Civilinė byla Nr. 2S-858-643/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04944-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.26

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. birželio 11 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto antstolio D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties panaikinimo,

n u s t a t ė :

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas AB „Swedbank“ pateikė teismui skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašo: a) panaikinti antstolio D. T. padėjėjos E. G. pasirašytą 2020-01-30 Patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 1-241-18-648-2 (toliau ir – Patvarkymas 1); b) panaikinti antstolio D. T. padėjėjos D. S. pasirašytą 2020-02-17 Patikslintą patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 241020 20 02 17 18/00648-2 (toliau ir – Patvarkymas 2).

2.       Nurodo, kad AB „Swedbank“ 2020-01-30 ne per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS) gavo antstolio D. T. antstolio padėjėjos E. G. pasirašytą 2020-01-30 Patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 1-241-18-648-2, kuriuo buvo areštuotos A. B. priklausančios 8 381,31 Eur dydžio lėšos, esančios/būsiančios AB „Swedbank“ žinioje, kuri: a) trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjui – skolininkui A. B. į atsiskaitomąją sąskaitą, kurios duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito įstaigoje „Monese“, BIC: PESOBEB1; b) skolininko A. B. pavedama kredito įstaigoms pervesti tretiesiems asmenims iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos, kurios duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito įstaigoje „Monese“, BIC: PESOBEB1.

3.       Minėtu patvarkymu pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas paskirstyti lėšas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimų eilę ir tvarką tuo atveju, jeigu iš A. B. išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus. Patvarkymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, t. y. pareiškėjui, o ne per PLAIS.

4.       Pareiškėjas paaiškino, kad A. B. turi sąskaitą AB „Swedbank“. Pareiškėjo duomenimis, iš A. B. išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, todėl pareiškėjas, remiantis patvarkymu Nr. 1-241-18-648-2, turėtų atlikti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos funkcijas ir skirstyti lėšas CPK 754 straipsnyje nustatytu eiliškumu.

5.       CPK 689 straipsnio 1 d. imperatyviai nurodo, kad nuo 2015-08-01 antstolis neturi teisės pateikti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kuriose yra skolininko sąskaita, nes tokį patvarkymą privalo pateikti per PLAIS. Kadangi antstolis pateikdamas patvarkymą Nr. 1-241-18-648-2 tiesiogiai AB „Swedbank“ pažeidė CPK 689 straipsnio 1 dalį, patvarkymas turi būti panaikintas. 

6.       Pareiškėjo teigimu, antstolis turėjo laikytis CPK 689 straipsnio reikalavimų, tuo tarpu savo funkcijų vykdymą antstolis nepagrįstai perkėlė ant kitų subjektų, kurie pagal patvarkyme Nr. 1-241-18-648-2 nurodytus reikalavimus jų net negali įvykdyti. Antstolis pareiškėją įpareigojo taip pat atlikti areštuotų lėšų paskirstymą tuo atveju, jeigu iš A. B. turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus – tokiu atveju pareiškėjas yra įpareigotas areštuotas lėšas paskirstyti pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę ir tvarką. Antstolis patvarkymu įpareigojo pareiškėją atlikti PLAIS funkcijas – paskirstyti areštuotas A. B. lėšas.

7.       Nurodo, kad su PLAIS buvo suderintos ir bankinės informacinių technologijų sistemos, todėl bet kokie „popieriniai“ antstolių patvarkymai, nurodymai ir pan., teikiami bankams, reiškia didelį papildomą administracinį darbą, papildomas išlaidas žmogiškiesiems resursams bei tiesioginius piniginius nuostolius visiškai išieškojimo procese nedalyvaujantiems subjektams, kokiu šiuo atveju yra pareiškėjas.

8.       Be to, skundžiamas Patvarkymas 2 prieštarauja Mokėjimų įstatymo 46 ir 49 straipsniams. Mokėjimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalis nustato, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėjimo operacijos sumą, nustato lėšų įskaitymo datą ir sudaro galimybę gavėjui naudotis mokėjimo operacijos suma gavėjo sąskaitoje Mokėjimų įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka. Mokėjimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis nustato, kad lėšų įskaitymo data yra ne vėlesnė negu darbo diena, kurią mokėjimo operacijos suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Šios teisės normos patvirtina, kad nuo piniginių lėšų įskaitymo į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, jos tampa gavėjo nuosavybe ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas privalo sudaryti galimybę gavėjui naudotis tomis lėšomis tą pačią darbo dieną. Šioje konkrečioje situacijoje tai reiškia, kad neegzistuoja galimybė, nurodyta Patvarkyme 2, kuomet pareiškėjo žinioje esančios skolininko A. B. iš Prepayment Solutions EU SA, pareiškėjo klientui pervedamos lėšos nuo jų įskaitymo į pareiškėjo sąskaitą (t. y. tapimo „Pareiškėjo žinioje esančiomis lėšomis“) nepriklausytų konkrečiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, turinčiam sąskaitą pas pareiškėją.

9.       Skundžiamu Patvarkymu 2 antstolis pareiškėją įpareigojo atlikti veiksmus, kurie, remiantis Mokėjimų įstatymo 51 straipsniu, sukelia pareiškėjui civilinę atsakomybę. Mokėjimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai mokėjimo nurodymą tiesiogiai inicijuoja mokėtojas, jo mokėjimo paslaugų teikėjas atsako mokėtojui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą, nebent mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas žino ir gali patvirtinti mokėtojui ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavo mokėjimo operacijos sumą, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnyje. Tokiu atveju gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas gavėjui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą. Mokėjimų įstatymų 51 straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui atsakomybė tenka pagal šio straipsnio 1 dalį, jis nedelsdamas turi įskaityti mokėjimo operacijos sumą į gavėjo mokėjimo sąskaitą ir (arba) sudaryti gavėjui galimybę ja disponuoti ir užtikrinti, kad gavėjas nepatirtų nuostolių dėl mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtinų arba iš jo gautinų palūkanų. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs gavėjui skirtos mokėjimo operacijos sumą, negali jos įskaityti į gavėjo sąskaitą, jis nedelsdamas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, grąžina mokėjimo operacijos sumą mokėtojui. Mokėjimų įstatymų 51 straipsnio 8 dalis nustato, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas gavėjui už gavėjo arba per gavėją inicijuotą mokėjimo operacijos tvarkymą pagal šio įstatymo 49 straipsnio nuostatas. Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad gavėjas galėtų naudotis mokėjimo operacijos suma iš karto po to, kai ta suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, ir užtikrinti, kad gavėjas nepatirtų nuostolių dėl mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtinų arba iš jo gautinų palūkanų.

10.       Patvarkymu 2 antstolis sukūrė netoleruotiną situaciją, kuomet įpareigojo pareiškėją atlikti veiksmus, kuriuos turi atlikti PLAIS ir už kurių atlikimą pareiškėjui kyla civilinė atsakomybė prieš tuos pareiškėjo klientus, kuriems skirtos lėšos, pervedamos skolininko A. B. iš Prepayment Solutions EU SA, įskaitomos į pareiškėjo sąskaitą (nuo įskaitymo į pareiškėjo sąskaitą jos tampa pareiškėjo kliento nuosavybe).

11.       Pareiškėjai AB „SEB bankas“, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Pervesk“ taip pat pateikė skundus dėl antstolio Patvarkymų panaikinimo.

12.       Pareiškėjas UAB „Pervesk“ nurodė, kad pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį, areštas yra skolininko turto nuosavybės teisės apribojimas ir antstolis gali areštuoti tik skolininko turtą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Ir nors CPK numato galimybę areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei CPK 688 straipsnio 1 dalis), UAB „Pervesk“ negali nustatyti, kokiais atvejais jos kitų klientų (ne skolininko) atidarytose sąskaitose, esančios piniginės lėšos, priklauso būtent skolininkui nuosavybės teise. Priešingai, preziumuojama, kad asmens sąskaitoje esančios lėšos yra sąskaitos turėtojo nuosavybė. Kol lėšos nepasiekė skolininko, jos nėra jo nuosavybė. Tuo tarpu antstolis Patvarkymu 2 reikalauja areštuoti būtent trečiųjų asmenų lėšas, taip pažeisdamas tiek CPK 675 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, tiek tų trečiųjų asmenų teises į nuosavybę. Antstolis niekaip nenustatė ir net nesiekė nustatyti ar tretieji asmenys turi lėšų, kurios priklauso skolininkui (CPK 688 straipsnis) ir liepė areštuoti būtent pačių trečiųjų asmenų lėšas, taip viršydamas savo įgalinimus (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

13.       Pareiškėjui UAB „Pervesk“ Patvarkyme 2 nurodytų veiksmų yra iš esmės neįmanoma įvykdyti, nes jis nežino net techninių būdų, kaip atlikti tokius veiksmus. Pažymi, kad UAB „Pervesk“ net negali įsiterpti į mokėjimo procesą. SEPA reglamente numatyta, kad visoje mokėjimo grandinėje turi būti užtikrinamas visiškai automatinis elektroninis mokėjimo operacijų vykdymas visuose proceso etapuose (nuo pradžios iki pabaigos nenutrūkstamas apdorojimas), suteikiant galimybę visą mokėjimo procesą atlikti elektroniniu būdu be pakartotinių ar rankinių veiksmų.

14.       Pareiškėjas UAB „Medicinos bankas“ nurodė, kad bankas, kaip kredito įstaiga, vykdydama mokėjimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (6.913-6.928 straipsniais, 6.929 straipsniu ir 6.931-6.934 straipsniais, reglamentuojančiais atsiskaitymus ir atsiskaitymus mokėjimo pavedimais) ir Mokėjimų įstatymo nuostatomis. Jokie teisės aktai nenumato, kad kredito įstaiga turėtų teisę ar pareigą kontroliuoti vykdomus mokėjimus taip, kaip tai nurodoma skundžiamame patvarkyme.

15.       Pareiškėjas AB „SEB bankas“ nurodė, kad bankas neturi informacijos ir nėra niekaip informuotas apie kitus A. B. kreditorius ir jų turimų kreditorinių reikalavimų eilę. Taigi, jeigu bankas būtų priverstas vykdyti antstolio Patvarkymą 2 ir areštuotų banko klientų skolininkui ir skolininko banko klientams pervedamas lėšas, tai neturėdamas PLAIS valdomų duomenų, negalėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi CPK 754 straipsnyje nustatyto išieškojimo eiliškumo bei užtikrinti antstolio patvarkymo įvykdymo. Tokiu būdu, antstolio interesas užtikrinti išieškojimą pažeistų ne tik banko aukščiau nurodytus interesus, bet ir kitų vykdymo proceso dalyvių (antstolių bei kreditorių) teises bei teisėtus interesus.

16.       Šiuo atveju pats antstolis yra areštavęs A. B. vardu SEB banke atidarytą sąskaitą, pateikdamas privalomą nurodymą per PLAIS. Lygiai tokiu pačiu būdu išieškojimą į SEB banke atidarytą A. B. sąskaitą yra pateikę kiti kreditoriai, o ginčijamo patvarkymo vykdymas pažeistų šių kreditorių interesus.

17.       Suinteresuotas asmuo antstolis D. T. pateikė teismui atsiliepimą.

18.       Nurodė, kad 2020-02-14 patvarkymu Nr. M-241-648-2 atsisakė tenkinti pareiškėjo AB „Swedbank“ skundą, 2020-02-26 patvarkymu Nr. E-241-648-2 atsisakė tenkinti pareiškėjo AB „Swedbank“ ir suinteresuotų asmenų AB „SEB bankas“, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Pervesk“ skundus ir patvarkymus kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

19.       Antstolio kontoroje vykdomas 2018-03-23 Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-5093-960/2018 dėl 7 268,27 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. B., trečios eilės išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

20.       Antstolis 2020-01-30 dienos patvarkymu areštavo A. B. priklausančias lėšas, esančias kredito įstaigų žinioje, kurias: a) trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjui – skolininkui A. B. į atsiskaitomąją sąskaitą, kurios duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito įstaigoje „Monese“, BIC: PESOBEB1; b) skolininko A. B. pavedama kredito įstaigoms pervesti tretiesiems asmenims iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos, kurios duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito įstaigoje Monese, BIC: PESOBEB1. Antstolis 2020-02-07 priėmė patikslintą patvarkymą, nurodant, kad: a) trečiųjų asmenų mokėjimo nurodymais kredito įstaigoms pavedama pervesti lėšų gavėjui – skolininkui A. B. į atsiskaitomąją sąskaitą, kurios patikslinti duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito įstaigoje Prepayment Solutions EU SA, SWIFT CODE: PESOBEB1 (žinoma kaip „Monese“); b) skolininko A. B. pavedama kredito įstaigoms pervesti tretiesiems asmenims iš skolininko atsiskaitomosios sąskaitos, kurios patikslinti duomenys IBAN: BE91974051843176, esančią kredito ištaigoje Prepayment Solutions EU SA, SWIFT CODE: PESOBEB1 (žinoma kaip „Monese“).

21.       Vykdymo proceso eigoje nustatyta, jog skolininkui A. B. priklauso banko sąskaita IBAN: BE91974051843176, esanti kredito įstaigoje Prepayment Solutions EU SA, SWIFT CODE: PESOBEB1 (žinoma kaip „Monese“). Pareiškėjas teisingai pažymi, kad pagal galiojančią įtvirtintą tvarką įprastai išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per piniginių lėšų apribojimo sistemą, o vykdymo tvarka įtvirtinta CPK 689 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-04-19 įsakymu Nr. IR-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatomis.

22.       Antstolis vykdydamas išieškojimą iš skolininko A. B. negalėjo priimti ir pateikti nurodymo per PLAIS nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes ši kredito įstaiga – Prepayment Solutions EU SA, (žinoma kaip „Monese“), veiklą vykdo ir yra registruota ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, ši kredito įstaiga nėra prisijungusi prie PLAIS, tad tokiu būdu skolininko patvarkyme nurodyta sąskaita bendrame skolininkui priklausančių banko sąskaitų sąraše nėra atspindima ir registruoti arešto pagal galiojančius PLAIS funkcionalumus yra neįmanoma. Kitoms skolininkui priklausančioms sąskaitoms areštai taikomi naudojantis PLAIS sistemos funkcionalumu. Antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018 suformuota praktika, kurioje nurodyta, kad nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS, antstolis vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalyje, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio pareiga, gali teikti bankui raštu patvarkymą dėl pervedamų lėšų arešto.

23.       Antstolis sutinka, kad skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių turėtų proporcingai būti dengiami įsipareigojimai, tačiau pažymi, kad antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą įvertino ir šią aplinkybę bei nurodė kredito įstaigai, kad jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelis nurodymus, areštuotos lėšos turi būti skirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę ir tvarką. Taigi, tinkamai vykdant antstolio patvarkymą kitų kreditorių interesai liktų nepažeisti.

24.       Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturi teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų. CPK 634 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė ir pareiga imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Konkrečiu atveju antstolis stengiasi sąžiningai atlikti savo profesines pareigas, siekdamas tinkamai įvykdyti įsiteisėjusius vykdomuosius dokumentus, o nesant galimybės pateikti apribojimų per PLAIS ir siekiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis nurodymą kredito įstaigoms pateikė ne per PLAIS, o tiesiogiai.

25.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis galima daryti išvadą, kad bankas AB „Swedbank“ turi visas galimybes susisteminti aktualią informaciją ir vykdyti institucijų nurodymus, tame tarpe ir vykdyti antstolio patvarkymą, kadangi privalo atlikti klientų atliekamų finansinių operacijų stebėjimą, įtartinų operacijų nustatymą ir jų stabdymą, informacijos apie kliento atliekamas operacijas saugojimą ir registro tvarkymą, todėl nustatyti įpareigojimai yra adekvatūs ir pagrįsti. AB „Swedbank“ tinklapyje skelbia detalią informaciją, kad atlieka plataus pobūdžio kontrolės veiksmus siekdamas įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl įtartinų operacijų. Mano, jog AB „Swedbank“ turi visas galimybes įvykdyti antstolio patvarkymą. AB „Swedbank“ savo internetiniame puslapyje skelbia, kad gautas pinigines lėšas iš užsienio į gavėjo sąskaitą „Swedbank“, AB įskaito tik pagal gavėjo sąskaitos numerį IBAN formatu, t. y. Bankas netikrina, ar mokėjime nurodyta sąskaita priklauso lėšų gavėjui, todėl neteisingai nurodžius sąskaitos numerį, piniginės lėšos gali būti įskaitytos į kito kliento sąskaitą, neatsižvelgiant į tai, koks nurodytas lėšų gavėjo vardas, pavardė (pavadinimas). UAB „Medicinos bankas“ savo tinklalapyje užtikrina, kad atsakingai vykdo visus norminių aktų numatytus veiksmus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje ir bankui teisėsaugos institucijos nėra pareiškę jokių priekaištų ar įtarimų, kad banko veikla šioje srityje yra nepakankama. Tinklapyje AB SEB bankas taip pat skelbia informaciją, kad atlieka plataus pobūdžio kontrolės veiksmus siekdamas įgyvendinti įstatymo nuostatas dėl įtartinų operacijų. UAB „Pervesk“ turi visas galimybes įvykdyti antstolio patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

26.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė pareiškėjų AB „Swedbank“, į. k. 112029651, AB „SEB bankas“, į. k. 112021238, UAB „Medicinos bankas“, į. k. 112027077, UAB „Pervesk“, į. k. 304186270, skundus dėl antstolio D. T. veiksmų tenkinti, panaikinti 2020-01-30 Patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pavedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. I-241-18-648-2 ir 2020-02-17 Patikslintą patvarkymą dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. 241020 20 02 17 18/00648-2.

27.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje, vadovaudamasis teisės normomis bei teismų praktika, nurodė, kad PLAIS sukurta ir įdiegta siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti. Jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta. Taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti, o išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodyta, kad antstolio patvarkymas, kuris pateiktas tiesiogiai kredito įstaigoms, pažeidžia CPK 689 straipsnio 2–6 dalyse nustatytus reikalavimus ir teisėtus interesus kitų institucijų ar pareigūnų, kurie turi teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos ir kurie atitinkamus nurodymus nurašyti pinigines lėšas pateikia per PLAIS.

28.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Pervesk“ antstolio veiksmų neteisėtumą sieja su CPK 689 straipsnio nustatytos tvarkos – išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje, vykdyti elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, nesilaikymu. Byloje nėra ginčo, kad Patvarkymai pateikti ne per PLAIS. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog jokių išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu, nenumatyta. Taisyklė dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS yra absoliuti, o išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Teismas kritiškai įvertino Šiaulių apygardos teismo nutartį, kadangi teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, kitoje byloje nurodo, kad nepriklausomai nuo tos aplinkybės, kad skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitose, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Patvarkymai privalo būti panaikinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

29.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi antstolis D. T. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir skundus dėl antstolio veiksmų atmesti.

30.       Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta teismų praktika, kadangi bylų faktinės aplinkybės nesutampa. Paminėtų nutarčių atveju asmenys, kurių atžvilgiu buvo atlikti procesiniai veiksmai, turėjo savo vardu kredito įstaigose atidarytas sąskaitas, todėl naudojantis PLAIS funkcionalumu tiek teoriškai, tiek praktiškai buvo galima pateikti nurodymus kredito įstaigoms per PLAIS. Antstolis neturi galimybės įgyvendinti LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje suformuluotos praktikos, nes skolininko vardu atidaryta sąskaita yra kredito įstaigoje, kuri nėra PLAIS dalyvis, todėl nurodymo pateikti per šią sistemą neįmanoma.

31.       Teigia, kad antstolio patvarkymai priimti vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018, šią praktiką patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2020. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad tokiais atvejais, kai nėra galimas skolos išieškojimas naudojantis PLAIS, antstolis turėjo teisę pasinaudoti išimtimi ir pateikti patvarkymą tiesiogiai, analogiškai ginčas buvo išspręstas ir 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-600-392/2020.

32.       Apeliantas nurodo, kad Patvarkymai nepažeidžia kitų institucijų ar pareigūnų, kurie turi teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, teisėtų interesų, kadangi šios institucijos nei teoriškai, nei praktiškai negali pateikti nurodymų per PLAIS, kadangi kredito įstaiga, kurioje skolininkas yra atsidaręs sąskaitą, nėra PLAIS sistemos dalyvis. Mokesčių administravimo sistema (toliau – MAIS), kuri teikia duomenis į PLAIS, neturi duomenų apie skolininko sąskaitą, kadangi kredito įstaiga neturi pareigos teikti duomenų į MAIS.

33.       Skunde teigiama, kad antstolis siekia įgyvendinti sprendimo privalomumo principą, kadangi kitos skolininko sąskaitos, kurias galima areštuoti per PLAIS sistemą, jau buvo areštuotos, tačiau šie veiksmai neužtikrino kreditoriaus interesų. Antstolis, priimdamas patvarkymus, vadovavosi CPK 624 ir 634 straipsniais.

34.       Pareiškėjas AB „Swedbank“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

35.       Pareiškėjas teigia, kad apeliantas nepagrįstai remiasi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018, nes faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Šiaulių apygardos teismas išsakė poziciją dėl nurodymų teikimo ne per PLAIS, o tiesiogiai kredito įstaigoms tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo ir skolininkas neturi sąskaitų Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju skolininkas yra LR pilietis ir turi sąskaitas Lietuvoje esančiose kredito įstaigose, taigi faktinės aplinkybės nėra tapačios.

36.       Teigia, kad antstolis neteisėtai vadovavosi CPK 689 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši nuostata imperatyviai nurodo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti patvarkymo areštuoti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes turi teikti per PLAIS, o Patvarkymais tokią CPK nuostatą antstolis pažeidė. Be kita ko antstolis įpareigojo išieškojimą vykdyti ne iš skolininko lėšų, esančių skolininko sąskaitoje banke, o iš skolininko lėšų, kurios pervedamos arba nurašomos į/iš jo sąskaitos, esančios kitoje PLAIS nedalyvaujančioje finansų įstaigoje. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad antstolis negali pateikti finansų įstaigai patvarkymų per PLAIS.

37.       Antstolis nepagrįstai vadovavosi CPK 688 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad piniginės lėšos, kurias Patvarkyme yra prašoma areštuoti, ir kurios yra galimai laikomos kitų banko klientų (ne skolininko) sąskaitose, yra ne „Swedbank“, bet kitų banko klientų nuosavybė, ir yra tų klientų žinioje. Kadangi „Swedbank“ nėra šių lėšų savininkas, antstolis norėdamas areštuoti ar kitaip apriboti disponavimą šiomis lėšomis savo Patvarkymą turėtų teikti per PLAIS. Bankai netampa pervedamų lėšų savininkais, tačiau atlieka tarpininko vaidmenį.

38.       Pažymi, kad antstolio pareiga imtis visų teisėtų skolos išieškojimo priemonių negali būti suprantama kaip antstolio pareiga duoti kitiems subjektams privalomus nurodymus, kurių nenumato teisės aktai bei kurie sudarytų papildomas išlaidas subjektams.

39.       Nurodo, kad Patvarkymai neatitinka ir Mokėjimų įstatymo 46 ir 49 straipsnių, taip pat 51 straipsnio. Dėl tokių pažeidimų susidarė netoleruotina situacija, kuomet antstolis įpareigojo „Swedbank“ atlikti veiksmus, kuriuos turi atlikti PLAIS, ir už kuriuos pareiškėjui kiltų civilinė atsakomybė prieš klientus, kuriems turėtų būti pervedamos A. B. lėšos.

40.       Atsiliepime taip pat teigiama, kad Patvarkyme esantis nurodymas taip pat yra techniškai neįgyvendinamas, nepažeidžiant lėšų paskirstymo pagal reikalavimų patenkinimo eilę. PLAIS pagal CPK 754 straipsnį paskirsto pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos išsiunčiamos kredito įstaigoms vykdyti. „Swedbank“ neturi informacijos apie kitus skolininko kreditorius ir jų turimų kreditorinių reikalavimų eilę, taigi nėra galimybės užtikrinti CPK 754 straipsnio reikalavimus.

41.       UAB „Pervesk“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su juo nesutinka.

42.       Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi apygardų teismų praktika, kadangi skiriasi faktinės aplinkybės, be to, teismai cituojamose nutartyse pažymėjo, kad neturėtų būti sukuriama tokia situacija, kuomet antstolis įpareigoja atlikti veiksmus, kurių net teoriškai neįmanoma atlikti, kurių atlikimui reikalingos didelės papildomos išlaidos. Papildo, kad Patvarkymuose nurodytų veiksmų net neįmanoma atlikti, nes tam nėra techninių būdų, pareiškėjas negali įsiterpti į mokėjimų procesą. Be to, būtų pažeisti kitų klientų teisėti interesai ir nuosavybės teisės. Patvarkymų vykdymas nulemtų kitų įstatymų pažeidimą.

43.       Atkreipia dėmesį, kad pagal Mokėjimų įstatymo nuostatas, tarpininkai turi pervesti visą mokėjimo operacijos sumą, mokėjimo paslaugų teikėjas negali atsisakyti įvykdyti mokėjimo nurodymo. Paslaugų teikėjas užtikrina, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo suma bus įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, be to, paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad gavėjas galėtų naudotis pinigų suma iš karto nuo įskaitymo sąskaitoje. Nuo įskaitymo į gavėjo sąskaitą, šios lėšos tampa gavėjo nuosavybe.

44.       Antstolis Patvarkymais nurodė areštuoti ne skolininko nuosavybėje esančias lėšas, o neidentifikuotiems pareiškėjo klientams nuosavybės teise priklausančias lėšas.

45.       Patvarkymais taip pat yra pažeidžiamos CPK nuostatos vykdymo procese (CPK 675 straipsnis, 689 straipsnis). Nei aukščiau nurodyti, nei kiti teisės aktai nenumato antstolio teisės duoti privalomus nurodymus.

46.       UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka.

47.       Nurodo, kad Patvarkymai neatitinka CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijų bei antstolis viršijo savo įgaliojimus. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad kredito įstaiga turi teisę ar pareigą kontroliuoti vykdomus mokėjimus taip, kaip tai nurodyta Patvarkyme. Mokėjimo įstaigos tik teikia mokėjimo paslaugas, tačiau nėra pervedamų lėšų savininkė, kurios, iki jų įskaitymo, priklauso mokėtojui. Pažymi, kad Patvarkymas buvo siųstas ne per PLAIS, o elektroniniu paštu, jame nenurodytos skolininko sąskaitos banke, nuo kurių turi būti priverstine tvarka nurašomos lėšos.

48.       Teigia, kad antstolis pirmiausiai turėjo nustatyti skolininko skolininkus ir areštuoti skolininko turtines teises bei nurodyti skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo. Skolininkas net neturi banko sąskaitos pas pareiškėją.

49.       Pažymi, kad atskirajame skunde nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartimi remtis negalima, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi, nes cituojamoje byloje skolininkas buvo užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, neturintis sąskaitų Lietuvoje, o šiuo atveju skolininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis.

50.       Banko teises pažeidžia ir nurodymas paskirstyti areštuotas lėšas pagal CPK 754 straipsnį, kadangi bankui nepagrįstai perkeliama pareiga, kurią turi atlikti antstolis. Bankas, kuris teikia tik mokėjimo paslaugas ir kuriame skolininkas neturi sąskaitos, nelaikytinas skolininko lėšas turinčiu asmeniu, todėl jam netaikytinos CPK normos dėl išieškojimo iš skolininko turto ir pinigų, esančių pas trečiuosius asmenis.

51.       Atsiliepime teigiama, kad norint nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas sąskaitose užsienio bankuose, antstolis turėtų inicijuoti užsienio valstybėje vykdytinų dokumentų gavimą, kaip Europos vykdomasis raštas, europinis sąskaitos blokavimo įstatymas ir pan., tačiau ne šiuo atveju antstolio pasirinktais vykdymo būdais.

52.       Atsiliepime pareiškėja pateikia Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-999-372/2018 nurodytus išaiškinimus, nurodydama, kad nepaisant to, jog skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo, neturintis sąskaitų Lietuvoje, antstolio patvarkymas turi būti teikiamas per PLAIS, o patvarkymo pateikimas tiesiogiai kredito įstaigai prieštarauja CPK 689 straipsniui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

54.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

55.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų skundai bei panaikinti antstolio Patvarkymai. 

56.       Nustatyta, kad antstolis D. T. 2018-03-27 Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-18-241-4250 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-5093-960/2018 dėl 7 108,27 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai.

57.       2020-01-30 buvo priimtas Patvarkymas dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pavedimo į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. I-241-18-648-2. 2020-02-17 buvo priimtas Patikslintas patvarkymas dėl lėšų, esančių/būsimų trečiųjų asmenų žinioje, arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Minėti patvarkymai pareiškėjams AB „Swedbank“, AB „SEB bankas“, UAB „Medicinos bankas“, UAB „Pervesk“ buvo pateikti ne per PLAIS.

58.       Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-153-381/2018). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

59.       Esminis atskirojo skundo argumentas yra susijęs su tuo, kad antstolis neturi galimybės įgyvendinti LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje suformuluotos praktikos, nes skolininko vardu atidaryta sąskaita yra kredito įstaigoje, kuri nėra PLAIS dalyvis, todėl nurodymo pateikti per šią sistemą neįmanoma, be to, tokiais atvejais, kai nėra galimas skolos išieškojimas naudojantis PLAIS, antstolis turėjo teisę pasinaudoti išimtimi ir pateikti patvarkymą tiesiogiai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismų praktika, nes faktinės aplinkybės skiriasi. Su tokiu atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo teisės aktų nuostatas, susijusias su antstolio pareigomis, atliekamais veiksmais atliekant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje.

60.       Tik dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė.

61.       Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog kasacinis teismas nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams, todėl visų pirma turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika dėl CPK 689 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 689 straipsnis expressis verbis neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS (nutarties 18 punktas). Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas). Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatavo, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas: išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486-690/2017).

62.       Apibendrinant kasacinio teismo praktikoje padarytas išvadas, pritartina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms, kad teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių, kuomet galėtų būti vykdomi išieškojimo veiksmai ne per PLAIS, o vien nepakankamas PLAIS funkcionalumas negali sudaryti prielaidų nepaisyti CPK nuostatų bei teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų. Be to, AB „Swedbank“ pateikė detalius paaiškinimus, kodėl privaloma išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdyti per PLAIS. CPK 689 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad PLAIS sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą. AB „Swedbank“ nurodė, jog sukūrus PLAIS ir šiai sistemai perėmus skolų išieškojimo koordinavimo veiklą, tik PLAIS gauna visus duomenis, reikalingus automatiniam lėšų paskirstymui Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Būtent PLAIS pinigines lėšas paskirsto pagal reikalavimų patenkinimo eilę, o kredito įstaigos neturi jokios informacijos apie kitus skolininko kreditorius, juo labiau apie kreditorių eilę, taigi nėra galimybės įgyvendinti CPK 754 straipsnio reikalavimų.

63.       Nors apeliantas teigia, kad priimdamas skundžiamus Patvarkymus vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-124-368/2018, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinės aplinkybės šiose situacijose nėra tapačios, kadangi Šiaulių apygardos teismo buvo vertinta situacija, kuomet nurodymai teikiami ne per PLAIS, o tiesiogiai kredito įstaigoms tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio valstybėje registruotas juridinis asmuo ir skolininkas neturi sąskaitų Lietuvos Respublikoje, o šiuo atveju skolininkas yra LR pilietis ir turi sąskaitas Lietuvoje esančiose kredito įstaigose. Be to, toje pačioje Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad neturėtų būti sukuriama situacija, kuomet antstolis įpareigoja apeliantą atlikti veiksmus, kurių net teoriškai neįmanoma atlikti ir sukontroliuoti, apeliantą privalomai įpareigojant atlikti veiksmus, kurių atlikimui jam reikalingos didelės papildomos išlaidos, sukeliančios tiesioginius piniginius nuostolius ir kuriuos atliekant būtų ne tik iš dalies pažeidžiamos apelianto teisės ir teisėti interesai. Kaip minėta, šiuo atveju kredito įstaigos įpareigojimų atlikti objektyviai negali, nes nedisponuoja tokiais duomenimis, kuriuos gauna PLAIS sistema. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi savaime remtis negalima dar ir dėl to, kad tas pats Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-999-372/2018, esant iš esmės panašioms faktinėms aplinkybėms (skolininkui esant užsienio valstybėje registruotam juridiniam asmeniui ir neturint sąskaitų Lietuvoje esančiose kredito įstaigose), kaip ir nagrinėjamoje byloje per PLAIS nesant galimybės pateikti nurodymą areštuoti per kredito įstaigas pervedamas sumas, priėmė priešingą sprendimą, jog antstolis tokį nurodymą turėjo pateikti per PLAIS ir vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodyta 61 punkte. Apeliantas teigia, kad jo poziciją patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-486-640/2020 ir 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-600-392/2020, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos nutartys nepaneigia kasacinio teismo išaiškinimų, nurodytų nutarties 61 punkte, kurių turi būti laikomasi.

64.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Apelianto antstolio D. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė