Civilinė byla Nr. e2A-966-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00292-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.11.1; 2.6.15; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-146-743/2022 pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. B. 6 550 Eur skolos, 137 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo 6 687 Eur sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovei 2021 m. kovo 16 d. bankiniu pavedimu paskolino 6 550 Eur. Mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Paskola“. 2021 m. balandžio 30 d. atsakovei registruotu laišku ieškovas išsiuntė prašymą, kuriame prašė per 30 dienų, skaičiuojant nuo šio prašymo gavimo dienos, grąžinti 6 550 Eur skolą į ieškovo nurodytą sąskaitą. Atsakovė skolos negrąžino. Paskolos sutartis sudaryta 2021 m. kovo 16 d. Lietuvos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma 2021 m. kovo 16 d. buvo 5,13 procentai metinių palūkanų, todėl atsakovė nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. turėjo sumokėti ieškovui 137 Eur palūkanų.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. B. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. atsakovė apsigyveno kartu su ieškovu. Ieškovas norėjo atsakovei padovanoti lengvąjį automobilį. Suradę tinkamą automobilį (Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu jį apžiūrėjo. Atsakovei automobilis patiko, todėl ieškovas nutarė jai jį nupirkti ir tuo tikslu 2021 m. kovo 15 d. pervedė automobilio pirkimui 6 550 Eur į atsakovės sąskaitą. Atsakovė nė nematė, kokia nurodyta pavedimo paskirtis. 2021 m. kovo 16 d. atsakovės vardu automobilis buvo nupirktas už 5 200 Eur. Tokiu būdu ieškovas automobilį faktiškai atsakovei dovanojo, tik vėliau, kilus nesutarimams, ieškovui pradėjus reikalauti jam grąžinti automobilį, paaiškėjo, kad pervesti pinigai yra ne kaip dovana, o kaip paskola. 2021 m. balandžio 14 d. atsakovė galutinai nutarė nutraukti visus santykius su ieškovu. Su ieškovu įvyko konfliktas, kuriame dalyvavo atsakovas, kviesti policijos pareigūnai, taip pat su ieškovu į konflikto vietą atvykęs jo advokatas D. M. ir dar du asmenys. Ieškovas pareikalavo jam grąžinti automobilį, su tokiu reikalavimu atsakovė sutiko. Su ieškovu atvykęs advokatas patarė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį be jokio pinigų mokėjimo. Dėl kilusio konflikto atsakovė buvo labai susijaudinusi, norėjo, kad ieškovas su jai dovanotu automobiliu ir su juo atvykusiais asmenimis kuo greičiau išvažiuotų iš jos namų. Ieškovo advokatas ranka surašė kažkokį raštelį, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo pakvitavimas, ir reikalavo, jog atsakovė jį pasirašytų. Atsakovė jį pasirašė neskaičiusi. Kitą dieną po įvykio atsakovė nuvyko į policijos komisariatą susipažinti su pasirašytais dokumentais. Tik susipažinusi su pakvitavimu, atsakovė suprato, kad ji negrąžino padovanotą automobilį, bet jį ieškovui realiai pardavė, o jis atsakovei sumokėjo 5 400 Eur grynais sutarties sudarymo metu, nors ieškovas atsakovei pinigų nemokėjo. Tokiu būdu ieškovas ne tik atsiėmė padovanotą automobilį, bet nori iš atsakovės prisiteisti 6 550 Eur, kuriuos atsakovei pervedė to paties automobilio pirkimui. Sutartis buvo sudaryta tik tam, kad atsakovei padovanotą automobilį ieškovas galėtų įregistruoti savo vardu. Ieškovui tariama paskola yra pilnai grąžinta jam perduodant dovanotą automobilį. Už automobilį sumokėta 5 200 Eur, dalis pinigų išleista mokant už automobilio teisinę registraciją, o likusi pinigų suma su ieškovu išleista kartu, nes tuo metu ieškovas ir atsakovė gyveno kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 28,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas pripažino įrodytu, kad ieškovo pervesti 6 550 Eur buvo ne paskola atsakovei, o siekis gyvenimo partnerei nupirkti automobilį.

6.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia spręsti, jog ieškovas automobilį iš atsakovės įsigijo būtent 2021 m. balandžio 13 d., kai jo namuose buvo surašytas pirmasis pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorius, ir kad už automobilį mokėjo pinigus.

7.       Teismas konstatavo, kad 2021 m. balandžio 13 d. ieškovo namuose automobilio pirkimas–pardavimas neįvyko, nes ieškovas nesiekė pirkti automobilio, o siekė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tapti automobilio savininku, o ieškovė nesutiko automobilio perleisti ieškovui, nes manė, kad jis teisėtai priklauso jai.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovo skirtingai nurodomos aplinkybės dėl sumokėtų už automobilį pinigų – pirmiausiai, kad sumokėjo pavedimu, tuomet, kad 2021 m. balandžio 13 d. savo namuose, o 2021 m. balandžio 14 d. pakvitavime, kad perdavė pinigus jo surašymo metu, leidžia daryti išvadą, jog šie jo paaiškinimai yra tik siekis, ne tik pasilikti automobilį ,Mercedes Benz“ bet dar ir prisiteisti iš atsakovės pinigus, pervestus jai šio automobilio pirkimui.

9.       Teismas pripažino, kad 2021 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė neatlygintinai perleido ieškovui automobilį ,Mercedes Benz“, nes ieškovas jo iš jos nepirko, pinigų už jį nemokėjo.

10.       Nors ieškovė tvirtino, kad automobilį įgijo pagal dovanojimo sutartį, tačiau teismas sprendė, jog šios aplinkybės neįrodytos.

11.       Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad pinigų pervedimo momentu ir po jo šalys dar kurį laiką kartu gyveno, teismas laikė, jog likusi pinigų suma iš atlikto pavedimo yra išleista bendriems ieškovo ir atsakovės poreikiams tenkinti, todėl jų ieškovui taip pat nepriteisė.

12.       Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo paskolos teisinių santykių, todėl ieškovo reikalavimą dėl paskolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu ieškovas K. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Ieškovas 2021 m. kovo 15 d. bankiniu pavedimu paskolino atsakovei 6 550 Eur. Minėtas pavedimas įrodo, kad atsakovė gavo 6 550 Eur. Ieškovas mokėjimo paskirtyje nurodė „Paskola“. Tai įrodo, kad ieškovas paskolino atsakovei 6 550 Eur.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas daro klaidingą išvadą, jog „atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta įrodytu, kad ieškovo pervesti 6 550 Eur buvo ne paskola atsakovei, o siekis nupirkti automobilį.“ Tokia pirmosios instancijos teismo logika prasilenkia su protingumo principu, t. y. jeigu ieškovas būtų norėjęs nupirkti atsakovei automobilį, tai būtų pervedęs tiesiogiai mažajai bendrijai (toliau – MB) „Gusas“ 5 200 Eur už automobilį. Atsakovė 5 200 Eur pervedė MB „Gusas“ pavedimu pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o 1 000 Eur atsakovė nuėmė nuo savo sąskaitos ir padavė MB „Gusas“ direktoriaus dukrai. Ieškovas jokių pinigų MB „Gusas“ atstovams nedavė ir automobilio pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvavo.

13.3.       Teismo sprendime (sprendimo 11 lapas, 3 pastraipa) nurodyti motyvai, kad iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog ieškovas nesiekė automobilio nupirkti iš jos, jai jokių pinigų nemokėjo, reikalavo automobilį grąžinti, nes jis buvo pirktas už jo pinigus, tačiau ji atsisakė automobilį grąžinti, nes tai buvo ieškovo dovana jai. 2021 m. balandžio 13 d. ieškovas panaudodamas fizinį smurtą prieš ją (nepateikia jokių įrodymų), ieškovas privertė ją surašyti šią pirkimo–pardavimo sutartį. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leidžia spręsti, kad 2021 m. balandžio 13 d. ieškovo namuose automobilio pirkimas–pardavimas neįvyko yra nepagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl atmestinos. Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ieškovas naudojo prieš ją smurtą.

14.       Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.       Sprendimas pagrįstas ne lik nagrinėjant bylą nustatytomis neabejotinomis aplinkybėmis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika. Teismas priėmė teisingą išvados, kad ginčo šalių teisiniai santykiai negali būti kvalifikuoti kaip paskolos teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas padarė ne formaliai vertindamas pavedime nuorodą „paskola“, bet objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtino, kad tikrasis šalių ketinimas buvo ne paskolinti atsakovei pinigus, o nupirkti jai, kaip sugyventinei, automobilį.

14.2.       Teismas teisingai įvertino tarp ieškovo ir atsakovės tuo metu susiklosčiusius santykius: kad jie buvo pora, sugyventiniai. Tai patvirtino ne tik liudytojai, kurių parodymus sprendime teismas aptarė, bet ir kiti objektyvūs įrodymai, kaip antai: fotonuotraukos, medicininė pažyma apie nėštumo nutraukimą, atsakovės ir ieškovo telefoninis pokalbis, kurio metu ieškovas siūlė atsakovei susituokti, ieškovo pripažinimas posėdžio metu, kad su atsakove turėjo lytinius santykius ir kt.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

17.       Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo K. A. (toliau – ieškovas arba apeliantas) ieškinys atsakovei D. B. (toliau – atsakovė) dėl skolos, palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.       Ieškovas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot ieškovo, netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo pervesti 6 550 Eur buvo ne paskola atsakovei, o siekis nupirkti automobilį, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, kad 2021 m. balandžio 13 d. ieškovo namuose automobilio pirkimas –pardavimas neįvyko. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

19.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių ir nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nenukrypo, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovas – apeliantas, nesuponuoja išvados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad priimant sprendimą buvo neteisingai įvertinta byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės atsakyta į apelianto argumentus, nurodytus 2021 m. rugpjūčio 16 d. ieškinyje ir paaiškinimuose nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, teisėjų kolegija jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl ieškinio nepagrįstumo padarė netinkamai.

20.       Civilinėje teisėje ir civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisę spręsti dėl savo asmeninių teisių įgyvendinimo (ar neįgyvendinimo), pasirinkti šių teisių gynimo būdus priklauso išimtinai tik šių teisių savininkui. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus ieškinio elementus, įgyvendindamos rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principus (CPK 5, 12, 13, 17 straipsniai), nustato pačios ginčo šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018). Pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir būdais, neviršydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityvumo principo (CK 1.137 ir 1.138 straipsniai, CPK 13 straipsnis).

21.       Remiantis bylos medžiaga, ieškovas šioje byloje reikalavimą priteisti 6 550 Eur skolą, 137 Eur palūkanas iš atsakovės kildina išimtinai iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nors atsakovė neginčijo 2021 m. kovo 15 d. (pastaba: ieškovas nurodo 2021 m. kovo 16 d. pavedimą, tačiau toks dokumentas į bylą nėra pateiktas) pavedime nurodytos mokėjimo paskirties – paskola, tačiau iš byloje pateiktų atsakovės procesinių dokumentų akivaizdu, kad atsakovė niekada nepripažino paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovo ir atsakovės bei įrodinėjo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu visiškai kitą, priešingą ieškovui, poziciją dėl gautos iš ieškovo sumos pagrindo (atsakovės teigimu, ginčo suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta ne kaip paskola atsakovei, o skirta nupirkti jai automobilį). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad bankiniame pavedime yra nurodyta paskola, nėra ir negali būti vertinama, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai.  Taigi, įvertinus aplinkybes, jog šioje byloje ieškovas savo ieškinio reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių, kurių kita šalis (atsakovė) nepripažino ir ginčijo, nėra rašytinės paskolos sutarties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad sprendžiant šalių ginčą dėl pinigų pervedimo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumente, patvirtinančiame pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų. Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertino bei analizavo, kokio pobūdžio teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp ginčo šalių, vertindamas konkrečių faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas labai aiškiai skundžiamame sprendime nurodė, kad paskolos teisinių santykių tarp ginčo šalių buvimas byloje nėra įrodytas, o byloje esančių įrodymų visuma leido daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šalių bendras gyvenimas nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. balandžio mėnesio pradžios egzistavo, todėl teismas pripažino šį faktą nustatytu, pažymėjo jungtinės veiklos (partnerystės) teismų praktiką ir konstatavo, kad atsakovė iš jai pervestų 6 550 Eur už 5 200 Eur įsigijo automobilį, o 1 350 Eur buvo išleisti bendriems šalių poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai tuo aspektu, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pervesti pinigai buvo ne paskola atsakovei, o siekis nupirkti automobilį, yra nepagrįsti ir atmestini.

22.       Be to, nagrinėjamu atveju atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas dėl 2021 m. balandžio 13 d. ieškovo namuose įvykusio automobilio pirkimo–pardavimo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). 

23.       Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo sumos atsakovei pervedimo pagrindą, tarp šalių buvusių teisinių santykių pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą sprendė, analizuodamas aplinkybes, sudarančias šiuo ginčo atveju byloje įrodinėjimo dalyką, išsamiai vertindamas visus byloje įrodymus bei vadovaudamasis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Teismas, atskirai aptaręs ir įvertinęs kiekvieną įrodymą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), remiantis jų visetu, teisingai pripažino, kad ieškovo pervesti 6 550 Eur buvo ne paskola atsakovei, o siekis gyvenimo partneriai nupirkti automobilį. Visos byloje nustatytos aplinkybės, kuomet 2021 m. balandžio pradžioje šalys nutraukė santykius, bendrame kontekste pagrįstai ir teisingai leido pirmosios instancijos teismui pripažinti įrodytu, kad 2021 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovė neatlygintinai perleido ieškovui automobilį ,,Mercedes Benz“, nes ieškovas jo iš jos nepirko, pinigų už jį nemokėjo. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ieškovas naudojo prieš ją smurtą surašant sutartį, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl automobilio ieškovui perleidimo, šiam nemokant pinigų atsakovei, remiantis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. 

24.       Kiti apeliacinio skundo motyvai, susiję su apelianto nurodomomis 2021 m. kovo 15 d. bankinio pavedimo ir 2021 m. balandžio 13, 14 d. automobilio pirkimo–pardavimo bei faktinio perdavimo  aplinkybėmis, neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą; kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26.       Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.