Civilinė byla Nr. e2A-932-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05964-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.11.1.; 2.6.11.2.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-50-748/2018 pagal ieškovų A. R. ir A. R. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos investicija“ dėl netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę neatlygintinai per 60 dienų pašalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų defektus, atliekant šiuos darbus:

1.1) užsandarinti apie langus esančius įtrūkimus, langų rėmo jungtis su palange: 2.04 kv. m palangės lentų keitimas mūrinėse sienose, 3.4 kv. m angokraščių aptaisymas polistireno plokštėmis;

1.2) įstatyti 1.94 kv. m plastikinių langų blokų į mūro sienas gyvenamuosiuose pastatuose (kai angos plotas iki 1 kv. m), įstatyti 7.96 kv. m plastikinių langų blokų į mūro sienas gyvenamuosiuose pastatuose (kai angos plotas didesnis kaip 2 kv. m), sureguliuoti langus arba pakeisti susidėvėjusias tarpines;

1.3) nepakankamai apšiltintas sienas ar tas sienas, kurioje gausu šilumos tiltelių, apšiltinti papildomai iš vidaus: 10 kv. m sienų šiltinimas putomis klijuojant ir tvirtinant smeigėmis, 3.2 kv. m balkonų apačios šiltinimas putų polistireno sluoksniu, 3.2 kv. m balkonų apačių, apšiltintų izoliacinėmis plokštėmis, tinkavimas armuojant sintetiniais tinkleliais, 3.2 kv. m balkonų apačios dekoratyvinė apdaila, 22.3 kv. m staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas, 22.3 m sandūrų su sienomis sandarinimas izoliacine juostele, 108.2 m horizontalių ir vertikalių briaunų aptaisymas apsauginiais kampiniais profiliais, 15.2 kv. m sienų klijavimas apmušalais, 139.4 kv. m anksčiau dažytų vidaus sienų dažymas akriliniais dažais;

1.4) suklijuoti plėveles ir sutvarkyti kitus nesandarumus stogo konstrukcijoje: 23.22 kub. m stogo apšiltinimas 30 cm storio mineralinės vatos plokštėmis, dedant tris sluoksnius iš apačios, 75.8 m siūlių sandarinimas izoliacine juostele, 77.4 kv. m pakabinamų lubų lengvų profilių cd ir ud karkaso įrengimas, 77.4 kv. m lubų karkasų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, 77.4 kv. m lubų, aptaisytų gipso kartono plokštėmis, pirmas glaistymas, 77.4 kv. m lubų, aptaisytų gipso kartono plokštėmis, antras glaistymas, 77.4 kv. m paruoštų dažymui lubų dažymas akriliniais dažais.

Per nustatytą 60 dienų terminą atsakovei nepašalinus buto trūkumų, priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 21 591,04 Eur sumą, skirtą buto statybos darbų defektų šalinimui.

2. Nurodė, kad 2015 m. kovo 3 d. ieškovai su atsakove sudarė minėto buto pirkimo pardavimo sutartį. 2015 m. gruodžio mėn. pirkėjams (ieškovams) paaiškėjo, kad statybos darbai bute atlikti nekokybiškai. Apie tai pranešė pardavėjai (atsakovei), tačiau ji nurodė, kad jokių statybos trūkumų nėra. 2016 m. sausio 8 d. ieškovai kreipėsi į UAB „Termas“ dėl buto termovizinio tyrimo, kurio metu buvo nustatyti buto trūkumai: temperatūrų skirtumas tarp pažymėtų taškų 4 laipsniais; matyti oro infiltracija į patalpas; nesandari lango varčia; lango angokraščių kampas 6,2 laipsniais šaltesnis nei pats angokraštis; nesandarus stoglangio varčios kampas bei lankstas; lubų ir sienų kampo temperatūra 5 laipsniais žemesnė negu sienos; stoglangio angokraščiai šaltesni, lango angokraščių kampas 12,3 laipsniais šaltesnis negu pats angokraštis; matoma oro infiltracija pro lango rėmą; lubų ir sienų kampo temperatūra 8,2 laipsniais žemesnė negu sienos; temperatūrinės anomalijos lubų ir sienų kampe; sienų ir lubų  kampas  8,3  laipsniais  šaltesnis negu vidinė siena; sienos kampo minimali temperatūra yra  -0.4 laipsnių Celsijaus, tai yra gerokai žemiau rasos taško temperatūros, kuri yra 5.3 laipsnio Celsijaus; šalto oro infiltracija pro rozetes, kurios yra sienoje, skiriančioje gretimas sienas. Atlikus buto termovizinį tyrimą (termonuotraukų analizę), UAB „Termas“ pateikė išvadas ir rekomendavo atitinkamas korekcijas. 2016 m. sausio 16 d. pirkėjai pareiškė atsakovei pretenziją dėl statybos broko ir paprašė pašalinti pretenzijoje nurodytus trūkumus, tačiau atsakovė į pretenziją nereagavo. Perkant butą atsakovė patvirtino, jog vykdant statybą jokių nukrypimų nuo patvirtinto projekto nėra. Atsakovei neatsakius į pretenziją ieškovai kreipėsi į specialistus, kurie sudarė statybos defektų pašalinimo lokalinę sąmatą Nr. S001, pagal kurią visų darbų kaina sudarytų 21 591,04 Eur. Nekilnojamojo daikto pirkėjas, perkantis iš verslininko nekilnojamąjį daiktą savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, turi būti kvalifikuojamas kaip vartotojas, t. y. kaip silpnesnioji sutarties šalis. Anksčiau ieškovai neturėjo galimybės pastebėti buto trūkumų, kurie išryškėjo tik šaltuoju metų laiku, todėl kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kokybės per protingą laiką – 9 mėnesius. Pardavėjas (atsakovė) privalo įrodyti nurodomas aplinkybes bei priežastinį ryšį dėl daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę neatlygintinai per 60 dienų pašalinti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),  statybos darbų defektus, atliekant darbus, nurodytus lokalinėje sąmatoje, sudarytoje UAB „Jonuša“ statybos inžinierės R. J. M.: vaikų kambario baldų pranešimas, remonto zonos atitvėrimas plėvele, remontuojamo kambario uždengimas plėvele, lubų aptaisymo demontavimas, gipskartonio plokščių tvirtinimas, profilių metalinio karkaso įrengimas, sienų šiltinamosios izoliacijos įrengimas, plėvelinės izoliacijos įrengimas, angokraščių aptaisymas, briaunų aptaisymas, glaistymas, sienų ir lubų gruntavimas, lubų dažymas, sienų dažymas, lango angokraščio sandarinimas, apsaugos demontavimas, šiukšlių išvalymas, statybinių atliekų pranešimas, vaikų kambario baldų atnešimas, langų sąvarų sandarinimas, langų varčių reguliavimas, durų sandarinimas, fasadinių pastolių įrengimas ir išardymas, skardos stogo atidengimas, ugniasienės denginio demontavimas, stogų šiltinimo mineralinės vatos demontavimas, stogų šiltinimas mineraline vata, plėvelinės izoliacijos įrengimas, smulkūs denginiai skarda, statybos šiukšlių išvežimas. Per nustatytą 60 dienų terminą atsakovei nepašalinus nurodytų buto trūkumų, priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 1 710,94 Eur sumą, skirtą buto statybos darbų defektų šalinimui. Iš ieškovų priteisė atsakovei po 1 269,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 5,76 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Grąžino ieškovei 846,60 Eur avansą užtikrinant teismo ekspertizės atlikimą, likusį nepanaudotą teismo procese.
4. Sprendė, kad ieškovai pirko nekilnojamąjį turtą (butą) savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, ginčas kilo dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų, todėl ginčą kvalifikavo kaip kylantį iš vartojimo sutartinių teisinių santykių. Atsakovė ieškovams pardavė 83 proc. baigtumo butą, todėl už tokios apimties atliktus buto statybos darbus atsakovė kaip pardavėja atsako prieš pirkėją, t. y. atsakovei kyla atsakomybė dėl parduoto daikto kokybės. Ieškovų nurodytos aplinkybės patvirtino, kad 2015 m. gruodžio mėn. buvo pastebėta, jog buto statybos darbai atlikti nekokybiškai. Šalių sudarytoje buto pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nustatyta termino, per kurį pirkėjas gali pareikšti pretenzijas dėl daikto trūkumų. Buto trūkumai paaiškėjo pirmąjį šaltąjį sezoną, ieškovai iškart pareiškė pretenzijas, todėl sprendė, kad apie parduoto daikto trūkumus atsakovei pranešė per protingą terminą. Remdamasis 2017-10-30 ekspertizės aktu Nr. 11-1653, teismas nustatė, kad netinkamai (nepakankamai) atlikta atitvarinės konstrukcijos šiluminė izoliacija, pažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ nurodytus dydžius, vaiko kambaryje nekokybiškai atlikti šiluminės izoliacijos darbai, kas neatitiko Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 (2011-03-09) 1 priedo 3 p. g papunkčio, bute sumontuoti langai neatitiko darbo projekto sprendinių, tame tarpe – ir sietinų su langų efektyvumu šilumos izoliavimo prasme. Pagrįstais laikė atsakovės atsikirtimus, jog tam tikri buto trūkumai atsirado ne dėl statybos darbų netinkamo atlikimo, o dėl buto netinkamos eksploatacijos. 2017-10-30 ekspertizės aktas Nr. 11-1653 patvirtino, jog ištyrus įrodymus ir apžiūrėjus butą, prieita labai tikėtina išvada, jog kondensacinės drėgmės ir pelėsio atsiradimas sietinas ir su neefektyvia patalpų ventiliacija. Patalpų ventiliacija turi būti vykdoma projekte numatytu būdu ir tai užtikrinti privalo ieškovai, naudodamiesi buto patalpomis. Ventiliacijos įrengimo trūkumu ieškovai byloje nesirėmė. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad ventiliacijos įrengimas atliktas pažeidžiant projektą, todėl sprendė, kad nėra parduoto daikto kokybės trūkumo dėl neefektyvios patalpų ventiliacijos fakto. Nebuvo pagrindo išvadai, kad buto kokybės trūkumu yra šalčio patekimas per balkono laikančias konstrukcijas, kadangi nenustatė, jog balkono įrengimas neatitinka projekto ar esminių statinio reikalavimų. Taip pat nebuvo įrodymų, kad apie langus yra įtrūkimų, kad parduodant butą buvo susidėvėjusios langų tarpinės, nesandari stogo konstrukcija.  Nebuvo ginčo, kokius buto statybos darbus atliko ieškovai po buto įsigijimo iki visiško (100 proc.) jo baigtumo: sienų lyginimo, papildomo bortelio luboms įtempti, sienų glaistymo-dažymo, palangių montavimo, tapetavimo, grindų montavimo ir plytelių montavimo darbus ir kad šie darbai nėra susiję su buto trūkumais. Atsakovė neginčijo, kad atitvarinės konstrukcijos šiluminė izoliacija, vaiko kambario šiluminės izoliacijos darbai, langų montavimas ir kiti darbai, dėl kurių kokybės kilo ginčas, buvo atlikti iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė turėjo įsitikinti, kad parduoda tinkamai pastatytą butą. Atsižvelgiant į tai, kad buto defektai nustatyti kaip parduoto daikto trūkumai, šiuos defektus neatlygintinai per protingą terminą privalo pašalinti atsakovė. Terminą buto defektams ištaisyti nustatė atsižvelgęs į ieškovų prašomą ir atsakovės neginčijamą terminą. Spręsdamas dėl parduoto netinkamos kokybės buto trūkumų pašalinimo kainos, rėmėsi atsakovės pasitelkto specialisto UAB „Jonuša“ defektų šalinimo darbų kaina, kadangi šioje lokalinėje sąmatoje paskaičiuota už darbus, kurie atitiko teismo sprendime nustatytus buto defektus.
5. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovai patyrė  2767,40 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (8 proc.), iš atsakovės priteisė 221,39 Eur ieškovų naudai. Atsakovė patyrė 3000 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (žyminis mokestis 50 Eur už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, išlaidos advokato pagalbai 1000 Eur ir 700 Eur, specialistų pagalbos byloje ir liudytojos dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos – UAB „Jonuša“ 1000 Eur ir 250 Eur už konsultavimą Statybos įstatymo ir normatyvinių techninių dokumentų klausimais bei dalyvavimą civilinėje byloje). Ieškinio atmestų reikalavimų dalis sudarė 92 proc., todėl iš ieškovų priteisė 2760 Eur lygiomis dalimis atsakovės naudai. Bylinėjimosi išlaidas kaip vienarūšes įskaitė tarpusavyje, nepadengtą sumą priteisiant iš ieškovų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendimą priėmė išimtinai ekspertizės akto Nr. 1 1-1653 (17) pagrindu, nevertino įrodymų visumos, neatsižvelgė, jog kiti rašytiniai įrodymai, specialistų išvados prieštarauja eksperto išvadoms. Teismas neatsižvelgė, jog ekspertizė atlikta vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir kitų specialistų atliktas išvadas, pats ekspertas jokio atskiro tyrimo neatliko. Ekspertizės akte nurodoma, jog 2017 m. spalio 23 d. buvo atlikta buto apžiūra, tačiau teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad vykdydamas apžiūrą ekspertas nesinaudojo jokiais įrankiais ir prietaisais (termovizoriais, kurių pagalba būtų nustatęs sienų konstrukcijų šiluminės techninės savybes, kurios sąlygoja drėgmės ir pelėsio bute atsiradimą ir pan.). Ieškovo rašytiniai įrodymai UAB „Termas“ termovizinis buto tyrimas, jo pagrindu sudaryta buto remonto darbų sąmata prieštarauja eksperto išvadai. Faktinei situacijai prieštarauja nurodymas ekspertizės išvadoje „Jei būtų objektyviai nustatyta, kad buto patalpų ore yra pelėsis <...>“. Pelėsio buvimo faktą patvirtino fotonuotraukos, antstolio M. P. 2017 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-17-30. Ekspertas atmestinai apžiūrėjo, nesigilino į ginčo esmę, jam užduotus klausimus ir faktiškai objektyviai neįvertino buto, o rėmėsi tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ekspertizės akte nenurodyta ir išsamiai (su fotonuotraukomis) nepakomentuota situacija, kurią ekspertas nustatė bute apžiūros metu.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog tam tikri buto trūkumai atsirado dėl buto netinkamos eksploatacijos. Ekspertizės akte nėra nurodoma teismo padaryta išvada, jog patalpų ventiliacija turi būti vykdoma projekte numatytu būdu ir tai užtikrinti privalo ieškovai, naudodamiesi buto patalpomis. Ekspertizės akte nurodoma, jog neefektyvi natūrali buto ventiliacija, taigi šis trūkumas sudaro sąlygas drėgmei ir pelėsiui kauptis bute. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovai būtų buvę supažindinti su specialiomis buto eksploatacijos sąlygomis, galinčiomis riboti daikto trūkumų atsiradimą, kad elgėsi neprotingai, neapdariai ir neatsargiai naudodami įsigytą daiktą.
3. Teismas nepagrįstai rėmėsi defektų šalinimo darbų kaina, nustatyta UAB „Jonuša“. UAB „Jonuša“ defektų šalinimo darbų sąmatoje didžioji dalis darbų yra skirti statybų aikštelės įrengimui ir vėliau išardymui, defektų šalinimo darbų beveik nenumatyta. Nebūnant statybos specialistu, defektams ištaisyti nepakaks sprendime nurodytų defektų šalinimo darbų. Sprendime nurodyti darbai vizualiai trumpam laikui paslėps buto defektus, tačiau nepašalins defektų atsiradimo priežasties, dėl ko nebus užtikrintas tinkamas buto funkcionavimas. Teismas nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl atmetė ieškovų pateiktą sąmatą ir kodėl išimtinai rėmėsi atsakovės pateikta UAB „Jonuša“ defektų šalinimo sąmata. Teismas nebuvo aktyvus, neužtikrino ieškovų, kaip vartotojų teisių gynimo. Abiejų defektų šalinimo darbų sąmatos apimtis itin skiriasi.
4. Teismas nepagrįstai priteisė specialistų pagalbos byloje ir liudytojos dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas (UAB „Jonuša“ 1000 Eur ir 250 Eur už konsultavimą Statybos įstatymo ir normatyvinių techninių dokumentų klausimais bei dalyvavimą civilinėje byloje). Ieškovai neturi būti atsakingi už šias atsakovės patirtas išlaidas. Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas už atsakovės atstovo dalyvavimą mediacijos procese. Mediacijos procese nėra būtinas advokato dalyvavimas, todėl 200 Eur išlaidos priteistos nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl atsakovės veiksmų byla tęsėsi itin ilgą laiką. Šių aplinkybių teismas nevertino, dėl ko netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir taip pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus tinkamai apginti savo pažeistas teises. Sprendimas atsakovei nesukels neigiamų padarinių, nes bylinėjimosi išlaidos gautos iš ieškovų atsakovei padengs teismo įpareigotą apmokėti ieškovams 1 710,94 Eur sumą. Tokia situacija riboja realias galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
7. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovai kreipėsi į teismą dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, kai namas, kuriame yra ieškovų butas, buvo nepriduotas, butai buvo nešildomi, todėl ieškovų bute oro temperatūra galėjo būti žemesnė. Ieškinys pateiktas 2016 m. pradžioje, o namas priduotas 2017 m. pabaigoje. Nėra pagrindo abejoti ekspertizės akto Nr. 11-1653 (17) išvadomis. Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, buvo atlikta ginčo buto apžiūra, ekspertizę atliko kvalifikuotas asmuo. Termovizinis tyrimas atliktas ieškovų iniciatyva, atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl tyrimas neobjektyvus, statytojas negalėjo pareikšti pastabų ar pastebėjimų. Toks tyrimas traktuojamas kaip defektavimas, todėl statytojas privalėjo dalyvauti termoviziniame tyrime. Ieškovai pažeidė STR 1:11.01:2010 (galiojusį iki 2017-01-01) 45.1. punktą, todėl tyrimas negali būti pripažintas objektyviu įrodomąją reikšmę turinčiu įrodymu. Nepagrįstai pateikta 2016 m. spalio 16 d. ieškovų pretenzija dėl statybos broko, nes nebuvo pasirašytas dvišalis defektinis aktas. Ieškovai nebendradarbiavo ir neieškojo taikių sprendimo būdų, todėl ieškovų veiksmai traktuotini kaip nesąžiningi. Termovizinį tyrimą atlikęs G. G. nėra specialistas. G. G. yra išklausęs bazinį intensyvų termovizinių tyrimų mokymo kursą, dėl ko jis moka naudotis šiuo prietaisu, tačiau tai jam nesuteikia teisės vertinti termovizinių matavimų rezultatų. Atsakovės architektas Ž. B. atliko UAB „Termas” tyrimo analizę ir pateikė išvadą, kad termovizinis tyrimas atliktas tendencingai. UAB „Daita” lokalinėje sąmatoje apskaičiuota darbų kaina neproporcinga nustatytiems trūkumams pašalinti. Lokalinė sąmata Nr. S001 sudaryta atsižvelgiant į UAB „Termas“ termovizinį buto tyrimą ir rekomendacijas, nesilaikant STR 1.11.01:2010 numatytos tvarkos. UAB „Jonuša” statybos inžinierė R. J. M. nurodė, jog UAB „Daita” pateikta sąmata neatitinka realių objekto sąlygų, UAB „Termas” termovizinės ataskaitos. Nepagrįstai parinkta defektų taisymo technologija, o skaičiavimai atlikti ne to laikotarpio įkainiais (nėra aiškinamojo rašto, kodėl pasirinktos sumos 2014 m. kovo mėn.). Nėra lokalinės sąmatos sudarymo datos. Mano, kad UAB „Daita” nėra įmonė, teikianti lokalinių sumatų teikimo paslaugas, kadangi įmonė registruota 1994 m. gegužės 20 d., o sąmatų registro numeris tik pirmas. Neaišku, kokią sistemą naudojo UAB „Daita” nustatydama prekių ir paslaugų kainas, sąmatoje tokia informacija nenurodyta. UAB „Daita” lokalinė sąmata nepatvirtinta parašu, todėl sąmata negalima remtis, kadangi ji neatitinka oficialiam dokumentui keliamų reikalavimų. Spręsti apie žalos dydį, parinkti defektų šalinimo technologiją gali tik kvalifikuotas specialistas, turintis Aplinkos ministerijos patvirtintus kvalifikacinius atestatus. Nepagrįsti teiginiai apie pelėsį remiantis fotonuotraukomis, antstolio 2017 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Antstolis nenustatinėjo ir nėra kompetentingas nustatyti, ar nurodytas darinys yra pelėsis. Vien iš nuotraukų negalima konstatuoti, jog užfiksuotas darinys yra pelėsis.
2. Nėra duomenų, kad būtų nustatyti ventiliacijos įrengimo trūkumai, todėl tinkamą patalpų ventiliaciją turi užtikrinti ieškovai. Name yra suprojektuota ir įrengta natūrali ventiliacija, tokia ventiliacija numatyta techniniame projekte, apie tai ieškovai žinojo. Ieškovai netinkamai eksploatavo gyvenamąjį būstą – nesudarė sąlygų patekti grynam orui į patalpas, kad natūraliai sumontuota ventiliacija vertikaliais traukos kanalais veiktų natūralios traukos principu, kai patalpose sušilęs oras kildamas į viršų ištrauktų patalpose anglies dvideginiu prisotintą orą. Tai patvirtina 2017 m. kovo 24 d. cheminių tyrimų protokolas Nr. Ch-Kl 119/2017 - Ch-K 1123/2017, 2017 m. balandžio 25 d. šiluminės aplinkos poveikiui tyrimo protokolas F-M-193/2017.
3. Teismas pagrįstai priteisė iš ieškovų dalį atsakovės turėtų proceso išlaidų, kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies. Teismas pagristai atsakovės sumokėtą pinigų sumą UAB „Jonuša” įtraukė į išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė parduoto daikto – buto – defektus ir jų pašalinimo išlaidas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas. Nurodė, kad fotonuotraukos patvirtina apeliacinio skundo argumentus, jog teismas turėjo pareigą, gindamas vartotojų interesus, atsižvelgti ne tik išimtinai į ekspertizės aktą, bet ir į realią faktinę situaciją. Teismo įpareigojimas atsakovei atlikti tokius darbus kaip angokraščių aptaisymas, briaunų aptaisymas, glaistymas, sienų ir lubų gruntavimas, lubų dažymas, sienų dažymas, lango angokraščio sandarinimas <...> neišspręs susidariusios situacijos ir leis ateityje kilti ginčams.
11. Atsakovė su prašymu priimti šiuos įrodymus nesutinka. Ieškovams nebuvo apribota galimybė įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Iš nuotraukų negalima teigti, jog jose užfiksuota drėgmė yra susidariusi dėl atsakovės kaltės. Negalima identifikuoti, kokioje patalpoje buvo darytos nuotraukos, todėl negalima remtis jomis kaip įrodymais.  
12. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Fotonuotraukas buvo galima pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, nėra pagrindo jas susieti su objektu, dėl kurio byloje kilęs ginčas. Kadangi šis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, kurias apeliantai siekia įrodyti, jį priimti atsisakytina (CPK 180 straipsnis).

Dėl buto trūkumų ir jų šalinimo išlaidų

13. Atmestini apeliantų argumentai dėl nepagrįsto rėmimosi statybinės ekspertizės aktu.
14. Ieškovų pateiktoje UAB „Termas“ 2016-01-08 atlikto buto termovizinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bute yra šilumos nuostoliai pro balkono laikymo konstrukciją, langus, grindų ir sienų kampus, lubų ir sienų kampus; santykinis oro drėgnumas patalpose neviršija leistinos normos; esant žemesnei temperatūrai ant langų, angokraščių kondensuojasi vandens garai, peršąla, dėl to gali nukentėti termoizoliacijos sluoksnis ar atsirasti pelėsis. Tyrimą atlikęs specialistas rekomendavo užsandarinti apie langus esančius įtrūkimus, lango rėmų jungtis su palange, sureguliuoti langus arba pakeisti susidėvėjusias tarpines; nepakankamai gerai apšiltintas sienas ar tas sienas, kurioje gausu šilumos tiltelių, rekomendavo apšiltinti papildomai iš vidaus; suklijuoti plėveles ar sutvarkyti kitus nesandarumus stogo konstrukcijoje, kad pro ją nepraeitų šaltas oras. 
15. Nustatyta, kad ieškovai nesuteikė atsakovei galimybės dalyvauti atliekant šį tyrimą. Toks detektavimas pažeidžia STR 1:11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (galiojusio iki 2017-01-01) 45.1 punktą dėl dvišalio akto pasirašymo, pagal kurį vienašalis defektavimo aktas galioja tik tuomet, jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, todėl tokiame akte esantys duomenys negali būti pripažinti objektyviu įrodomąją reikšmę turinčiu informacijos šaltiniu. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Statybos investicija“ architekto Ž. B. atliktą UAB „Termas“ tyrimo analizę, kurioje nurodyta, jog tyrimas padarytas tendencingai, pagrindiniai matavimai atlikti ties vidaus patalpų (lubų) perimetru bei langokraščiais ir kiaurymių vietose, jie galimai iškreipia rezultatus, termovizija yra neatitinkanti pastato ir buto energetinio balanso visumos. Rekomendavo papildomai apšildyti ugniasienės konstrukcijų sieną, sureguliuoti langų ir stoglangių varčias, patikrinti tarpines, šilumos prietaisų veikimą, revizuoti sujungimus tarp skirtingų plokštumų.
16. Esant prieštaringiems vertinimams bei dėl to, kad ieškinyje bei atsikirtimuose į jį nurodytų aplinkybių išsiaiškinimui reikėjo specialių žinių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė statybos ekspertizę (CPK 212 straipsnis.). Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės akte konstatuota, kad UAB „Termas“ nurodyti aplinkos parametrų matavimai nėra atlikti pagal higienos normos HN 42:2009 bendrojo mikroklimato parametrų matavimo reikalavimus. Gyvenamojo namo vidinių paviršių temperatūrų skirtumai nėra neatitiktis esminiams statinių reikalavimams ir todėl nėra pagrindo teigti, jog daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), neatitinka LR statybos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Termovizinėje nuotraukoje Nr. 0515 užfiksuota per žema atitvarinės konstrukcijos temperatūra, kuri netenkina STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ lentelėje 1 nurodytų dydžių, susidarė dėl nepakankamos atitvarinės konstrukcijos šiluminės izoliacijos, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog visas pastatas neatitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio reikalavimų (tik vienoje termonuotraukoje užfiksuotos patalpos vidinio paviršiaus per žema temperatūra nėra esminis statinio reikalavimas).
17. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir kitų specialistų išvadų. Pastarąsias išvadas įvertino teismo ekspertas. Teismų praktikoje suformuota, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. Ž., V. A., D. P., bylos Nr. e3K-3-57-687/2018), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai eksperto išvada rėmėsi (CPK 185 straipsnis).
18. Apeliantai neteisingai teigia, kad ekspertizė atlikta tik vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir kitų specialistų atliktas išvadas, pats ekspertas jokio atskiro tyrimo neatliko. Priešingai, ekspertizės akte nurodoma, jog 2017 m. spalio 23 d. ekspertas atliko buto apžiūrą, kurios metu, be kita ko, pelėsio buvimas nebuvo užfiksuotas. Dėl to nesutiktina, kad pelėsio buvimą įrodo antstolio M. P. 2017 m. kovo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-17-30. Jame nurodyta, jog vaiko kambaryje prie lango kairėje pusėje ant sienos prie lubų yra juodos spalvos pelėsis, ant sienos matosi nubėgimo dėmės ir juodos spalvos pelėsis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolis nėra kompetentingas nustatyti, ar nurodytas darinys yra pelėsis. Vien iš pateiktų nuotraukų to negalima konstatuoti. Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus 2017 m. kovo 24 d. ir balandžio 29 d. cheminių tyrimų ir mikrobiologinio tyrimo ir fizikinių veiksnių tyrimo protokolų matyti, jog bute buvo paimti ir ištirti mėginiai, išmatuota temperatūra, drėgmė, oro judėjimas, C02 koncentracija ir kairiame sienos kampe lubų ir sienos sandūroje pelėsinio grybo neaptikta.
19. Atmestini apeliantų argumentai dėl eksperto nesinaudojimo jokiais įrankiais ir prietaisais. Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga, atlikta tiriamo objekto apžiūra. Ekspertizę atliko kvalifikuotas asmuo, LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas technikos mokslų daktaras, turintis statybos teismo eksperto ir darbų saugos teismo eksperto kvalifikacijas bei 20 metų ekspertinio darbo stažą. Pagal Teismo ekspertizės įstatymą (TEĮ), ekspertiniu tyrimu laikytinas teismo ar teisėjo pavedimu atliekamas tyrimas, kuriam naudojamos specialios žinios ir kurio eiga bei rezultatai fiksuojami ekspertizės akte. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (TEĮ 4 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas ekspertizę, ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus bei gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją, prašyti tyrimui reikalingos papildomos medžiagos, dalyvauti proceso veiksmuose (TEĮ 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1-4 punktai). Atlikdamas teismo ekspertizę jis yra nepriklausomas, savo išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais (13 straipsnis). Byloje ekspertas, vadovaudamasis TEĮ, pateikė išvadą, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal CPK 215 straipsnį ir BK 235 straipsnį, todėl abejoti ekspertizės akto išvadomis pagrindo nėra. Atliekant ekspertizę jis vadovavosi LTEC standartinio tyrimo procedūros aprašymu „Statybos ekspertizė“ LTEC-STPA-R-262, leidimas 1.0., visos išvados yra išsamiai motyvuotos, todėl atmestini deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai dėl ekspertizės akte nenurodytos ir išsamiai nepakomentuotos situacijos, kurią ekspertas nustatė bute apžiūros metu.
20. Ekspertizės išvadoje nurodyta, jog sienoje (ašyje 4-4 įengta ugniasienė) padidinta drėgmė susidarė dėl nepakankamos atitvarinės konstrukcijos šiluminės izoliacijos. Akto motyvuojamoje dalyje pažymėta labai tikėtina aplinkybė, kad kondensacinės drėgmės atsiradimas sietinas ir su neefektyvia patalpų ventiliacija, tačiau nei ekspertizės akte, nei kituose įrodymuose patalpų ventiliacijos įrengimo trūkumai nėra konstatuoti (pastebėtina, jog pastaruoju buto trūkumu ieškovei savo reikalavimo negrindė), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pačių ieškovų pareigos užtikrinti tinkamą patalpų ventiliaciją. Name yra suprojektuota ir įrengta natūrali ventiliacija, numatyta techniniame projekte, ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma. Natūrali ventiliacija yra natūralus statinių vėdinimo būdas, kai oras į patalpas patenka pro pastate esančius plyšius, langus, orlaides, mikroventiliacijos ertmes naujo tipo languose, duris ar specialiai tam įrengtas angas. Oras šalinamas vertikaliais traukos kanalais natūralios traukos principu konvekcija, kai patalpose sušilęs oras kyla į viršų. Tokie kanalai paprastai įrengiami WC patalpoje, vonios kambaryje ir virtuvėje. 2017-03-24 cheminių tyrimų protokolu Nr. Ch-Kl 119/2017 - Ch-K 1123/2017 buvo nustatyta, kad vaiko kambaryje yra anglies dioksido 2 2719,8 mg/m3 bei svetainėje su virtuve yra 2847,92 mg/m3 anglies dioksido koncentracija (leistina norma gyvenamosiose patalpose yra 700-800 mg/m3 anglies dioksido koncentracija). 2017-04-25 Šiluminės aplinkos poveikiui tyrimo protokolu F-M-193/2017 nustatyta, kad visame bute, visose matuotose patalpose oro santykinė drėgmė svyruoja nuo 57,7 iki 61,8 proc., o patalpose oro greitis yra 0,03 m/s. Lietuvos higienos normoje Nr. HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas” numatyta, kad oro judėjimas greitis patalpose turi būti: šaltuoju metų laikotarpiu 0.05-0.15 m/s, šiltuoju metų laikotarpiu 0,15-025 m/s. Tuo remiantis sutiktina su atsakove, kad natūraliai sumontuotos ventiliacijos efektyvumo neužtikrino patys ieškovai (neatidarinėjo langų, jų neatidarinėjo mikroventiliacijos padėtyje, užtikrinančioje gryno oro patekimą į patalpą ir nesudarančioje didelio temperatūrų skirtumo bei nesukeliančioje skersvėjo). Vertinant protingumo principu, patalpų vėdinimas nepriskirtinas prie specialių, atskirai aptartinų buto eksploatacijos sąlygų, su kuriomis atsakovė ieškovus būtų privalėjusi atskirai supažindinti.
21. Nesutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi defektų šalinimo darbų kaina, nustatyta UAB „Jonuša“. Šią išvadą teismas motyvavo tuo, kad UAB „Jonuša“ sąmatoje nurodyti defektų ištaisymo darbai atitinka buto defektus, nustatytus ištyrus visus įrodymus ir nurodytus teismo sprendime. Nors apeliacine tvarka vertinamame sprendime ir nepažymėta, kodėl negalima remtis ieškovų pateikta UAB „Daita“ sudaryta sąmata, tai nesudaro pagrįstos vados buto trūkumų šalinimo išlaidomis laikyti pastarojoje sąmatoje nurodytą sumą ar jos dalį.
22. UAB „Daita” lokalinė sąmata Nr. S001 sudaryta atsižvelgiant į UAB „Termas“ termovizinį buto tyrimą ir rekomendacijas, kurios buvo padarytos nesilaikant STR 1.11.01:2010 numatytos tvarkos (nutarties 15 p.). Statybos inžinierė R. J. M. nurodė, jog UAB „Daita” pateikta sąmata neatitinka nei realių objekto sąlygų, nei UAB „Termas” termovizinės ataskaitos. Defektų taisymo skaičiavimai atlikti 2014 metų kovo mėnesio kainomis. Kodėl pasirinkta ši data, nėra aišku. Nėra lokalinės sąmatos sudarymo datos. Iš sąmatos numerio S001 spręstina, kad UAB „Daita” lokalinė sąmata sudaryta tik viena, taigi UAB „Daita” nėra įmonė, teikianti lokalinių sąmatų sudarymo paslaugas ir turinti atitinkamą patirtį (įmonė registruota 1994-05-20, sąmatų registro numeris pirmas). Nėra aišku, kokia kainų nustatymo sistema ji rėmėsi, nustatydama prekių ir paslaugų kainas, sąmatoje tokia informacija nenurodyta. Atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytos kainos pagrįstos oficialia sistema Sistela, kurią galima patikrinti ir kurios duomenys yra pripažįstami statybiniuose projektiniuose dokumentuose bei teismų praktikoje. Be to, UAB „Daita” lokalinė sąmata nepatvirtinta nei asmens, nei elektroniniu parašu. Nėra aišku, ar ją sudaręs specialistas turi reikiamą kvalifikaciją atitinkamiems skaičiavimas parengti. Kad UAB „Daita” sudaryta lokaline sąmata negalima vadovautis, patvirtina ir T. M., turinčio kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingo statinio ekonominės dalies ekspertizės vadovo pareigas, Daugiabučio namo pažeidimų ir trūkumų fiksavimo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 161205. Joje nurodyta, jog ieškovų buto trūkumų ištaisymo kaštai yra 702,07 Eur.
23. Nurodytos aplinkybės patvirtinta, jog buto defektų pašalinimui pirmosios instancijos teismo priteista 1710,94 Eur suma atitinka pirmosios instancijos teismo nustatytus defektus ir jų pašalinimo kaštus. Vien tai, kad ieškovų pateiktoje sąmatoje nurodyta didesnė darbų kaina, nesudaro pagrindo šia sąmata remtis. Apeliantų argumentai apie tai, kad sprendime nurodyti darbai tik trumpam laikui vizualiai paslėps buto defektus, nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo ieškovams parduoto daikto – buto – defektus ir nustatė jų pašalinimo išlaidų dydį, todėl išvada dėl šių išlaidų priteisimo nekeistina.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais dėl atsakovei priteistų nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų.
26. Iš advokato 2017-05-24 sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog jo dalyvavimas mediacijos procese įvertintas 200 Eur. Apeliantai pagrįstai teigia, kad advokato dalyvavimas mediacijos procese nėra privalomas, todėl tam skirtos advokato pagalbos išlaidos yra nepagrįstos. Atsakovės pateiktos išlaidos UAB „Jonuša“ (1000 Eur už sąmatą ir 250 Eur už konsultavimą Statybos įstatymo ir normatyvinių techninių dokumentų klausimais, išskyrus jos atstovo dalyvavimą civilinėje byloje) buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šiuo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis ne proporcingumo principu (patenkinta turtinio reikalavimo dalimi), o tuo, kad ieškovai iš esmės įrodė, jog atsakovės parduotas butas turi kokybės trūkumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalis sieja vartojimo teisiniai santykiai, todėl sutiktina su apeliantais, kad didesnių, nei priteista trūkumų šalinimo išlaidų suma, bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimas vartotojų teisių realiai neapgina, riboja galimybes savo pažeistas teises ginti teisme, nors ir yra priimamas dalį ieškinio reikalavimų tenkinantis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai (vartotojai) yra silpnesnė šalis, o bylinėjimosi išlaidas atsakovė patyrė dėl savo pačios netinkamai įvykdytos prievolės parduoti kokybišką daiktą, jos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 7 dalis). Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, netenkinant atsakovės reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Remiantis tais pačiais motyvais, atsakovei iš apeliantų nepriteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
28. 2018 m. kovo 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atidėjo 400 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki procesinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl, netenkinus ieškovų apeliacinio skundo dėl turtinio reikalavimo, iš jų valstybei priteistina 400 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria atsakovei iš ieškovų priteista po 1269,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 (du šimtus) Eur žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

              Virginija Gudynienė

              Izolda Nėnienė