Civilinė byla Nr. e2A-917-513/2022                                        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00120-2022-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3; 2.8.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. B. 6 704,29 Eur negrąžintą paskolą, 847,19 Eur nesumokėtas palūkanas, 2 874,13 Eur negautas palūkanų pajamas, 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanas, 1 728,80 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 48,32 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 26 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino 2020 m. gegužės 8 d. atsakovo V. B. pateiktos Vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_491372 pagrindu sudarytos Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.9 punkte įtvirtintą sąlygą, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Teismas ieškovei UAB „Bendras finansavimas“ priteisė iš atsakovo V. B. 6 704,29 Eur negrąžinto kredito, 847,19 Eur nesumokėtų palūkanų, 2 874,13 Eur negautų palūkanų pajamų, 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, 48,32 Eur delspinigių, iš viso 10 776,47 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 727,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas nurodė, jog atsakovas V. B. elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_491372 (2020 m. gegužės 8 d. 11.14 val.) platformoje www.gosavy.com (toliau – platforma), kurią administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“, siekdamas sudaryti Vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotu (-ais) skolintoju (-ais). Paraiškos pagrindu su atsakovu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovui suteikta 7 000 Eur vartojimo kredito suma 50 mėnesių terminui (iki 2024 m. liepos 25 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką ir sumokėti 24 proc. palūkanas už naudojimąsi kredito suma bei vienkartinį 553,00 Eur tarpininkavimo mokestį ir 43,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį (Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1.1–1.1.3, 2.3 punktai). Teismas konstatavo, kad su platformoje registruotu (-ais) skolintoju (-ais) atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį.

5.       Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, praleido įmokų mokėjimo terminus, todėl ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. kovo 6 d. pranešimą, kuriuo informavo apie Sutarties nutraukimą nuo pranešimo dienos ir informavo skolininką apie reikalavimo teisių automatinį perėmimą. Teismas nustatė, kad, pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą, įsiskolinimą sudaro: atsakovo 6 704,29 Eur negrąžinta paskola, 847,19 Eur nesumokėtos palūkanos, 2 874,13 Eur negautos palūkanų pajamos, 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanos, 1 728,80 Eur negautos tarpininkavimo mokesčio pajamos, 48,32 Eur delspinigiai.

6.       Įstatymas įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.256 straipsniai). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartyje numatytais terminais įmokų nemokėjo, iš esmės pažeidė savo prievolę, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sudarytą Sutartį. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu kreditorei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 6 704,29 Eur negrąžintą paskolos dalį, 847,19 Eur palūkanas, už mokėjimo termino praleidimą apskaičiuotus 48,32 Eur delspinigius (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis).

7.       Teismas nurodė, jog nutraukus sutartį jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Teismas nurodė, kad pagal šalių sudarytą Sutartį iki jos galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį paskolos davėjai turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (Sutarties nevykdymo) po Sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. liepos 25 d. (paskolos grąžinimo termino pabaigos), paskolos davėjai iš atsakovo negavo 2 874,13 Eur pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniais), todėl šią sumą priteisė iš atsakovo.

8.       Dėl ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 25 d. ir 1 728,80 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. liepos 25 d. teismas nurodė, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) sutinka sumokėti organizatorei (ieškovei) 553,00 Eur Sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 43,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Teismas pažymėjo, jog Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.8 punkte numatyta, jog kredito gavėjas (atsakovas) mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamu Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 43,40 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.). Vis dėlto mėnesinis tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už ieškovės teikiamas paslaugas (tarpininkavimą), susijusias su Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas (atsakovas) sutinka organizatorei (ieškovei) atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos. Taigi, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. sutartinės netesybos.

9.       Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokestį, t. y. po 43,22 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 25 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 24 d.). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aišku, koks ginčo laikotarpiu atsakovo pradelstos sumokėti sumos dydis, taip pat kaip atsakovas iki 2024 m. liepos 25 d. vykdys savo prievoles ieškovei (kaip keisis jo skolos dydis), todėl teismas nurodė, kad negali įvertinti, ar ieškovės reikalaujama 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokesčio (netesybų) suma atitiks VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.

10.       Teismas nurodė, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad kai teismas sutarties sąlygą pripažįsta nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, kas yra nagrinėjamu atveju (CK 6.2281 straipsnis), bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.2284 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismas nurodė, jog nors sąlyga dėl ieškovės teisės į minimalius nuostolius buvo aptarta Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte, akivaizdu, kad ji yra įtvirtinta standartinėje paraiškos formoje (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis) ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ši sąlyga su atsakovu buvo aptarta individualiai, be kita ko, įvertinus Sutarties pasirašymo aplinkybes (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis). Teismas vertino, kad aplinkybė, kuri liudija šios sąlygos nesąžiningumą, yra tai, kad ši sąlyga įtvirtina akivaizdžiai neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę Sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovas, būdamas vartotojas, nepaisant Sutarties nutraukimo, taip pat paslaugų neteikimo jam fakto po Sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti ieškovei tą patį atlygį, kurį turėtų mokėti, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir ieškovė paslaugas atsakovui toliau teiktų (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai). Teismas padarė išvadą, kad Sutarties Specialiosios dalies 2.9 punkte įtvirtinta sąlyga yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.2281 straipsnis, 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys), o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 728,80 Eur negautų pajamų, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovo turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, nepagrįstas.

11.       Teismas vertino, kad ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 25 d. yra pagrįstas, nes šalys Sutarties galiojimo metu privalo vykdyti prisiimtas prievoles, o vienai jų prievolės nevykdant, kita šalis turi teisę reikalauti ją įvykdyti natūra (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis), todėl šį reikalavimą patenkino.

12.       Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), taip pat, konstatavęs, kad patenkinta 86 proc. ieškovės reikalavimų, priteisė ieškovei 241,66 Eur žyminio mokesčio ir 1 486,08 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13.       Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti iš atsakovo V. B. 1 728,80 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už ne ilgesnį laikotarpį, nei atsakovas naudosis paskolos lėšomis, taip pat priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14.       Nurodo, kad ieškovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, finansinei vartojimo kredito davėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklai vykdyti yra reikalinga materialinė bazė ir finansiniai resursai. VKĮ 253 straipsnyje įtvirtinta ieškovės teisė gauti atlygį už paslaugas. Ieškovės platformoje šis atlygis yra sudarytas iš dviejų dalių, t. y. Sutarties tarpininkavimo mokesčio ir mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, mokamo už Sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal Sutarties 2.8 punktą kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o pagal Sutarties 2.9 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas  tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teigia, kad pagrindines pajamas uždirba iš gaunamų tarpininkavimo mokesčio pajamų, o palūkanas už paskolintas lėšas gauna į atsakovo paskolą investavę paskolos davėjai, kurie nėra verslininkai ir profesionaliai neužsiima vartojimo kredito teikimo veikla. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VKĮ reguliavimą, pagal kurį numatyta ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorės, teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas pagal Sutartį.

15.       Argumentuoja, kad ieškovės gaunamas atlygis (tarpininkavimo mokestis) negali būti ribojamas VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata ir negali būti laikomas netesybomis. Ieškovės veikla yra ne tik vartojimo kredito davėjo, bet ir tarpusavio skolinimo, ir, esant teisės normų konkurencijai, tarpusavio skolinimo veiklai taikytinos VKĮ 253 straipsnio 6 ir 61 dalių nuostatos, kaip specialiosios normos, kurios numato teisinį pagrindą ieškovei gauti atlygį už teikiamas paslaugas. Teigia, kad žinodama, jog bus priteista (ir dėl aukštos atsakovo kredito rizikos nėra aišku, ar pavyks atgauti) tik 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 25 d., bet ne 1 728,80 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. liepos 25 d., nebūtų nei išdavusi paskolos, nei patyrusi su tuo susijusių išlaidų, nes priteista 302,54 Eur mėnesio tarpininkavimo mokesčio suma yra per maža ir akivaizdžiai nekompensuoja patirtų platformos organizacinių ir veiklos vykdymo išlaidų. Mano, kad ginčijamas sprendimas už akių šiuo aspektu yra nesąžiningas, neteisingas ir pažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kuris apima teisę gauti mėnesio tarpininkavimo mokesčio pajamas pagal Sutartį, priimtas neatsižvelgus į VKĮ 253 straipsnio 6 ir 61 dalių nuostatas.

16.       Pažymi, kad analogiškoje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 Lietuvos bankas pateikė išvadą, kuri yra aktuali ir šioje byloje, ir dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Lietuvos bankas pažymėjo, VKĮ 253 straipsnio 6 ir 61 dalyse reguliuojama tarpusavio skolinimo operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, ir išvadoje dėl analogiškos Sutarties nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad Sutartyje nustatytas tarpininkavimo mokestis būtų sąlyginis, todėl nėra pagrindo tokį mokestį kvalifikuoti kaip netesybas. Taigi, Lietuvos banko nuomone, ieškovė analogiškoje byloje turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, vykdomas funkcijas, tačiau, dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, turėtų pasisakyti teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes.

17.       Nesutinka su teismo išvada, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatiria šį mokestį sudarančių išlaidų. Teigia, jog net ir nutraukus Sutartį turi pareigą prižiūrėti ir paskirstyti atsakovo mokamas įmokas, kai tik jos bus grąžintos, iki visiško įsipareigojimų įvykdymo dienos. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasibaigę ir tęsiasi dalykiniai santykiai, taip, kaip jie apibrėžti pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Atsakovas nėra įvykdęs įsipareigojimų pagal Sutartį ir ieškovė, atstovaudama paskolos davėjų interesams, vykdė ir vykdo tarpininkavimo ir skolos administravimo veiksmus po Sutarties nutraukimo iki visiško atsakovo įsipareigojimų įvykdymo dienos.

18.       Nurodo, kad nesąžininga pripažinta 2.9 sąlyga yra įtvirtinta Specialiosiose sąlygose, kurių esminės sąlygos (sutarties suma, kaina, terminai, ir kt.) su atsakovu buvo aptartos indivdualiai. Po atsakovo paraiškos įvertinimo ieškovė pateikė jam paskolos pasiūlymą, kurį atsakovas galėjo patvirtinti arba atmesti, tačiau pasiūlymas atsakovą tenkino. Dėl to nėra pagrindo pripažinti 2.9 sąlygą nesąžininga. Pažymi, kad VKĮ 5 straipsnis numato standartinės informacijos pateikimo ir informavimo pareigos vykdymo sąlygas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, tačiau nenumato pareigos indivdualiai aptarti kiekvieną paraiškos-ofertos sąlygą. Toks reikalavimas būtų neproporcingas, ieškovė jo negalėtų įvykdyti, o teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi informavimo pareigą ar VKĮ 5 straipsnyje įtvirtintus standartinės informacijos ar atsakovo informavimo reikalavimus.

19.       Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai nesivadovavo šalių sudaryta Sutartimi, bet, nepriteisdamas negautų mėnesio tarpininkavimo mokesčio pajamų, priėmė šalių sudarytai Sutarčiai prieštaraujantį sprendimą, kuris iš esmės pažeidžia pusiausvyrą tarp šalių ir pakeičia Sutartį taip, kad ieškovė nei jos būtų sudariusi, nei prisiėmusi įsipareigojimus. Be to, nepriteisęs šių pajamų po Sutarties nutraukimo, kurios sudaro nuostolius (pajamas), teismas nenurodė, iš kokių resursų ieškovė turi vykdyti savo pareigas pagal Sutartį ir užtikrinti platformos veiklos tęstinumą.

20.       Pagal VKĮ 8 straipsnio reikalavimas vertino atsakovo kreditingumą, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, patikrino kreditų biuro UAB „Creditinfo Lietuva“ ir Paskolų rizikos duomenų bazėje esančius duomenis apie atsakovo finansinius įsipareigojimus, nustatė, kad atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis neviršijo leidžiamo 40 proc. tvarių pajamų dydžio, todėl atsakovui nėra nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už Sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, įskaitant ir negautas pajamas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų netinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą. Tuo tarpu, pagal VKĮ 8 straipsnio 7 dalį, palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas  nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

23.       Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, jos teigimu, pagrindžiančius, kad ir po sutarties nutraukimo ji administruoja paskolą, todėl turi gauti atlyginimą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių priežasčių ir apeliantė nenurodo, kodėl teikiamų naujų įrodymų negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad teikiami įrodymai, t. y. šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, vykęs 2020 m. spalio–gruodžio mėnesiais, Lietuvos banko 2020 m. spalio 5 d. raštas (išvada), mokėjimų išrašas, nėra naujai po bylos išnagrinėjimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo atsiradę įrodymai, priešingai, jie egzistavo jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, Lietuvos banko išvada yra pateikta kitoje civilinėje byloje ir nėra susijusi su nagrinėjama byla, o pateiktas mokėjimų išrašas nėra informatyvus, iš jo duomenų nėra galimybės nustatyti, ar jis susijęs su nagrinėjama byla, ar būtent atsakovas V. B. atliko mokėjimus ir pan. Konstatuotina, kad ieškovės teikiami įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti aplinkybes ar priežastis, sutrukdžiusias ieškovei laiku ir tinkamai įgyventi savo procesines teises ir pareigą įrodinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teikiamus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl ginčo esmės

25.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 1 728,80 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, t. y. po 43,22 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 24 d.), bet už ne ilgesnį laikotarpį, nei atsakovas naudosis pasiskolintomis lėšomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

26.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį atsakovo elektroniniu būdu pateiktos 2020 m. gegužės 8 d. Vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_491372 pagrindu platformoje www.gosavy.com, kurią administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“. Atsakovui buvo suteiktas 7 000 Eur dydžio vartojimo kreditas 50 mėnesių terminui (iki 2024 m. liepos 25 d.), o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką ir sumokėti 24 proc. palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir vienkartinį 553,00 Eur tarpininkavimo mokestį ir 43,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį (Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1.1–1.1.3, 2.3 punktai). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, praleido įmokų mokėjimo terminus, todėl ieškovė pateikė atsakovui 2021 m. kovo 6 d. pranešimą, kuriuo informavo apie Sutarties nutraukimą. 

27.       Apeliantė argumentuoja, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis už jos teikiamas paslaugas. Apeliantė pagal įstatymų reikalavimus apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarydama, šis atlygis yra sudarytas iš dviejų dalių, t. y. Sutarties tarpininkavimo mokestis, mokamas sudarant Sutartį, ir mėnesinis tarpininkavimo mokestis, mokamas už Sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Apeliantės nuomone, atėmus teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo ji praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiama principinė verslo subjekto teisė gauti pelną. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.

28.       Pagal Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo paslaugą. Tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas Sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo 1-ojo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Taigi tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir administravimu. Savo esme tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Nagrinėjamu atveju Sutarties tarpininkavimo mokestis sudaro 553 Eur, o mėnesio tarpininkavimo mokestis sudaro 43,40 Eur. Apeliantės teigimu, atsakovui tinkamai vykdant Sutartį laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo iki jos termino pabaigos ji būtų gavusi 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokesčio.

29.       Vadovaujantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.11 punktu iš kredito gavėjo nuskaičiuojamos sumos paskirstomos tokia tvarka: mėnesinis tarpininkavimo mokestis, palūkanos, paskolos grąžinimo suma. Pradelsusio mokėti įmokas kredito gavėjo įsipareigojimai, gavus pinigines lėšas iš kredito gavėjo, yra įskaičiuojami tokia tvarka: pirma eile – kredito davėjams priklausantys delspinigiai, organizatoriui priklausantys delspinigiai nuo mėnesinio tarpininkavimo mokesčio ir kredito davėjams priklausančios palūkanos nuo nesumokėtos sumos; antra eile – organizatoriui priklausantis mėnesinis tarpininkavimo mokestis; trečia eile – kredito davėjams priklausanti kredito suma ir palūkanos; tais atvejais, jeigu buvo perduotas įsipareigojimų išieškojimas priverstine tvarka, pirma eile yra kompensuojamos su tokiu išieškojimu susijusios organizatoriaus patirtos išlaidos (žyminis mokestis, vykdomojo rašto, teismo, korespondencijos, organizatoriaus mokestis pan.). Pagal Bendrųjų sąlygų 2.1.4 punktą kredito gavėjas sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį organizatoriui pagal Specialiąsias sąlygas iki galutinio prievolės įvykdymo pagal šią Sutartį; o pagal 2.1.5 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokėdamas mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte, pagal kurį vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Būtent šią sąlygą pirmosios instancijos teismas vertino kaip nesąžiningą.

30.       Apeliantei argumentuojant, kad vartojimo kredito sutartyje numatytas tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie sutarties sąlygas, todėl visa ieškovės reikalaujama tarpininkavimo mokesčio suma turėjo būti priteista, pažymėtina, jog teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį ir sąžiningumo aspektu vertino šalių sudarytos sutarties sąlygas. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta kredito sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

31.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Pagal šią teisės normą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas.

32.       Pažymėtina, kad apeliantė, viena vertus, 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokestį prašo priteisti teigdama, kad tai jos negautos pajamos (nuostoliai), kadangi atsakovas šį mokestį (po 43,40 Eur) būtų mokėjęs iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.), kita vertus, minėta, Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga, nutraukus Sutartį, sumokėti tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos, t. y. minėtas mokestis skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamo Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 43,40 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 25 d.).

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.21 punktą ir Specialiųjų sąlygų 9.6 punktą, atsakovas įsipareigojo nutraukus vartojimo kredito sutartį grąžinti visą vartojimo kredito sumą, iki sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei kitus pradelstus mokėjimus (delspinigius už 180 d.), o sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Taigi, šalys susitarė, kad tik palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai (Sutarties 9.6 punktas).

34.       Kaip minėta, Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas (atsakovas) sutinka organizatorei (ieškovei) atlyginti minimalius nuostolius sumokėdamas ir tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. sutartinės netesybos. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, o šiuo atveju ieškovei prašant priteisti iš atsakovo 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokestį, t. y. po 43,40 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nežinoma, koks ginčo laikotarpiu atsakovo pradelstos sumokėti sumos dydis, taip pat kaip atsakovas iki 2024 m. liepos 25 d. vykdys savo prievoles ieškovei (kaip keisis jo skolos dydis), todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovės reikalaujama 1 728,80 Eur tarpininkavimo mokesčio (netesybų) suma atitiks VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariama Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.9 punkto nuostata akivaizdžiai įtvirtina neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę Sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovas, būdamas vartotojas, nepaisant Sutarties nutraukimo, taip pat paslaugų neteikimo jam fakto po Sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį jis turėtų mokėti, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir ieškovė toliau teiktų paslaugas atsakovui (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai). Konstatavus, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, ji yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.2281 straipsnis, 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys).

35.       Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus Sutartį, atsakovas, be kita ko, yra atleidžiamas ir nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

36.       Pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad žinodama, jog bus priteista tik 302,54 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. kovo 25 d., bet ne 1 728,80 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. liepos 25 d., nebūtų nei išdavusi paskolos, nei patyrusi su tuo susijusių išlaidų, nes priteista 302,54 Eur mėnesio tarpininkavimo mokesčio suma yra per maža ir akivaizdžiai nekompensuoja patirtų platformos organizacinių ir veiklos vykdymo išlaidų. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad ji, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir (ar) Sutarties nuostatomis. Apeliantė, teigdama, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį jai yra apribojama teisė gauti pajamas, kadangi tokiu atveju sutarties administravimą ir informacijos teikimą investuotojams turi atlikti nemokamai, neteikia jokių įrodymų / skaičiavimų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų / kaštų patirta administruodama atsakovo Sutartį bei siekdama atgauti skolą (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, apeliantė pati nurodė, kad atsakovo kredito rizika yra aukšta, todėl, suteikdama jam vartojimo kreditą, apeliantė veikė savo rizika.

37.       Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nustatytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Kiti apeliantės nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

38.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, iš esmės teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai pripažino šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Specialiosios dalies 2.9 punktą nesąžiningu ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 728,80 Eur negautų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamų. Šios teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

39.       Netenkintus apeliacinio skundo ir palikus nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos ir nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantei išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                             Irma Čuchraj