Administracinė byla Nr. eA-2383-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07378-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 23S85383 (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 23S87234 (toliau – ir Sprendimas uždrausti atvykti) (toliau kartu – ir sprendimai); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. balandžio 6 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo; 4) priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2.       Pareiškėjas nurodė:

2.1.       Pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini). 1994 m. (duomenys neskelbtini) prasidėjo įvykiai, vadinami „(duomenys neskelbtini) karu“, 1995 m. rudenį pareiškėjui suėjo 18 metų, jis gavo pasiūlymą studijuoti kariniame institute. Pareiškėjas suprato, kad jei pasiūlymo nepriims, bus pašauktas į kariuomenę bei išsiųstas į karą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įstojo į (duomenys neskelbtini) karinį automobilių institutą, kur studijavo ir tarnavo nuo 1995 m. iki 2000 m. Baigęs minėtą institutą pareiškėjas gavo aukštojo mokslo specialybės diplomą „Automobilių ir automobilių pramonės inžinierius“ ir buvo suteiktas karinis leitenanto laipsnis.

2.2.       Pareiškėjas 2000 m. buvo išsiųstas tarnauti į karinį dalinį (duomenys neskelbtini), kur užėmė Materialinės paramos būrio vado pareigas. Pareiškėjas 2001 m. gavo paskyrimą į Karinio dalinio remonto kuopos vado pareigas. 2006 m. kariniame dalinyje vyko organizacija, pareiškėjas turėjo galimybę išeiti iš darbo, kadangi pagal tuo metu galiojančius įstatymus, jei karys dirbęs daugiau nei 10 metų tarnyboje ir atleidžiamas iš einamųjų pareigų, jam turi būti suteiktas būstas, kitu atveju pareiškėjas negalėjo būti atleistas.

2.3.       Be pareiškėjo sutikimo jis buvo paskirtas logistikos įmonės vadu, šį paskyrimą pareiškėjas skundė (duomenys neskelbtini). Karo teismas patenkino skundą, paskyrimas buvo panaikintas, buvo įsakyta pareiškėją atleisti iš einamų pareigų suteikus būstą. 2008 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui suteikus kapitono laipsnį, jis buvo atleistas iš karinės tarnybos ir įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju.

2.4.       Atsakovas nepagrįstai priėmė sprendimus prieš tai pareiškėjo neapklausęs ir nepaėmęs paaiškinimų dėl pareiškėjo tarnybos kariuomenėje. Vien faktas, kad pareiškėjas prieš daugiau nei 15 metų tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje neįrodo, kad jis šiuo metu yra kaip nors susijęs su (duomenys neskelbtini) valdžia, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog jis kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui.

3.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Migracijos departamentas nurodė, jog atsakovas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) pateiktais duomenimis ir išvadomis. Migracijos departamentas šios institucijos išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, t. y. priimti įvertinus pareiškėjo veiksmus (tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje), iš kurių galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       VSD atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas 1995-2000 m. buvo (duomenys neskelbtini) karo mokymo įstaigos kursantas, 2000-2001 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. 15309, turėjo leitenanto karinį laipsnį, 2001-2008 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. 77118, turėjo vyr. leitenanto karinį laipsnį, nuo 2003 m. – kapitono karinį laipsnį ir privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) bei palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Šiuo atveju vien faktas, jog pareiškėjas jau nebetarnauja (duomenys neskelbtini) kariuomenėje nuo 2008 m. savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8.       Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir Sprendimo uždrausti atvykti teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Lietuvos Respublikoje pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo išduota Šengeno viza, galiojanti iki 2023 m. rugsėjo 15 d. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduot leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 5 d.) (toliau – ir Aprašas), 10.31 papunkčiu, priimant prašymą buvo paprašyta užpildyti klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite visą informaciją), nurodė: „1995-2000 m. buvo (duomenys neskelbtini) karo mokymo įstaigos kursantas, 2000-2008 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje“. Migracijos departamentui buvo pateiktas VSD 2023 m. gegužės 24 d. raštas Nr. 18-5694 (toliau – ir Raštas), su pateikta išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Rašte nurodyta, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir nustatė, jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. 2023 m. birželio 9 d. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į VSD vertinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. birželio 12 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, priėmė Sprendimą uždrausti atvykti, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos.

10.       Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas nekvestionuoja VSD išvadų ir nagrinėjamu atveju vertino, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSD išvadomis ir jų pagrindu priimtais sprendimais, gali savo teises ginti teisme, kur įvertinami tiek procedūriniai, tiek skundžiamų Migracijos departamento sprendimų turinio aspektai.

11.       Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovavosi Raštu, kuriame pateikta išvada, jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėjo kelti grėsmę. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad jis tiesiogiai kariuomenėje netarnavo, teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog ginkluotės ir technikos aptarnavimas, remontas yra neatsiejama kariuomenės dalis. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atliko ne privalomąją karinę tarnybą. Pareiškėjas 1995 m. kariniame komisariate gavo pasiūlymą įstoti į (duomenys neskelbtini) karinį institutą. 2000 m. baigęs studijas ir gavęs karinį leitenanto laipsnį, buvo paskirtas į karinio dalinio Nr. 15309 Materialinės paramos būrio vado pareigas, o 2001 m. paaukštintas į karinio dalinio Nr. 77118 remonto kuopos vado pareigas. Taigi pareiškėjas savo noru pasirinko tiek mokslus kariniame institute, tiek tarnauti kariuomenėje. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) kariuomenės pasitraukė ne dėl savo įsitikinimų, nepritarimo valdžios vykdomai politikai. 2006 m. kariniame dalinyje vyko reorganizacija, pareiškėjo einamos pareigos turėjo būti naikinamos. Kadangi pareiškėjas kitų pareigų eiti nenorėjo, pateikė prašymą atleisti iš tarnybos. Nors pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas ir buvo paskirtas į logistikos įmonės vado, pavaldaus logistikos pavaldinio vadovui, pareigas, jis šį sprendimą apskundė ir 2008 m. pareiškėjui buvo suteiktas kapitono laipsnį bei buvo atleistas iš karinės tarnybos, suteikiant butą. Teismas vertino, jog šiuo atveju pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią.

12.       Nors pareiškėjas nurodė neturintis jokių ryšių su (duomenys neskelbtini) institucijomis, įvykius Ukrainoje vertina neigiamai, teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai patvirtino, kad iki šiol kartu su sutuoktine, sūnumi pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, kaip nurodė pats pareiškėjas, su šeima atostogauja didžiojoje (duomenys neskelbtini), kur gyvena pareiškėjo motina, brolis, sesuo, sūnėnai. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikomų apribojimų (duomenys neskelbtini) mieste pasidarė sunku gyventi, sunku išlaikyti šeimą, todėl norėtų gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, čia dirbti ir išlaikyti šeimą. Taip pat pareiškėjas paminėjo, kad tuo atveju, jei leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje nebus suteiktas, išvyks iš (duomenys neskelbtini) miesto į didžiąją (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, teismo nuomone, taip pat kelia abejonių pareiškėjo deklaruojamam ne lojalumui (duomenys neskelbtini) valdžiai. Aplinkybė, kad pareiškėjas Ukrainoje turi giminių, Ukrainoje yra palaidoti seneliai iš tėvo pusės, tėvas, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje karo tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pareiškėjas teismo posėdžio taip pat nurodė tokias aplinkybes, kad į (duomenys neskelbtini) vyksta ne tik atostogų, tačiau ten vyko su žmonos motina, padėjo jai susitvarkyti reikiamus dokumentus dėl sveiktos būklės ir nustatytas neįgalumas. Tai patvirtina, kad pareiškėjo šeimyniniai ir socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) yra itin tvirti. Teismo vertino, jog minėtos aplinkybės paneigia pareiškėjo atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad pareiškėjas nori pabėgti nuo rėžimo. Pareiškėjo galimi ryšiai su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į visuotinai žinomą informaciją, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. 

13.       Teismas akcentavo, kad VSD surinkti duomenys leidžia teigti, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduota viza ir jis dirba Lietuvos Respublikoje veikiančioje įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju legaliai ir moka Lietuvos Respublikai mokesčius, savaime nėra reikšmingiau nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą. Ši aplinkybės nėra pakankama, kad būtų konstatuotas Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi neproporcingumas.

14.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl Sprendimas uždrausti atvykti yra neteisėtas. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, laikotarpis, kuriam uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti ir ilgesnis negu penkeri metai. Migracijos departamentas Sprendimu uždrausti atvykti nusprendė 60 mėnesių uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturinčiam Lietuvos šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

15.       Pareiškėjas nenurodė jokio teisės akto, nustatančio Migracijos departamento pareigą, gavus VSD informaciją, apklausti užsieniečius ar reikalauti papildomų duomenų. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme, tačiau nei jis, nei jo atstovas teismo posėdyje nenurodė, kokias papildomas aplinkybes pareiškėjas būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kad šis būtų priėmęs kitokius sprendimus.

16.       Teismas konstatavo ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra Rašte VSD pateikta informacija, tačiau taip pat matyti, jog Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą, todėl negalima teigti, kad Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintas, prašymas priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintas.

III.

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad pareiškėjas net 15 metų dirba krovinių pervežimo įmonėje Lietuvos Respublikoje ir turėjo visą tą laiką vizas. Niekinėmis aplinkybėmis buvo pripažinta, jog pareiškėjas turi giminių Ukrainoje ir joje yra palaidoti jo artimieji. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ypač šiurkščiai pažeidė pareiškėjo teisės įgyvendinimą, kadangi be jokių realių motyvų laikė, kad pareiškėjas prieš 15 metų tarnavęs ir 15 metų turėdamas Lietuvos Respublikos vizas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nei Migracijos departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių individualių aplinkybių, kurių pagrindu galima įžvelgti bent menkiausią pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl vien faktas, kad jis prieš 15 metų dirbo automechaniku, negali lemti teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą ir uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kurioje dirbo.

18.2.                      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ypač nuosekliai aiškinant grėsmės valstybės saugumui sąlygas, ne kartą konstatuota, kad vien aplinkybė, jog asmuo daugiau nei prieš 15 metų tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, negali lemti jo individualios grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas šiurkščiai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškais atvejais.

18.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino realios grėsmės Lietuvos saugumui, deklaratyviai paneigė pareiškėjo 15 metų išduotas vizas Lietuvos Respublikoje, nepaaiškino, kodėl pareiškėjas 15 metų nekėlė grėsmės saugumui, taip pat nepaaiškino, kaip pareiškėjas galėjo būti lojalus rėžimui. Pareiškėjo giminės gyvena ir yra palaidoti Ukrainoje. Teismas visiškai nepasisakė apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis slaptosi nuo rėžimo ir gavęs leidimą, siekia išsikelti.Teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas, neturintis jokio faktinio pagrindo, formalus. Šiuo atveju sprendimuose net nenurodoma kur dirbo pareiškėjas, nors jo darbas buvo susijęs su automechanika. VSD vertinimas, kad pareiškėjas tarnaudamas (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui yra visiškai nepagrįsta ir deklaratyvaus pobūdžio – pareiškėjas niekada tiesiogiai netarnavo, dirbo elementarų automechaniko darbą iki 2008 m. ir nuo to laiko jis neturi jokių ryšių su jokiomis institucijomis.

18.4.                      Migracijos departamentas nesigilino ir nenagrinėjo aplinkybių, o pasirėmė tik Raštu. Atsakovas neatliko aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju atsakovas tik nurodė, kad gavo Raštą, kuriame nuorodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nors atsakovas Sprendime atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi daug kalba apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) agresiją, tačiau visiškai nepagrįstai visa atsakomybė perkelta pareiškėjui. Atsakovo argumentavimas neatitinka teisėtumo reikalavimų, kadangi grįsti Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi vienu argumentu, jog asmuo kelia grėsmę yra neteisėta. Atsakovas neįvertino ir nepateikė argumentų dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos bei jo ryšių su Lietuvos Respublika.

18.5.                      Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3470-595/2023 iš esmės išnagrinėjo panašią situaciją, kuomet (duomenys neskelbtini) piliečiui tarnaujant iki 2002 m. (duomenys neskelbtini) armijoje buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tačiau teismas atsakovo sprendimą panaikino (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-1722-415/2023 paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą). Nagrinėjamu atveju tenkinus skundo dalį dėl gresmės valstybės saugumui nebuvimo, Sprendimas uždrausti atvykti yra neteisėtas, kadangi nėra teisinio pagrindo taikyti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20.       VSD nurodo, jog teismas išsamiai išnagrinėjo visą bylos medžiagą. Pareiškėjo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos yra nepagrįstas. Šiuo atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o sprendimai yra proporcingi siekiamam tikslui. Tai, kad teismas kitaip nei pareiškėjas vertino bylos duomenis, nėra pagrindas konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas pagrįstai atsižvelgė į dabartinę geopolitinę situaciją. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų argumentų, neįvertintų teismo sprendime, kurie galėtų paneigti byloje nustatytas ir teismo sprendime įvertintas faktines aplinkybes.

21.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22.       Migracijos departamentas nurodo, kad išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir panašiai.

Teisėjų kolegija                

k o n s t a t u o j a:        

IV.

23.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir Sprendimo uždrausti atvykti, teisėtumo ir pagrįstumo.

24.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). 

25.       Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimai laikinai gyventi, nes ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

26.       Pareiškėjas, atsakydamas į Migracijos departamento klausimyno 3 klausimą (Ar esate atlikęs karinę tarnybą? Jeigu taip, pateikite informaciją kada ir kur atlikote karinę tarnybą (valstybė, laikotarpis, kokios karinės pajėgos, karinis dalinys, turėtas karinis laipsnis), nurodė, jog 1995-2000 m. buvo (duomenys neskelbtini) karo mokymo įstaigos kursantas, 2000-2001 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. 15309, turėjo leitenanto karinį laipsnį, 2001-2008 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariniame dalinyje Nr. 77118, turėjo vyr. leitenanto karinį laipsnį, nuo 2003 m. – kapitono karinį laipsnį.

27.       Migracijos departamentas išsiuntė paklausimą VSD, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. VSD Rašte nurodė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui,  nes pareiškėjas 2021-2008 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

28.       Migracijos departamentas 2023 m. birželio 9 d. priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

29.       Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

30.       Įstatymo 4 straipsnio (2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcija, galiojusi iki 2023 m. liepos 1 d.) 4 dalyje įtvirtinta, jog Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

31.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra pažymėta, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

32.       Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

33.       Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) karinį institutą, užėmė karinio dalinio materialinės paramos būrio vado, vėliau remonto kuopos vado pareigas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai (iki 2008 m.) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių yra išnykusi.

34.       Nors ginčijami Migracijos departamento sprendimai grindžiami Rašte pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2001-2008 m., tačiau iš sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublika (nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje), taip pat socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (nustatė, jog pareiškėjo darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpis nelaikytinas ilgalaikiu ryšiu su Lietuvos Respublika).

35.       Pagal UTPĮ 133 straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

36.       Migracijos departamentas 2023 m. birželio 12 d. priėmė Sprendimą uždrausti atvykti, kuriuo pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas vertino, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė.

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo uždrausti atvykti turinį, konstatuoja, jog jis yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu. Jame detaliai įvertintas pareiškėjo šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, pobūdis ir konstatuota, kad jis turėjo Šengeno vizą, galiojusią nuo 2020 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., leidimas laikinai gyventi ar Lietuvos nacionalinė viza nebuvo išduoti, pareiškėjas nuo 2023 m. balandžio 4 d. įdarbintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Junitra“. Sprendimas uždrausti atvykti yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas.

38.       Šiuo atveju priimant Sprendimą uždrausti atvykti buvo atsižvelgta į kompetentingos institucijos – VSD Raštą, kuriame konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime uždrausti atvykti pagrįstai nurodyta, jog uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą. Migracijos departamentas Sprendime uždrausti atvykti nustatydamas 5 metų draudimo atvykti laikotarpį jį motyvavo ir vertino, ar jis yra proporcingas.

39.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepanaikino Migracijos departamento ginčijamų sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką.

40.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

41.       Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis