Administracinė byla Nr. AS-504-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00134-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

NUTARTIS

2016 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriame prašė panaikinti viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – ir atsakovė, Ligoninė) 2016 m. kovo 1 d. Nr. K2–803 ir 2016 m. kovo 23 d. Nr. K2–1079 raštus ir įpareigoti Ligoninę: 1) pateikti atsakymus į jo 2015 m. gegužės 27 d. prašymą bei 14 jo prašymų, rašytų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 10 d.; 2) pateikti informaciją, kurią jis prašė pateikti 2015 m. gegužės 27 d. prašymu, bei 20 prašymų (skundų, skundų-prašymų), rašytų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 17 d. iki 2016 m. kovo 14 d.; 3) duoti susipažinti su Ligoninės priimtais teisės aktais, reglamentuojančiais kokia tvarka registruojami, nagrinėjami pranešimai, prašymai, skundai; 4) padaryti Ligoninei 2016 m. vasario 17 d. teikto jo skundo kopiją; 5) duoti susipažinti su jo tėvo J. K. ligos istorija bei leisti pasidaryti šios istorijos kopijas; 6) pateikti tėvo ligos istorijoje esančių medicininių įrašų iššifravimą; 7) supažindinti pareiškėją su Ligoninės skyrių nuostatais, teisės aktais, reglamentuojančiais skundų nagrinėjimo tvarką ir kt.; 8) leisti pareiškėjui susipažinti su jo skundų tyrimo eiga, gydytojų komisijos posėdžio protokolu, priimtos išvados Nr. K6-6 originalu bei pateikti šių dokumentų kopijas; 9) grąžinti iš pareiškėjo paimtą gimimo liudijimo originalą; 10) supažindinti pareiškėją su posėdžio protokolu ir priimta išvada į pareiškėjo 2016 m. vasario 17 d. skundą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi raštais į atsakovę informacijos, tačiau atsakovė nepateikė atsakymų į jo 2015 m. gegužės 27 d. prašymą bei kitus prašymus ir skundus, rašytus laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 14 d.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu, pažymėjo, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Ligoninę su prašymu 2015 m. gegužės 27 d. kreipėsi prašydamas suteikti savo tėvui tinkamas gydymo paslaugas bei užtikrinti etišką Ligoninės personalo elgesį su sergančiuoju, o 2016 m. daugkartiniais prašymais kreipėsi tikslu gauti detalią informaciją apie jo tėvo gydymą Ligoninėje bei paaiškinimus apie jo tėvui suteiktas gydymo paslaugas, skundėsi, jo nuomone, netinkamu Ligoninės personalo elgesiu, netinkamu prašymų bei skundų tyrimu. Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad atsakovė neatsakė ar netinkamai atsakė į jo teiktus prašymus.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 23 straipsnis nustato pacientų teisę pateikti skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, sveikatos priežiūros įstaigai. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau - ir Įstaiga), kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos, o pagal Įstatymo 23 straipsnio 9 dalį pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą Įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau - ir Tarnyba). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Tarnyboje aprašo (toliau - ir Aprašas) 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal Aprašo nuostatas nagrinėja asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu.

Teismas, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad pacientų ginčams su Įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Įstatymą yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pareiškėjas, nesutikdamas su Ligoninės veiksmais, tiriant jo prašymus (skundus), atsakymais, parengtais atsakant į jo prašymus (skundus), turėjo šiuos veiksmus (aktus) skųsti pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai - Tarnybai, tačiau tokio skundo Tarnybai neteikė, t. y. pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą nepasinaudojęs įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad pagal Aprašo 32 punktą, asmuo, nesutinkantis su Tarnybos priimtais sprendimais, turi teisę per 30 dienų juos apskųsti Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį.

Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė iki šiol pareiškėjui nėra pateikusi atsakymų į jo prašymus ir skundus, rašytus laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 10 d. bei atsakymo į 2015 m. gegužės 27 d. prašymą. Akcentavo, kad skundas teismui buvo pateiktas dėl to, jog į pareiškėjo prašymus ir skundus apskritai nebuvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Akcentavo, kad tik teismas gali įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjo skundus, o ne Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, kadangi ji tikrina ar gydymo paslaugos buvo suteiktos kokybiškai. Pareiškėjo skundai susiję su jo teisėmis, o ne jo tėvui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, todėl Tarnyba neturi įgaliojimų įpareigoti atsakovę atsakyti į jo prašymus ir skundus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III.

Byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki      2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnis 2 dalis).

Atskiruoju skundu ginčijama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į pacientų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėjančią Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, t. y. pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi, jo teigimu, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba neturi įgaliojimų įpareigoti atsakovę atsakyti į pareiškėjo prašymus ir skundus, nes jie nėra susiję su jo tėvui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, bet su pareiškėjo teisėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius, skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme. Ši prielaida nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalį į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Minėto įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos apraše numatyta, kad asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Apibendrinant nurodytas normas matyti, kad pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą yra nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas, kaip nustatyta bylos medžiaga bei pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šios aplinkybės, be kita ko, neginčija ir pareiškėjas, nėra pasinaudojęs. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ligoninės veiksmais (neveikimu), atsisakymu atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, turėjo juos skųsti pacientų skundus nagrinėjančiai valstybės institucijai, tačiau pareiškėjas skundo dėl Ligoninės veiksmų (neveikimo) pacientų skundus nagrinėjančiai institucijai nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas į Panevėžio apygardos administracinį teismą kreipėsi nepasinaudojęs privaloma įstatyme nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.