Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-303/2017

                                                          Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08620-2016-7

                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 50; 52.4; 52.5

  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apskrities VPK) Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko Raimondo Abugelio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja G. Zujytė 2016 m. lapkričio 21 d. G. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1872 straipsnį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, siekdamas nuslėpti D. G. girtumą ir taip padėti jai išvengti administracinės, civilinės ir drausminės atsakomybės, 2015 m. gruodžio 19 d., 13.43 val., 15.23 val., 15.39 val., telefonu su savo pavaduotoju intervencinei medicinai K. G. susitarė, kad šis duos neteisėtus nurodymus savo tiesioginiam pavaldiniui A. Š. tam, kad būtų nuslėptas D. G. girtumas, t. y. kad neblaivios D. G., patekusios į eismo įvykį ir atvyksiančios į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyrių duoti kraujo alkoholio koncentracijos kraujyje nustatymo tyrimui, tyrimo išvadoje būtų nurodyta, jog kraujyje alkoholio nerasta. Vykdant šiuos neteisėtus nurodymus, buvo sukeisti D. G. kraujo tyrimo mėginiai ir surašyta tikrovės neatitinkanti išvada apie alkoholio kiekį jos kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-301-358/2016.

2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. A. dėl ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nutraukta, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

3. Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimu, atmetus Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos G. Zujytės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas: G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nutraukta, ją pradėjus įstatyme neįgaliotam asmeniui, pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams ir dėl to paties pažeidimo esant iškeltai baudžiamajai bylai (ATPK 250 straipsnio 7, 8 punktai).

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko R. Abugelio prašymas priimtas ir G. A. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30218 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 30219 straipsnio 2 dalies, 30221 straipsnio 14 dalies 3 punkto nuostatomis, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

5.1. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas neteisingai aiškino ir pritaikė ATPK 35, 216, 255, 259, 2591 straipsnių, 261 straipsnio 4 dalies, 262 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatas.

5.2. Pareiškėjas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad A. Š. ir S. S. įsigaliojusiais Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimais yra nubausti už tą patį, ATPK 1872 straipsnyje nurodytą, administracinį teisės pažeidimą tokia pačia tvarka, kaip ir nagrinėjama byla, pradėtose administracinių teisės pažeidimų bylose. Kartu pareiškėjas pažymi, kad prokuroras 2016 m. spalio 6 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00014-15 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai pavedė nutarimą ir reikiamą baudžiamosios bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities VPK tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl D. G., G. A., K. G., A. Š., S. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 straipsnį dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo ir jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15054064470. Taigi, pareiškėjo teigimu, prokuroras savo nutarimu nepradėjo administracinės teisenos; susipažinusi su perduota medžiaga, Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji tyrėja G. Zujytė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. A. pagal ATPK 1872 straipsnį.

5.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ATPK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dėl 1872 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Anot pareiškėjo, 2015 m. gruodžio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą                         Nr. 20P-46687248-15 surašė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnas. Dėl to, pareiškėjo tvirtinimu, Kauno apygardos teismo išvada, kad policijos įstaigos tyrėja, surašiusi ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokolą, neturėjo teisės ir įgaliojimų pradėti administracinę teiseną nagrinėjamoje byloje, yra neteisinga.

5.4. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir dėl pasibaigusio termino administracinei nuobaudai skirti. Anot jo, šiuo atveju turėjo būti taikomas ne šešių mėnesių, o ATPK 35 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas administracinei nuobaudai skirti, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos, kuris nebuvo pasibaigęs.

6. G. A., kuriam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutarimą be pakeitimų.

6.1. G. A., nesutikdamas su pareiškėjo prašymu, nurodo, kad nuo pat šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas, ar šis procesas iš viso yra pradėtas teisėtai ir ar jis gali būti tęsiamas neištaisius padarytų akivaizdžių pažeidimų. Anot jo, šiuo klausimu labai išsamiai ir argumentuotai pasisakė Kauno apygardos teismas, kuris, priešingai nei teigia pareiškėjas, priimdamas skundžiamą nutarimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

6.2. Pirmiausia G. A. atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, prašyme paminėjęs ATPK 259 straipsnio 2 dalį, ignoravo ATPK 2591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame yra įtvirtintas straipsnių, už kuriuose nurodytų teisės pažeidimų padarymą protokolus surašo vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, baigtinis sąrašas, kuriame ATPK 1872 straipsnio nėra. G. A. nuomone, jau vien tai rodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos tyrėja jam surašė neteisėtai. Be to, pasak G. A., policijos tyrėja jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pati nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo būtent teismas. Tai, anot jo, patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-301-358/2016. Kartu G. A. pažymi, kad pagal ATPK 262 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinio teisės pažeidimo bylą iškelia teismas. Taigi kadangi šiuo atveju byloje procesą galėjo pradėti tik teismas, iškeldamas administracinio teisės pažeidimo bylą, G. A. tvirtinimu, protokolas šioje byloje iš viso negalėjo būti surašytas.

6.3. G. A., nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl ATPK 35 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino administracinei nuobaudai skirti, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos, taikymo, teigia, kad pareiškėjas „akivaizdžiai piktnaudžiauja teise, į vieną teiginį suplakdamas visų ATPK 35 straipsnio dalių turinį ir taip iškraipydamas bei pateikdamas teiginius, kokių šioje teisės normoje iš viso nėra“. G. A. tvirtinimu, net ir pripažinus, kad procesą prokuroras ir (ar) policijos tyrėja pradėjo teisėtai, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vienintelis galimas taikyti terminas administracinei nuobaudai skirti yra dviejų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00014-15 priėmimo 2016 m. spalio 2 d.

6.4. G. A. atsiliepime į pareiškėjo prašymą taip pat atkreipia dėmesį į prokuroro 2016 m. spalio 6 d. nutarimo surašymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. spalio 29 d. aiškinamąjį raštą Nr. 17.9-3471 dėl prokuroro teisės inicijuoti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, kuriame prokurorams yra išaiškintos ATPK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos dėl prokurorų veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti nutraukęs baudžiamąjį procesą. Anot jo, pagal šį raštą prokuroras turi priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą. Kartu G. A. pažymi, kad minėtame aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad nutarimą atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą kartu su atsisakymo pradėti ar nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija prokuroras per tris dienas nuo nutarimo atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą priėmimo perduoda institucijai, kompetentingai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Perduodama tik ta atsisakymo pradėti ar nutraukti ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. G. A. teigimu, iš prokuroro 2016 m. spalio 6 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad šiuo atveju tokios tvarkos laikytasi nebuvo, nors Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.

6.5. G. A., be kita ko, nurodo ir tai, kad pareiškėjo minimos A. Š. ir S. S. administracinių teisės pažeidimų bylos dėl to paties, ATPK 1872 straipsnyje numatyto, teisės pažeidimo padarymo buvo nagrinėtos atskirai ir dėl jų priimti sprendimai neturi reikšmės jam (G. A.) pradėtoje byloje, nes jose klausimai dėl proceso teisėtumo pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami, proceso teisėtumas nebuvo ginčijamas aukštesnės instancijos teismui, nes priimti sprendimai apeliacine tvarka nebuvo skųsti. Kartu G. A. pažymi, kad sprendimus dėl A. Š. ir S. S. pripažinimo padarius administracinius teisės pažeidimus priėmė ta pati Kauno apylinkės teismo teisėja L. Kymantienė, kuri priėmė sprendimą ir jo administracinio teisės pažeidimo byloje ir jo nenubaudė dėl to, kad jis nepadarė ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo, o ne todėl, kad procesas buvo neteisėtas. Be to, G. A. atkreipia dėmesį į tai, kad jo bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja sprendė klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo teisėtumo ir 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas teisėtai. 

7. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko R. Abugelio prašymas atmestinas.

Dėl non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo

8. Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas – ar buvo pažeistas dvigubo nebaudžiamumo principas, pradėjus tiek administracinio teisės pažeidimo, tiek baudžiamąjį procesus dėl G. A. 2015 m. gruodžio 19 d. veiksmų, siekiant nuslėpti D. G. girtumą ir taip padėti jai išvengti administracinės, civilinės ir drausminės atsakomybės.

9. ATPK 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Šia įstatymo nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą pačią veiką principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 6 dalyje, minėtame ATPK 250 straipsnio 8 punkte. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad negalima ne tik bausti du kartus, bet ir persekioti ar teisti du kartus dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (to paties poelgio) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; 2009 m. vasario 10 d. sprendimas Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas Kapetanios ir kiti prieš Graikiją, peticijos Nr. 3453/12; kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008,              2K-570/2010). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą patį teisės pažeidimą, turi būti vertinamos konkrečios veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

10. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. 2016 m. gegužės 2 d. buvo pareikštas įtarimas (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriui G. A. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos (BK 228 straipsnio 1 dalis), t. y. kad, būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, siekdamas nuslėpti D. G. girtumą ir taip padėti jai išvengti administracinės, civilinės ir drausminės atsakomybės, 2015 m. gruodžio 19 d. telefonu su savo pavaduotoju intervencinei medicinai K. G. susitarė, kad šis duos neteisėtus nurodymus savo tiesioginiam pavaldiniui A. Š. tam, kad būtų nuslėptas D. G. girtumas; vykdant šiuos neteisėtus nurodymus, 2015 m. gruodžio 20 d. buvo sukeisti D. G. kraujo tyrimo mėginiai.

2016 m. spalio 6 d. prokuroras priėmė nutarimą nutraukti G. A. ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti šio BK straipsnio 1 dalyje numatytų požymių. Šiuo nutarimu prokuroras taip pat pavedė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai perduoti nutarimą ir reikiamą medžiagą Kauno apskrities VPK spręsti klausimą dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 straipsnį dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokios apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-301-358/2016.

11. Dėl to 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apskrities VPK pareigūnė G. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 1872 straipsnį už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, siekdamas nuslėpti D. G. girtumą ir taip padėti jai išvengti administracinės, civilinės ir drausminės atsakomybės, 2015 m. gruodžio 19 d. telefonu su savo pavaduotoju intervencinei medicinai K. G. susitarė, kad šis duos neteisėtus nurodymus savo tiesioginiam pavaldiniui A. Š. tam, kad būtų nuslėptas D. G. girtumas; vykdant šiuos neteisėtus nurodymus, buvo sukeisti D. G. kraujo tyrimo mėginiai ir surašyta tikrovės neatitinkanti išvada apie alkoholio kiekį jos kraujyje, kuri būtų panaudota teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-301-358/2016.

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal jam perduotą Kauno apskrities VPK pareigūnės surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir prie jo pridėtą medžiagą, 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. A. dėl ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nutraukė, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. vasario 21 d. nutarimu šį pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir G. A. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nutraukė kitu pagrindu: dėl to paties pažeidimo esant iškeltai baudžiamajai bylai (pradėtam ikiteisminiam tyrimui), bylą pradėjus įstatyme neįgaliotam asmeniui ir pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

13. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-1523-246/2017, kurioje, be kitų kaltinamųjų, ir G. A., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje; šiuo metu vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas teisme.

14. Taigi, kaip matyti, tiek šis administracinis, tiek baudžiamasis procesai vyksta dėl iš esmės to paties G. A. poelgio ir 2015 m. gruodžio 19, 20 d. veiksmų; abiejuose procesuose G. A. surašytuose jį kaltinančiuose procesiniuose dokumentuose nurodomos tos pačios faktinės aplinkybės, tik skiriasi teisinis jo veiksmų vertinimas administracine ir baudžiamąja prasme. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir konstatuotina, kad faktai, kurie buvo tiek administracinio, tiek baudžiamojo proceso pradėjimo prieš G. A. pagrindas, yra iš esmės tie patys Konvencijos protokolo Nr. 7  4 straipsnio prasme. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad skirtingas iš esmės to paties poelgio (veiksmų) teisinis kvalifikavimas nepagrindžia ir nepateisina būtinybės dubliuoti procesus. 

15. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo non bis in idem principo pažeidimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir kartu, vadovaudamasis ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną G. A. dėl ATPK 1872 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo nutraukė ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodytu pagrindu, t. y. esant iškeltai baudžiamajai bylai.

Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo teisėtumo ir administracinės nuobaudos skyrimo terminų

16. Nors ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodytas besąlyginis pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tai ir padaryta šioje byloje, tačiau teisėjų kolegija pasisako ir dėl kitų pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų.

17. Pareiškėjo argumentai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą G. A. surašė tam įgaliotas asmuo ir administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta teisėtai, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pagal ATPK 259 straipsnio 2 dalį dėl ATPK 1872 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Pagal ATPK 262 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

19. Pagal bylos duomenis administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1872 straipsnyje, kurio padarymu administracinio teisės pažeidimo protokole kaltintas G. A., yra susijęs su kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-301-358/2016, kuri buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nustatytais įvykiais. Šioje byloje teismas 2016 m. vasario 26 d. nutarimu nubaudė D. G., padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą; tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl G. A. veiksmų, siekiant nuslėpti D. G. girtumą, pradėta nebuvo.

20. ATPK 255 straipsnyje taip pat numatyta prokuroro teisė kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų ATPK 1871 straipsnyje, taip pat numatyta teisė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą ar baudžiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinėjant tokias administracinių teisės pažeidimų bylas, pareikšti prašymus ir apskųsti šiose bylose priimtus nutarimus. Kaip jau buvo minėta, prokurorui iškėlus administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas nerašomas; medžiaga per tris dienas nuo sprendimo priėmimo pasiunčiama organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 261 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 1 dalis). Taigi, prokuroro procesinis sprendimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą iš esmės prilyginamas administracinio teisės pažeidimo protokolui ir suteikia prokurorui tokias pačias procesines teises kaip ir organui (pareigūnui), turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

21. ATPK 1872 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo teisena G. A. pradėta Kauno apskrities VPK pareigūnei surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą po to, kai prokuroras 2016 m. spalio 6 d. priėmė nutarimą nutraukti G. A. ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta nusikalstama veika, turinti šio BK straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, ir pavesti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybai perduoti nutarimą ir reikiamą medžiagą Kauno apskrities VPK spręsti klausimą dėl G. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 straipsnį dėl įkalčių arba įrodymų naikinimo bei jų slėpimo arba kitokio apgavystės padarymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-301-358/2016.

22. Tačiau toks administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimas, kaip pagrįstai ir nurodė apeliacinės instancijos teismas nutarime, neatitinka prieš tai minėtų ATPK 255, 261 straipsnio 4 dalies, 262 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atveju prokuroras nepagrįstai įstatyme jam suteiktą teisę iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą suteikė institucijai, neturinčiai teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 1872 straipsnį (Kauno apskrities VPK); prokuroras, nutraukęs ikiteisminio tyrimo dalį, esant pagrindui, turėjo priimti sprendimą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir medžiagą, reikalingą bylai išnagrinėti, pasiųsti organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, šiuo atveju – teismui (ATPK 224 straipsnio 1 dalis).

23. Atsižvelgdama į tai, kad ATPK 1872 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo teisena G. A. pradėta, nesilaikant specialių ATPK numatytų procesinių taisyklių, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo ir šiuo pagrindu.

24. Su pareiškėjo argumentais, kad šioje byloje vienerių metų terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, sutiktina iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šešių mėnesių termino administracinei nuobaudai skirti pasibaigimo šioje byloje neatitinka ATPK 35 straipsnio nuostatų.

25. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostata, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju, t. y. kai nutraukus baudžiamąjį procesą, iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami, vadovaujantis šio ATPK straipsnio 2, 3, 4 dalių nuostatomis.

26. Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo dalis dėl G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta 2016 m. spalio 6 d. nutarimu; tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl administracinio teisės pažeidimo, už kurį G. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, priimtas 2016 m. gruodžio 19 d. Byloje duomenų apie minėto prokuroro nutarimo įsiteisėjimą nėra, todėl negalima spręsti ir dėl byloje nagrinėjamos situacijos atitikties ATPK 35 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

27. ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. G. A. pagal ATPK 1872 straipsnį surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis minėtą administracinį teisės pažeidimą galbūt padarė 2015 m. gruodžio 19 d., pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti jam administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną priimtas 2016 m. gruodžio 19 d. Taigi, ATPK 35 straipsnio 4 dalyje nurodytas dvejų metų terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo ir nėra pasibaigęs.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininko Raimondo Abugelio prašymą atnaujinti bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                     Alvydas Pikelis

                                                                                                                                Rima Ažubalytė

                                                                                                                        Audronė Kartanienė