Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-919/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-44286-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.2.; 2.4.6.4.4.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorui O. S.,

kaltinamojo R. M. gynėjai advokatei R. M.,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms N. I., D., jų atstovui advokatui D. K., 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. D. ir nukentėjusiosios N. I. atstovo advokato G. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)  281 straipsnio 5 dalį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamoji byla nutraukta.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui.

Civiliniai ieškiniai netenkinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktas, turėjęs reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas R. M. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį D. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, už tai, kad 2021 m. gruodžio 22 d., apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietės teritorijoje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio pėsčiajai V. K. ir galine automobilio dalimi ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota V. K., kuri Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną mirė.

2.       Apeliaciniame skunde nukentėjusioji L. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir patenkinti pareikštą civilinį ieškinį pilna apimtimi, taip pat atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiąją L. D. apie pareikštą civilinį ieškinį bei ištirti byloje esančius duomenis, kurie pagrindžia civilinį ieškinį.

2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad, byloje yra kilęs ginčas dėl civilinio ieškinio dydžio (nukentėjusioji L. D. pateikė 25 000 Eurų (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau išmokėta buvo 8000 Eurų (aštuonių tūkstančių eurų) suma už patirtą neturinę žalą). Apeliantės nuomone yra akivaizdu, kad yra ginčas dėl civilinio ieškinio dydžio. Teismas matydamas situaciją, kai yra ginčas dėl pareikšto civilinio ieškinio, teisminio nagrinėjimo metu privalėjo pasiūlyti apeliantei pasinaudoti savo teise paaiškinti civilinio ieškinio argumentus, bei įrodyti pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą. Taigi, apeliantė turėjo būti apklausta liudytoja teisminio proceso metu. Apeliantė pažymi, kad teismas esant ginčui dėl ieškinio dydžio jos neapklausė, nesuteikė galimybės pagrįsti pareikšto ieškinio, tokiu būdu pažeisdamas apeliantės kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teises, bei teisės aktus, reglamentuojančius bylos nagrinėjimą teisme. Taip pat, teismas suteikdamas teisę pasisakyti draudimo bendrovės atstovui ir nesuteikdamas galimybės pasisakyti civiliniam ieškovui dėl pareikštos civilinio atsakovo pozicijos, iš esmės pažeidė rungtyniškumo principą.

2.2. Skunde apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje vadovautis dešimtiems metų senumo teismų praktika, kurioje priteisiamos sumos dar litais, nėra teisinga. Pažymi, kad nuo cituojamų teismo nutarčių priėmimo praėjo labai didelis laiko tarpas ir teismų praktika šiuo metu yra nukreipta į priteisiamų neturtinės žalos sumų didinimą bei pateikia naujausią teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu.

2.3. Skunde apeliantė pažymi, kad pateiktame civiliniame ieškinyje, bei apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog ji ir sesuo V. buvo labai artimos, gyveno netoliese, pastoviai susitikdavo, praktiškai kiekvieną dieną kalbėjosi telefonu. Kadangi kita sesuo gyveno (duomenys neskelbtini), buvo artimiausi žmonės. Paskutiniais sesers gyvenimo mėnesiais abi rūpinosi sergančia seserimi, apeliantei susirgus „Covid 19“ V. rūpinosi ir slaugė ją ligoninėje. Visas šventes švęsdavo kartu, kartu atostogaudavo. Apeliantė pažymi, kad po sesers mirties pablogėjo sveikata. Baudžiamojoje byloje yra Kauno miesto poliklinikos 2022 m. balandžio 4 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad apeliantė lankėsi pas psichologą. Taip pat byloje yra Kauno miesto poliklinikos 2022 m. balandžio 7 d. raštas, kuriame nurodoma, jog dėl sesers žūties apeliantei sutriko sveikata, atsirado miego sutrikimas, panikos atakos. Buvo paskirtas medikamentinis gydymas.

2.4. Skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji ir sesuo bendraudavo tik telefonu, vedė atskirus gyvenimus, yra visiškai nepagrįsta. Po įvykio ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ buvo pateiktos asmeninės nuotraukas, gauti kvietimai dalyvauti šeimos šventėse, telefoninių pokalbių suvestines. Apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra įžvelgiamas ir diskriminacinio pobūdžio argumentas, kad „seserys buvo garbaus amžiaus“. Šis argumentas visiškai nesuprantamas. Teismo vertinimu, „garbus“ amžius, turi įtakos civilinio ieškinio dydžiui ir galimybei artimai bendrauti. 

2.5. Skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras sakydamas baigiamąją kalbą siūlė teismui papildomai iš draudimo bendrovės priteisti civiliniams ieškovams po 5 000 eurų.

3.   Apeliaciniame skunde nukentėjusioji N. I. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dalyje dėl N. I. civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti jos patirtą 25 000 Eurų dydžio neturtinę žalą, patenkinti šį reikalavimą ir priteisti iš R. M. N. I. naudai patirtas 500 Eurų bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai.

3.1. Skunde apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl       25 000 Eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas jo netenkino, nurodydamas, kad nukentėjusiosios išgyvenimams kompensuoti pakanka draudimo kompanijos išmokėtos 8 000 Eurų sumos.

3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą nuosprendį, kadangi, nuspręsdamas netenkinti tiek N. I., tiek L. D. civilinių ieškinių, reikalavimus atmetė remdamasis bendro pobūdžio teiginiais, neva jų ryšys su žuvusiąja negalėjo būti glaudus dėl jų garbaus amžiaus, atskirų gyvenimų, gyvenimo ir bendravimo tik telefonu, tačiau atskirai kiekvienos sesers ryšio su žuvusiąja, bendravimo intensyvumo ir pobūdžio nenustatinėjo, taigi, jų ryšio neindividualizavo.

3.3. Skunde pažymima, kad nuosprendyje, atmetant nukentėjusiosios civilinį ieškinį akcentuota, jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems šeimos nariams ir artimiems giminaičiams - broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams - kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2012). Apeliantės nuomone, teismas turėjo individualiai įvertinti nukentėjusiosios ir žuvusiosios ryšį, tam, kad padarytų išvadą, kad egzistuoja išimtinis atvejis, kurio pagrindu nukentėjusiajai turėtų būti priteisiama kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė sesers mirtis.

3.4. Skunde nurodoma, kad seserų ryšys buvo artimas ir glaudus. Seserys nuolatos bendravo visą gyvenimą - žuvusioji padėdavo N. I. lankant mokyklą, studijuojant (duomenys neskelbtini), gyvenant (duomenys neskelbtini) nuolat susitikdavo, kartu atostogaudavo, švęsdavo šventes, bendraudavo telefonu beveik kasdien. 2021m. rugsėjo mėnesį netikėtai susirgus vyriausiajai seseriai V., apeliantė kartu su žuvusiąja rūpinosi jos gydymu, deja, netrukus sesuo mirė. Apeliantė patyrė didelius išgyvenimus, nes praėjus trims mėnesiams po sesers V. laidotuvių, ypač žiauriomis aplinkybėmis dėl vairuotojo kaltės žuvo V., kuri prieš mirtį patyrė didelius skausmus ir kančias, nes buvo vilkta po automobiliu net keliolika metrų. Pažymima, kad apeliantė po netekties patyrė dvasinį skausmą, yra silpnos sveikatos, kamuoja depresija, verksmingumas, nerimas, ilgesys, neteisybė, vartoja raminamuosius vaistus. Taip pat dėl sesers netekties nukentėjusioji patyrė didelį šoką, stresą, nemigą, dėl ko jos sveikata dar labiau pašlijo ir 2022 m. birželio 23 d. dėl nepastovaus galvos svaigimo, ūžimo ausyse buvo hospitalizuota ligoninėje, jai atliktos dviejų kraujagyslių operacijos, 2022 m. liepos 28 d. atlikta kraujagyslių stenacija.

3.5. Skunde nurodoma, kad teismų praktika, kuria vadovavosi teismas, priimdamas nuosprendį, yra pradėta formuoti dar tuomet, kai Lietuvoje atsiskaitymo valiuta buvo litas, t. y. kuomet valiutos vertė buvo visiškai kitokia. Paskutinės nutartys, kuriomis vadovaujasi teismas, priimtos dar 2017 metais, t. y. prieš penkerius metus, per kuriuos Lietuvoje vartotojų kainų indeksas, infliacija, ženkliai išaugo - atitinkamai ir pasikeitė piniginių lėšų vertė. Akivaizdu, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Apeliantės nuomone, keičiantis ekonominei situacijai teismai turėtų didinti ankstesnėje teismų praktikoje nustatytus maksimalius artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžius.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras ir kaltinamojo gynėja advokatė prašė nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus. Nukentėjusioji N. I. ir nukentėjusioji L. D. bei jos atstovas advokatas D. K. prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nukentėjusiosios L. D. ir N. I. atstovo advokato G. Z. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais nėra ginčijama R. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltė, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. M. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl jo kaltės klausimas šiuo nuosprendžiu išsamiau neanalizuotinas. Kadangi apeliantės N. I. ir L. D. skundžia nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.  

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

7.  Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsniuose nurodytais kriterijais, bet taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Pagal teismų praktiką, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji N. I. dėl sesers mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, emocinę depresiją. Seserų ryšys buvo artimas ir glaudus. Seserys nuolatos bendravo visą gyvenimą - žuvusioji padėdavo N. I. lankant mokyklą, studijuojant (duomenys neskelbtini), gyvenant (duomenys neskelbtini) nuolat susitikdavo, kartu atostogaudavo, švęsdavo šventes, bendraudavo telefonu beveik kasdien. 2021 m. rugsėjo mėnesį susirgus vyriausiajai seseriai V., apeliantė kartu su žuvusiąja rūpinosi jos gydymu, deja, netrukus sesuo mirė. Apeliantė patyrė didelius išgyvenimus, nes parėjus trims mėnesiams po sesers V. laidotuvių, žiauriomis aplinkybėmis dėl vairuotojo kaltės žuvo sesuo V. K., kuri prieš mirtį patyrė didelius skausmus ir kančias, nes buvo vilkta po automobiliu net keliolika metrų. Nukentėjusioji po netekties patyrė dvasinį skausmą, yra silpnos sveikatos, kamuoja depresija, verksmingumas, nerimas, ilgesys, neteisybė, vartoja raminamuosius vaistus. Taip pat dėl sesers netekties nukentėjusioji patyrė didelį šoką, stresą, nemigą, dėl ko jos sveikata dar labiau pašlijo ir 2022 m. birželio 23 d. dėl nepastovaus galvos svaigimo, ūžimo ausyse buvo hospitalizuota ligoninėje, jai atliktos dviejų kraujagyslių operacijos, 2022 m. liepos 28 d. atlikta kraujagyslių stenacija. Byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta nukentėjusioji N. I., kuri dar kartą patvirtino patirtus sunkius išgyvenimus bei pasekmes, kurias sukėlė sesers mirtis.

9.   Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji L. D. dėl sesers mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą ir sukrėtimą, kadangi su seserimi buvo labai artimos, gyveno netoliese, pastoviai susitikdavo, praktiškai kiekvieną dieną kalbėjosi telefonu. Kadangi kita sesuo gyveno (duomenys neskelbtini), buvo artimiausi žmonės. Paskutiniais sesers gyvenimo mėnesiais abi rūpinosi sergančia seserimi, apeliantei susirgus „Covid 19“ V. rūpinosi ir slaugė ją ligoninėje. Visas šventes švęsdavo kartu, kartu atostogaudavo. Po sesers mirties pablogėjo sveikata. Byloje yra pateiktas Kauno miesto poliklinikos 2022 m. balandžio 4 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodoma, kad apeliantė lankėsi pas psichologą bei Kauno miesto poliklinikos 2022 m. balandžio 7 d. raštas, kuriame nurodoma, jog dėl sesers žūties apeliantei sutriko sveikata, atsirado miego sutrikimas, panikos atakos. Buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta nukentėjusioji L. D., kuri dar kartą patvirtino patirtus sunkius išgyvenimus bei pasekmes, kurias sukėlė sesers mirtis.

10.Teisėjų kolegija pritaria nukentėjusiosios L. D. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog seserys nebuvo pakankamai artimos, nes bendraudavo tik telefonu, vedė atskirus gyvenimus, yra nepagrįsta. Natūralu, jog suaugę šeimos nariai gyvena atskiria, ar net kituose miestuose, tačiau tai nepaneigia, jog seserys bendravo itin artimai ir patyrė didelius išgyvenimus netekus vienos iš seserų. Be to, seserų artimą bendravimą patvirtina po įvykio ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktos asmeninės nuotraukas, gauti kvietimai dalyvauti šeimos šventėse, telefoninių pokalbių suvestines. Be to, apeliantė pažymi, kad skundžiamoje nutartyje yra įžvelgiamas ir diskriminacinio pobūdžio argumentas, kad „seserys buvo garbaus amžiaus“. Teisėjų kolegija pažymi, kad žmogaus skausmo dydis netekus artimojo yra neišmatuojamas ir nepriklauso nuo jo amžiaus bei įtakos civilinio ieškinio dydžiui negali turėti.

11. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, jog nustatytas nukentėjusiųjų ypač stiprus emocinis ryšys bei ypač kokybiški ir šilti tarpusavio santykiai su žuvusiąją, akivaizdu, jog dėl sesers žūties abi nukentėjusiosios patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinį skausmą, sveikatos būklės pablogėjimus, nemigą ir kitus neigiamus padarinius. Nors nukentėjusiosios negyveno kartu su žuvusia seserimi, tačiau labai artimai bendravo su ja, palaikė šiltus ir glaudžius ryšius. Aplinkybė, kad seserys turi savą gyvenimą, savaime niekaip nesumažina jų išgyvento skausmo bei patirtos neturtinės žalos dėl sesers žūties. Todėl, teisėjų kolegijos manymu, abejoms nukentėjusioms patyrus iš esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, jų neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas. Tą pripažino ir draudimo įmonė, nukentėjusiesiems išmokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. I. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. M. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ subsidiariai 25 261,56 Eur turtinei ir neturtinei žalai apmokėti (2 t. 18-22 b.l.). Nukentėjusioji L. D. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. M. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ subsidiariai 25 000 Eur neturtinei žalai apmokėti (2 t. 12-15 b. l.).  

13. Pagal autoįvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Draudimo įmonės atstovo patvirtinimu, šioje byloje transporto priemonės savininkas/valdytojas, buvo sudaręs paminėtą naują draudimo sutartį. Taigi, šiuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsirado tik draudimo įmonei (draudikui). Todėl šioje baudžiamojoje byloje civiline atsakove buvo pripažinta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neindividualizavo nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžių, o civilinių ieškinių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė formaliai. Pagal kasacinio teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

15. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018,), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-294-303/2018, 2K-188-648/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018). Pažymėtina, kad taikydamas minėtą kriterijų (teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius), bylą nagrinėjantis teismas nebūtinai turi atsižvelgti tik į didžiausius priteistinos žalos dydžius.  

14. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai N. I. išmokėta bendra 8000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 174,45 eurų dydžio draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai L. D. išmokėta bendra 8000 eurų dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad civiliniai ieškiniai neturtinės žalos dalyje nėra pagrįsti, todėl buvo tenkinti tik iš dalies – išmokėtų draudimo išmokų apimtyje.

15. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų N. I. ir L. D. išgyventą skausmą, nerimą, patirtus nepatogumus bei dvasines kančias netekus šeimos nario, taip pat į aukščiau išdėstytą formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, nukentėjusiosioms suma neturtinei žalai atlyginti didinama kiekvienai iki 16 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo nustatyti žuvusiosios seserims 16 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį (kiekvienai), todėl jų civilinių ieškinių reikalavimai tenkinami iš dalies ir joms iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisiama papildomai po 8 000 Eur (iš viso 16 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Kaip jau ir aukščiau pažymėta, nukentėjusiosioms civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ už V. K. žūtį autoįvykio metu sumokėjo po 8 000 Eur neturtinės žalos, todėl likusi neturtinės žalos dalis, tai yra, po 8 000 Eur, priteistina taipogi iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nukentėjusiosioms neturtinės žalos atlyginimas yra per maža kompensacija jų patirtiems neigiamiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, todėl šioje dalyje skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, padidinant nukentėjusiosioms sumą neturtinei žalai atlyginti.

17. Nukentėjusioji N. I. prašo iš R. M. priteisti 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba surašant apeliacinį skundą ir pateikia pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusioji sumokėjo advokatui G. Z. 500 Eur atstovavimo išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.

18. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, kurie iš dalies yra tenkinami, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusiosios turi teisę į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą. Nukentėjusiosios atstovas parengė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į nukentėjusiesiems suteiktų paslaugų pobūdį, nagrinėjamos bylos specifiką, nurodyto dydžio išlaidos nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš nuteistojo. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktas,

n u t a r i a:

nukentėjusiųjų N. I. atstovo advokato G. Z. ir L. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį:  

civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai N. I. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti nukentėjusiajai L. D. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajai N. I. 500 (penkis šimtus) Eur proceso išlaidų (advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti) iš R. M..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Aurelijus Rauckis

                                                Judita Sungailaitė

  Aušra Vingilė