Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02056-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,
veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Kartografiniai projektai“ 2024 m. rugsėjo 19 d. pareikštą ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
2. Ieškovė 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovas A. L. 2024 m. lapkričio 28 d. skolą apmokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio. Teismas nutarė civilinę bylą nutraukti; priteisti ieškovei UAB „Kartografiniai projektai“, juridinio asmens kodas 300975770, iš atsakovo A. L. 978,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei UAB „Kartografiniai projektai“ 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugsėjo 18 d. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jį priėmė ir civilinę bylą nutraukė.
3.2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl to, jog atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė po bylos iškėlimo, priteisė ieškovei iš atsakovo likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 10,50 Eur ir 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 978,50 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir nuspręsti: priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukti; priteisti atsakovui A. L. iš ieškovės UAB „Kartografiniai projektai“ 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžinti ieškovei UAB „Kartografiniai projektai“ 31,50 Eur (trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugsėjo 18 d.; skirti ieškovei UAB „Kartografiniai projektai“ iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovui A. L.; priteisti iš ieškovės UAB „Kartografiniai projektai“ atsakovui A. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Apeliantas teigia, kad teismas iš viso nenustatinėjo ir nevertino, ar atsakovas iki ieškinio pateikimo turėjo prievolę patenkinti ieškovės reikalavimą.
4.2. Teismas nenustatinėjo aplinkybės, kodėl ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, t. y. teismas nevertino fakto, kad atsakovui pateikus teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodžius nesutikimo motyvus, ieškovas įvykdė įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka išrašė PVM sąskaitas faktūras ir pateikė jas atsakovui apmokėti, kurias atsakovas, nepažeisdamas įstatyme nustatyto 30 dienų termino, pateiktas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo.
4.3. Teismas nevertino fakto, kad atsakovui pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas atsirado tik 2024 m. lapkričio 27 d., ieškovui pateikus apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Nr. 24/0261 ir 24/0260, o prievolės įvykdymo termino pabaiga – 2024 m. gruodžio 27 d.
4.4. Apeliantas tikina, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. akivaizdžiai neturint reikalavimo teisės.
4.5. Teismas nevertino fakto, kad jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs teisės aktuose nustatytas pareigas, ieškinys teismui iš viso nebūtų buvęs pateiktas, o bylinėjimosi išlaidos nebūtų atsiradusios.
4.6. Apeliantas teigia, kad ieškovas kreipėsi į teismą akivaizdžiai nepagrįstai, t. y. neturint reikalavimo teisės, nes atsakovui nėra perduotas darbų rezultatas, nėra pateikta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui. Dėl to prašo skirti ieškovei iki 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teigia, kad jau po kreipimosi į teismą atsakovas 2024 m. lapkričio 28 d. sumokėjo ieškovei visą prašytą priteisti 1 879,02 Eur skolą, todėl 2024 m. gruodžio 16 d. ieškovė pateikė motyvuotą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame išdėstė motyvus, kodėl atsakovas laikytinas atsakingu dėl proceso ir turi prisiimti iš jo kylančias neigiamas pasekmes – atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5.2. Ieškovei akivaizdu, kad jeigu atsakovas iš tiesų nebūtų gavęs sutarto darbų rezultato, jis nebūtų turėjęs jokio pagrindo mokėti antrųjų kainos dalių pagal abi sutartis. Lygiai taip pat vertintinas ir faktas, kad atsakovas po ieškovės kreipimosi į teismą visgi sumokėjo likusią skolą.
5.3. Visi atsakovo teiginiai, kad jis neva nėra gavęs šių žemės sklypų planų, ar, kad kurie nors darbai dėl žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra neatlikti, yra niekuo nepagrįsti.
5.4. Ieškovės teigimu, dėl žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje daugiausia 2022 metų vasarį, o dėl žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje – 2023 metų spalio mėnesį atsakovas sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis, tačiau vis tiek kelis metus toliau delsė su ieškove atsiskaityti už šias gautas paslaugas.
5.5. Atsakovas nei karto nebuvo ieškovei nurodęs, kad jis neketina mokėti todėl, kad jam nepateikta PVM sąskaita faktūra. Atsakovui atsiskaičius pagal Sutartį, ieškovė tokią sąskaitą neabejotinai būtų išrašiusi.
5.6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir atskirajame skunde pareiškė prašymą skirti ieškovei net 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės nuomone, toks atsakovo prašymas rodo nepagarbą ne tik ieškovei, kuri suteikė visas jo užsakytas paslaugas ir jomis atsakovas puikiai iki šiol naudojasi, bet rodo nepagarbą ir teismui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria, be kitko, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta:
9.1. Ieškovė UAB „Kartografiniai projektai“ ir atsakovas A. L. 2020 m. gruodžio 21 d. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. 20/206 (toliau – Sutartis Nr. 20/206) (e. b., t. 1, b. l. 5-8), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo nurodytų žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje kadastrinius matavimus, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti ieškovei 4 235 Eur su PVM. Šios sutarties 3.1.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovas sumokės ieškovei 50 procentų avansą, jį (2 117,50 Eur) atsakovas sumokėjo 2020 m. gruodžio 22 d.
9.2. Ieškovė UAB „Kartografiniai projektai“ ir atsakovas A. L. 2022 m. gruodžio 2 d. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. 21/219 (toliau – Sutartis Nr. 21/219) (e. b., t. 1, b. l. 9-12), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo nurodytų žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje kadastrinius matavimus, o atsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti ieškovei 3 388 Eur su PVM. Pagal šios Sutarties 3.1.1 punktą atsakovas 2022 m. gruodžio 12 d. sumokėjo ieškovei 1 016,00 Eur avansą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
10. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), atsižvelgęs į CPK 94 straipsnio 1 dalį, į tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl to, jog atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė po bylos iškėlimo, priteisė ieškovei iš atsakovo likusią 10,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 978,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas iš viso nevertino ginčo faktinių aplinkybių, šalių procesinio elgesio bei nenustatinėjo fakto, dėl kurios šalies netinkamo procesinio elgesio atsirado bylinėjimosi išlaidos. Apelianto nuomone, teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė neturėdamas reikalavimo teisės, nes atsakovui prievolė sumokėti sutartyje nustatytą kainą 2024 m. rugsėjo 19 d. nebuvo atsiradusi. Apelianto nuomone, prievolė sumokėti sutartyje nustatytą kainą atsakovui atsirado 2024 m. lapkričio 27 d., kai ieškovas įformino teisės aktų nustatyta tvarka paslaugos suteikimo faktą ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras Nr. 24/0261 ir 24/0260, kurias atsakovas apmokėjo nepažeisdamas teisės aktuose nustatyto termino. Todėl ieškovei pašalinus savo prievolių pažeidimą ir pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismas privalėjo konstatuoti, kad būtent netinkamas ieškovės procesinis elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą bei būtent atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš ieškovės. Apeliantė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
12. Kaip žinoma, CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas). Taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 41 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-684/2022 55 punktas).
15. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y., laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų turinį, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas atsakovas. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, o šiuo atveju civilinė byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus buvo nutraukta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovės ir atsakovo elgesį ne tik teisminio proceso metu, tačiau ir ikiteisminėje ginčo stadijoje.
17. Aktualu tai, jog kaip nurodė ieškovė ieškinyje, žemės sklypai Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo matuojami todėl, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (e. b., t. 1, b. l. 13-14) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos bei plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei žemės servitutai. Taip pat buvo patvirtintas asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas (e. b., t. 1, b. l. 15-16). Šiame sąraše buvo nurodyta, kad atsakovui yra suprojektuota 15 žemės sklypų, kuriuos matuoti atsakovas ir kreipėsi į ieškovę (e. b., t. 1, b. l. 20-26; 27-52). Analogiška situacija buvo ir dėl žemės sklypų Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (e. b., t. 2, b. l. 8-13).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2020 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarties Nr. 20/206 ir 2022 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarties Nr. 21/219 (toliau ir Sutartys) 2.2.1.1 punktuose buvo nurodyta, ką Sutartimis užsakė atsakovas – tai žemės sklypo (-ų) kadastrinių matavimų plano (-ų) parengimą. Sutartimi Nr. 20/206 kadastrinių matavimų planai turėjo būti parengti žemės sklypams Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, o Sutartimi Nr. 21/219 kadastrinių matavimų planai turėjo būti parengti žemės sklypams Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Svarbu ir tai, kad abiejų Sutarčių 2.2.1.1 punktuose buvo įtvirtinta, kad minėti kadastrinių matavimų planai turėjo būti parengti per 60 darbo dienų, o 2.2 punkte buvo sutarta, kad Darbų atlikimo terminai pradedami skaičiuoti nuo avanso, nurodyto Sutarties 3.2.1.punkte sumokėjimo bei nuo visų dokumentų, būtinų Darbams vykdyti gavimo iš Užsakovo.
19. Akcentuotina, kad Sutartimis šalys susitarė, jog Sutartyse nurodyti žemės sklypo planai laikomi parengtais, kai žemės sklypo kadastrinių matavimų byla pateikiama atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui arba VĮ Registrų centro skyriui.
20. Taigi, Sutarčių šalys (ieškovė ir atsakovas) laisva valia ir geranoriškai bei aiškiai susitarė, kada darbas bus laikomas atliktu – kai Sutartyse aptartos kadastrinių matavimų bylos bus pateiktos atitinkamoms valstybės institucijoms.
21. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, juose matyti aktuali informacija apie kiekvieną atsakovo užsakymu pagal abi sutartis ieškovės matuotą žemės sklypą (e. b., t. 1, b. l. 58-87). Iš išrašo matyti, kad visais atvejais žemės sklypo kadastro duomenis nustatė ieškovės matininkas A. M. Nustatyta, kad pagal Sutartį Nr. 21/219 Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje žemės sklypai daugiausia matuoti laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. sausio 27 d., o pagal Sutartį Nr. 20/206 Klaipėdos rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje žemės sklypai daugiausia matuoti 2021 m. sausio-kovo mėnesiais. Pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo ieškovė, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas patvirtinti kadastro duomenis ir suformuoti žemės sklypą yra galutinis administracinis veiksmas formuojant žemės sklypą, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos vadovui ar jo įgaliotam vadovaujamas pareigas einančiam Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Tačiau, kaip minėta, pagal abi Sutartis ieškovės darbai buvo laikomi tinkamai atliktais dar ankstesniu momentu – kai parengti žemės sklypų planai buvo pateikti atitinkamoms institucijoms. Šie veiksmai buvo atlikti dar iki minėto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo priėmimo.
22. Taigi, ieškovės Sutartyse aptartos kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos atitinkamoms valstybės institucijoms, kitas aspektas tas, kad jeigu pats atsakovas nebūtų pateikęs jau parengtų ir suderintų kadastro duomenų bylų ir prašymo Nacionalinei žemės tarnybai, šie žemės sklypai nebūtų buvę suformuoti ir jam išnuomoti. Tai dar kartą įrodo, kad ieškovė žemės sklypų planus pateikė institucijoms, nes kitaip nebūtų buvę įmanoma Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimus dėl žemė sklypų suformavimo (CPK 12, 178 straipsniai).
23. Faktinė aplinkybė, jog atsakovas sudarė su Lietuvos Respublika valstybinės žemės nuomos sutartis, parodo, kad atsakovas ne tik gavo darbų rezultatą pagal Sutartis, bet ir faktiškai pasinaudojo galutiniu ieškovės darbų rezultatu pagal paskirtį. Kaip minėta, atsakovas pagal abi sutartis užsakė atlikti būtent valstybei priklausančių žemės sklypų matavimus, nes siekdamas juos išsinuomoti, turėjo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypų planus.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir neperdavė atsakovui darbų rezultato. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atliko visus veiksmus, dėl kurių šalys buvo susitarusios, o atsakovas jau seniai pasinaudojo ieškovės darbų rezultatu pagal paskirtį, tačiau delsė su ieškove atsiskaityti už gautas paslaugas.
25. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad atsakovas nemokėjo Sutartyse nustatytos kainos, nes nebuvo gavęs ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui. Dėl šio argumento pirmiausia pastebėtina, kad Sutartyje tokia sąlyga nebuvo aptarta. Kitas aspektas, atsakovas nei karto nebuvo ieškovei nurodęs, kad jis neketina mokėti todėl, kad jam nepateikta PVM sąskaita faktūra. Svarbu ir tai, kad atsakovas atliko pagal abi sutartis po du mokėjimus, tai rodo, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovas iš tiesų nelaikė PVM sąskaitos faktūros jam nepateikimo kliūtimi mokėjimams pagal Sutartis. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė, dar prieš kreipiantis į teismą, ieškovė buvo atsakovui pateikusi išankstines sąskaitas faktūras (e. b., t. 2, b. l. 15-16; 20), jos yra tinkamas dokumentas mokėjimui formalizuoti. Tuo atveju, jeigu atsakovas vengtų, kaip tai buvo nustatyta, apmokėti visą skolą pagal Sutartis, ieškovei išrašius PVM sąskaitą faktūrą, ieškovė ne tik būtų negavusi apmokėjimo, tačiau dar papildomai būtų turėjusi sumokėti PVM valstybei jau iš savo lėšų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnis). Dėl nurodomų priežasčių konstatuotina, jog atsakovas turėjo visas galimybes atlikti mokėjimus dar iki ieškovei kreipiantis į teismą, tačiau to nepadarė. Atsakovas sumokėjo ieškovei tik prasidėjus teisminiam procesui.
26. Apeliantas prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą piktnaudžiaudama procesu, vilkino bylos nagrinėjimą, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko faktinių aplinkybių vertinimą pagal ginčą reglamentuojančias įstatymų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, dėl to nutraukdamas civilinę bylą priėmė pagrįstą nutartį (nutarties dalį) dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl kitų skundo argumentų
28. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies patirtos išlaidos už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas atlyginamos CPK 98 straipsnyje nustatyta tvarka.
31. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovo bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.
32. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų 8.15 punktu, maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 895,16 Eur (advokatui sumokėta 2025 m. sausio 9 d.).
34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra būtinos, realiai patirtos.
35. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kartografiniai projektai“, juridinio asmens kodas 300975770, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Raimonda Andrulienė