Civilinė byla Nr. 2S-1649-431/2011

                     Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 128.17.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens įkeisto daikto savininko V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2011 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.    

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su pakartotiniu pareiškimu ir prašė išieškoti iš skolininkų skolą pagal kreditavimo sutartį, kurios dydis pakartotinio prašymo padavimo dieną sudaro: 534 225,16 Lt skolą, 133,00 Lt žyminio mokesčio, 120,64 lt išlaidas už skelbimus spaudoje, 8,99 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 448 000,00 Lt negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo šio pareiškimo padavimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos bei leisti parduoti iš varžytynių už skolą įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties skolos negrąžino.

Teismui išsiuntus procesinius dokumentus skolininkams (įkeisto turto savininkams) V. S. ir N. S. adresu (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikoje, sutinkamai su Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatomis, 2010-11-18 Hipotekos skyriuje buvo gauti neįteikti procesiniai dokumentai, kadangi adresatai nurodytu adresu nerasti. 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi skolininkų V. S. ir N. S. kuratoriumi byloje Nr. I-1169/2010 pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo buvo paskirtas advokato padėjėjas T. M.. Turto arešto nutartis ir nutartis dėl kuratoriaus paskyrimo kuratoriui buvo įteikta 2010-12-31, o spaudoje (dienraštyje „Respublika“) apie kuratoriaus paskyrimą buvo paskelbta 2011-01-07.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos teisėja 2011 m. kovo 7 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skolą: 448 000,00 Lt negrąžinto kredito, 77 926,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 8 298,43 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 534 225,16 Lt, 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 120,64 Lt išlaidų už skelbimą spaudoje bei 8,99 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (t.y. 448 000,00 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotino pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-03-03 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Teismas nustatė, kad V. S. ir N. S., užtikrindami iki 2017 m. birželio 30 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070022546, įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įkeistas nekilnojamasis turtas kreditoriaus prašymu buvo areštuotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi. Kadangi skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžino kreditoriui skolos, teismas tenkino kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Įkeisto turto savininkas V. S. atskiruoju skundu (b.l. 216-217) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti pareiškimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant civilinėje byloje gali būti paskirtas kuratorius, o būtent civilinę bylą nagrinėjantis teismas kuratorių paskiria suinteresuotos šalies prašymu, kai nežinoma šalies gyvenamoji ir darbo vieta, šalis neturi jai atstovaujančio organo. Skundžiamoje 2011 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartyje teismas konstatavo, kad šioje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kuratoriumi buvo paskirtas advokato padėjėjas T. M..

Skolininkas V. S. yra įgaliojęs G. B. atstovauti jį AB DnB NORD banke visais klausimais, susijusiais su kreditu pagal 2007 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutartį Nr. K-2000-2007-55. Apie tai pareiškėjas AB DnB NORD bankas žinojo, tačiau pateikdamas prašymą teismui skirti kuratorių elgėsi nesąžiningai ir piktavališkai skolininko atžvilgiu.

Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjui buvo žinoma skolininko gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bei pažymima, kad skolininkas dalyvaudamas teismo posėdyje būtų pateikęs paaiškinimus, kurių pagrindu pareiškėjo pareiškimas neturėjo būti tenkinamas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkas neginčija fakto, jog yra skolingas bankui, t.y. neįvykdė įsipareigojimų pagal 2007-08-10 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas neįvykdė įsipareigojimų pagal minėtą kreditavimo sutartį, bankas šią sutartį nutraukė ir įspėjo skolininką, kad negrąžinus bankui skolos per 10 dienų, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Po įspėjimo įteikimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas skolos negrąžino, įkeisto nekilnojamojo turto bankui neperdavė, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį. (duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimi, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Dėl CPK XXXVI skyriuje numatytų bylų specifikos įstatymų leidėjas nenumato skolininko informavimo apie kreditoriaus pareiškimą nagrinėjimą pareigos, juo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas pakartotinis kreditoriaus pareiškimas, todėl skolininkas apie skolos negrąžinimo pasekmes įstatymo numatytais terminais nebuvo informuotas. Todėl skolininko argumentai dėl neturėjimo galimybės pateikti kokius nors paaiškinimus, nes nebuvo informuotas apie teismo posėdį, nėra pagrįsti, juolab kad hipotekos teisėjas nenagrinėja įsipareigojimų nevykdymo atsiradimo priežasčių. Be to, atskirajame skunde skolininkas taip pat nenurodo jokių priežasčių dėl kurių banko pareiškimas neturėtų būti tenkintinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.). Papildomai įstatyme (CK 4.196 str.) nustatyti atvejai, kada hipotekos kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą, kuris nurodytas hipotekos lakšte. Šių atvejų sąrašas yra baigtinis ir jame nenustatyta kreditoriaus teisės reikalauti pradėti išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą prieš terminą, kai nutraukiama pagrindinė sutartis, užtikrinta hipoteka. Tokia kreditoriaus teisė pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 4.192 straipsnį. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriui kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos teisėja 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį V. S. ir N. S., uždrausdamas įkeisto daikto savininkams juo disponuoti (b.l. 126-127). Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė teismui įrodymus apie tai, jog bankas, nelaukdamas sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkams (įkeisto daikto savininkams) 2010-02-19 įspėjimą Nr. 30.58.17/1124, kuriuo įspėjo, jog per nustatytą 10 dienų terminą, skaičiuojant nuo rašto įteikimo dienos, neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, kadangi skolininkai nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkams siųstas pranešimas buvo grąžintas neįteiktas, nes gavėjai registruotosios pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, nustatančia, kad negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan., laikė, jog kreditorius AB DnB NORD bankas tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą.

Atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokios hipotekos teisėjo pareigos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais (esant vartojimo teisiniams santykiams) teismui kyla pareiga būti aktyviam, tuomet reikėtų įvertinti net ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos A. T. 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Byloje nustatyta, kad kreditorius AB DnB NORD bankas 2010 m. vasario 19 d. pranešimą Nr. 30.58.17/1125 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ registruotu laišku išsiuntė kredito sutartyje nurodytu skolininkų adresu - (duomenys neskelbtini) (b.l. 80), tačiau šis laiškas grįžo kreditoriui neįteiktas, nes skolininkai registruotosios pašto korespondencijos siuntos neatsiėmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pagal CK 2.17 str. 3 d. normas, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad skolininkams nepavyko įteikti dokumentų jų gyvenamojoje vietoje, darytina išvada, kad skolininkai neįvykdė minėtos pareigos savo kreditoriui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokiu atveju asmenys prisiima su tuo susijusias neigiamas pasekmes - jie praranda galimybę būti realiai informuoti apie kitos sandorio šalies ar kreditorių veiksmus. Tokiu atveju nesąžiningų skolininkų interesas būti realiai informuotiems negali būti prioritetinis, lyginant su kreditoriaus interesu atlikti tas procedūras, kurias jis turi teisę atlikti, atsižvelgiant į kitos sandorio šalies veiksmus. Šiuo atveju kreditoriui neturi būti apribota galimybė reikalauti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, vien dėl to, kad skolininkas neinformavo apie savo adreso pasikeitimą.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pranešimas apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą tapo žinomas adresatams tuo momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166 str.). Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad skolininkai sumokėjo skolą kreditoriui, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad hipotekos teisėjas tinkamai atliko savo pareigą patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

Priėmęs nutartį areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą, pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų įteikti šią nutartį skolininkams, kurių gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje Europos Sąjungos narėje. Tačiau teismo procesiniai dokumentai, kurie buvo siunčiami skolininkams pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007, įteikti nebuvo, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi nutarė paskirti advokato padėjėją T. M. skolininkų V. S. ir N. S. kuratoriumi (b.l. 170).

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad kreditorius neinformavo teismo apie tai, jog skolininkas V. S. yra įgaliojęs G. B. atstovauti jį AB DnB NORD banke visais klausimais, susijusiais su jo kreditu pagal 2007-08-10 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas nepagrįstai skyrė kuratorių.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK normose, reglamentuojančiose atstovavimą teisme, neatskleistas dalyvaujančio byloje asmens atstovo sąvokos turinys, tačiau iš CPK normų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, darytina išvada, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma reiškia, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tik esant abiem juridiniams faktams asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme. Byloje nėra duomenų apie tai, jog G. B. yra skolininko V. S. artimas giminaitis bei turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl 2010 m. rugpjūčio 25 d. įgaliojimas, išduotas skolininko V. S. G. B. nesuteikia jam teisės būti jo atstovu pagal pavedimą šioje civilinėje byloje (CPK 56 str.).

Jeigu šaliai, kurios gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, taip pat šaliai, kuri neturi jai atstovaujančio organo, turi būti įteiktas ieškinio nuorašas arba kiti procesiniai dokumentai, sukeliantys būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamosios ar darbo vietos paaiškėjimo arba atstovo įstojimo į procesą, minėti dokumentai gali būti įteikiami kuratoriui, kurį paskiria bylą nagrinėjantis teismas suinteresuotos šalies prašymu (CPK 39 str. 1 d.). Hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentuojančias CPK XXXVI skyriaus teisės normos nedraudžia teismui šios kategorijos bylose skirti kuratoriaus. Priešingai, CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi pati CPK XXXVI skyriaus teisės norma nukreipia į CPK bendrąsias nuostatas, kuriose ir yra numatyta galimybė skirti kuratorių. Nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos sąlygos kuratoriaus paskyrimui, nes skolininkų (įkeistų daiktų savininkų) gyvenamoji vieta nežinoma, kadangi nutarties skolininkams nepavyko įteikti Latvijoje, kuri buvo siųsta vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) nuostatomis (b.l. 148-154). Todėl kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė teismui prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kuratorius byloje buvo paskirtas pagrįstai, nes nepaskyrus kuratoriaus, tolimesnis skolos išieškojimas būtų sustabdomas neribotam laikui, t.y. kol paaiškės skolininkų gyvenamoji ar darbo vieta. Tokiu būdu kreditorius liktų tam tikroje nežinioje, kadangi jo siekis patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto taptų nebeįmanomas, jis netektų galimybės susigrąžinti skolą, nors įstatymų leidėjas ir yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuris leidžia patikimai apsaugoti kreditoriaus teises ir supaprastinta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) užtikrinti jo teisių įgyvendinimą.

Ypatingoji teisena – tai speciali bylų nagrinėjimo tvarka, kai byla nagrinėjama ne pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o pagal specialiąsias taisykles, kurios nustato bylos nagrinėjimo tvarką, leidžiančią geriau išnagrinėti bylą. Apelianto atskirojo skundo argumentai yra grindžiami ir tuo, jog teismas išnagrinėjo pareiškimą skolininkui nedalyvaujant, o tai užkirto kelią jam pateikti paaiškinimus byloje.

CPK 443 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai šios kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Teismų praktikoje jau yra išaiškinta, kad bylų dėl hipotekos teisinių santykių ypatumas yra tas, jog tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami.

Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytą kreditavimo sutartį skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, todėl bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto išieškojimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 337 str. 1 d. 1  p.,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.  

Teisėja                                                        Laima Gerasičkinienė