Civilinė byla Nr. e2A-2080-657/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05292-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutės Budžienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurus LT“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Holdlita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eurus LT“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Holdlita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Eurus LT“ 2 015,30 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė su užsakovu AB „Panevėžio statybos trestas“ filialu „Genranga“ 2023 m. kovo 3 d. sudarė statybos subrangos sutartį dėl statybos darbų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). Daliai darbų pagal šią sutartį atlikti ieškovė subrangovu pasamdė atsakovę. Darbų atlikimo metu atsakovės darbuotojai pažeidė ir sugadino jau įdėtus pastato langų stiklo paketus, kurie tapo netinkami. Užsakovas šiems defektams ištaisyti pasamdė UAB „Megrame“, defektų šalinimo kaina – 2 015,30 Eur, kurią ieškovė atlygino užsakovui. 2024 m. birželio 18 d. pagal ieškovės ir atsakovės susitarimą, ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui sąskaitą 2 015,30 Eur sumai, tačiau atsakovė pastarosios neapmokėjo.

3.       Atsakovė UAB „Eurus LT“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad objekte dirbo ir kiti darbuotojai, kurie galėjo sugadinti lango stiklų paketus. Neegzistuoja jokie objektyvūs įrodymai, kad tariama žala buvo sąlygota būtent atsakovės darbuotojų. Atsakovė niekada nesutiko su tokios tariamos žalos atsakomybe, todėl jokių susitarimų būti negalėjo. Atsakovė posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Holdlita“ iš atsakovės UAB „Eurus Lt“ 2 015,30 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 045 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas darė išvadą, jog byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės UAB „Eurus Lt“ sutartinės atsakomybės taikymo pagal tarp šalių sudarytą žodinę statybos rangos sutartį ir nustatė, kad reiškiamas reikalavimas susijęs su atsakovės darbuotojų padaryta žala kitiems turto elementams (langams), kas laikytina ne tarp šalių sulygtos Statybų rangos sutarties dėl atliktų fasado įrengimo darbų trūkumu, o sutartinės civilinės atsakomybės dalyku, dėl ko nėra pagrindo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą.

7.       Teismas nurodė, kad detaliai ištyręs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendė jog visų duomenų visumos pagrindu darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovė pažeidė šalių sudaryta Statybų rangos sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tai yra, atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo priežastiniame ryšyje su ieškovės prašoma priteisti žala. Nurodė, kad atsakovė yra verslininkas, todėl sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Sprendė, kad labiau tikėtina išvada, kad atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, lėmė, kad atsirado ieškovės prašoma priteisti žala.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad langai buvo apgadinti iš esmės visų ginčo objekte ventiliuojamą fasadą įrenginėjusių subjektų, t. y. tiek pačios AB „Panevėžio statybos trestas“ darbuotojų, tiek ieškovės, tiek ir UAB „Bolika“. Visa nuostolių suma buvo proporcingai išdalinta kiekvienam rangovui, pagal jų atlikto darbo zonas. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės teikia pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ir atsakovės darbuotojai įrenginėdami ventiliuojamą fasadą, pjaustė metalines karkaso detales ir ne tik specialiai pjaustymui įrengtoje vietoje, tačiau ir ant pastolių, kt. (prie stiklų). Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, visų 6–7 aukšte apgadintų stiklų pažeidimo mechanizmas buvo tas pats – apdeginimas nuo kampinio šlifuoklio žiežirbų. Teismo vertinimu, atsakovė byloje nepagrindė savo atsikirtimų, jog pagal langų stiklų apgadinimo mechanizmą, žalą padarė kiti prie objekto dirbę darbuotojai. Juolab, kaip seka iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pastoliai objekte buvo sumontuoti dėl fasado įrengimo darbų, taip pat panaudoti įrengiant balkono turėklus ir valant langus.

9.       Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys sutartinių santykių pagrindu susitarė, kad ieškovė įsipareigoja prižiūrėti atsakovės atliekamus darbus, pasirūpinti tam tikromis darbo sąlygomis (apdengtais langais ir pan.). Atsakovės vadovas, matydamas, kad jo darbuotojai dirba prie neuždengtų langų, taip pat suvokdamas, kad metalo apdirbimo kampiniu šlifuokliu metu gali būti pažeisti langų stiklai, nesiėmė visų būtinų priemonių jiems uždengti ir konstatavo, kad atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, pasireiškęs veiksmų neatlikimu, kuriuos dėmesingas, rūpestingas ir kvalifikuotas rangovas atliktų, siekdamas išvengti žalos užsakovo turtui (įrenginėjant ventiliuojamą fasadą kampinių šlifuokliu prie langų stiklų, nepasirūpinus tinkama jų apsauga) yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovės nurodoma patirta žala.

10.       Teismas sprendė, kad ieškovė aiškiai nurodė, kokiu būdu užsakovas paskaičiavo žalos dydį visiems rangovams. Nurodė, kad analogišku principu žalos dydis buvo paskaičiuotas ir atsakovei, todėl pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos principą, jei atsakovė nesutiko su ieškovės apskaičiuota žalos suma, ji turėjo teisę teikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio paskaičiavimo nepagrįstumą, tačiau tokie duomenys teismui nebuvo pateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atsakovė UAB „Eurus LT“ apeliaciniame skunde prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir šališkas. Teismas rėmėsi tik ieškovės pozicija, pažeidė rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, visą įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei, nors ieškovė neįrodė, nei žalos fakto, nei priežastinio ryšio su atsakovės veiksmais. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti dar ir į visą situacijos chronologiją, datas, ieškovės veiksmų eiliškumą

11.2.       Teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovė atsiskaitė su užsakovu, nors užskaitos atliktos tarp skirtingų juridinių asmenų (PST ir jo filialo „Genranga“), o buhalteriniai duomenys nesutampa. Ieškovė nepateikė atsakymo į 2024 m. birželio 4 d. pranešimą, nors būtent juo remiasi Nuostolių atlyginimo sąskaitoje, todėl neaišku, kokia konkreti žala ir, dėl kokių aplinkybių kompensuota. Nuostolių sąskaita Nr. 24-06-11 nepatvirtina, kad ji susijusi būtent su atsakovės atliktais darbais ar sugadintais langais. Teismas neatsižvelgė į generalinio rangovo atsakomybę. Nors teismas pripažino, kad generalinis rangovas netinkamai organizavo darbus, tačiau visą atsakomybę perkėlė atsakovei.

11.3.       Teismas nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir stiklų apgadinimo, liudytojų parodymus vertino selektyviai ir be pakankamų įrodymų pripažino, kad langus sugadino atsakovės darbuotojai, nors liudytojų parodymai rodo, kad tokius pažeidimus galėjo padaryti ir kiti rangovai, dirbę objekte. Teismas rėmėsi tik ieškovės liudytojo J. A. parodymais, ignoruodamas kitus liudytojus (pvz., A. Č.), kurie nurodė, kad panaši žala galėjo atsirasti nuo vidinės apdailos darbų. Teismas taip pat rėmėsi nepatikimais ieškovės vadovo parodymais, kuris neturi statybinės kvalifikacijos atestato ir dažnai negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus, tuo tarpu atsakovės vadovas – kvalifikuotas specialistas buvo ignoruotas. Iš liudytojų parodymų padarytos spekuliatyvios išvados („labiau tikėtina“), be konkrečių faktinių duomenų ar ekspertinių išvadų. Vienoje vietoje teismas teigia, kad atsakovės vadovas neprižiūrėjo darbuotojų, o kitoje, kad jis matė, jog langai neapdengti. Tokie teismo sprendime nurodyti teiginiai yra logiškai nesuderinami.

12.       Ieškovė UAB „Holdlita“ su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

12.1.       Apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė žalos faktą ir priežastinį ryšį su atsakovės darbuotojų veiksmais ir teisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 2 015,30 Eur žalos atlyginimą.

12.2.       Apeliantės teiginiai, kad tariama žala buvo atlyginta netinkamam subjektui, yra nepagrįsti. Rangos sutartis buvo sudaryta su AB „Panevėžio statybos tresto“ filialu „Genranga“, kuris yra to paties juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis savarankiško juridinio subjektiškumo, todėll atsiskaitymas su AB „Panevėžio statybos trestu“ laikytinas teisėtu ir atitinkančiu sutartinius santykius.

12.3.       Apeliantė klaidingai teigia, kad į bylą nebuvo pateiktas dokumentas – „atsakymas į 2024 m. birželio 4 d. pranešimą“. Šis dokumentas yra byloje – 2025 m. balandžio 29 d. ieškovė per EPP sistemą pateikė „PST Nr. 26-307 atsakymą į 2024-06-04 pranešimą“, kuriame nurodyta, jog užsakovas dėl netinkamos subrangovo darbų kokybės (sudeginti stiklo paketai) patyrė 9 500,70 Eur nuostolius. Žalos paskirstymas tarp subrangovų buvo atliktas generalinio rangovo, kuris defektiniu aktu bei Nuostolių atlyginimo sąskaita Nr. 24-06-11 aiškiai nustatė atsakomybės proporcijas. Šie klausimai pirmosios instancijos teismo buvo visiškai ir teisingai išspręsti remiantis rašytiniais įrodymais.

12.4.       Teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovės darbuotojų veiksmų ir stiklų apgadinimo, įvertinęs užsakovo atstovo J. A. bei kitų liudytojų parodymus. Apeliantės teiginiai, kad žalos galėjo padaryti kiti darbuotojai, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas pagrįstai pripažino, kad žala būdinga kampiniu šlifuokliu pjaustomo metalo poveikiui, ką vienareikšmiškai patvirtino liudytojų parodymai. Tai tiesiogiai siejasi su atsakovės vykdytais darbais (ventiliuojamo fasado karkaso įrengimas). Apeliantės nuorodos į ieškovės vadovo kvalifikacijos stoką teisinės reikšmės neturi. Jo parodymai buvo nuoseklūs, o atsakovės vadovo – subjektyvūs ir gynybinio pobūdžio. Teismo išvados remiasi visų įrodymų visuma, o ne vieno asmens vertinimais. Apeliantė, teigdama, kad žalos nepadarė ar, kad ją sukėlė kiti asmenys, nepateikė nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo. Darbdavys atsako už žalą, kurią padaro jo darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad tokiais atvejais darbdavio kaltė preziumuojama, todėl atsakovė negali išvengti atsakomybės vien deklaratyviai teigdama, jog žalos nepadarė.

12.5.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino, kad nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl apeliantės nurodyta įvykių chronologija neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia teismo nustatytų faktų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.).

14.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15.       Byloje nustatyta, kad užsakovas AB „Panevėžio statybos tresto“ Vilniaus filialas „Genranga“ bei subrangovė UAB „Holdlita“ 2023 m. kovo 3 d. sudarė statybos rangos subrangos sutartį Nr. GALIOGOLDLIT/ 2023/02/20 dėl darbų atlikimo daugiabučių gyvenamųjų pastatų kvartale B, gyvenamosios paskirties pastatai G, H, L, J, L, esantys (duomenys neskelbtini) bei kelis papildomais susitarimus – 2024 m. balandžio 3 d. susitarimas Nr. 1 dėl daugiabučio gyvenamo namo korpuso „G“ lauko sienų apdailos klinkerio plytelių, bei korpuso „J“ lauko sienų apšiltinimo darbus (šilumos izoliacijos (neoporo) segmentų paruošimo darbus, išpjaustant pagal esamą fasade sumontuotų bei apšiltintų langų situaciją; susitarimo 1 p.) ir 2023 m. balandžio 24 d. susitarimas Nr. 2 dėl ventiliuojamo fasado korpusuose „H“ ir „L“ įrengimo darbų, aptaisant fibrocementinėmis apdailos plokštėmis (susitarimo 1 p.). Nors nebuvo sudaryta rašytinė subrangos sutartis, tačiau byloje nėra ginčo jog darbus pagal sutartį ir papildomus susitarimus 2023 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atliko atsakovė.

16.       Objekto apžiūros metu, priimant darbus 2023 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas Defektų – nebaigtų darbų nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad objekte (duomenys neskelbtini), atlikus objekto postatybinį valymą, ventiliuojamo fasado zonoje nustatyti stiklo pažeidimai – stiklo paketai (66 vnt.) pažeisti (sudeginti) abrazyviniais pjovimo diskeliais, įrengiant ventiliuojamo fasado laikantį karkasą, pažymėta, kad darbus atliko UAB „Holdlita“

17.       AB „Panevėžio statybos trestas“ 2024 m. sausio 4 d. el. laišku pasiūlė UAB „Holdlita“ pagal siunčiama langų schemą pasidalinti pagal brigadas padarytus nuostolius, nurodydama, kad UAB „Holdlita“ darbo zonoje iš viso yra sugadinta 66 vnt. stiklo paketų, vieno paketo keitimas – 211,42 Eur, viso 13 953,72 Eur. Už stiklo paketų pakeitimą AB „Panevėžio statybos trestas“ pagal UAB „Megrame“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MGJ-0000072 turėjo sumokėti 30 187,08 Eur (su PVM), ir 2024 m. kovo 6 d. sumokėjo UAB „Megrame“ 26 456,90 Eur (pavedimas Nr. SCO004129).

18.       Pagal AB „Panevėžio statybos trestas” 2024 m. birželio 11 d. nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-11 sudaro 9 500,70 Eur (vieno paketo kaina 143,95 Eur), kurią ieškovė sumokėjo AB „Panevėžio statybos trestas” (2025 m. gegužės 2 d. pažyma Nr. 26-158). UAB „Holdlita“ 2024 m. birželio 11 d. Defektų nustatymo akte nurodyta, kad bendras nuostolių dydis žala paskirstoma proporcingai pagal sugadintų stiklo paketų skaičių, atitinkamai tenkančių darbus atlikusiems darbuotojams (pagal statybos vadovo V. G. rankraštinius įrašus matyti, jog V. R. ir A. C. tenka 14 vnt. sugadintų paketų skaičius, žalos dydis – 2 015,30 Eur). Ieškovė UAB „Holdlita“ 2024 m. birželio 18 d. išrašė atsakovei Nuostolių atlyginimo sąskaitą Nr. 24-06-18 bendrai 2 015,30 Eur sumai. Ieškovė 2024 m. liepos 19 d. išsiuntė atsakovei pakartotinį reikalavimą atlyginti nuostolius.

Dėl ginčo esmės

19.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priteisimo, šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip kylančius iš šalių sudarytos žodinės statybos rangos sutarties ir sprendė, jog yra pagrindas atsakovei UAB „Eurus Lt“ taikyti sutartinę atsakomybę.

20.       Apeliantė UAB „Eurus LT“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė byloje nebandė įgyvendinti savo įrodinėjimo pareigos, neįrodinėjo ir neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, apeliantės teigimu, jei būtų galima laikyti, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas nustatė be jokio faktinio pagrindimo, abstrakčiai ir savo išvadų absoliučiai nemotyvavo, visiškai nevertindamas atsakovės nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Apeliantė taip pat neigia, kad esminė ir tiesioginė nuostolių kilimo priežastis buvo netinkamas jos darbuotojų darbų atlikimas.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentai. Pirma, apeliantė tam tikras bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą vertina atsietai – nagrinėjamu atveju, pagal šalių nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos santykius, kur ieškovė UAB „Holdlita“ yra rangovė, o atsakovė UAB „Eurus LT‘ – subrangovė.

22.       CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

23.       Kasacinio teismo konstatuota, kad įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo – priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

24.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju šalys subrangos sutarties, kurioje būtų aiškiai nustatyta šalių atsakomybė nesudarė. Byloje nustatyta, kad užsakovė AB „Panevėžio statybos trestas“ Vilniaus filialas „Genranga“ priimdamas ieškovės ir kitų rangovų darbus nustatė, kad darbai atlikti su trūkumais – sugadinti 66 stiklo paketai ir apie tai pažymėjo 2023 m. gruodžio 14 d. Defektų – nebaigtų darbų nustatymo akte

25.       Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, kad nors sutartį su užsakove buvo sudariusi ieškovė, tačiau darbus, be kitų subrangovų, taip pat atliko ir atsakovė pagal šalių žodinį susitarimą (subrangos sutartį). Ieškovė atlygino nuostolius užsakovei ir pateikė reikalavimą atsakovei atlyginti nuostolius už jos darbuotojų padarytą žalą. 

26.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str. 3 d.). Žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, privalo atlyginti juos samdantis asmuo (CK 6.264 str.).

27.       Svarbu pažymėti, kad CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Remiantis CK 6.205 straipsniu, neteisėti veiksmai gali pasireikšti bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymu, netinkamu įvykdymu, įvykdymo termino praleidimu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

28.       Vertinant priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių, svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovė atlygino užsakovei AB „Panevėžio statybos trestas“ padarytą žalą, kas reiškia, jog įvykdydama prievolę už trečiąjį asmenį (šiuo atveju atsakovę) įgijo teisę reikalauti iš atsakovės žalos atlyginimo (CK 6 50 str. 3 d.).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape privaloma sąlyga testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo).

30.       Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3190-248/2018).

31.       Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovės pareiga tinkamai atlikti apšiltinimo darbus nebuvo įvykdyta, kas atitinkamai reiškia, kad neteisėti atsakovės veiksmai nagrinėjamoje byloje yra įrodyti. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.) nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji neatliko jokių darbų pastato aukštuose, kur buvo įrenginėjamas ventiliuojamas fasadas, ir jos atliekami darbai neturėjo įtakos langų stiklų paketų pažeidimui, kurie paneigtų liudytojų J. A., A. Č., P. Z. parodymus, kad karkasą pjaustydavo tiek darbo zonoje, tiek vietoje – ant pastolių arba balkone. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir, nustačius atsakovės (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus, susijusius su plokščių pjaustymo darbų netinkamu atlikimu, tai sudarė sąlygas ieškovės nuostoliams atsirasti.

32.       Nors apeliantė skunde teigia, jog teismas netinkamai apskaičiavo padarytos žalos dydį, remdamasis prieštaringais buhalteriniais duomenimis dėl atliktų užskaitų tarp Panevėžio statybos tresto ir jo filialo „Genranga“, tačiau jokių savo skaičiavimų į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

33.       Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos byloje yra įrodytos ir pažymėtina, jog nors apeliantė skunde teigė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau byloje esančių duomenų visuma patvirtina, jog ieškovė pagrindė savo argumentus, tačiau atsakovė neįrodė, kad ji savo pareigas įvykdė tinkamai, o nepasirašydama subrangos sutarties, kurioje būtų aiškiai apspręstos darbų atlikimo, atsiskaitymo atsakomybės ir kt. sąlygos, veikė savo rizika ir už tai turi prisiimti atsakomybę.

34.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria teismo išvadai, jog ieškovė nereiškia atsakovei reikalavimų, susijusių su pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų (ventiliuojamo fasado įrengimu) kokybe (trūkumais), o reiškiamas reikalavimas susijęs su atsakovės darbuotojų padaryta žala kitiems turto elementams (langams), dėl ko nėra pagrindo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnyje reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Todėl šiuos atveju nėra reikšmingi apeliantės argumentai, jog teismas neatsižvelgė į visą situacijos chronologiją, datas, ieškovės veiksmų eiliškumą

35.       Apeliantės teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, prieštaringas su spragomis, todėl turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

36.       Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

37.       Nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime yra nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pateikiamas byloje esančių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną atsakovės argumentą, taip pat tai, jog atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nereiškia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir dėl to turėtų būti panaikintas.

38.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai organizavo įrodinėjimo procesą.

39.       Nustatyta, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamųjų posėdžių būdu. Šioje proceso stadijoje šalys, remiantis CPK 228 ir 230 straipsnių nuostatomis, turi pareigą pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, susipažinusi su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais bei teikdama atsiliepimą į juos, turėjo teisę ir pareigą pateikti visus turimus įrodymus, apeliantės manymu, paneigiančius ieškovės argumentus bei patvirtinančius jos įrodinėjamas aplinkybes dėl darbų defektų, tačiau to nepadarė.

Dėl procesinės baigties

40.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

41.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Atsakovės UAB „Eurus LT“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

43.       Ieškovė UAB „Holdlita“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esanti 2025 m. liepos 22 d. sąskaita Nr. 25-07-22 faktūrą ir 2025 m. liepos 22 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų.

44.       60. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

45.       Ieškovės prašomos priteisti 400 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės UAB „Eurus LT“.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurus Lt“, juridinio asmens kodas 301053628, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Holdlita“, juridinio asmens kodas 304751809, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Žibutė Budžienė