Kasacinio skundo Nr. DOK-666/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2020-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. kovo 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. D. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio vykdymą klausimus,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo R. D. gynėja advokatė L. Ulbienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; sustabdyti šio nuosprendžio vykdymą dėl automobilio konfiskavimo ir piniginių prievolių vykdymo.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra grindžiami prielaidomis. Nagrinėjant bylą nebuvo išnaudotos visos procesinės galimybės reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, bylos įrodymai išsamiai ir nešališkai neištirti ir neįvertinti. dalis atskirų įrodymų buvo vertinami kaip visuma R. D. kaltumą patvirtinančių įrodymų, o įrodymai, neginčijamai paneigiantys jo kaltumą, tinkamai nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, apeliacinį skundą išnagrinėjo formaliai, iš esmės neaptardamas jame nurodytų reikšmingų argumentų. Šio teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje ir 331 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nėra atliktas visų ištirtų bylos įrodymų vertinimas, dėl jų nepasisakyta arba pateikti teisiškai nemotyvuoti argumentai, padarytos išvados motyvuotos fragmentiškai ir selektyviai, grindžiamos iš esmės tais pačiais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas nuosprendis. Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, jie suvaržė įstatymų garantuojamas R. D. teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasatorė teigia, kad R. D. veiksmai, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, buvo vertinami remiantis kaltinamajame akte, neatitinkančiame BPK 219 straipsnio reikalavimų, nurodytomis šios veikos padarymo aplinkybėmis. Šis kaltinimas dėl savo nekonkretumo R. D. nebuvo aiškus, todėl jis negalėjo veiksmingai nuo jo gintis.
Pasak kasatorės, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad R. D. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Nėra nustatyta, kad R. D. kaltinime nurodytu laiku disponavo 2005 metais pagamintu automobiliu „Honda CR-V“, skirtu Jungtinės Karalystės rinkai, ir kad šiame automobilyje padarė pakeitimus, suteikdamas jam Estijos aukcione įgyto automobilio tapatumą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pertvara su identifikaciniu numeriu tirtame automobilyje buvo pakeista ir kad tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant nuslėpti automobilio kilmę ir tai buvo žinoma R. D., taip pat, kad jis atliko ir kitus jam inkriminuotus veiksmus ir tai padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Klaidingai įvertinti R. D., civilinės ieškovės atstovo N. K. ir liudytojo L. S. parodymai. Teismų išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo grįstos duomenimis, neatitinkančiais įrodymams keliamų reikalavimų. Nepagrįstai sureikšminta specialisto išvada, šios išvados patikslinimas ir specialistų paaiškinimai teisme. Neatsižvelgta į tai, kad specialistų išvados yra neišsamios, nepagrįstos duomenimis, byloje yra jas paneigiantys įrodymai. Vien tai, kad tirtame automobilyje buvo įmontuotas variklis, kuris pagal savo numerį priklauso angliškam automobiliui, nereiškia, kad automobilis identifikuotinas kaip angliškas. Nėra paneigta, kad šį variklį R. D. įgijo naudotų automobilių detalių rinkoje ir jį panaudojo, remontuodamas estišką automobilį.
Kasatorė nurodo, kad N. K. pateikti telefono pokalbių su klientais įrašai buvo daromi oficialiu UAB „Auto ekspertas“ telefonu juridinio asmens interesais, pažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Teismų praktikos pavyzdžiai, kuriais vadovavosi teismai, šioje situacijoje nelaikytini precedentu, nes juose pripažinti teisėtu būdu gautais įrodymais privačių asmenų pateikti garso įrašai. Šiuo atveju iškreiptai aiškintos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatos. Be to, teismas nepagrįstai pateiktų telefono pokalbių įrašų tyrimą, atliktą naudojant neatnaujintą programinę įrangą, laikė patikimu ir teisėtu būdu gautu įrodymu. Ekspertizės akto išvados kelia abejones ir dėl to, kad ekspertizę atliko fonoskopinio tyrimo specialistai, negalintys teikti išvadų apie įrašų programinį modifikavimą. Byloje nėra duomenų, kad įrašai buvo atlikti būtent bylai aktualiu laiku.
Kasatorė teigia, kad apeliacinio proceso metu po specialisto A. M. apklausos, paaiškėjus aplinkybėms, apie kurias anksčiau nebuvo žinoma, nebuvo tenkintas gynybos raštu pateiktas prašymas papildomai apklausti R. D.. Vėliau, žodžiu pakartojus tokį prašymą, jis buvo atmestas be jokių argumentų. Taip buvo pažeistos R. D. teisės, įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nes nuteistasis negalėjo išsakyti savo pozicijos dėl specialisto paaiškinimų, užduoti jam klausimus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nuosprendžio surašymą, bylos apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų yra grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį jų vertinimą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Be to, nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikiant tai kaip apeliacinį bylos procesą reglamentuojančių nuostatų pažeidimą, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, nuteistojo R. D. ir jo gynėjos apeliacinio skundo esminiai argumentai (be kita ko, dėl R. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, specialisto išvados patikimumo, ją pateikusių specialistų kompetencijos, telefono pokalbių įrašų kaip įrodymų atitikties BPK nustatytiems leistinumo ir teisėtumo reikalavimams, šių įrašų ekspertizę atlikusių ekspertų kvalifikacijos bei ekspertizės akto patikimumo) išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl R. D. apkaltinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje padarymo, būtų padaręs teisės taikymo klaidų. Kasatorė nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo teiginiai apie padarytus BPK pažeidimus, nuteistojo R. D. procesinių teisių suvaržymą, kurie grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. D. gynėjos advokatės Lauretos Ulbienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Rima Ažubalytė