Administracinė byla Nr. A662-1083/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00103-2010-0
Procesinio
sprendimo kategorija 38
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės
Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
sekretoriaujant
Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant
pareiškėjo atstovui A. T.,
atsakovo
atstovui E. T.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo A. T. individualios įmonės apeliacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 17 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. individualios
įmonės skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Elektrėnų policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. T. individuali
įmonė skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Institucija) viršininko 2009 m.
gruodžio 21 d. nutarimą Nr. H235041 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę
bylą nutraukti.
Paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 18 d. Institucijos
Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio specialistė surašė
administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.
T. individualiai įmonei priklausančioje parduotuvėje 2009 m. lapkričio 20 d.
pardavėja V. A. pardavė nepilnametei alkoholinių gėrimų. Tuo
buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas,
todėl Nutarimu paskirta 1800 litų bauda. Pareiškėjo manymu, surašant Nutarimą
buvo remtasi tik nepilnamečių prieštaringais parodymais. Atkreipė dėmesį, kad nesutampa
nepilnamečių nurodytas laikas, kuomet jos lankėsi parduotuvėje: L.
B. ir D. L. nurodė 14.30 val., o A. P.
- 15.30 val. Be to, nepilnametė L. B. pasakė L. B. apie tai, kad draugė pirko alkoholio, tik tuomet, kai
tėvai parodė jai nuotrauką, kurioje ji rūko. Vertino, kad paauglė draugę
įskundė, gindamasi nuo jai pateiktų kaltinimų, todėl turėjo pagrindo abejoti
jos pateiktos informacijos tikrumu. Nurodė, kad liudytojų parodymai yra
neišsamūs, nėra aišku, kodėl nepilnametės mama L. B. į Instituciją
nesikreipė tą pačią dieną, kai sužinojo apie galimą alkoholio pardavimą
nepilnamečiams. Pažymėjo, kad byloje nėra
įrodymų, jog 2009 m. lapkričio 20 d. parduotuvėje dirbo V. A.,
be to, nebuvo tirta, ar nepilnametės buvo blaivios, ar kas nors matė
nepilnamečių nusipirktą alkoholį, jei taip, kodėl jis nebuvo pristatytas į Instituciją
kaip įrodymas. Teigė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik
prielaidą, kad pareiškėjas galėjo pažeisti įstatymo nuostatų reikalavimus,
tačiau nesudaro pagrindo pažeidimui konstatuoti. Vertino, kad bauda paskirta nesivadovaujant
protingumo, teisingumo, proporcingumo principais, nenagrinėtos atsakomybę
lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, faktas, kad įmonė baudžiama pirmą
kartą, neatsižvelgta į įmonės finansinę padėtį. Pažymėjo, kad nebuvo
įrodinėjama pardavėjos kaltė: jos atžvilgiu nebuvo surašytas administracinio
teisės pažeidimo protokolas, nesiaiškinta, koks jos darbo grafikas ar kitos
aplinkybės, ji paaiškinimus davė tik kaip įvykio liudytoja. Kadangi nebuvo
įrodyta fizinio asmens kaltė, vertino, kad atsakomybė negalėjo būti taikoma ir
juridiniam asmeniui.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 30-31)
prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 20 d., 14.30 val., A. T. individualios įmonės parduotuvėje pardavėja V. A. pardavė D. L., gim. 1996 m., t. y.
jaunesnei kaip 18 metų, du butelius alkoholinio gėrimo - sidro „Fizz“, už 18
Lt. Pabrėžė, kad A. T. individuali įmonė yra licencijos
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtoja ir yra atsakinga už
tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Lietuvos Respublikos alkoholio
kontrolės įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir
viešojo maitinimo įmonėse taisyklių reikalavimų. Pabrėžė, kad priimant nutarimą
buvo laikomasi ATPK 256 straipsnio reikalavimų, renkant įrodymus, galinčius
patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Nurodė, kad D. L., L. B., A. P. davė
nuoseklius, vieni kitus papildančius parodymus, todėl abejoti jais neturėjo
pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad A. T. individualiai įmonei
skirta mažesnio dydžio bauda (1800 Lt) nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis
už šį pažeidimą nors atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo
nustatyta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.
birželio 17 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Konstatavo, kad liudytojų A. P. ir
L. B. parodymai yra nuoseklūs. Teismas jais neturėjo
pagrindo netikėti ir vertino, kad alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybės pasitvirtino.
Pažymėjo, jog liudytoja L. B. teismo posėdžio metu atpažino
V. A. kaip pardavėją, jai ir D. L. pardavusią
alkoholinius gėrimus. Teigė, kad aplinkybę, jog pareiškėjo parduotuvėje sudarytos
galimybės nepilnamečiams įsigyti alkoholinius gėrimus ir cigaretes patvirtino D. L., L. B., A. P. paaiškinimai,
L. B. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji teigė apie šią aplinkybę
žinanti iš dukros. Vertino, kad byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą,
jog pažeidimo faktą atsakovas nustatė ir ekonominę sankciją pareiškėjui skyrė pagrįstai.
Teismas atmetė pareiškėjo atstovo pateiktus kasos knygos už 2009 metus kopiją, darbo
užmokesčio apskaitos žiniaraščio Nr. 11 kopiją, kasos žurnalo už 2009 m.
lapkričio mėnesį kopiją kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visetui.
Pažymėjo, kad atsakovas su medžiaga šių dokumentų nepateikė. Rėmėsi atsakovo aiškinimu,
kad tokie dokumentai bylos nagrinėjimui jam nebuvo pateikti. Tai, kad liudytoja
A. P. neprisiminė, kiek buvo duota pinigų pardavėjai, teismas
nelaikė prieštaravimu liudytojų parodymuose. Pažymėjo, kad neatitikimai nepilnamečių
liudytojų parodymuose dėl to, kokią konkrečiai valandą sidras buvo pirktas, yra
nežymūs ir neturi reikšmės bylai.
III.
Pareiškėjas A. T. individuali
įmonė apeliaciniu skundu (b. l. 100-103) prašo Nutarimą panaikinti ir
administracinę bylą nutraukti arba grąžinti Institucijai ar pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį Nr. N62-5437/2008
ir pažymi, kad surašant Nutarimą buvo remtasi tik nepilnamečių prieštaringais
parodymais. Tvirtina, jog byloje nėra įrodymų, kad 2009 m. lapkričio 20 d.
parduotuvėje dirbo V. A.. Atkreipia dėmesį, kad teisme
nebuvo apklausta galimai pirkusi alkoholį D. L., pardavėja
L. D.. Pažymi, kad teismas nesilaikė Baudžiamojo proceso
kodekse nustatytos atpažinimo procedūros reikalavimų. Nurodo, kad teikdamas
skundą teismui pateikė tuos pačius rašytinius įrodymus, kuriuos atsisakė priimti
A. G.. Tvirtina, kad V. A. 2009 m.
lapkričio 20 d. parduotuvėje nedirbo, iš kasos aparato kontrolinės juostos
matyti, kad 2009 m. lapkričio 20 d., tarp 14.00-15.00 val., jokie alkoholiniai
gėrimai nebuvo parduoti. Mano, kad ekonominė sankcija įmonei gali būti skiriama
tik tada, kai yra įrodyta, kad įmonės darbuotojas padarė įstatymo pažeidimą.
Pažymi, kad skiriant sankciją, nebuvo vadovautasi protingumo, teisingumo,
proporcingumo principais, nenagrinėtos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios
aplinkybė, neatsižvelgta į tai, kad įmonė baudžiama pirmą kartą, neįvertinta
įmonės finansinė padėtis.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos
komisariato Elektrėnų policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą
(b. l. 110-111) prašo Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo iš esmės tuos pačius
argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui už Alkoholio
kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą Institucijos 2009
m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. H235041 buvo skirta ekonominė sankcija – 1800
litų bauda. Pirmosios instancijos teismas minėtą nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas iš esmės nesutinka su apygardos administracinio
teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad skundžiamas teismo sprendimas
priimtas remiantis vien tik prieštaringais nepilnamečių parodymais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas
įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu
ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu,
taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto
buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne
atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti
įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų
prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų
šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad
įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas
subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne
išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma
iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir
ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų
visuma.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3
punkte įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius
gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Analogiškas draudimas įtvirtintas
Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės
prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių
9.2 punkte kartu nurodant, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai
kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio
alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį
dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių
gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus.
Tiek pareiškėjo parduotuvėje dirbančios padavėjos L. D., V. A., tiek A.
T. individualios įmonės savininkas A. T. neigė
alkoholinių gėrimų pardavimo nepilnamečiui asmeniui faktą. Kaip matyti iš bylos
medžiagos, Institucijos Nutarimas buvo priimtas gavus L. B. rašytinį
pranešimą ir remiantis vien tik nepilnamečių D. L., L. B. ir A. P. rašytiniais paaiškinimais
Institucijai. Pažymėtina, kad nors L. B. nurodė sužinojusi
apie pareiškėjo parduotuvėje parduotą alkoholį ir cigaretes nepilnametėms tą
pačią dieną, t. y. 2009 m. lapkričio 20 d., o iš 2009 m. gruodžio 1 d.
paaiškinimo Institucijai matyti, kad sužinojusi kur dukra pirko cigaretes, L. B. nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, o tada tą pačią
dieną vėliau nuvyko į pareiškėjo parduotuvę (b. l. 39-40), Institucija šį pranešimą
gavo tik 2009 m. lapkričio 23 d. (b. l. 38). Be to, šiame pranešime teigiama,
kad L. B. parduotos cigaretės, o jos klasiokei – sidras
(b. l. 38), tačiau L. B. 2009 m. lapkričio 25 d.
paaiškinime Institucijai nurodė cigaretes pirkusi 2009 m. lapkričio 11 d.
(b. l. 42-43). Tame pačiame paaiškinime, taip pat pirmosios instancijos
teismo posėdyje (b. l. 77) L. B. nurodė, kad D. L. pirko sidrą A. P. pastarosios
prašymu. Tačiau D. L. paaiškinimuose Institucijai (b. l.
45; 46-47) šios aplinkybės nenurodė, o A. P., nors
pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teigė, kad draugės pirko sidrą jai,
tačiau pirminiame 2009 m. lapkričio 27 d. paaiškinime Institucijai to nenurodė,
pažymėjo, kad išėjusių iš parduotuvės draugių paklausė, ką pirko, tada D. L. atsegė kuprinę ir parodė du butelius sidro, po to jos
išsiskirstė. Be to, šiame teismo posėdyje A. P. nurodė
davusi 50 litų kupiūrą draugėms ir gavusi apie 30 litų grąžos, tuo tarpu L. B. ir D. L. paaiškinimuose
Institucijai nurodė, kad D. L. padavė pardavėjai 20 litų kupiūrą
ir gavo 2 litus grąžos (b. l. 44; 45). Prieštaringai nurodomas ir alkoholio
pirkimo laikas: L. B. pranešime Institucijai nurodė, kad
sidras buvo parduotas apie 15.00 val. (b. l. 38), L. B. 2009
m. lapkričio 25 d. paaiškinime Institucijai teigė, kad į pareiškėjo parduotuvę
atėjo apie 14.30 val. (b. l. 42). Tą patį laiką nurodė ir D.
L. paaiškinimuose Institucijai (b. l. 45; 46-47). Tačiau L.
B. 2009 m. gruodžio 17 d. paaiškinime Institucijai jau nurodė, kad
parduotuvėje buvo apie 14.30 – 16.00 val. (b. l. 44). A. P. paaiškinime
Institucijai nurodė susitikusi su draugėmis apie 15.30 val. ir
bevaikščiojant atėjusi iki pareiškėjo parduotuvės (b. l. 51-52). Pažymėtina, kad
iš byloje esančių pareiškėjo kasos čekių matyti, jog 2009 m. lapkričio 20 d.,
nuo 13.39 val. iki 15.54 val., buvo pirktos tik maisto ar kitos prekės, o iš
alkoholinių gėrimų sidras nebuvo parduotas. Pažymėtina ir tai, kad nors D. L. ir L. B. nurodė V.
A. kaip pardavusią D. L. sidrą, kadangi ši pardavėja
buvo šviesiais plaukais, o iš Institucijos 2009 m. gruodžio 15 d. pažymos (b.
l. 56) matyti, kad V. A. plaukai – šviesiai dažyti, o L. D. – dažyti tamsiai ruda spalva, tačiau šie įrodymai nėra
pakankami konstatuoti, kad sidras buvo parduotas pareiškėjo parduotuvėje ir kad
jį pardavė būtent V. A.. Atkreiptinas dėmesys, kad A. P. paaiškinime Institucijai, priešingai nei D. L. ir L. B., nurodė, jog parduotuvėje
dirbo pardavėja rudais plaukais (b. l. 51). Iš byloje esančios V.
A. asmeninės sąskaitos už 2009 metus (b. l. 11) matyti, kad ji 2009 m.
lapkričio 20 d. atostogavo. Taip pat nėra duomenų, kad ši pardavėja būtų
patraukta administracinėn atsakomybėn už alkoholio pardavimą nepilnametei D. L. 2009 m. lapkričio 20 d. Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismo posėdžio metu A. T. nurodė, jog
pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje visai nebuvo prekiaujama nepilnamečių
nurodytu alkoholiniu gėrimu, tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos
teismas šios aplinkybės netyrė. Kadangi po nagrinėjamo įvykio praėjo daug
laiko, nėra tikslinga grąžinti bylą nagrinėti iš naujo ir rinkti papildomus
įrodymus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad Institucija priėmė Nutarimą vadovaudamasi prieštaringais
įrodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti tik prielaidą, kad
pareiškėjas galėjo pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies
3 punktą, tačiau nesudaro pagrindo pagrįstam pažeidimo fakto ir sudėties
konstatavimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas
naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Nutarimas naikintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n
u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. T. individualios
įmonės apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio
17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. T. individualios įmonės apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato
2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. H235041 panaikinti.
Spendimas neskundžiamas.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius