų servitutu suvaržyta sklypo dalis gatve neužstatyta, per šią dalį eina aukštos įtampos požeminė elektros linija. Teismas, siekdamas kiek įmanoma teisingos kompensacijos, sprendė, kad už 17,40 arų servitutu suvaržytą sklypo dalį, kuri užstatyta gatve ir šaligatviu, kompensacija nustatytina pagal šios dalies rinkos vertę – 61 521 Eur. Įvertinęs tai, kad 3,24 arų servitutu suvaržyta sklypo dalis gatve neužstatyta, ieškovai turi tam tikrų galimybių naudotis šia sklypo dalimi, teismas kompensaciją už 3,24 arų servitutą nustatė šios žemės sklypo dalies rinkos vertę (11 456 Eur) sumažinęs 30 proc. (8 019 Eur). Taigi dėl 1,4000 ha žemės sklype nustatyto 0,2064 ha bendro ploto servituto bendra kompensacijos suma būtų lygi 69 540 Eur.
13. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuostolių sumą, sprendime nurodė, kad ieškovams dėl servituto nustatymo patirti nuostoliai kompensuotini proporcingai jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių plotui.
14. Teismas įvertino ir tai, kad dėl ginčo servitutų nustatymo ieškovai ne tik patyrė didelių praradimų, iš esmės netekdami žemės sklypų dalies, bet gavo ir naudos, nes įgijo galimybę pasiekti savo žemės sklypus asfaltuota gatve, todėl siekiant abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą atitinkančios ir kartu teisingos kompensacijos, ieškovams apskaičiuotos kompensacijų sumos turi būti mažintinos 10 proc. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė esant pagrindui iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 25 736,40 Eur (28 596 Eur – 10 proc.) dydžio kompensaciją, ieškovui – 39 051,90 Eur (43 391 Eur – 10 proc.) dydžio kompensaciją už jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalių suvaržymą servitutais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio tenkinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad ieškovai iškart po 2009 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo kreipėsi į viešpataujančio daikto savininkę UAB „Gabijos investicijos“ ir reikalavo kompensacijos už nustatytus servitutus. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovė, UAB „Gabijos investicijos“ ieškovams pasiūlė sumokėti 2 000 Lt. Ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu turėjo būti laikomas būtent 2009 m. ieškovų kreipimasis į viešpataujančio daikto savininkę UAB „Gabijos investicijos“, kuriuo buvo reikalauta įvykdyti prievolę – atlyginti už nustatytus servitutus, o ne 2017 m., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Būtent 2009 m. ieškovai sužinojo, kad už jų žemės sklypuose nustatytus servitutus jiems turi būti atlyginta.
15.2. Visiškai nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovai tikėjosi su atsakove išspręsti atlyginimo už nustatytus servitutus klausimą. Ieškovai į atsakovę kreipėsi tik 2017 m., t. y. praėjus net aštuoneriems metams po servitutų nustatymo ir jau praleidę ieškinio senaties terminus. Aplinkybė, kad atsakovė geranoriškai siūlė atlyginimą, niekaip nepaneigia praleisto ieškinio senaties termino fakto.
15.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiejo 2017 m. įrengtą kelią su ieškovų ieškinio senaties termino eigos pradžia, kadangi teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo atsiradimas siejamas ne su statinio pastatymu, bet su servituto nustatymu.
15.4. Ieškovai, gavę jiems netinkantį pasiūlymą iš UAB „Gabijos investicijos“, savo teisių negynė, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nors ir buvo atstovaujami advokatų. Aplinkybė, kad vyko derybos su atsakove, neturėtų būti vertinama kaip reikšminga sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą, kadangi ji įvyko jau pasibaigus senaties terminui.
15.5. Ieškovai teismo prašė priteisti būtent nuostolius, o ne kompensaciją už nustatytus servitutus. Taigi, teismas privalėjo vadovautis ieškinio reikalavimais ir nenukrypti nuo ieškinio ribų. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė konkrečius įrodymus – teismo ekspertės D. A. atlikto vertinimo išvadą Nr. 1907/63 (toliau – specialisto išvada). Šioje išvadoje konkrečiai nurodoma, kokius nuostolius dėl servitutų nustatymo ieškovai galėjo patirti – ekspertė įvertino ieškovams priklausančių žemės sklypų dalių, kuriuose nustatyti servitutai, kainos sumažėjimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šia išvada nesivadovavo.
15.6. Servitutai buvo nustatyti ne visoje ieškovams priklausančių sklypų dalyje, o ypač mažoje sklypų dalyje. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su ieškovais ir pirmosios instancijos teismu, kad servitutų nustatymas šiuo atveju prilygsta žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams.
15.7. Ieškovų pateikiamomis turto vertinimo ataskaitomis nagrinėjamu atveju neturėjo būti vadovaujamasi, kadangi turto vertinime nustatyta ne šiam ginčui aktualių ginčo žemės sklypo dalių, kuriose nustatytas servitutas, vertė; ieškovai šių dalių vertę nustatė patys, pritaikydami proporcijas; turto vertinime neaptariama ir neįvertinama nustatytų servitutų įtaka ieškovų žemės sklypų vertei; nenustatinėjama ieškovų faktiškai patirtų nuostolių; turto vertinimas buvo atliktas 2017 m. gegužės 3 dienai, nors servitutai buvo nustatyti dar 2009 m. teismo sprendimais.
15.8. Ieškovams galėtų būti priteistas 7 995 Eur nuostolių atlyginimas (proporcingai turimos dalies bendrojoje nuosavybėje plotui) už servitutų nustatymą ieškovams priklausančiuose sklypuose. Ši suma nustatyta taikant Metodikos nuostatas.
16. Ieškovai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Nors ieškiniams dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovai prašė atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius, priteisiant jiems vienkartinę kompensaciją. Atsakovės pareiga atlyginti nuostolius tarnaujančio daikto savininkui, sumokant vienkartinę ar periodinę kompensaciją, atsirado nuo servituto nustatymo momento (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties įsiteisėjimo), tačiau tai nereiškia, kad tarnaujančio daikto savininko teisė reikalauti atlyginimo ribojama trejų metų senaties termino, kadangi tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios, pamatinių teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
16.2. Tarnaujančio daikto savininko teisių pažeidimas tęsiasi kiekvieną dieną, kadangi asmuo, kurio naudai servitutas nustatytas, ne tik neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, t. y. neatlygina nuostolių tarnaujančio daikto savininkui, sumokant vienkartinę ar periodinę kompensaciją (nors tokią jo pareigą nustato įstatymas), bet ir toliau aktyviais veiksmais pažeidinėja tarnaujančio daikto savininko teises. Dėl to asmuo, kurio naudai nustatytas servitutas, turi pareigą atlyginti nuostolius, sumokėdamas tarnaujančio daikto savininkui vienkartinę ar periodinę kompensaciją, visą laikotarpį, t. y. tol, kol naudojasi servituto suteikiamomis teisėmis.
16.3. Nagrinėjamu atveju ieškovų teisė į teisingą atlyginimą už jų žemėje nustatytus servitutus ir jų pagrindu nutiestą viešąją miesto infrastruktūrą (kas iš esmės atitinka žemės paėmimą visuomenės poreikiams) iki šiol buvo neapginta, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas įpareigodamas servituto turėtoją atlyginti ieškovams dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius.
16.4. Atsakovė nepagrįstai siekia atriboti dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą nuo kompensacijos. Nors ieškovai formaliai liko aptariamų žemės sklypų dalių savininkais, šių dalių vertė tik nominali, kadangi dėl juose nutiestų miesto gatvių atkarpų realiai savininko teisių įgyvendinti ieškovai negali, į ką pagrįstai atsižvelgė teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo ieškovų patirtų nuostolių dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovams ir trečiajam asmeniui A. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai: 1,4 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 0,6 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šių sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Ieškovei priklauso 4600/14000 dalys, ieškovui – 7000/14000 dalys, trečiajam asmeniui A. Z. – 2400/14000 dalys 1,4 ha ploto žemės sklypo. 0,6 ha ploto žemės sklypo 2000/6000 dalys yra ieškovės, 3000/6000 dalys – ieškovo, 1000/6000 dalys – trečiojo asmens A. Z. nuosavybė.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009, galutinai išsprendė ginčą dėl servituto 1,4 ha ploto žemės sklype nustatymo ir nustatė tokį servitutą – teisę bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis žemės sklypo dalimis: 1 740 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksais 1, 2, 8, 9, 10, 6, 7, ir 324 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta indeksais 9, 11, 12, 13, 14, 10, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir tiesti inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas nurodytose žemės sklypų dalyse pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame detaliajame plane numatytus sprendinius tam, kad UAB „Gabijos investicijos“ galėtų tinkamai naudotis viešpataujančiais daiktais – UAB „Gabijos investicijos“ nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais (duomenys neskelbtini) . Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pripažino žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, savininkų teisę į atlygintiną servitutą.
20. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/2014 patvirtino UAB „Gabijos investicijos“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, nutiestų, be kita ko, per ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus, statytojo teises, taip pat šių tinklų ir komunikacijų nuosavybės teisę UAB „Gabijos investicijos“ perdavė neatlygintinai atsakovei.
21. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. birželio 30 d. rašto matyti, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo. Atsakovė šiame rašte nurodė sutinkanti prisiimti UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojimus ieškovų atžvilgiu ir atlyginti dėl servituto nustatymo ieškovų patirtus nuostolius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. lapkričio 22 d. pasiūlė ieškovams, kaip sklypų bendraturčiams (proporcingai turimos dalies bendrojoje nuosavybėje plotui) už nustatytus servitutus sumokėti tokį atlyginimą: 1) už 1,4 ha ploto sklype nustatytą bendro 0,2064 ha ploto servitutą – 7 555 Eur; 2) už 0,6 ha ploto sklype nustatytą bendro 0,0488 ha ploto servitutą – 440 Eur. 2018 m. sausio 11 d. rašte, adresuotame atsakovei, ieškovai nurodė nesutinkantys su kompensacijų dydžiais, ir pasiūlė atsakovei nupirkti jiems priklausančių žemės sklypų dalis, kuriose nustatyti servitutai, arba išmokėti atlyginimą už servitutus pagal 2017 m. gegužės 26 d. turto vertinimo ataskaitose nurodytą sklypų rinkos kainą: už 0,2064 ha ploto servitutą – 70 714,28 Eur, už 0,488 ha servitutą – 17 242,66 Eur.
22. Šalims nepavykus susitarti dėl kompensacijų už nustatytus servitutus, ieškovai 2018 m. liepos 4 d. pareiškė ieškinį dėl nuostolių už servitutų nustatymą priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ieškovų į bylą pateiktu žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, 2017 m. gegužės 11 d. atliktu turto vertinimu (turto vertinimo ataskaitos), atsižvelgęs į servituto neterminuotą pobūdį, servitutu suvaržytas žemės sklypo dalis, jų išsidėstymą bendrame žemės sklype, servituto tikslą (visuomenės poreikiams tenkinti) iš dalies tenkino ieškovų reikalavimus.
Dėl ieškinio senaties taikymo
23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo nuo 2017 m. lapkričio 22 d., ir pripažino, kad ieškinys paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trejų metų termino.
24. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).
25. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pozicija bei skundžiamo sprendimo motyvais dėl ieškinio senaties taikymo, nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovų pareikštam reikalavimui priteisti kompensaciją dėl servituto nustatymo, yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Atsakovė, apeliaciniame skunde prašydama ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. ir taikyti ieškinio senatį, vadovavosi pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybe, kad ieškovė dėl atlyginimo už nustatytus servitutus 2009 m. kreipėsi į UAB „Gabijos investicijas“, tačiau bendrovei pasiūlius 2 000 Lt, ieškovė šio pasiūlymo atsisakė. Pirmosios instancijos teismas sprendimą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo 2017 m. taip pat motyvavo ir tuo, kad 2017 m. nutiesus kelią ir išasfaltavus gatves, buvo realiai suvaržytos ieškovų teisės, t. y. neliko objektyvios galimybės naudotis žemės sklypų dalimis, kuriose nustatyti servitutai.
27. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
29. Minėta, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose galutinai ir neginčytinai buvo nustatytas servitutas. Kasacinis teismas šioje nutartyje pripažino, kad nustatytas servitutas turi būti atlygintinas, ir šalys turi susitarti dėl jų dydžio. Ieškovai neneigia, kad ieškovė 2009 m. kreipėsi į UAB „Gabijos investicijos“ dėl kompensacijos už žemės sklypams nustatytus suvaržymus išmokėjimo. Ši aptarta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad subjektyvusis ieškovų sužinojimo apie savo teisės pažeidimą momentas, t. y., kad taikiai nepavyks susitarti dėl kompensacijos dydžio, sietinas su ieškovės veiksmais 2009 m. kreipiantis į UAB „Gabijos investicijas“ su prašymu išmokėti kompensaciją ir bendrovės atsakymu, netenkinusiu ieškovų. Jau šio kreipimosi metu ieškovai žinojo, kad jie turi teisę į tam tikrą atlyginimą dėl servituto jų žemės sklypams nustatymo. Gavę UAB „Gabijos investicijos“ pasiūlymą, ieškovai turėjo suvokti, kad už servitutą nebus sumokėta daugiau nei 2 000 Lt, kas pažeidžia jų teisę gauti teisingą kompensaciją už jiems priklausančių žemės sklypų apsunkinimą.
30. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams prasidėjo 2017 m., padaryta netinkamai aiškinant ir taikant CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles. Tai, kad ieškovai tik 2017 m. nutiesus kelią, šaligatvius, objektyviai prarado galimybę naudotis žemės sklypo dalimis, kurioms nustatytas servitutas, nelaikytina svarbiu faktu nustatant ieškinio senaties termino pradžią, kadangi, 2017 m. kelio, šaligatvių nutiesimas nesuteikė pagrindo ieškovams manyti, kad šiais veiksmais buvo pažeista jų teisė į adekvačią kompensaciją dėl servituto nustatymo. Minėta, kad būtent ieškovų nesutikimas su UAB „Gabijos investicijos“ pasiūlyta suma, bendradarbiavimo šiuo klausimu nebuvimas turėjo suponuoti ieškovų suvokimą dėl jų teisės gauti teisingą atlygį pažeidimą.
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pritaria atsakovės pozicijai, kad ieškovai, 2018 m. liepos 4 d. pateikdami ieškinį teismui, praleido trejų metų ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms apginti.
32. Nors ieškovai neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, teismas šiuo klausimu pasisakė ex officio. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime yra pažymėjęs, kad net ir nustačius kitą ieškinio senaties termino pradžią ir konstatavus jo praleidimą, bylos aplinkybės, susijusios su ieškovų veiksmais, atsakovės pozicija, teiktų pakankamą pagrindą praleistą terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Atsakovė apeliaciniame skunde kritikuoja šį teismo motyvą apeliuodama į jo nepagrįstumą bei teismo pozicijos nenuoseklumą pasisakant dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamu atveju.
33. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties terminų atnaujinimo taisyklės taikomos taip pat ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams (CK 1.132 straipsnis). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
34. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės prieštaravimus dėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą egzistavimo, atkreipia dėmesį į atsakovės veiksmus, ieškovams kreipusis į ją su prašymu atlyginti ieškovų patirtus nuostolius dėl servituto nustatymo. Minėta, kad atsakovė po ieškovės prašymo gavimo, 2017 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad, UAB „Gabijos investicijos“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, už žemės sklypuose nustatytus servitutus šių sklypų bendraturčiams geranoriškai sutinka atlyginti atsakovė. Rašte nurodyta, kad konkretus pasiūlymas bus pateiktas nedelsiant, kai tik bus gauti individualaus vertinimo duomenys. Kitame atsakovės rašte – 2017 m. lapkričio 22 d. – ji taip pat atkreipė ieškovų dėmesį, kad UAB „Gabijos investicijos“ neįvykdžius savo įsipareigojimų, atsakovė geranoriškai sutinka atlyginti už servitutus savo biudžeto lėšomis. Kitaip tariant, atsakovė susirašinėjimuose su ieškovais pripažino savo pareigą ieškovų atžvilgiu, jos neginčijo, kas suteikė ieškovams pagrįstą pagrindą tikėtis gauti atlyginimą už servituto nustatymą.
35. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018). Taigi, vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, taikant ieškinio senatį, teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo atsižvelgti į priešingus šalių interesus bei nuspręsti, kuriam iš jų suteikti pirmenybę – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ar garantuoti teisinių santykių stabilumą.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, akcentuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie šalių santykių stabilumą, o būtent – kad atsakovė, suėjus ieškinio senaties terminui, pagrįstai prievolę ieškovų atžvilgiu laikė pasibaigusia. Esant tokiai išvadai, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nekvestionuojama ieškovų teisė į atlygintiną servitutą, ir neginčijamas ieškovų teisių suvaržymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtina užtikrinti ieškovų realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Privalu įvertinti ir ieškovų patirtų suvaržymų mastą – servitutai nustatyti neterminuotai, šiomis žemės sklypų dalimis ieškovai neturi objektyvios galimybės naudotis. Todėl, vadovaujantis anksčiau išdėstytu bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes traktuoja kaip pagrindą ieškovams atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Dėl atlyginimo už nustatytus servitutus dydžio
37. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistinos kompensacijos dydžiu.
38. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).
39. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020).
40. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieškovai turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, atlyginimą pagal CK 4.129 straipsnį, t. y. į vienkartinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, pripažino pagrįsta atsakovės poziciją, kad pagal bendrąją taisyklę kompensacija apskaičiuojama pagal žemės sklypo dalių, kurioms nustatyti servitutai, rinkos vertę servitutų nustatymo teismo sprendimu dieną (2009 m. birželio 25 d.), tačiau šiuo atveju sprendė tikslinga atsižvelgti į tai, kad realius servitutais nustatytus suvaržymus ieškovai patyrė 2017 metais, kai buvo nutiestos asfaltuotos gatvės ir jie prarado bet kokias galimybes naudotis žemės sklypų dalimis, kuriose nustatyti servitutai. Teismas nurodė, kad byloje būtų tikslinga kompensaciją nustatyti pagal ieškovų siūlomą principą – kompensuojant servitutais suvaržyto žemės sklypų ploto vertę, kaip būtų tuo atveju, jei servitutais suvaržytos žemės sklypų dalys būtų išperkamos visuomenės poreikiams, todėl teismas vadovavosi ieškovų pateiktomis I. P. 2017 m. gegužės 11 d. atliktomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vertė buvo nustatyta 2017 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad privalu mažinti turto vertinimo ataskaitose nurodytų kompensacijų dydį. Todėl teismas aiškinosi tokias aplinkybes: kokiam žemės sklypui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio veiklai nustatytas servitutas bei kokios apimties suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkams, koks servituto išsidėstymas bendrame žemės sklype.
41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priteista kompensacija ieškovams (ieškovei – 25 736,40 Eur, ieškovui – 39 051,90 Eur), yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovės manymu, teismas turėjo vadovautis ne turto vertinimo ataskaitose nurodytomis ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kainomis, nustatytomis 2017 m. gegužės 3 d., o teismo ekspertės D. A. parengta išvada, kurioje nurodyta, koks būtų vienkartinės kompensacijos už ieškovų žemės sklypo dalims nustatytą servitutą dydis (servituto kaina), atsižvelgiant į žemės sklypų dalių, kuriose nustatytas servitutas, rinkos vertę 2009 m. birželio 25 d. (t. y. po Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimas dėl servituto nustatymo). Be to, turto vertinimo ataskaitose nustatyta ne žemės sklypo dalių, kurioms nustatytas servitutas, vertė, o viso ploto žemės sklypų vertė, kas, atsakovės manymu, taip pat negali pagrįsti ieškovams priteistinos kompensacijos už servituto nustatymą, dydį. Teisėjų kolegija pritaria tokiems atsakovės argumentams dėl toliau dėstomų motyvų.
42. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su specialisto išvados turiniu nustatė, kad 0,2064 ha žemės sklypo dalies (t. y. dalis, kuriai nustatytas servitutas) 1,4000 ha žemės sklype rinkos vertė 2009 m. birželio 25 d. buvo apie 92 600 Eur; 0,0488 ha žemės sklypo dalies 0,6000 ha žemės sklype rinkos vertė 2009 m. birželio 25 d. – apie 22 000 Eur. Pasisakydama dėl servitutų nustatymo žemės sklypų dalių, suvaržytų servitutais, rinkos kainos, teismo ekspertė D. A. nustatė, kad ši kaina galėjo sumažėti apie 30 proc., todėl 0,2064 ha žemės sklypo dalies 1,4000 ha žemės sklype kainos sumažėjimas 2009 m. birželio 25 d. galėjo būti apie 27 700 Eur; 0,0488 ha žemės sklypo dalies 0,6000 ha žemės sklype kainos sumažėjimas 2009 m. birželio 25 d. galėjo būti apie 6 600 Eur. Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados, žemės sklypo dalių, kurioms nustatytas servitutas, kaina dėl nustatyto suvaržymo galėjo sumažėti 34 300 Eur (27 700 Eur + 6 600 Eur).
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
44. Kalbant apie kompensacijos už servituto nustatymo esmę, pažymėtina, kad ja siekiama atlyginti asmens patirtus nepatogumus, nuostolius, atsiradusius dėl jam nuosavybės teise priklausančio daikto suvaržymo, kartu nesuteikiant pagrindo praturtėti. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis).
45. Taigi, atsižvelgiant į kompensacijos už servituto nustatymo prasmę, negalima pripažinti pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovautis ieškovų pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Visų pirma, šios ataskaitos neatspindi ieškovų patirtų nuostolių fakto, kadangi turto vertintoja apskaičiavo ir šiame dokumente nurodė tik bendrą viso, ieškovams priklausiančių žemės sklypų, ploto vertę šių sklypų realizavimo tikslais, neatsižvelgiant į servituto nustatymą tam tikroms jų dalims. Akivaizdu, kad žemės sklypo dalies, nesuvaržytos servitutu, kaina negali būti identiška apsunkintai žemės sklypo daliai. Dėl šios priežasties nėra teisinga taikyti proporciją nustatant žemės sklypų dalių, kurioms nustatytas servitutas, vertę, kaip padarė ieškovai, įrodinėdami kompensacijos dydį. Svarbu pažymėti ir tai, kad turto vertinimo ataskaitose užfiksuota ieškovų žemės sklypų vertė buvo nustatoma 2017 m. gegužės 3 d., o ne servituto nustatymo dieną (2009 m.), kas taip pat nėra logiška, kadangi ieškovai realiai nuostolius, susijusius su servituto nustatymu, patyrė 2009 m. nustačius šiuos suvaržymus. Nuo to momento sumažėjo žemės sklypų dalių, apsunkintų servitutais, rinkos vertė. Dėl to aplinkybė, kad tik 2017 m. žemės sklypų dalyse, kurioms nustatytas servitutas, buvo nutiestas kelias, šaligatviai ir ieškovai nuo šio momento objektyviai neteko galimybės naudotis žemės sklypų dalimis, negali būti pripažinta svarbia bei lemiama, nustatant ieškovų patirtų nuostolių dydį. Vadinasi, nustatant kompensacijos už servitutą dydį, pirmosios instancijos teismas privalėjo ją nustatyti atsižvelgiant į sklypų dalių, kurioms nustatyti suvaržymai, kainą galutinio sprendimo nustatyti servitutą dieną, o būtent – 2009 m. birželio 25 d. Dėl šios priežasties nėra tikslinga vadovautis turto vertinimo ataskaitomis kaip įrodymu, pagrindžiančiu ieškovams priteistinos kompensacijos už servituto nustatymą, dydį.
46. Kalbant apie byloje esančios specialisto išvados įrodomąją reikšmę, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti jos patikimumu. Iš specialisto išvados turinio matyti, kad nustatant žemės sklypų vertę, jų nuvertėjimą, specialistas atsižvelgė į servitutu suvaržytas žemės sklypų dalis, servituto esmę, paskirtį, įvertino reljefo teritoriją, sklypų tikslinę paskirtį, sklypų naudojimo pobūdį, išnagrinėjo rinkos konjunktūrą (paklausą, pasiūlą), įvertino žemės sklypų pardavimo kainas. Taigi, iš esmės, specialisto išvadoje yra pasisakyta dėl daugelio aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti nustatant priteistinos kompensacijos už servitutų nustatymą, dydį. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekėlė abejonių dėl specialisto išvados išsamumo, pagrįstumo, neprieštaravo jos pridėjimui prie bylos (specialisto išvada gauta vykdant mediaciją). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esanti specialisto išvada yra tinkamas įrodymas kompensacijos dydžiui ieškovams nustatyti, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų turtinius praradimus, nepagrįstai vadovavosi ieškovams priklausančio turto verte, buvusia 2017 m., todėl konstatuoja, jog priėmus apskųstą teismo sprendimą buvo neteisingai apskaičiuoti ieškovų patirti nuostoliai dėl servitutų nustatymo.
47. Minėta, kad pagal specialisto išvadą 2009 m. birželio 25 d. 0,2064 ha žemės sklypo dalies (t. y. dalis, kuriai nustatytas servitutas) 1,4000 ha žemės sklype rinkos vertė buvo apie 92 600 Eur; 0,0488 ha žemės sklypo dalies 0,6000 ha žemės sklype – apie 22 000 Eur; žemės sklypų dalių, suvaržytų servitutais, rinkos kainos sumažėjimas 2009 m. birželio 25 d. atitinkamai galėjo būti apie 27 700 Eur ir 6 600 Eur. Atsižvelgiant į kompensacijos paskirtį – siekis atlyginti asmeniui jo patirtus nuostolius, praradimus, patirtus dėl servitutų nustatymo, t. y. kokia dalimi sumažėjo ieškovams priklausančių žemės sklypų, kuriems nustatytas servitutas, kaina, į specialisto išvadoje nurodytą tokių žemės sklypų rinkos kainos sumažėjimą, apeliacinės instancijos teismas mano esant teisinga ieškovams už 0,2064 ha žemės sklypo dalį (t. y. dalis, kuriai nustatytas servitutas) 1,4000 ha žemės sklype priteisti 27 700 Eur; 0,0488 ha žemės sklypo dalį 0,6000 ha žemės sklype – 6 600 Eur kompensaciją.
48. Priklausomai nuo ieškovams priklausančių žemės sklypų, kuriems nustatyti servitutai, dalių, ieškovei dėl servituto nustatymo 1,4000 ha žemės sklype priteistina 9 141 Eur dydžio kompensacija (4600/14000 dalys), 0,6000 ha žemės sklype – 2 200 Eur (2000/6000 dalys), iš viso – 11 341 Eur; ieškovui dėl servituto nustatymo 1,4000 ha žemės sklype priteistina 13 850 Eur (7000/14000 dalys), 0,6000 ha žemės sklype – 3 300 Eur (3000/6000 dalys), iš viso – 17 150 Eur, kompensacija.
49. Išdėstytos išvados teisingumui neturi įtakos atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad skaičiuojant ieškovams priteistinos kompensacijos dydį, tikslinga vadovautis Metodikos nuostatomis. Iš Metodikos 1 punkto matyti, kad ji reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu aktu, nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. Dėl šio akto taikymo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad taikyti teisės akto nuostatas, nereglamentuojančias byloje nagrinėjamo atvejo, neprivaloma, tačiau, apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo, į Metodikos nuostatas gali būti atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl kompensacijos dydžio už ieškovų žemės sklypams nustatytą servitutą esant parengtai specialisto išvadai, kuri atlikta konkrečiai ieškovų žemės sklypų vertei nustatyti, vadovautis Metodika nėra tikslinga, kadangi ji numato tik bendras formules, pagal kurias apskaičiuojama vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Dėl bylos procesinės baigties
50. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai neįtakoja šioje nutartyje nurodytų išvadų.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė ieškovams priklausančių žemės sklypų dalių, kurioms nustatytas servitutas, vertės nustatymo momentą, nepagrįstai nesirėmė byloje esančia specialisto išvada, ir be teisinio pagrindo priteisė ieškovams iš atsakovų padidintą kompensaciją už servituto nustatymą, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria nustatytas kompensacijos už servituto nustatymą dydis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
52. Iš dalies sutikus su atsakovės pateiktu apeliaciniu skundu, ir pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
53. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
54. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažėja ieškovams priteistinos kompensacijos dydis, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovams priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė prašė priteisti jai 29 725 Eur, ieškovas – 45 109 Eur nuostolių. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus priteisti ieškovei 11 341 Eur, ieškovui – 17 150 Eur, t. y. kiekvieno iš jų reikalavimus tenkinus po 38 proc., iš atsakovės ieškovams priteistina 38 procentai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
55. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 3 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už prašymų atsakovei, ieškinio parengimą – 1 200 Eur, už atstovavimą mediacijos procese – 1 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagrįstomis bei įrodytomis teisinės pagalbos išlaidomis pripažintinos tik ieškovės sumokėtos 300 Eur (2018 m. balandžio 27 d.) ir 300 Eur (2018 m. gegužės 14 d.), iš viso – 600 Eur; ieškovo – 300 Eur (kvitas be datos), 300 Eur (2019 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimas, mokėtojas Z. Z.), iš viso – 600 Eur. Atsižvelgiant į tai, kiekvienam ieškovui iš atsakovės priteistina po 228 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
56. Atsakovė prašė teismą priteisti jai 1 500 Eur išlaidų, sumokėtų už specialisto išvados parengimą, ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kadangi atmestų reikalavimų dalis sudaro 62 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė turi teisę į 930 Eur minėtų išlaidų, kurias atlyginti atsakovei turi abu ieškovai lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas ieškovas po 465 Eur.
57. Pateikiant ieškinį, ieškovė sumokėjo 250 Eur žyminį mokestį (iš turimų mokėti 668,81 Eur), likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ieškovė prašė atidėti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovei atidėjo 418,81 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, ieškovui – 901,63 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą (iš 901,63 Eur turimo mokėti žyminio mokesčio) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškovų patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38 proc. (atmestų – 62 proc.), iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 165 Eur (668,81 Eur x 62 proc. – 250 Eur), iš ieškovo – 559 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jam buvo atidėtas.
58. Atsižvelgiant į ieškovų atmestų ieškinio reikalavimų dalį (62 proc.), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 254 Eur žyminio mokesčio, ir 342,6 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas ieškovui, viso 596,6 Eur.
59. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo patirta 12,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš ieškovų į valstybės biudžetą priteistina po 3,87 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti, atsakovės – 4,64 Eur (CPK 96 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
60. Taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, taikoma ir skirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 straipsniai).
61. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis apeliacinio skundo argumentais, sumažino pirmosios instancijos teismo ieškovams iš atsakovės priteistinas sumas: ieškovei – 14 395,40 Eur, ieškovui – 21 901,90 Eur suma. Vadinasi, atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 56 proc., todėl atsakovė įgijo teisę į 56 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovai – į 44 proc.
62. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį, 2020 m. vasario 25 d. sumokėjo 1 197 Eur žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus 56 proc. jos pareikštų reikalavimų, atsakovei iš kiekvieno ieškovo priteistina po 335,16 Eur žyminio mokesčio.
63. Ieškovai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas bei duomenis, pagrindžiančius šias išlaidas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovams priteistinos 44 proc. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nustatė, kad ieškovų prašoma priteisti 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) nurodytų maksimalių atlyginimo dydžių, todėl 44 proc. šios sumos (220 Eur) priteistina ieškovams iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ieškovei T. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 341 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) kompensacijos už jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 11 341 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ieškovui Č. Z. (Č. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 150 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kompensacijos už jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose nustatytus servitutus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 17 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų T. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. Z. (Č. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 465 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233).
Priteisti iš ieškovės T. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 3,87 Eur (tris eurus aštuoniasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 168,87 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 87 centus), ir atsakovo Č. Z. (Č. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 559 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 3,87 Eur (tris eurus aštuoniasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 562,87 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas sumas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) į valstybės biudžetą 596,6 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 60 centų) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas, taip pat 4,64 Eur (keturis eurus 64 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 601,24 Eur (šešis šimtus vieną eurą 24 centus) bylinėjimosi išlaidų. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.“
Priteisti iš ieškovų T. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. Z. (Č. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111109233) po 335,16 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 16 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ieškovų T. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Č. Z. (Č. Z.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Aldona Tilindienė
Jūratė Varanauskaitė