Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo     

administracinio nusižengimo byloje Nr. II-204-1166/2024                

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00044-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.4

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 23 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala, 

sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui (nukentėjusiajam) A. A., jo atstovui advokatui Ramūnui Mitkui,

nutarimą priėmusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. M.,

asmeniui, įtariamam padarius administracinį nusižengimą, H. S., jo atstovui advokatui T. U.,  

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. A. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. O. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 89-ANR_O-4830-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.   

        Teismas

n u s t a t ė :

Per policijos elektroninių paslaugų sistemą 2024 m. gegužės 8 d. buvo gautas pranešėjo A. A. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 8 d. 00.00 val. iki 2024 m. gegužės 8 d. 13.00 val. iš jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jam priklausantis medžioklės bokštelis. Pranešime nurodoma, kad bokštelis paliktas prie H. S. tėvo garažų (b. l. 6). Pagal minėtą pranešimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį dėl savavaldžiavimo. 2024 m. gegužės 14 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. O. nutarimu A. A. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 7-9).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. O. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 89-ANR_O-4830-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Skundžiamas nutarimas), vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena H. S. atžvilgiu buvo nutraukta. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad atlikus pareiškimo tyrimą nesurinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti H. S. atsakomybės klausimą pagal ANK 518 straipsnį. Apklausos metu H. S. paaiškino, kad prieš maždaug 7 metus jis kartu su A. A., H. S. tėvams priklausančiose dirbtuvėse sukonstravo medžioklinį bokštelį, kurį pastatė ir laikė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas iki 2023 m. spalio 31 d. priklausė A. A., vėliau sklypas atiteko A. A.. H. S. paaiškino, kad bokštelio gamybai buvo naudojamos jo tėvo duotos medžiagos. H. S. buvo pasiūlęs A. A. bokštelį iš jo išsipirkti, tačiau nebuvo įvardinęs sumos. Kadangi nesulaukė A. A. atsakymo, tai bokštelį H. S. pasiėmė. H. S. pažymėjo, kad nieko neteisėto ar neleistino nepadarė, o tiesiog pasiėmė savo daiktą, kuris priklauso jam (b. l. 10-14).  

Teisme gautas pareiškėjo (nukentėjusiojo) A. A. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutarimą ir paskirti H. S. administracinę nuobaudą. Skunde nurodoma, kad Skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis vien tikrovės neatitinkančiais H. S. teiginiais, nenustačius esminių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, neapklausus pareiškėjo ir nesudarius jam galimybės pateikti bylai reikšmingus įrodymus. Skunde nurodoma, kad bokštelis buvo pastatytas iš A. A. lėšų ir medžiagų. Dalį medžiagų jis pirko iš H. S. ir sumokėjo jam grynaisiais pinigais. Bokštelis visada buvo jo (A. A.) nuosavybė, ką patvirtina medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko pasirašyta 2024 m. gegužės 28 d. pažyma. Be to, tai, kad bokštelis priklauso A. A., patvirtina ir 2022 m. balandžio 12 d. medžiotojų susirašinėjimas per „Viber“ programėlę. A. A. teigimu, H. S., manydamas, kad bokštelis yra jo nuosavybė, privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, o ne savavališkai pasiimti daiktą. H. S. veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 518 straipsnį (b. l. 2-5).

Teismo posėdyje pareiškėjas A. A. ir jo atstovas skundą palaikė, pakartojo skunde nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus.

Nutarimą priėmusi institucija – Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašė skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad dėl bokštelio tarp A. A. ir H. S. yra susiklostę civiliniai santykiai, todėl neišsprendus civilinio ginčo (bokštelio priklausomybės), negali būti sprendžiamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį klausimas (b. l. 20-22).

H. S. ir jo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti. H. S. laikėsi pozicijos, kad medžioklės bokštelis yra pagamintas iš jo tėvo duotų medžiagų, todėl priklauso jam. Jis pasiėmė savo daiktą ir jokio nusižengimo nepadarė.

Liudytojas T. V. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog A. A. statėsi bokštelį. Nežino, ar H. S. prisidėjo prie bokštelio statybos. Medžiotojai tą bokštelį vadindavo „A. bokšteliu“.

Liudytojas S. S. teismo posėdyje parodė, kad H. S. yra jo sūnus. Parodė, kad bokštelis buvo daromas iš jo (S. S.) medžiagų. Bokštelio gaminimo darbus atliko pats H. S..

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Tačiau ANK 2 straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius, o ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16), kuriame stovėjo ginčo medžiotojų bokštelis. Nustatyta, kad medžioklės bokštelį iš minėto sklypo pasiėmė H. S., kuris teigia, kad bokštelį pagamino iš jo tėvo jam duotų medžiagų, todėl laiko bokštelį savo nuosavybe. Tuo tarpu A. A. teigia ir įrodinėja, kad bokštelis nuosavybės teise priklauso jam.

Medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininko 2024 m. gegužės 24 d. pažymoje nurodoma, kad klubo medžiotojams ginčo bokštelis žinomas kaip A. asmeninis bokštelis (b. l. 18). Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas įrodymas bokštelio nuosavybei nustatyti.  

Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien tik asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais). Tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti H. S. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltės padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, nes akivaizdu, kad kilęs ginčas yra dėl pagaminto daikto nuosavybės.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad Skundžiamu nutarimu ANK 5651 straipsnio 1 punkto nuostatos buvo taikytos teisingai ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 518 straipsnį, H. S. atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, o vien tik pareiškėjo subjektyvus H. S. veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo tęsti administracinio nusižengimo teiseną bei nubausti jį ANK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas tarp A. A. ir H. S. neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgavo savavaldžiavimui, numatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms išvadoms, naikinti Skundžiamą nutarimą pagrindo nėra (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginti

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 5651 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, asmens patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikoma BPK 106 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-41-976/2022, 2AT-80-594/2022).

Kaip matyti iš bylos duomenų, už susipažinimą su byla ir dalyvavimą teismo posėdyje H. S. advokatui sumokėjo 400 Eur (b. l. 94-96). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad H. S. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagal ANK 5651 straipsnio 1 punktą, taigi jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės lėšų.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Atmesti A. A. skundą ir palikti galioti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. O. 2024 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 89-ANR_O-4830-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Priteisti H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš valstybės lėšų.

        Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                             Alvydas Žala