Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-31][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-2647-1047-2019].docx
Bylos nr.: eI-2647-1047/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 188710061 atsakovas
Kategorijos:
Turtinė žala
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Civilinės atsakomybės sąlygos
Žala
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Teismo procesiniai dokumentai

?

                                                           Administracinė byla Nr. eI-2647-1047/2019

                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00874-2019-4

                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1, 55.1

 (S)

 

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė), 2 939,75 Eur turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 13 val. 16 min. važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve (ties (duomenys neskelbtini) g. 52), Vilniuje ant jam priklausančio lengvojo automobilio Toyota A. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis), užkrito nulūžusi medžio viršūnės dalis. Pareiškėjo turtui padaryta žala, t. y. buvo apgadintas pareiškėjo automobilis. Iškviesti ir į įvykio vietą atvykę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausieji patruliai A. L. ir G. G. registravo įvykį ir nustatė, kad apie 13 val. 16 min. ant važiuojančio automobilio nukrito medis, dėl šio įvykio buvo padaryta žala Automobiliui: apgadintas automobilio stogas, išdaužtas galinis keleivio pusės langas. Įvykio vieta nufotografuota ir automobiliui padaryta matoma žala užfiksuota fotonuotraukomis. Taip pat užfiksuotos ant automobilio kritusio medžio dalių nuolaužos bei pačio nulūžusio medžio ir šalia augančių medžių nuotraukos.

Pareiškėjas iš karto kreipėsi į oficialų Toyota atstovą autorizuotą saloną-servisą UAB „TOKVILA“, siekdamas nustatyti padarytos jo automobiliui žalos dydį ir galimas išlaidas automobilio remonto atveju. Tikėdamasis geranoriško požiūrio į žalos kompensavimą, 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su prašymu atlyginti žalą, tačiau atsakymo nesulaukė, todėl kreipėsi pakartotinai ir tik 2018 m. rugsėjo 20 d. gavo Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus atsakymą Nr. A51- 80936/18(2.9.3.19.-UK2), kad Savivaldybė Automobilio remonto darbų kompensuoti nesutinka, nes Savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už Automobiliui padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą, neatliko.

Pažymėjo, jog atsakovei atsisakius atlyginti žalą buvo priverstas surinkti papildomus įrodymus ir kreiptis į teismą. Pareiškėjas užsakė ir surinko reikšmingus dokumentus: 2018 m. rugsėjo 28 d. gauta uždarosios akcinės bendrovės „Nepriklausomų vertintojų biuras“ (toliau – ir UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“) kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 2180956 dėl žalos dydžio, padaryto Automobiliui bei nustatyta Automobilio rinkos vertė iki apgadinimo ir likutinė vertė; 2018 m. spalio 8 d. gauta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58.10)-B8-2303 apie 2018 m. liepos 30 dienos orą; 2018 m. spalio 22 d. gauta VšĮ Lietuvos arboristikos centro „Lūžusio medžio ir jo augavietės nuotraukose bei vietoje apžiūros išvada“ dėl medžio, apgadinusio pareiškėjo automobilį, būklės; 2018 m. gruodžio 3 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymas Nr. 49SFN-3025-(14.49.104.) į prašymą nustatyti žemės sklypo, į kurį patenka schemoje pažymėtas taškas (įvykio vieta), kadastrinį numerį ir kam jis priklauso, kuriame nurodyta, kad “Skyrius neturi teisinio pagrindo teikti informaciją, susijusią su kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais.“; 2018 m. gruodžio 11 d. gauta UAB „Statikada“ medžio nužymėjimo schema, kurioje nurodytos įvykį sukėlusio medžio koordinatės ir jo augimo vieta; medžio koordinatės X ir Y LKS formatu: 6064453.34, 574417.75 (LKS). Sklypas nesuformuotas kaip turtinis vienetas, kas reiškia, kad medis augo valstybinėje žemėje.

Remiantis 2018 m. liepos 31 d. UAB „TOKVILA“ remonto sąmata Automobilio remontas kainuotų 8 936,09 eurus. Kadangi automobilis Kasko draudimu nebuvo draustas, todėl remontuoti reikėjo savo lėšomis arba kaltininko, kuris atsakingas už sukeltą žalą, lėšomis. Dėl to pareiškėjas ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu išnagrinėti šią situaciją ir atlyginti žalą. Pareiškėjui Automobilio atstatymo į buvusią prieš įvykį būklę kaštai buvo labai dideli, o Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė atlyginti žalą, todėl norėdamas išsiaiškinti ar verta remontuoti taip suniokotą transporto priemonę bei įvertinti patirtų nuostolių dydį bei automobilio vertę iki įvykio ir po jo, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biurą“, kuri 2018 m. rugsėjo 28 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2180956 nustatė, kad Automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, kad automobilio atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM yra 3 383,58 eurai, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo su PVM – 3 200 eurų, kad apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 1 000 eurų.

Paaiškėjus, kad automobilio remonto išlaidos viršys jo vertę, pareiškėjas nutarė automobilį parduoti jo neremontuodamas. 2018 m. spalio 29 d. automobilis buvo parduotas už 900 eurų (pridedama pirkimo-pardavimo sutarties kopija), todėl patirta žala sudaro 2 300 Eur (3200-900). Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.263 straipsniais, Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Želdynų įstatymo nuostatomis ir teigia, kad padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Pažymėjo, kad Savivaldybė buvo atsakinga už šio medžio, kuris nulūžęs apgadino pareiškėjo automobilį, priežiūros organizavimą (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad Savivaldybė privalėjo užtikrinti, jog augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui; kad Savivaldybė nesiėmė jokių priemonių, jog valstybinėje žemėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) g. 52, Vilniuje, kuri priklauso Savivaldybei būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir nulūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė bei sprendžiama dėl pažeistų, ligotų, nudžiūvusių („mirusių“) medžių pašalinimo. Pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybė privalėjo šalinti vėjo ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiantys džiūti medžių stiebus ir šakas; tikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43, 44 punktai).

Žalą sukėlusio medžio būklė jau ne vieni metai buvo itin prasta, ir tik laiko klausimas kada ir kokio mąsto žalą būtų sukėlęs toks be priežiūros paliktas medis. Tą patvirtina ir 2018 m spalio 22 d. VšĮ Lietuvos arboristikos centro „Lūžusio medžio ir jo augavietės nuotraukose bei vietoje apžiūros išvada. Pareiškėjas taip pat kreipėsi ir į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrį ir gavo 2018 m. spalio 8 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58.10)-B8-2303, kurioje nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 dienos orus lėmė anticiklono pietvakarinis pakraštys. Dieną daug kur palijo, kai kur smarkiai, buvo perkūnija. Vyravo besikeičiančios krypties 9–13 m/s, vietomis gūsiai siekė 15–18 m/s. Artimiausios įvykio vietovei Vilniaus aviacinės stoties duomenimis 2018 m. liepos 30 d. didžiausias vėjo greitis per 3 val. buvo 15 m/s (15 val. duomenimis).

Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl to ir kilo žala pareiškėjui, kurią privalo atlyginti.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Akcentavo, kad atsakovei viešoji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, pareiškėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, Atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko. Pažymėjo, kad atsakovė kaip viešojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Želdynų ir želdinių tvarkymas Vilniaus mieste vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimų Nr. 1-446 patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurios buvo parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklėse yra numatyta, kad medžiai ir krūmai, augantys miesto žemėje, priskiriami saugotiniems ir jų kirtimui arba genėjimui yra reikalingas leidimas. Iki 2018 m. liepos 30 d. negauta jokio kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio pjovimui išduotas nebuvo.

Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, ir įvertinti jų fiziologinę būklę savivaldybės teritorijoje. 

Želdynų įstatymo 18 straipsnio 4 dalis numato, jog šios pareigos įgyvendinimo tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Aplinkos ministerijos patvirtintos želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklės. Šių taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 3 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų. Atkreiptinas dėmesys, jog šis dešimties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti atliekama pirmiausiai, taip pat nėra detalizuota, kiek ir kokių konkrečiai želdinių turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpsnį, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus, ir kt.

Atsakovės teigimu, pareiškėjas skunde neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. CK 6.251 straipsnyje numatytas visiškas nuostolių atlyginimas, tačiau jis nėra absoliutus ir nustato ribotą civilinę atsakomybę. CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, įtvirtintus Civilinio proceso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek esant sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei teismas savo iniciatyva (ex officio) gali sumažinti nuostolių (žalos) atlyginimo dydį (Klaipėdos Apygardos Teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1697-265/2010), todėl atsakovė prašo atsižvelgti į CK 6.251 str. 2 d. ir sumažinti pareiškėjo reikalaujamą žalos dydį.

Skundo prieduose nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, neturi neprotingai išplėsti atsakomybės ribų.

Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 30 d. remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis orus lėmė anticiklono pietvakarinis pakraštys. Diena lijo, kai kuriose vietose smarkiai, be to, buvo perkūnija. Vyravo besikeisiančios krypties, 9–13 m/s vėjas, vietomis gūsiai siekė 15–18 m/s. Taip pat pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje vėjo greitis galėjo būti didesnis negu fiksavo artimiausia meteorologijos stotis. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. liepos 30 d. lijo, buvo perkūnija bei vyravo besikeisiančios krypties, 9–13 m/s vėjas, vietomis gūsiai siekė 15–18 m/s, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). Tai yra neišvengiamos ir asmens nekontroliuojamos, bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.

Prašė teismo, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, spręstinas atlygintinos žalos dydžio sumažinimo klausimas.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo užtikrinant jos teritorijoje esančių medžių priežiūrą.

Nustatyta, kad automobilis Toyota A. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė pareiškėjui. 2018 m. liepos 30 d. 13. 16 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė registravo įvykį ROIK Nr. 0118000404476, kad (duomenys neskelbtini) g. 52, Vilniuje ant Automobilio, nukrito medis, kuris apgadino Automobilio stogą ir išdaužė galinį keleivio pusės langelį. Įvykio vieta buvo nufotografuota.

Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Tokvila“ dėl remonto sąmatos sudarymo, kuri 2018 m. liepos 31 d. pateikė remonto sąmatą, kad Automobilio remontas kainuotų 8 936,09 Eur.

2018 m. liepos 31 d. bei pakartotinai 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybę su prašymais išnagrinėti susidariusią situaciją ir atlyginti žalą.

Savivaldybė 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. A51-80936/18(2.9.3.19-UK2) informavo pareiškėją, kad remonto darbų kompensuoti nesutinka, nes ji negali būti laikoma atsakinga už Automobiliui padarytą žalą, kadangi jokių neteisėtų veiksmų, lėmusių žalą neatliko.

Savivaldybei atsisakius atlyginti žalą, pareiškėjas, norėdamas išsiaiškinti ar verta remontuoti taip suniokotą Automobilį bei įvertinti patirtų nuostolių dydį bei automobilio vertę iki įvykio ir po jo, kreipėsi į UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, kuri 2018 m. rugsėjo 28 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2180956 nustatė, kad Automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas, kad Automobilio atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus keičiamų dalių nuvertėjimą (nusidėvėjimą) su PVM yra 3 383,58 Eur, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo su PVM – 3 200 Eur, kad apgadintos transporto priemonės likutinė vertė – 1 000 Eur.

2018 m. spalio 29 d. pareiškėjas Automobilį pardavė už 900 Eur.

 

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas). Pagal šio įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis); želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis).

Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima šiuos darbus: medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus (1 punktas). Remiantis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių 43 punktu šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos, o pagal 44 punktą tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą, vykdyti jų būklės stebėseną, t. y. iš esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigą vykdyti želdynų ir želdinių stebėseną, inter alia siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015).

Nagrinėjamu atveju, ginčo, kad medis augo ne privačioje, o Vilniaus miesto savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, nėra.

Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnio nuostatas, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės) ir remiasi pareiškėjo į bylą pateikta 2018 m. spalio 8 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58.10)-B8-2303 pažyma, kurioje nurodoma, kad 2018 m. liepos 30 d., kad orus lėmė anticiklono pietvakarinis pakraštys. Dieną lijo, kai kuriose vietose smarkiai, be to, buvo perkūnija. Vyravo besikeisiančios krypties, 9–13 m/s vėjas, vietomis gūsiai siekė 15–18 m/s. Pažymėjo, kad pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, vėjo greitis galėjo būti didesnis negu fiksavo artimiausia meteorologijos stotis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 p. apibrėžta, kad labai smarki audra, viesulas, škvalas būna tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Pateiktoje pažymoje nėra nurodytas, kad galėjo būti toks vėjo greitis – 28 iki 32 m/s. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimą lėmė stichinis meteorologinis reiškinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure). Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad kartu su skundu pareiškėjas pateikė 2018 m. spalio 22 d. VšĮ Lietuvos arboristikos centro „Lūžusio medžio ir jo augavietės nuotraukose bei vietoje apžiūros išvadą“, kurioje nurodyta, kad įvertinus karpotojo beržo kamieno liekanos būklę (bei šalia esančių nudžiūvusių medžių), fiziologinį gyvybingumą bei biomechaninį stabilumą (statiką) padaryta išvada, kad pastarasis augalas dėl nepriežiūros buvo nudžiūvęs, galutinai žuvęs, pažeistas baltuoju branduolio-balanos (mišriu) puviniu. Vėjo spaudžiamas beržo kamienas perlūžo per puvinio kamiene pažeidimus šakavietėse.  Išvadoje arboristo A. D. išsamiai apibūdinta apgailėtina medžio būklė: /.../ medis miręs, perlūžęs perpus. Likęs vietoje lūžusio beržo stuobrys 7,0-8,0 m aukščio. Artimoje aplinkoje augantys medžiai taip pat sausuoliai – 6 vnt. karpuotųjų beržų. /.../ Tikėtina, kad tiriamas medis ir aplinkiniai sumedėję augalai „mirties“ (galutinai žuvę) etape yra mažiausiai tris–keturis vegetacijos sezonus. Išvadoje taip pat nurodyta, jog kuomet vėjo stiprumas 13,9 – 17,1 m/s (beveik audra) visi medžiai juda, reikia pastangų eiti prieš vėją. Vadovaujantis Static Integrating Assessment of Tree Safey metodika, sveikas analogiškų parametrų vegetuojantis neskalsiai augantis Betula genties medis yra atsparus vėjolaužai net ir esant daugiau nei 30 m/s vėjui. Šios išvados leidžia spręsti, jog medžio lūžimą lėmė ne stichinis meteorologinis reiškinys, o tai, jog augalas nebuvo prižiūrėtas bei laiku nepašalintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Savivaldybė šiuo atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė jos teritorijoje ((duomenys neskelbtini) g. 52) esančių medžių apsaugą, tvarkymą, vykdė jų būklės stebėseną, tikrino, ar nesupuvę seni medžiai, ir, esant reikalui, juos šalino. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjo paaiškinimai, į bylą pateikti įrodymai. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą pareiškėjo turtui.

Pareiškėjo prašomą priteisti 2 939,75 Eur žalos dydį patvirtina: UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ ataskaitoje nustatyta automobilio rinkos vertė iki apgadinimo su PVM – 3200 Eur (Automobilis buvo parduotas už 900 Eur), todėl pareiškėjas prašo priteisti 2 300 Eur; UAB Nepriklausomų vertintojų biuras“ PVM sąskaita faktūra už parengtą vertinimo ataskaitą (150 Eur); UAB „Tokvila“ sąskaita faktūra už sąmatos sudarymą (300 Eur); Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sąskaita faktūra už parengtą pažymą (14,75 Eur); VšĮ Lietuvos arboristikos centro sąskaita faktūra (100 Eur); UAB „Statikada“ sąskaita faktūra už medžio nužymėjimo schemą (75 Eur). Šių sumų sumokėjimą patvirtina kasos pajamų orderių kvitai bei mokėjimo pavedimai.

Aukščiau išvardintos išlaidos buvo patirtos dėl Automobilio apgadinimo, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sąvoką. Šiuo atveju tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobilio apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjui iš atsakovės priteistinas 2 939,75 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau neįvardijo nei konkrečios bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymas dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

        

Pareiškėjo V. P. skundą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjui V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2 939,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 75 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                             Beata Martišienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 2-1697-265/2010
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CK6 6.263 str. Pareiga atlyginti padarytą žalą
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • A-362-438/2015
  • CK6 6.253 str. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai